Lietuvos mokslų akademija skelbia Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursą
Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse gali dalyvauti daktaro mokslo laips- nį turintys tyrėjai ir doktorantai. Konkurse dalyvaujantys jaunieji mokslininkai iki 35 metų amžiaus daktaro mokslo laipsnį turi būti įgiję ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus iki darbų pateikimo termi- no pabaigos (į 5-erių metų laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos).
Konkursui rekomenduojama teikti individualius mokslinius darbus, išskirtiniais atvejais gali būti tei- kiami kelių autorių moksliniai darbai. Magistro darbas ar daktaro disertacija negali būti pateikti kaip savarankiški moksliniai darbai.
Mokslinius darbus siūlo aukštųjų mokyklų fakultetų tarybos, institutų mokslo tarybos.
2023 m. LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų darbų konkursas
Lietuvos biofizikos pradininkui prof. M. Venslauskui – 90
Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno mokslininkų bendruomenė paminėjo biofizikos mokslo pradininko Lietuvoje prof. dr. Mindaugo Venslausko 90 metų jubiliejų. Rugsėjo 29 d. VDU profesoriaus mokiniai ir bendradarbiai surengė konferenciją „Biofizikos fenomenas Kaune“.
Profesorius M. Venslauskas 1956 m. baigė Leningrado (S. Peterburgo) valstybinį universitetą, 1956–1989 m. dirbo Kauno medicinos institute (KMI), 1965–70 m. buvo Bendrosios biologijos, 1970–74 m. – Biofizikos ir matematikos katedros vedėju. Vienas Medicinos biofizikos skyriaus steigimo Kauno medicinos institute iniciatorių. Lietuvoje buvo rengiami biofizikos specialistai. Iš 1961–72 m. KMI parengtų 65 biofizikų, 49 apgynė daktaro, 13 – habilituoto daktaro disertacijas bei pasireiškė daugelyje Lietuvos visuomeninio gyvenimo sričių (3 biofizikai tapo Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarais).
Prof. M. Venslausko darbo istorija – tai VDU atkūrimo istorijos ženkli dalis. Prof. M. Venslauskas 1989–1995 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo Tarybos ir Atkuriamojo Senato nariu; 1990–1994 m. – VDU Biologijos fakulteto dekanu, 1990–2000 m. – Biologijos katedros vedėju, 2000–2017 m. vyriausiuoju mokslo darbuotoju; profesoriumi (2010). 1998 m. įkūrė Lietuvos biofizikų asociaciją.
Atkurtame VDU nesuskaičiuojamų pastangų prireikė kuriant tuščiose erdvėse biologines laboratorijas su moksline įranga, reikėjo suburti tinkamą dėstytojų ir mokslinių darbuotojų kolektyvą, palaikyti studentų entuziazmą nepritekliaus sąlygomis, rasti būdų išsiųsti studentus į užsienio universitetus.
Prof. M. Venslausko mokslinio darbo sritis – stiprių elektrinių laukų ir ultragarso poveikis vėžinėms ląstelėms gydyti. Jubiliato nepriklausomybės laikotarpiu spausdintų darbų sąrašą puošia straipsniai pasaulinės reikšmės žurnaluose ir kituose moksliniuose leidiniuose – „Journal of Drug Delivery Science and Technology“ (2022 m.), „Scientific Reports“ (2020 m.; „Nature Publishing Group“), „Ultrasound in Medicine and Biology“ (2016 m.; „Elsevier“), „Journal of Membrane Biology“ (2016 m.), „European Biophysics Journal“ (2015 m.; „Springer“) ir kt. Profesorius yra vadovėlių „Biologija“, „Biofizika“ (su kitais, 1996 m.) bendraautoris, kelis dešimtmečius VDU Biologijos (o vėliau Gamtos mokslų) fakulteto auditorijose skaitęs bendrosios biologijos, biofizikos, neurofiziologijos, ekosistemų analizės paskaitas, parengęs 6 biomedicininių mokslų daktarus. Praėjusių metų gruodį prof. M. Venslausko pastangomis VDU buvo organizuota konferencija, skirta prof. T. Ivanauskui atminti, ir pranešimų pagrindu išleista prisiminimų knyga „Gamtininko Tado Ivanausko palikimas“.
