• Titulinis
• Visos naujienos

Lapkričio 24 d. 12 val. Sandros Sakalauskaitės, daktaro disertacija tema: „Daugiavaisčio atsparumo siurblių slopikliai: sąveikos su bakterijomis mechanizmai ir vaidmuo siekiant sumažinti jų atsparumą antibiotikams“

Lapkričio 24 d. 12 val. Vytauto Didžiojo universitete (Universiteto g. 8A-214, Akademija, Kauno raj.) bus ginama mano, Sandros Sakalauskaitės, daktaro disertacija tema: „Daugiavaisčio atsparumo siurblių slopikliai: sąveikos su bakterijomis mechanizmai ir vaidmuo siekiant sumažinti jų atsparumą antibiotikams“ (gamtos mokslai, biochemija N 004).

Ekonerimas: problemą žinome, bet jos nesprendžiame

Pastaraisiais metais verslas sulaukia vis daugiau spaudimo veikti tvariai, taikyti ekologiškas inovacijas bei mažinti klimato kaitą. Europos Sąjungos direktyvos reikalauja įgyvendinti bent minimalius reikalavimus, klientai deklaruoja, kad renkasi gamtai draugiškas įmones, tačiau kaip yra iš tikrųjų?

Ar spręsdami ekonerimo padarinius gyventojai imasi veiksmų, saugančių aplinką? Ar tvarumą deklaruojantys verslai įgyvendina savo užsibrėžtus tikslus?

Specialistų teigimu, Lietuvoje vis dar populiaru deklaruoti susirūpinimą aplinkosauga ir jaudintis dėl didėjančio užterštumo, tačiau realiai nesiimti jokių veiksmų.

Vien įstatymų nepakanka

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros docentė dr. Renata Dagiliūtė sako, kad globaliame pasaulyje visi esame susiję, taigi, svarbi tiek gamintojo, tiek vartotojo atsakomybė, reguliaciniai mechanizmai ir savanoriški įsipareigojimai mažinti aplinkos taršą.

Vartotojai gali daryti spaudimą atsisakydami vienų ar kitų prekių ar paslaugų, o verslas turėtų prisidėti sprendžiant problemas ir dar prieš pradedant veiklą įvertinti ir integruoti aplinkos bei kitus darnumo aspektus į gamybos ir verslo modelius bei kasdienę veiklą.

Jos teigimu, tam tikrus aplinkosaugos aspektus reguliuoja įstatymai, tačiau siekiant atliepti visuomenės lūkesčius ir aplinkos tausojimo poreikį, reikėtų įsipareigojant mažinti taršą daugiau nei reikalauja įstatymai, ieškant aplinkai palankių alternatyvų ir iš esmės peržiūrint įmonės, organizacijos kultūrą bei nuostatas. Mat, aplinkai draugiškos, darnios organizacijos, įmonės ar veikimo modeliai ateityje tiesiog bus norma.

 

R.Dagiliūtė aiškina, kad šalia reguliacinių priemonių ir spaudimo orientuotis į klimatui draugišką gamybą, galima bendrai kalbėti apie efektyvesnį išteklių naudojimą, perėjimą prie atsinaujinančios energijos naudojimo gamybos procese, renkantis transportavimo priemones, investuojant ir kuriant ekoinovacijas, naujus verslo modelius, pasirenkant atitinkamus tiekėjus ir žaliavas:

„Vartotojai savo kasdiene veikla ir pasirinkimais taip pat gali sumažinti savo anglies pėdsaką: galime kalbėti apie namų renovaciją, žalios energijos pasirinkimą ar tapimą elektrą gaminančiu vartotoju, bet taip pat svarbu – kaip keliaujame, ką valgome, ar nešvaistome maisto, kiek bei ko perkame. Darnus/tvarus vartojimas tai ne vien ekologiškų produktų vartojimas, tai vartojimas remiantis „pakankamumo“ principu“.

