VDU mokslininkai sudomino sėklų apdorojimo šalta plazma tyrimais ir perspektyvomis
Vytauto Didžiojo universitetas su Baltarusijos institucijomis vykdo Lietuvos mokslo tarybos Lietuvos–Baltarusijos dvišalio bendradarbiavimo programas mokslo ir technologijų srityje. Šia proga VDU Botanikos sodo ir Gamtos mokslo fakulteto atstovai vyko į Minską, kur Lietuvos ir Baltarusijos fizikai, biochemikai, mikrobiologai, zoologai bei botanikai susitiko pasidalinti patirtimi ir aptarti tyrimų planų. Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos B. I. Stepanovo vardo Fizikos institute vykusiame teminiame projekto seminare analizuotos sėklų apdirbimo šalta plazma bei radijo dažnio elektromagnetiniu lauku technologijos ir naujausios galimybės. Prof. V. Mildažienė pristatė savo mokslinės grupės 5 metų tyrimų rezultatus, kurių pagrindinė išvada – atliekant tokio pobūdžio tyrimus, būtini ilgalaikiai stebėjimai, nes ankstyvas augalų atsakas (vertinamas atsižvelgiant į dygimo ir daigų augimo skatinimą) dažnai būna kitoks, nei stebimas vėlesniais augimo etapais. „Dažnu atveju viskas vyksta priešingai – eksperimentiniai augalai, kurių daigumas po sėklų apdorojimo buvo slopinamas, vėliau, prabėgus keliems mėnesiams ar metams geriau šaknijosi, greičiau augo ir turėjo daugiau vertingų savybių (biologiškai aktyvių medžiagų)“, – sakė prof. V. Mildažienė.
VDU atstovų delegacija apsilankė nacionaliniame Baltarusijos mokslų akademijos centriniame Botanikos sode Minske, kuris itin rūpinasi augalinės biologinės įvairovės išsaugojimu. Su šiuo botanikos sodu aktyviai bendradarbiauja bei vykdo mokslinius projektus VDU Botanikos sodas. Botanikos sodo direktorius V.Titokas, direktoriaus pavaduotoja mokslo ir inovacijų srityse L.Gančiarova ir mokslininkė A. Kručionak VDU mokslininkams parodė nuostabiai žydinčias rododendrų, alyvų kolekcijas, didelę sukulentų kolekciją, vaišino feichojos žiedais, jau sunokusiomis ankstyvų veislių vynuogėmis, Minsko Botanikos sodo tikro pasididžiavimo – citrusinių augalų kolekcijos – vaisiais, kavos pupelių apyvaisiais.