Atidarant konferenciją „Biofizikos fenomenas Kaune“ (2023 m.) VDU Gamtos fakulteto dekanas prof. S. Mickevičius pasveikino jubiliatą ir įteikė VDU 100-mečio sukakties atminimo medalį bei rektoriaus sveikinimo raštą. Konferencijos dalyviai išsakė labai daug savitų minčių ir įdomių įžvalgų apie biofizikos mokslus. Pranešimus perskaitė prof. S. Šatkauskas („Biofizika: dabartis ir ateitis”), prof. A. Raškinis (“Biofizika ir žinių sistemos, kurias generuoja smegenys, pagrindimas“), taip pat LSMU profesoriai A. Valančiūtė („Personalizuotos medicinos kryptimi“) , A. Bertulis („Biofizika ir regos iliuzijų tyrimai“), prof. A. Vainora („Biofizika ir medicinos kompleksinės sistemos“), habil. dr. J. Jurevičius („Biofizika ir elektrofiziologija“). Profesoriaus M. Venslausko įdirbį KMI rengiant medikus bei biofizikos ryšį su transliacine medicina aptarė akad. prof. L. Kupčinskas.
Pasisakę biofizikai – Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarai A. Saudargas, dr. G. Šerkšnys, dr. V. Jarmolenko, politikas, buvęs KMI centrinės mokslinės tiriamosios laboratorijos (CMTL) direktorius dr. V. Adamonis pažymėjo ypatingą tuometinės biofizikų bendruomenės susiklausymą ir disidentiškas nuotaikas, todėl nenuostabu, kad 1988–1990 m. dalis biofizikų tapo Lietuvos Sąjūdžio, atvedusio į Nepriklausomybę, organizatoriais ir dalyviais, bei aktyviai dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą. Konferencijos dalyviai pasveikino jubiliatą ir palinkėjo, nežiūrint metų naštos, toliau aktyviai dalyvauti mokslininkų bendruomenės gyvenime. Tarp jubiliato sveikintojų buvo neeilinių svečių – Tautinės Lietuvos studentų Korporacijos „Neo-Lithuania“ atstovai. Prof. M. Venslauskas yra šios organizacijos garbės filisteriu. Pasveikinti atvyko ir „Moduso“ atstovai.
Su šypsena veide, užsirišęs tautinį kaklaraištį, sugebantis gražiai (be popierinių paruoštukų) ir dalykiškai apibendrinti konferencijos dalyvių išsakytas mintis žengia savo dešimto dešimtmečio keliu mūsų prof. M. Venslauskas.
Prof. habil. dr. Eugenija Kupčinskienė
Nuotraukos E. Kupčinskienės ir Jono Petronio
dr. Rasa Sabaliauskaitė spalio 26 d. (ketvirtadienį), 14 val. skaitys atvirą paskaitą „GENETINIAI VĖŽIO TYRIMAI IR JO PAVELDIMUMAS“
Maloniai kviečiame visus spalio 26 d. (ketvirtadienį), 14 val. į atvirą paskaitą „GENETINIAI VĖŽIO TYRIMAI IR JO PAVELDIMUMAS“. Pranešimą skaitys Nacionalinio vėžio instituto Genetinės diagnostikos laboratorijos vadovė dr. Rasa Sabaliauskaitė.
Renginys vyks Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje (101 kab.) ir bus transliuojamas MS Teams platformoje:
Microsoft Teams meeting
Join on your computer, mobile app or room device
Click here to join the meeting
Meeting ID: 386 180 442 995
Passcode: bTYyCL
Download Teams | Join on the web
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Lapkričio 14–15 dieną tarptautinė konferencija “Uždarų patalpų daržininkystė: technologijos ir iššūkiai”
Lapkričio 14–15 dienomis kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Uždarų patalpų daržininkystė: technologijos ir iššūkiai / Closed Environment Agriculture: Technologies and Challenges“. Detali programa
Pirmoji konferencijos diena vyks nuotoliniu būdu per MS Teams anglų kalba (prisijungimo nuoroda), antroji gyvai Lietuvos mokslų akademijoje ir vertikaliame ūkyje UAB „Leafood“.
Būtina registracija iki lapkričio 10 d.: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSd-oZsLJ1HmPhdBHvn-rdNTjtYcb2_4hjrPksRig25x4uHIdg/viewform
Kviečiame Jus į spalio 25 d. (antradienį) vyksiančią „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dieną
|
||||
|
Šių metų Mokslo dieną skirsime Sveikiname Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros doktorantę Neringą Barauskaitę tapus Tyrėjų Grand Prix finalininke!
Galimybė gauti finansavimą doktorantūros studijoms Šveicarijoje
Tarptautinės doktorantūros programos gyvybės moksluose Gyvybės mokslų Ciuricho doktorantūros mokykla (Life Science Zurich Graduate School) siūlo daugiau nei 100 finansuojamų doktorantūros vietų. Su apie 500 mokslinių grupių ir daugiau nei 1600 doktorantų studentų, Gyvybės mokslų Ciuricho doktorantūros mokykla yra viena iš didžiausių doktorantūros mokyklų Europoje. Ji turi 17 labai konkurencingas doktorantūros programas ir yra bendrai valdoma Ciuricho Federalinio technologijos instituto (ETH Zurich) ir Ciuricho universiteto.