Su panašia problema susiduria ir Estija, kurios menų akademijos (EKA) tvaraus dizaino ir medžiagų laboratorijos projektų vadovė Anna Lohmatova sako, jog prie bendro sąmoningumo itin prisideda šalies vyriausybė. Estijoje visuomenė apie gamtos apsaugą yra informuojama įvairiais kanalais, įskaitant technologijas ir edukacines priemones.

Mokyklose vykdomos švietimo programos įtraukiant aplinkosauginį švietimą į mokymo programas. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka labai svarbų vaidmenį šviesdamos visuomenę gamtos apsaugos klausimais per seminarus ir informacines kampanijas.

„Kai kurios Estijos organizacijos naudoja svetaines ir socialinę žiniasklaidą, kad pateiktų informaciją apie gamtosaugos pastangas, aplinkos naujienas ir savanoriavimo galimybes. Taip pat kuriamos programos ir internetiniai įrankiai, padedantys žmonėms sekti vietinę florą ir fauną, pranešti apie aplinkos problemas ir sužinoti apie tvarią praktiką“, – sakė A.Lohmatova.

 

ES tvarumo direktyvos paspartino pokyčius

Dalis Lietuvos verslų tvarumo iniciatyvas taikė dar prieš pasaulį sukrečiant Gretos Thunberg aktyvizmo kampanijoms bei ES paskelbiant pirmuosius reikalavimus. Nemažai įmonių susizgribo ir ėmė galvoti apie pokyčius tik tada, kai nebeliko kitos išeities norint toliau veikti. Tuomet ėmė rastis ir piktnaudžiavimo bei vadinamojo „žaliojo proto plovimo“ atvejų.

Pasak R.Dagiliūtės, ES Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva ir įmonių darnumo ataskaitų standartai bei su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje reglamentas skatins viešumą ir skaidrumą bei taps paskata įmonėms galvoti apie savo veiklos tvarumą iš esmės.

„ES taksonomijos reglamentas apibrėžia, kas yra darni veikla, įmonės turės atitikti numatytas sąlygas, laikytis „žalos nedarymo“ principo bei reikšmingai prisidėti bent prie vieno iš numatytų aplinkosauginių tikslų. Tuo pačiu tai leis sumažinti piktnaudžiavimo „žaliaisiais“ teiginiais atvejų. Būtent dėl to naudos bus ne tik investuotojams ar finansinėms institucijoms, bet ir vartotojams“, – sakė docentė.

Puikiu pavyzdžiu savanoriškai taikyti tvarumo principus gali būti Estija, kurios vyriausybė žaliąsias idėjas skatina net universitetuose ir nepelno organizacijų veiklose. Anot A.Lohmatovos, Estijos universitetai ėmėsi reikšmingų žingsnių, kad tvarumo principai būtų integruoti į jų veiklą ir akademines programas.

Ji pateikė keletą pagrindinių principų: 

• Mokymo programų integravimas: kai kurie Estijos universitetai įtraukė su tvarumu susijusius kursus ir programas į savo mokymo programas. Studentai turi galimybę studijuoti aplinkos mokslų, atsinaujinančios energijos, tvaraus žemės ūkio, žiedinio dizaino ir kitus aktualius dalykus.
• Mokslinių tyrimų iniciatyvos: Estijos universitetai aktyviai dalyvauja aplinkosaugos tyrimuose, kuria tvarias technologijas ir atlieka tyrimus, sprendžiančius neatidėliotinus aplinkosaugos iššūkius.
• Žaliosios iniciatyvos: Universitetai savo miesteliuose įgyvendino ekologišką praktiką, pvz., atliekų mažinimą, energijos vartojimo efektyvumo gerinimą ir tvaraus transporto galimybes.
• Bendradarbiavimas: Estijos universitetai dažnai bendradarbiauja su vyriausybinėmis agentūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdami skatinti tvarią plėtrą.

