Interviu su VDU Gamtos fakulteto Aplinkotyros katedros profesore Regina Gražulevičiene
Visuomenės įsitraukimas į mokslininkų profesionalų vykdomus tyrimus šiandien sutartinai apibrėžiamas kaip piliečių mokslas. Tai abipusiu bendradarbiavimu paremta mokslinė veikla, galinti duoti puikius rezultatus. Ši kooperacija gali būti labai įvairi. Visuomenės nariai gali rinkti ir analizuoti duomenis, įsitraukti į tyrimo duomenų viešinimo kampanijas, kartu su mokslininkais identifikuoti tam tikros mokslinės problemos poreikį ir aktualumą bei atlikti daug kitų naudingų veiksmų. Piliečių mokslo pagrindu gauti rezultatai neabejotinai naudingi mokslininkams – visuomenės pagalbos dėka galima tikėtis surinkti gerokai daugiau duomenų, sutaupyti laiko ir resursų. Piliečiams – tai būdas save realizuoti, susipažinti su tam tikro reiškinio moksline problematika, suvokti, jog būnant neprofesionaliu mokslininku įmanu dalyvauti mokslo procesuose.
Siekdama plėtoti atvirojo bei piliečių mokslo tyrimus Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka įsitraukė į „Erasmus+“ projekto „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per piliečių mokslą Baltijos šalyse“ (University libraries strengthening the academia-society connection through citizen science in the Baltics (LibOCS) vykdymą.
Projektas startavo 2022 metų pradžioje ir bus vykdomas iki 2024 metų vidurio. Projekto iniciatorius – Tartu universitetas. Taip pat dalyvauja Talino technologijos universitetas (TalTech), Latvijos universitetas, verslo partneriai iš Vokietijos (Immer Besser GmbH) ir Graikijos (Web2Learn) bei Kauno technologijos universitetas.
Pagrindinis projekto tikslas – didinti visuomenės informuotumą ir įsitraukimą į piliečių mokslo veiklą Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), integruoti piliečių mokslo ir atvirojo mokslo veiklas Baltijos šalių universitetuose ir didinti universitetų bibliotekininkų žinių mainus bei bendradarbiavimą.
Svarbu sudaryti piliečių įsitraukimo į mokslinę veiklą bei atvirą mokslą skatinančių veiksnių ir kliūčių žemėlapį, inicijuoti dialogą tarp Baltijos šalių aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų, piliečių ir bibliotekininkų, pasidalyti bendradarbiavimo patirtimi. Taip pat planuojama surengti LibOCS mokymus, siekiant pagerinti Baltijos šalių aukštųjų mokyklų akademinio personalo ir bibliotekų darbuotojų piliečių ir atvirojo mokslo įgūdžius, be kita ko, numatyta surinkti bei sukurti atviruosius švietimo išteklius ir atvirosios prieigos priemonių rinkinį kitiems bibliotekininkams.
Svetainėje Piliečių mokslas galima susipažinti su šiandien Lietuvoje vykdomomis piliečių mokslo iniciatyvomis ir prisijungti prie dominančių veiklų. Netenka abejoti tokių projektų prasme ir rezultatais. Pavyzdžiui, galima minėti prieš keletą metų VDU su partneriais vykdytą piliečių mokslo projektą „Bronės Pajiedaitės takais“, kuriame buvo analizuoti ir pristatyti tarpukario Lietuvos VDU studentų atlikti biologinės įvairovės tyrimai.
Čia paminėti pavyzdžiai nėra vieninteliai. Lietuvos aukštosiose mokyklose galima atrasti gerokai daugiau inicijuotų piliečių mokslo projektų, tačiau galbūt stokojame viešai prieinamos informacijos apie juos, todėl visuomenės galimybės sužinoti apie piliečių mokslą ir į jį įsitraukti yra apribotos. Tai ir yra priežastis, kodėl būtina pradėti vaisingą diskusiją su mokslininkais, dalyvaujančiais piliečių mokslo veikloje.
Šiandien savo mintimis apie piliečių mokslą pasidalinti pakvietėme VDU Gamtos fakulteto Aplinkotyros katedros profesorę Reginą Gražulevičienę.