LSZ GS programos:
➢ Biomedicininių etikos ir teisės (medicinos kryptis) ➢ Biomedicina
➢ Biomolekulinė struktūra ir mechanizmai ➢ Vėžio biologija
➢ Klinikiniai mokslai ➢ Vaistų kūrimas
➢ Ekologija ➢ Epidemiologija ir biostatistika
➢ Evoliucinė biologija ➢ MD-PhD programa Mikrobiologija ir imunologija
➢ Molekuliniai gyvybės mokslai ➢ Neurologija
➢ Augalų mokslai ➢ RNR biologija
➢ Mokslo ir politikos ➢ Sistemų biologija
Mūsų programos siūlo tyrimo ir švietimo galimybes ambicingiems studentams kurie nori dirbti studijuoti tarptautinėje aplinkoje siekdami gauti daktaro laipsnį. Jei būsite priimtas į mūsų mokyklą, tai jūs galėsite pradėti mokslinį projektą vienoje iš dalyvaujančių grupių pagal mokslinį aktualumą. Visoje programos eigoje siūlome pažangias mokymo ir praktikos kursus. Programos kalba yra anglų kalba. Doktorantūros studijos paprastai trunka 4 metus.
Kaip kinta tyrimų aplinka?
Mes siekiame pritraukti į Ciurichą perspektyvius jaunus mokslininkus iš viso pasaulio. Mes siūlome jums iššūkį keliančią mokymo aplinką, aiškią mentorystės sistemą ir galimybę atlikti aukščiausio lygio tyrimus. Būdami doktorantais, jūs būsite dalis gyvos mokslinės ir socialinės bendruomenės ir turėsite galimybę dirbti su Jūsų kryptyje lyderiaujančiais mokslininkais.
Kvalifikacijos profilis
Jums turi būti turimas arba turi būti numatoma gauti magistro laipsnį arba ekvivalentišką laipsnį iš universiteto atitinkamoje srityje prieš pradedant doktorantūros studijas. Įsikūrus Ciuriche, turėsite prisiregistruoti arba į Ciuricho universitetą, arba į Ciuricho Federalinį technologijos institutą (ETH Zurich), priklausomai nuo tyrimų grupės, prie kurios prisijungiate, priklausomybės.
Kaip finansuoti savo doktorantūros studijas?
Visos tyrimų grupės Gyvybės mokslų Ciuricho doktorantūros mokykloje teikia finansinę paramą, atitinkančią Šveicarijos nacionalinės mokslo fondų nustatytą doktoranto algalą (šiuo metu tarp 48 216 ir 51 291 Šveicarijos frankų).
Yra du atviri kvietimai per metus, su terminais gegužės 1 dieną ir lapkričio 1 dieną.
Daugiau informacijos:
Baltijos – Amerikos Laisvės Fondas skelbia kvietimą teikti paraiškas stažuotei JAV
Baltijos – Amerikos Laisvės Fondas kviečia Jus pakeisti savo mokslinius įsipareigojimus į puikias galimybes. Dabar yra Jūsų metas švytėti mokslo srityje!
Prisijunkite prie BAFF Tyrėjų Stipendijos Programos.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovei – VDU šimtmečio medalis
Rugsėjo 26 d. VDU Ukrainos centre lankėsi Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių – Draugystės su Lietuva – grupės delegacija. Jos nariams pristatyta Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įkurto VDU Ukrainos centro istorija, teikiamos paslaugos ir veiklos, įgyvendinami projektai.
„Centras yra tapęs tvirtu tiltu tarp Lietuvos ir Ukrainos. Norėčiau padėkoti Jums už galimybę pažinti tuos šviesius, drąsius, stiprius, talentingus, naujovėmis besidominčius ir į priekį žengiančius žmones, kuriuos sutinku būtent Ukrainos centre. Bendraujant su jais ir kitais ukrainiečiais ne kartą teko įsitikinti, kad mūsų valstybes jungia bendros vertybės ir bendras suvokimas apie tai, kas yra žmogiška, o kas ne“, – sakė pirmoji Diana Nausėdienė.