„Dar tikrai yra, kur tobulėti, tačiau atrodo, kad einame teisingu keliu ir vienintelis kelias į priekį yra tvarumo ir cirkuliacijos kryptimi“, – sakė Estijos menų akademijos atstovė.

Savo patirtimi akademija dalijasi ir su partneriais 10 Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, kurio nare kartu su VDU ji yra. Tvarumo principų diegimą savo aukštojo mokslo įstaigose aljanso nariai paskelbė viena iš prioritetinių sričių ateinančiais metais ir sieks ne tik skirti dar didesnį dėmesį naujausiems mokslo tyrimams, studijų programoms, bet ir iniciatyvoms, prisidedančioms prie klimato kaitos švelninimo.

Teks palaukti, kol pasikeis kartos

Lietuvos gyventojai vis dažniau domisi darnumo, aplinkos apsaugos, socialinio teisingumo temomis, yra aktyvesni bei sąmoningesni. Bet tam, kad darnumas taptų įprasta gyvenimo dalimi, pasak R.Dagiliūtės, tikriausiai, dar turėsime palaukti, kol visiškai pasikeis kartos.

Tam reikia ir tinkamo švietimo, socio-ekonominių sąlygų bei reguliacinės aplinkos. Tyrimai rodo, kad per 10 metų įvyko teigiamas pokytis ir Lietuvos gyventojų elgsena dabar yra palankesnė aplinkai.

Manoma, kad vyresni žmonės yra sąmoningesni, tačiau tyrimai rodo, kad amžiaus faktorius yra skirtingai susijęs su atskirais veiksmais. VDU docentė pabrėžė, kad vyresni žmonės yra labiau linkę taupyti vandenį, energiją, generuoja mažiau atliekų, dažniau rūšiuoja, perka vietinius produktus.

Tuo tarpu jaunesni linkę dažniau rinktis aplinkai draugiškus keliavimo būdus, dažniau apsvarsto produktų anglies pėdsaką. Moterys ar didesnių miestų gyventojai yra labiau linkę elgtis atsakingai, o Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės taip pat dažniau renkasi aplinkai palankias elgsenos formas.

„Kartais elgsena yra apribota ir esamos infrastruktūros ar teikiamų paslaugų. Elgseną veikia pastangos bei kaštai, žinios, vertybinės nuostatos, aplinkinių spaudimas. Ir Lietuvos, ir Europos mastu atlikti tyrimai rodo, kad egzistuoja žinojimo – elgsenos atotrūkis: gyventojai žino apie įvairias aplinkos problemas, yra susirūpinę, bet nesprendžia to savo elgesiu.

Tas galioja ir kalbant apie didesnį jaunimo susirūpinimą, pvz. klimato kaita. Europos mastu atliktas tyrimas rodo, kad jaunimas dažniau išreiškė klimato kaitos problemos svarbumą ir suprato asmeninę atsakomybę, tačiau vis tiek manė, kad labiau yra atsakinga valstybė ar verslas, pramonė, o jų pačių veiksmai ne visuomet yra klimatui palankūs. Lietuvoje klimato kaitos suvokimas tarp kartų nesiskyrė, tačiau nustatyti jau anksčiau įvardinti elgsenos skirtumai“, – apie žinojimo ir darymo atotrūkį kalbėjo R.Dagiliūtė.

Estai savo įtaką gamtai vertina valstybiniu ir asmeniniu lygiu, sako A.Lohmatova: „Visuomenė dalyvauja perdirbimo programose ir taiko tvarią energiją, kas gelbsti suvokiant savo įtaką ir darant teigiamus pokyčius. Kai kurie estai dalyvauja piliečių mokslo programose, kurios įtraukia visuomenę į duomenų rinkimą ir aplinkos stebėjimą, taip jie gali prisidėti prie mokslinių vertinimų. Visuomenės nuomonės apklausos apie požiūrį į aplinką padeda įvertinti susirūpinimą ir supratimą apie ekologinius klausimus“.

