Paskaitos ir seminarai moksleiviams
Siekdami paskatinti moksleivių domėjimąsi aplinkos apsauga ir ekologija Aplinkotyros katedros dėstytojai ir doktorantai organizuoja praktinius užsiėmimus ir seminarus/paskaitas. Atvykstantys mokiniai su savo mokytojais gali pasirinkti pageidaujamą praktinį užsiėmimą ar seminarą ir įdomiai bei naudingai praleisti laiką su Aplinkotyros katedros dėstytojais ir tyrėjais.
Praktinio užsiėmimo ar seminaro trukmė – 60 min.
Paskaitos ir seminarai
Kiek mums kainuoja besikeičiantis klimatas? (doc. J. Žaltauskaitė)
Klimato kaita yra vienas didžiausių šių dienų iššūkis žmonijai. Paskaitoje nagrinėjamos pagrindinės klimato kaitą sukeliančios priežastys ir pasekmės. Pristatomas pagrindinės 21 a. prognozuojamos klimato kaitos pasekmės (potvyniai, sausros, karščio bangos, poveikis žmonių sveikatai) ir kokius nuostolius tai atneša.
Nykstantys gyvūnai – ar galime jiems padėti? (doc. G. Sujetovienė)
Šiuo metu pasaulyje daugybė rūšių susiduria su išnykimo grėsme. Biologinė įvairovė dar niekada taip sparčiai nemažėjo kaip pastaraisiais dešimtmečiais. Moksleiviai bus supažindinti su nykimą keliamomis grėsmėmis ir priemonėmis, kaip galima išsaugoti nykstančias rūšis.
Reklamos menas kaip paskata saugoti biologinę įvairovę (doc. G. Sujetovienė)
Planetos biologinės įvairovės ištekliai yra gyvybiškai svarbūs žmonijos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi bei neįkainojamas turtas dabarties ir ateities kartoms. Žmogaus veiklos sukeltas rūšių nykimas kelia rimtą susirūpinimą, kadangi dar niekada nebuvo tokios didelės grėsmės rūšių išlikimui. Socialinė reklama yra vienas iš būdų visuomenei šviesti, nuostatoms keisti, žmonėms skatinti imtis naudingos veiklos, įskaitant saugoti biologinę įvairovę.
Ar sveikesnė mityba padėtų sušvelninti klimato kaitą? (doc. R. Dagiliūtė)
Žemė ūkis ir maisto tiekimas yra vienas didžiausių klimato kaitą skatinančių dujų šaltinių. Prognozuojama, kad augant gyventojų populiacijai, maisto poreikis iki 2050 m gali sparčiai išaugti, todėl diskutuojama apie mitybos pokyčius, kurie leistų užtikrinti maisto prieinamumą ir tuo pačiu sušvelninti sektoriaus indėlį į klimato kaitą. Pristatomos pagrindinės klimato kaitos ir maisto sistemos sąsajos, galimi mitybos pokyčiai.
Vartojimas ir/ar aplinka: kiek svarbūs kasdieniai vartojimo įpročiai? (doc. R. Dagiliūtė)
Namų ūkių poreikių patenkinimas lemia iki 70 % poveikio aplinkai, svarbu ne tik kaip elgiamės kiekvieną dieną namuose, bet ir keliaudami savo ar svečiose šalyse. Paskaitoje bus kalbama apie vartojimą ir poveikį aplinkai.
Aplinkosaugos svarba šiuolaikiniame pasaulyje (doc. G. Liobikienė)
Mokslininkai jau praeitame dešimtmetyje perspėjo, kad jei išliks tokios ekonomikos augimo tendencijos bei vartojimo įpročiai, vienos Žemės jau greitai nebeužteks. Tad šiame užsiėmime bus pristatomos aplinkosauginės problemos, žaliosios ekonomikos koncepcija bei pagrindinės priemonės, kad ir toliau vystantys ekonomikai mums užtektų vienos Žemės.”
Ar įmanoma, kad visos šalys vystytųsi tolygiai? (doc. G. Liobikienė)
Šis seminaras-žaidimas yra skirtas visoms amžiaus grupės (moksleiviams, studentams, suaugusiems). Šiuo žaidimu yra imituojamos šalių vystymosi sąlygos ir jo metu yra vertinamas šalių galimas vystymosi potencialas. Šis seminaras-žaidimas yra skirtas ne didesnei nei 15 žmonių grupei.
Tyrimo darbas – pagrindiniai žingsniai. (doc. A. Danilevičiūtė)
Tiriamasis darbas, kas tai? Ar tai sudėtinga? Ką mes turėtume žinoti? Atlikdami tyrimą, mes privalome žinoti kokie tiriamieji darbai gali būti, kokie pagrindiniai tiriamojo darbo komponentai, į ką atkreipti dėmesį.
Socialinės sistemos ir ekosistemos sąveika ir jos pasekmės (doc. A. Danilevičiūtė)
Dauguma žmogaus veiklų veikia aplinką subtiliai ir nepastebimai arba jų procesas būna toks lėtas, kad žmonės nepastebi, kas vyksta, kol problema tampa rimta. Problemos gali atsirasti staiga ir kartais yra toli nuo žmogaus veiksnių, kurie tai sukėlė. Paskaitoje sužinosite kokie komponentai sudaro socialinę sistemą ir ekosistemą. Kaip jos tarpusavyje sąveikauja ir kokios tos sąveikos galimos pasekmės.