Mokslininkė aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos, aplinkos epidemiologijos, miesto aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių sąsajų su sveikatos problemomis tyrimuose. Yra VDU mokslo klasterio „Klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikis organizmų sąveikai ir sveikatingumui geno-ekosistemos lygmenyse“ tyrėja. Taip pat R. Gražulevičienė yra Europos žmogaus ekspozomų tinklo narė, Europos Komisijos aplinkos ir sveikatos programų ekspertė, Kauno motinos ir vaiko ilgalaikio stebėjimo kohortos tyrimo (KANC) vadovė. Daugiau 160 tarptautinių mokslinių publikacijų autorė, rašanti aplinkos poveikio nėštumo rezultatams, vaikų vystymuisi, suaugusiųjų sveikatai ir socialiniams sveikatos rizikos veiksniams bei kitomis temomis. Mokslininkė taip pat koordinuoja Europos Komisijos Horizon 2020 programos projektą „Žmogaus ankstyvojo gyvenimo ekspozomo tyrimo ir įgyvendinimo pažangios priemonės“. Be kitų mokslinių veiklų vadovauja tarptautiniam piliečių mokslo projektui Horizon 2020 CitieS-Health „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai”.
Gerbiama profesore, kaip Jūs apibrėžtumėte piliečių/miestiečių (citizen science) mokslo sąvoką ir jos turinį?
Sąvoka „miestiečių mokslas“ apibūdina piliečių mokslinius tyrimus, kuriuose, kartu su mokslininkais profesionalais, dalyvauja savanoriai visuomenės atstovai – mėgėjai. Vykdomų mokslinių tyrimų turinys priklauso nuo tyrimo tikslų, siekiant surinkti naudingų duomenų apie gamtinės aplinkos būklę ir jos ryšį su gyventojų sveikata.
Ar piliečių dalyvavimas moksliniuose tyrimuose yra būtinas?
Piliečių mokslo iniciatyvos yra naudingos mokslo pažangai. Aktyvus piliečių dalyvavimas moksliniuose tyrimuose kartu su mokslininkais sudaro galimybes vykdyti visuomenei aktualius ir naudingus mokslinio bendradarbiavimo projektus, gerina visuomenės supratimą apie mokslą. Piliečiai, įsitraukę į tyrimus, įgyja patirties ir žinių kaip rinkti pirminius duomenis, juos analizuoti ir kaip juos naudoti gamtinės aplinkos būklei apibūdinti ir visuomenės sveikatai gerinti.
Kokius tyrimus išskirtumėte, kaip prioritetinius, į kuriuos pirmiausiai reikėtų skatinti piliečius įsitraukti?
Europoje piliečių tyrimai skatinami naudoti aplinkos taršos lokalioms problemoms išaiškinti ir mažinti, klimato kaitos keliamų problemų mažinimui ir biologinės įvairovės išsaugojimui, taip pat darniosios raidos tikslų, susijusių su darnia miestų raida, gera visų gyventojų sveikata ir piliečių ekologiniu švietimu įgyvendinimu.
Koks turėtų būti mokslininkų bei piliečių bendradarbiavimas vykdomo mokslo projekto kontekste? Ar piliečiai tik padeda tyrėjams, rinkdami duomenis, ar reikalingas ir grįžtamasis ryšys: tyrėjai informuoja ir šviečia piliečius, kviečia į viešus rezultatų svarstymus, vykdo mokslo komunikaciją?
Vykdant mokslinio bendradarbiavimo projektus, piliečių ir mokslininkų bendravimas grindžiamas lygiateisiškumo principu. Piliečiai dalyvauja renkant aplinkos būklės duomenis, kelia jiems aktualius gyvenimo kokybės klausimus, siūlo nagrinėti jiems aktualius aplinkos ir gyvenimo kokybės klausimus. Piliečiai kartu su mokslininkais dalyvauja svarstant ir formuluojant mokslinius klausimus. Mokslininkai siūlo racionalias priemones siūlomai mokslinei idėjai įgyvendinti, informuoja tyrimo dalyvius ir visuomenę apie tyrimų rezultatus, organizuoja bendrus pasitarimus, konferencijas, kartu skleidžia gautus mokslinio tyrimo rezultatus.
Ar piliečiai turėtų ir galėtų patys formuluoti mokslinių tyrimų klausimus ir teikti savo siūlymus mokslininkams?
Bendradarbiavimo principas sudaro piliečiams galimybę siūlyti ir patiems formuluoti mokslinių tyrimų klausimus, teikti savo siūlymus mokslininkams.
Prof. habil dr. Regina Gražulevičienė
Kaip Jūs manote, ar piliečiai turėtų ir galėtų teikti paramą moksliniams tyrimams? Pavyzdžiui, piliečiai teikia finansinę paramą, mokslininkams skolina ar dovanoja įrangą, medžiagas ir kt.