Ji pridūrė, kad estai vis labiau domisi ir prisitaiko prie naujovių, susijusių su klimato kaita ir jos švelninimu. Elektra varomų transporto priemonių naudojimas ir dviračių infrastruktūros plėtra bei nemokamo susisiekimo principų įgyvendinimas kai kuriuose miestuose rodo perėjimą prie klimatui palankesnių transporto galimybių.

„Visuomenės informuotumas ir dalyvavimas klimato kaitos streikuose bei aktyvumas aplinkosaugos klausimais rodo norą kovoti su klimato kaita tiesiogiai, tačiau klimato judėjimas mūsų šalyje dar gana silpnas“, – apibendrino pašnekovė.

„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“

Naujienų portalo 15min.lt straipsnis

 

Lietuvos mokslų akademija skelbia Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkursą

Lietuvos mokslų akademija praneša, kad moksliniai darbai premijų konkursams priimami 2023 m. spalio 30 d. – gruodžio 1 d.

Lietuvos mokslų akademija skelbia Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursą

Lietuvos biofizikos pradininkui prof. M. Venslauskui – 90

 

Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno mokslininkų bendruomenė paminėjo biofizikos mokslo pradininko Lietuvoje prof. dr. Mindaugo Venslausko 90 metų jubiliejų. Rugsėjo 29 d. VDU profesoriaus mokiniai ir bendradarbiai surengė  konferenciją „Biofizikos fenomenas Kaune“.

Profesorius M. Venslauskas 1956 m.  baigė Leningrado (S. Peterburgo) valstybinį universitetą,  1956–1989 m. dirbo Kauno medicinos institute (KMI), 1965–70 m. buvo Bendrosios biologijos, 1970–74 m. – Biofizikos ir matematikos katedros vedėju. Vienas Medicinos biofizikos skyriaus steigimo Kauno medicinos institute iniciatorių. Lietuvoje buvo rengiami  biofizikos specialistai. Iš 1961–72 m. KMI parengtų 65 biofizikų, 49 apgynė daktaro,  13 – habilituoto daktaro disertacijas bei pasireiškė daugelyje Lietuvos visuomeninio gyvenimo sričių (3 biofizikai tapo Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarais).

Prof. M. Venslausko darbo istorija – tai VDU atkūrimo istorijos ženkli dalis. Prof. M. Venslauskas 1989–1995 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo Tarybos ir  Atkuriamojo Senato nariu; 1990–1994 m. – VDU Biologijos fakulteto dekanu, 1990–2000 m. – Biologijos katedros vedėju, 2000–2017 m. vyriausiuoju mokslo darbuotoju; profesoriumi (2010). 1998 m. įkūrė Lietuvos biofizikų asociaciją.

Atkurtame VDU nesuskaičiuojamų pastangų prireikė kuriant tuščiose erdvėse biologines laboratorijas su moksline įranga, reikėjo suburti tinkamą dėstytojų ir mokslinių darbuotojų kolektyvą, palaikyti studentų entuziazmą nepritekliaus sąlygomis, rasti būdų išsiųsti studentus į užsienio universitetus.

