VDU dalyvavo gyvybės mokslų forume „Life Science Baltics“
Rugsėjo 26-27 d. VDU atstovai dalyvavo tarptautinėje parodoje „Life Science Baltics“ – vieninteliame tarptautiniame forume Baltijos šalyse, subūrusiame aukščiausio lygio biotechnologijų, farmacijos ir medicinos ekspertus iš viso pasaulio. Šis renginys – tai unikali galimybė užmegzti reikšmingas pažintis, siekti pažangos per tarptautinius ryšius ir atrasti milžinišką gamtos mokslų potencialą Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Parodos metu VDU GMF Instrumentinės analizės atviros prieigos centro atstovai – vadovas prof. Audrius Sigitas Maruška, darbuotojai dr. Tomas Drevinskas, dr. Kristina Bimbiraitė-Survilienė ir dr. Nicola Tiso – pristatė vystomus inovatyvius prietaisus ir projektus: autonominę kompleksinių mišinių analizavimo sistemą, nešiojamą įrangą, skirtą tirpalų paviršiaus įtempimui nustatyti, miniatiūrizuotą kolorimetrą, skaitmeninės mikrofluidikos platformą ir skysčių dozavimo aparatą. Projektus vykdo klasteris „Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei“.
Mišinių analizavimo sistema yra automatizuota ir tvirtinama prie drono (bepiločio orlaivio) – ji gali paimti oro bandinį, išanalizuoti duomenis ir siųsti juos į kompiuterį, bei nešiojamą paviršiaus įtempimo įrangą, skirtą nustatyti paviršiaus švarumą (nuosėdų, valiklių liekanas ir t. t.).
„Tai yra pati mažiausia pasaulyje visiškai automatizuota kompleksinių mišinių analizavimo sistema su bandinių paėmimo funkcija. Ji veikia prijungta prie baterijos, o surinktus duomenis perduoda belaidžiu būdu. Dronas gali nuskraidinti sistemą į pasirinktą vietą. Ši sistema yra ypač svarbi tais atvejais, kai reikia tirti atokias ir pavojingas vietas – ji padės išvengti rizikos, nes nereikia siųsti žmogaus į tyrimų vietą“, – paaiškino vienas iš projekto autorių dr. Tomas Drevinskas.
VDU atstovų dalyvavimą parodoje organizavo Žinių ir technologijų perdavimo centro vadybininkai, kurie aktyviai dalyvavo B2B susitikimuose su įmonėmis bei ieškojo galimų bendradarbiavimo galimybių įmonių stenduose. Buvo užmegzta nemažai vertingų kontaktų, o VDU stendas sulaukė daug susidomėjusių lankytojų.
Universitetas turėjo savo atskirą stendą, kuriame prof. A. S. Maruška ir jo komanda pristatinėjo savo technologijas. Stende buvo apsilankęs ir Japonijos viceministras, taip pat pasidomėjęs GMF pristatomomis inovacijomis.
Forumo spaudos konferencijoje dalyvavęs LR Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad gyvybės mokslai yra vienas svarbiausių Lietuvos ūkio prioritetų, o šalis šioje srityje turi didžiulį potencialą, nes turi gerai išvystytą infrastruktūrą: universitetus, tyrimų centrus, augančią pramonę, daug mokslininkų, užsienio investicijų ir palankias sąlygas verslo vystymui.
„Šiandien Lietuvos gyvybės mokslų sektorius sukuria 1 proc. BVP, o ateities perspektyva – per dešimt metų pasiekti, kad jis sukurtų 5 procentus. Šis sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę, jo našumas jau dabar daugiau nei dvigubai pranoksta bendrą šalies darbo našumą“, – sakė V. Sinkevičius.
Lietuva kelia tikslą iki 2030 metų tapti patraukliausia Europos valstybe gyvybės mokslų sektoriaus plėtrai. Šalyje kasmetinis gyvybės mokslų sektoriaus augimas sudaro apie 19 proc. – tai vienas sparčiausių augimo greičių visoje ES. 90 proc. lietuviškos biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei šimtą valstybių, tarp jų – JAV, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją.
Forumo organizatorių VšĮ „Versli Lietuva“ analitikų skaičiavimu, Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje dirba beveik 5 tūkst. specialistų. 43 proc. visų sektoriaus įmonių sudaro medicinos prietaisų kūrėjai, 28 proc. – biotechnologijų, 16 proc. – tyrimų ir plėtros bendrovės, o 13 proc. – farmacijos įmonės.
Lietuva gali išnaudoti unikalius šalies konkurencinius farmacijos ir biotechnologijų verslo pranašumus, kuriuos suteikia reikšmingus tyrimus vykdančios mokslo ir studijų institucijos ir aukštos kvalifikacijos specialistai, o biotechnologijų ir medicinos prietaisų srityse glūdi neišnaudotas startuolių potencialas. Lietuva unikali ir dėl sinerginių galimybių susieti ilgametes tradicijas puoselėjančią inžinerijos pramonę ir biomediciną. Tą akivaizdžiai demonstruoja lazerių įmonės, plėtodamas lazerių technologijas, pritaikomas medicinos srityje, teigia „Verslios Lietuvos“ atstovai.
Tarptautinėje parodoje „Life Science Baltics“ iš viso dalyvavo daugiau nei 1,8 tūkst. dalyvių iš 30 pasaulio valstybių. Forumo metu vyko tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir praktinis seminaras startuoliams.