Lietuvos biofizikos pradininkui prof. M. Venslauskui – 90
Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno mokslininkų bendruomenė paminėjo biofizikos mokslo pradininko Lietuvoje prof. dr. Mindaugo Venslausko 90 metų jubiliejų. Rugsėjo 29 d. VDU profesoriaus mokiniai ir bendradarbiai surengė konferenciją „Biofizikos fenomenas Kaune“.
Profesorius M. Venslauskas 1956 m. baigė Leningrado (S. Peterburgo) valstybinį universitetą, 1956–1989 m. dirbo Kauno medicinos institute (KMI), 1965–70 m. buvo Bendrosios biologijos, 1970–74 m. – Biofizikos ir matematikos katedros vedėju. Vienas Medicinos biofizikos skyriaus steigimo Kauno medicinos institute iniciatorių. Lietuvoje buvo rengiami biofizikos specialistai. Iš 1961–72 m. KMI parengtų 65 biofizikų, 49 apgynė daktaro, 13 – habilituoto daktaro disertacijas bei pasireiškė daugelyje Lietuvos visuomeninio gyvenimo sričių (3 biofizikai tapo Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarais).
Prof. M. Venslausko darbo istorija – tai VDU atkūrimo istorijos ženkli dalis. Prof. M. Venslauskas 1989–1995 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo Tarybos ir Atkuriamojo Senato nariu; 1990–1994 m. – VDU Biologijos fakulteto dekanu, 1990–2000 m. – Biologijos katedros vedėju, 2000–2017 m. vyriausiuoju mokslo darbuotoju; profesoriumi (2010). 1998 m. įkūrė Lietuvos biofizikų asociaciją.
Atkurtame VDU nesuskaičiuojamų pastangų prireikė kuriant tuščiose erdvėse biologines laboratorijas su moksline įranga, reikėjo suburti tinkamą dėstytojų ir mokslinių darbuotojų kolektyvą, palaikyti studentų entuziazmą nepritekliaus sąlygomis, rasti būdų išsiųsti studentus į užsienio universitetus.
Prof. M. Venslausko mokslinio darbo sritis – stiprių elektrinių laukų ir ultragarso poveikis vėžinėms ląstelėms gydyti. Jubiliato nepriklausomybės laikotarpiu spausdintų darbų sąrašą puošia straipsniai pasaulinės reikšmės žurnaluose ir kituose moksliniuose leidiniuose – „Journal of Drug Delivery Science and Technology“ (2022 m.), „Scientific Reports“ (2020 m.; „Nature Publishing Group“), „Ultrasound in Medicine and Biology“ (2016 m.; „Elsevier“), „Journal of Membrane Biology“ (2016 m.), „European Biophysics Journal“ (2015 m.; „Springer“) ir kt. Profesorius yra vadovėlių „Biologija“, „Biofizika“ (su kitais, 1996 m.) bendraautoris, kelis dešimtmečius VDU Biologijos (o vėliau Gamtos mokslų) fakulteto auditorijose skaitęs bendrosios biologijos, biofizikos, neurofiziologijos, ekosistemų analizės paskaitas, parengęs 6 biomedicininių mokslų daktarus. Praėjusių metų gruodį prof. M. Venslausko pastangomis VDU buvo organizuota konferencija, skirta prof. T. Ivanauskui atminti, ir pranešimų pagrindu išleista prisiminimų knyga „Gamtininko Tado Ivanausko palikimas“.
Atidarant konferenciją „Biofizikos fenomenas Kaune“ (2023 m.) VDU Gamtos fakulteto dekanas prof. S. Mickevičius pasveikino jubiliatą ir įteikė VDU 100-mečio sukakties atminimo medalį bei rektoriaus sveikinimo raštą. Konferencijos dalyviai išsakė labai daug savitų minčių ir įdomių įžvalgų apie biofizikos mokslus. Pranešimus perskaitė prof. S. Šatkauskas („Biofizika: dabartis ir ateitis”), prof. A. Raškinis (“Biofizika ir žinių sistemos, kurias generuoja smegenys, pagrindimas“), taip pat LSMU profesoriai A. Valančiūtė („Personalizuotos medicinos kryptimi“) , A. Bertulis („Biofizika ir regos iliuzijų tyrimai“), prof. A. Vainora („Biofizika ir medicinos kompleksinės sistemos“), habil. dr. J. Jurevičius („Biofizika ir elektrofiziologija“). Profesoriaus M. Venslausko įdirbį KMI rengiant medikus bei biofizikos ryšį su transliacine medicina aptarė akad. prof. L. Kupčinskas.
Pasisakę biofizikai – Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarai A. Saudargas, dr. G. Šerkšnys, dr. V. Jarmolenko, politikas, buvęs KMI centrinės mokslinės tiriamosios laboratorijos (CMTL) direktorius dr. V. Adamonis pažymėjo ypatingą tuometinės biofizikų bendruomenės susiklausymą ir disidentiškas nuotaikas, todėl nenuostabu, kad 1988–1990 m. dalis biofizikų tapo Lietuvos Sąjūdžio, atvedusio į Nepriklausomybę, organizatoriais ir dalyviais, bei aktyviai dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą. Konferencijos dalyviai pasveikino jubiliatą ir palinkėjo, nežiūrint metų naštos, toliau aktyviai dalyvauti mokslininkų bendruomenės gyvenime. Tarp jubiliato sveikintojų buvo neeilinių svečių – Tautinės Lietuvos studentų Korporacijos „Neo-Lithuania“ atstovai. Prof. M. Venslauskas yra šios organizacijos garbės filisteriu. Pasveikinti atvyko ir „Moduso“ atstovai.
Su šypsena veide, užsirišęs tautinį kaklaraištį, sugebantis gražiai (be popierinių paruoštukų) ir dalykiškai apibendrinti konferencijos dalyvių išsakytas mintis žengia savo dešimto dešimtmečio keliu mūsų prof. M. Venslauskas.
Prof. habil. dr. Eugenija Kupčinskienė
Nuotraukos E. Kupčinskienės ir Jono Petronio