Kaip gyvenamoji vieta lemia mūsų sveikatą? (doc. S. Andrušaitytė)
Ar tikrai gyvenamoji vieta turi įtakos mūsų sveikatai? O gal neturi? Gal kiti veiksniai turi įtakos? Paskaitoje bus kalbama apie veiksnius, turinčius įtakos mūsų sveikatai. Kaip įvairių veiksnių tarpusavio sąveika gali paveikti suaugusiųjų ir vaikų sveikatą.
Kas yra kerpės ir kaip jos mums praneša apie oro užterštumą? (doc. G. Kacienė)
Paskaitos metu moksleiviai susipažins su kerpėmis – unikaliais organizmais, turinčiais puikių bioindikatorinių savybių. Taip pat sužinos apie oro taršą – kokiais junginiais dažniausiai būna užterštas mūsų miestų oras, kaip vertinama oro tarša ir kaip galima ją įvertinti patiems, išmanant teršalų poveikį kerpėms.
Kas „žydi“ vandenyje? Sužinok apie vandens taršą ir tai, kaip jos išvengti (doc. G. Kacienė)
Paskaitos metu bus pasakojama apie pagrindinius teršalus, sukeliančius vandens „žydėjimą“ – maistines medžiagas, į vandens telkinius patenkančias iš įvairių taršos šaltinių. Moksleiviai susipažins su organizmais, sukeliančiais šį nepageidautiną reiškinį bei atras būdus, kaip jį suvaldyti.
Radikalai mumyse ir aplink mus – draugas ar baubas? (doc. G. Kacienė)
Artimiausioje mūsų aplinkoje – vandenyje, ore, augaluose ir maiste, be plačiai paplitusių cheminių junginių egzistuoja ir itin “agresyvūs” – aktyvūs deguonies junginiai ir radikalai. Daugelis jų pasižymi neigiamu poveikiu organizmams, tačiau be šių junginių mūsų gyvenimo kokybė smarkiai suprastėtų. Paskaitos metu moksleiviai sužinos apie aktyvius deguonies junginius bei radikalus ir jų įvairiapusį poveikį mums ir mūsų aplinkai.
Praktiniai užsiėmimai
Augalo lapas – augalo būsenos veidrodis. Ką jis mums rodo, kai aplinka keičiasi? (doc. I. Januškaitienė/dr. A. Dikšaitytė)
Žaliasis lapas yra tas židinys, kuriame ima pradžią visi reiškiniai Žemėje. Vieni jų maitina, antri rengia, treti gydo, ketvirti reikalingi gyvenamajai aplinkai. Iš kitos pusės augalo lapas mums gali pasakyti kaip „jaučiasi“ pats augalas ir kokioje aplinkoje jis auga. Kai augalui augti yra optimalios sąlygos, lapas nepažeistas, turi pakankamą kiekį pigmentų ir intensyviai vykdo fotosintezę, tačiau jeigu aplinkos veiksniai keičiasi, minėti rodikliai mus tai parodo dar gerokai ankščiau nei kad išvystame pažeistą augalą. Tad laboratorinio užsiėmimo metu matuosime augalų fotosintezės ir transpiracijos intensyvumus, nustatysime pigmentų kiekius ir darysime išvadas apie augalų būklę.
Ypatingosios vandens savybės – paviršiaus įtempimas (doc. G. Kacienė)
Vanduo yra išskirtinis junginys, turintis ypatingų savybių. Seminaro – diskusijos metu jas aptarsime. Moksleiviai sužinos kas lemia vandens paviršiaus įtempimą ir kaip jis veikia mūsų bei kitų organizmų kasdienybę. Smagiose, azartiškose ir klasę vienijančiose laboratorinėse dirbtuvėse įvertinsime skirtingų vandeninių tirpalų paviršiaus įtempimą.
Sumodeliuok ir sužinok oro taršą savo rajone (prof. A. Dėdelė/dr. A. Miškinytė)
Viena iš aktualiausių šiandienos aplinkosaugos problemų yra oro užterštumas. Vienas iš pažangiausių oro taršos nustatymo būdų yra teršalų sklaidos modeliavimas. Naudojant matematinį modeliavimą, daug tiksliau galima nustatyti teršalų koncentracijas visame mieste ir atskiruose mikrorajonuose, kadangi realiai išmatuoti oro teršalų koncentracijas visuose miesto taškuose yra neįmanoma. Užsiėmimo metu bus galimybė sumodeliuoti ir sužinoti oro taršą savo gyvenamojoje aplinkoje.
Susikurk žemėlapį taikant GIS (prof. A. Dėdelė/dr. A. Miškinytė)
Šiuolaikiniame pasaulyje norint surasti konkrečią vietą, adresą ar objektą dažnai į pagalbą pasitelkiamos įvairios technologijos: įprastai paieškos elektroniniame žemėlapyje vykdomos per geografines informacines sistemas (GIS). GIS – inovatyvi sistema, leidžianti, rinkti, kaupti, analizuoti, vizualizuoti bei valdyti geografinius duomenis ir tiksliai pateikti erdvinę informaciją. Sukurti skaitmeniniai žemėlapiai atveria kelius atlikti duomenų erdvinę analizę sprendžiant įvairias aplinkos problemas.
Kontaktai: