Universiteto mokslininkai atrado būdą, kaip padidinti grikių ar kanapių derlių
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai atrado būdą, leidžiantį padidinti grikių, pluoštinių kanapių ir kitų kultūrų derlių, o iš vaistinių augalų išgauti daugiau vaistinių medžiagų. Mokslininkai nustatė, kad kelias minutes sėklas apdorojus šalta plazma ir vėliau jas pasodinus gaunamas dvigubai gausesnis derlius. Tyrimai atlikti ir su medžiais. Paaiškėjo, kad paveiktų sėklų eglaitės per tą patį laiką išauga pusmetriu aukštesnės.
Mokslininkai jau gavę pirmuosius rezultatus džiūgauja – stresą sėkloms sukeliančia plazma paveiktų grikių derlius dvigubai geresnis.
„Mes bandome aiškinti, kad tai yra atsakas į stresą, kurį sėkla vertina kaip pavojų išlikimui, ir dėl to augalas stengiasi geriau pasidauginti, kad išliktų, o mes gauname dvigubai daugiau grūdų, grikių“, – aiškino VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorė Vida Mildažienė.
Universiteto šiltnamiuose jau dabar matyti vienas tyrimo rezultatų – plazma paveiktų sėklų saulėgrąžos keliasdešimt centimetrų aukštesnės nei tokio poveikio negavusios. Anot specialistų jau pastebėta, kad augalai ne tik duoda didesnį derlių, bet ir turi sukaupę daugiau naudingų medžiagų, vaistinių savybių.
„Galima didinti vaistų produkciją, ir tai ne penki procentai, o kartais dvigubai, trigubai didesni. Su rausvažiede ežiuole toks rezultatas, su dobilais panašus“, – vardijo V. Mildažienė.
„Kelios paveiktos šeimos pasižymėjo stipresniu atsaku, tai ir aukštis didesnis, ir metabolitų kiekis padidėjo, nes tai suteikia augalui atsparumą“, – aiškino Miškų instituto laboratorijos vedėja Vaida Šėžienė.
Pastebėję sėklų derlingumo pokyčius, mokslininkai dabar aiškinasi, koks plazmos poveikis būtų pats efektyviausias.
Geriausiai į plazmą reaguoja raudonieji dobilai, stevijos, kviečiai. Mokslininkai bendradarbiauja ir su ūkininkais. Aiškinamasi kaip būtų galima laboratorijoje atliekamus tyrimus pritaikyti ūkiuose.