Lietuvoje, vykdant tarptautinius mokslinio bendradarbiavimo projektus, siekiant nesudaryti prielaidos interesų konfliktui ir užtikrinti skelbiamų mokslinių rezultatų nepriklausomumą, naudojama nesuinteresuotų organizacijų finansinė parama.
Pasidalykite savo įžvalgomis, kaip būtent piliečių dalyvavimas susijęs su Jūsų vykdomų tyrimų plėtra?
Piliečiams aktyviai dalyvaujant aptariant jiems aktualius gyvenamosios aplinkos klausimus, buvo suformuluotos naujos mokslinės temos. Siekiant atsakyti į dalyvių klausimus, tokius kaip „Kodėl mano savivaldybėje gyventojai dažniau serga hipertonine liga negu kaimyninėje, kokie aplinkos veiksniai didina sergamumą?“, buvo pasiūlyta, kad kiekvienas dalyvis surinktų duomenis apie gyvenamojo rajono infrastruktūrą, jos atitikimą poreikiams, saugumą, įvertinų savo gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę. Per 1000 dalyvių užpildyti formalizuoti klausimynai buvo naudoti statistinei duomenų analizei ir išvadoms pagrįsti. Tokiu būdu buvo gauti nauji mokslo duomenys, bylojantys apie gyvenamosios aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos ryšį, o dalyviai įgijo naujų mokslo žinių.
Gal galėtumėte įvardinti, kokia visgi ši patirtis? Tik teigiama, ar galėtumėte išskirti ir neigiamų aspektų?
Vykdant piliečių mokslinio bendradarbiavimo projektą, buvo naudotas aplinkos epidemiologinio tyrimo metodas, sudaręs galimybę pagrįstoms mokslinėms išvadoms gauti, o tyrimo rezultatus skelbti tarptautiniuose moksliniuose recenzuojamuose žurnaluose ir mokslinėse konferencijose, kartu su tyrimo dalyviais.
Susidūrėme su sunkumais dėl vangaus piliečių įsitraukimo į projektą, kviečiant dalyvius per masines informavimo priemones. Pasitelkėme radiją, vietinius laikraščius, interneto puslapius, skelbimus bendruomenių centruose, tačiau rezultatas buvo menkas. Geriausi rezultatai buvo kviečiant konferencijų „Žmogaus ir gamtos sauga“ dalyvius ir naudojant internetinį asmeninį kvietimą. Be to, siekiant naudoti personalinius dalyvių duomenis, sunkumų sudaro leidimo biomedicininiam tyrimui atlikti, gavimas.
Kaip manote, ar piliečių mokslas Lietuvoje yra pakankamai aktualizuotas ir matomas? Ką reikia padaryti, kad piliečių mokslo sklaida būtų lengvesnė ir skvarbesnė?
Lietuvoje piliečių dalyvavimas moksliniuose tyrimuose lygiateisiu su mokslininkais pagrindu yra pradinėje stadijoje. Piliečių įsitraukimą į mokslinius tyrimus galėtų paspartinti neformalus mokymas, miestų Visuomenės sveikatos centrai, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida. Piliečių bendradarbiavimo mokslo rezultatų sklaidai turi įtakos mokslinės temos aktualumas visuomenei, naudojami tyrimo metodai ir tyrimo rezultatų praktinis taikymas gyvenimo kokybei gerinti.
Ar matote mokslininkų, piliečių ir bibliotekininkų, taip pat kitų atminties institucijų darbuotojų bendradarbiavimo ateitį? Ar toks bendradarbiavimas prisidėtų prie progresyvaus mokslo ir visuomenės dialogo bei mokslo pažangos?
Mokslo pažangą skatintų kuo įvairesnių specialistų įsitraukimas į piliečių bendradarbiavimo su mokslininkais mokslinius tyrimus, tarp jų ir bibliotekininkų.
Dėkojame gerbiamai profesorei Reginai Gražulevičienei už pasidalinimą savo patirtimi, už atviras ir betarpiškas įžvalgas apie piliečių mokslą.
O visus besidominčius piliečių mokslo tema kviečiame pasidalyti savo mintimis ir prisidėti prie vykdomo Erasmus+ projekto įgyvendinimo. Skirkite minutę savo laiko ir dalyvaukite trumpoje anoniminėje apklausoje. Visi duomenys bus naudojami tik apibendrintai. Anketą rasite čia.