Pirmoji ponia akcentavo, jog pagrindinės Ukrainos centro veiklos nukreiptos į pagalbą moterims ir vaikams, kurie buvo priversti palikti Tėvynę prasidėjus Rusijos agresijai. Įstaigos veikla startavo nuo psichologinės pagalbos teikimo moterims ir vaikams, grupinės meno, šokio terapijos sulaukdavo vis daugiau dalyvių. Vėliau pradėjo burtis meno kolektyvai – vaikų, moterų chorai, šokių grupės. Atsirado galimybė mokytis kalbų – anglų, lietuvių, ukrainiečių. Vis daugiau užsiėmimų ukrainiečiams pradėjo vesti patys ukrainiečiai, šiandien tokių užsiėmimų skaičius Ukrainos centre siekia 80 procentų.
2022 metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiamuose lietuvių kalbos, anglų kalbos ir ukrainiečių kalbos kursus lankė daugiau nei 4000 ukrainiečių, Ukrainos centrą aplankė daugiau nei 27 513 lankytojų.
Susitikimo metu VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė kalbėjo apie universiteto indėlį, lietuvos diasporą ir akademinę tinklalaiveiką. Kartu su VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanu Sauliumi Mickevičiumi įteikė jubiliejinį VDU šimtmečio medalį Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika parlamentinės grupės pirmininkei Julijai Ovčinikovai. Šiam jubiliejiniam VDU šimtmečio medaliui, įsteigtam Lietuvos universiteto įkūrimo metinėms, VDU Gamtos mokslų fakultetas nominavo Juliją Ovčinikovą.
2016 m. Donecko V. Stuso nacionalinio universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VDU dėl bendrų dvigubo diplomo studijų vykdymo biologijos ir aplinkotyros studijų kryptyse. Tuomet Julija Ovčinikova buvo Donecko V. Stuso nacionalinio universiteto Biologijos fakulteto dekanė, aukštoji mokykla buvo pasitraukusi į Vinicą. Keturi šio universiteto absolventai baigė doktorantūros studijas VDU Gamtos mokslų fakultete.
Dėl savo aktyvios pilietinės pozicijos Donecko V. Stuso nacionalinio universitetas 2015 metais yra gavęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) analitinio centro „Atlantic Council“ įsteigtą Laisvės apdovanojimą.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika parlamentinė grupė įkurta 2019 m., jai vadovauja deputatas Ihoris Huzas ir pirmininkė Julija Ovčinikova.
Grupės nariai dirba siekdami stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Ukrainos savivaldos atstovų, skatina miestų bendradarbiavimą ir partnerystę, sprendžia aktualius Ukrainos vystymosi klausimus, aktyviai dalyvauja įgyvendinant bendrus kultūros ir infrastruktūros projektus, o karo metu rūpinasi Lietuvoje įsikūrusiais ukrainiečiais, kartu su Lietuvos Tarpparlamentinės draugystės grupės nariais aktyviai užsiima humanitarine veikla.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis
Galimybė važiuoti Cyprus Wildlife Research Institute su Erasmus+
Cyprus Wildlife Research Institute (https://www.cwri.net/), ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija, įkurta šiaurės Kipre ir sutelkta į vietinių rūšių ir gyvenamųjų teritorijų apsaugą. Žemiau rasite prisegtuką kuriame bus stažuotės vietų katalogas, kuriame yra mūsų konservacijos organizacija 2024 metams. Šios vietos ypač tinkamos biologijos, ekologijos, aplinkos apsaugos, gyvūnų priežiūros, gamtos valdymo, veterinarinės medicinos, socialinių tinklų ir medijų gamybos programų studentams ir absolventams.
Pilną mūsų esamų programų sąrašą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą: https://v.cwri.net/
Bendra informacija apie mūsų esamas stažuotes, reikalavimus ir kitus detalius yra suvesta kataloge apačioje ir mūsų savanoriavimo interneto puslapiuose. Šiuo metu mes ruošiame naujas stažuotes (tokias kaip asilų stebėjimas arba paukščių lizdų dėžių priežiūra), todėl studentams gali būti naudinga reguliariai tikrinti mūsų interneto puslapius. Mūsų programos tinka kaip Erasmus+ stažuotės galimybės, todėl gyvenimo išlaidos gali būti padengtos Erasmus+ stipendija.
Daugiau apie programą spausti ČIA
- Bakalauro studijos
- Dekanatas
- ES Projektai
- Eukariotinių ląstelių streso atsako tyrimų grupė
- Lietuvos farmacijos sąjungos nauja prezidentė – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto mokslininkė
- Magistratūros studijos
- Mokytojams
- Pradžia
- Priėmimas į magistrantūros studijas
- Svetainės žemėlapis
- Visi renginiai
- Visos naujienos
- Apie fakultetą
- Katedros
- Mokslas
- Studijos
- Tarptautiniai ryšiai
- Alumni
- Kontaktai