Prof. M. Venslausko mokslinio darbo sritis – stiprių elektrinių laukų ir ultragarso poveikis vėžinėms ląstelėms gydyti. Jubiliato nepriklausomybės laikotarpiu spausdintų darbų sąrašą puošia straipsniai pasaulinės reikšmės žurnaluose ir kituose moksliniuose leidiniuose – „Journal of Drug Delivery Science and Technology“ (2022 m.), „Scientific Reports“ (2020 m.; „Nature Publishing Group“),  „Ultrasound in Medicine and Biology“ (2016 m.; „Elsevier“), „Journal of Membrane Biology“ (2016 m.), „European Biophysics Journal“ (2015 m.; „Springer“) ir kt. Profesorius yra vadovėlių „Biologija“, „Biofizika“ (su kitais, 1996 m.) bendraautoris, kelis dešimtmečius VDU Biologijos (o vėliau Gamtos mokslų) fakulteto auditorijose skaitęs bendrosios biologijos, biofizikos, neurofiziologijos, ekosistemų analizės paskaitas, parengęs 6 biomedicininių mokslų daktarus. Praėjusių metų gruodį prof. M. Venslausko pastangomis VDU buvo organizuota konferencija, skirta prof. T. Ivanauskui atminti, ir pranešimų pagrindu išleista prisiminimų knyga „Gamtininko Tado Ivanausko palikimas“.

Atidarant konferenciją „Biofizikos fenomenas Kaune“ (2023 m.) VDU Gamtos fakulteto dekanas prof. S. Mickevičius pasveikino jubiliatą ir įteikė VDU 100-mečio sukakties atminimo medalį bei rektoriaus sveikinimo raštą. Konferencijos dalyviai išsakė labai daug savitų minčių ir įdomių įžvalgų apie biofizikos mokslus. Pranešimus perskaitė prof. S. Šatkauskas („Biofizika: dabartis ir ateitis”), prof. A. Raškinis (“Biofizika ir žinių sistemos, kurias generuoja smegenys, pagrindimas“), taip pat  LSMU profesoriai  A. Valančiūtė („Personalizuotos medicinos kryptimi“) , A. Bertulis („Biofizika ir regos iliuzijų tyrimai“), prof. A. Vainora („Biofizika ir medicinos kompleksinės sistemos“), habil. dr. J. Jurevičius („Biofizika ir elektrofiziologija“). Profesoriaus M. Venslausko įdirbį KMI rengiant medikus bei biofizikos  ryšį  su transliacine medicina  aptarė akad. prof. L. Kupčinskas.

Pasisakę biofizikai – Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarai A. Saudargas, dr. G. Šerkšnys, dr. V. Jarmolenko,  politikas, buvęs KMI centrinės mokslinės tiriamosios laboratorijos (CMTL) direktorius dr. V. Adamonis pažymėjo ypatingą tuometinės biofizikų bendruomenės susiklausymą ir disidentiškas nuotaikas, todėl nenuostabu, kad 1988–1990 m. dalis biofizikų tapo Lietuvos Sąjūdžio, atvedusio į Nepriklausomybę, organizatoriais ir dalyviais, bei aktyviai dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą. Konferencijos dalyviai pasveikino jubiliatą ir palinkėjo, nežiūrint metų naštos, toliau aktyviai dalyvauti mokslininkų bendruomenės gyvenime. Tarp jubiliato sveikintojų buvo neeilinių svečių – Tautinės Lietuvos studentų Korporacijos „Neo-Lithuania“ atstovai. Prof. M. Venslauskas yra šios organizacijos garbės filisteriu.  Pasveikinti atvyko ir „Moduso“ atstovai.

Su šypsena veide, užsirišęs tautinį kaklaraištį, sugebantis gražiai (be popierinių paruoštukų) ir dalykiškai apibendrinti konferencijos dalyvių išsakytas mintis žengia savo dešimto dešimtmečio keliu mūsų prof. M. Venslauskas.

Prof. habil. dr. Eugenija Kupčinskienė

Nuotraukos E. Kupčinskienės ir Jono Petronio

 

dr. Rasa Sabaliauskaitė spalio 26 d. (ketvirtadienį), 14 val. skaitys atvirą paskaitą „GENETINIAI VĖŽIO TYRIMAI IR JO PAVELDIMUMAS“

Maloniai kviečiame visus spalio 26 d. (ketvirtadienį), 14 val. į atvirą paskaitą „GENETINIAI VĖŽIO TYRIMAI IR JO PAVELDIMUMAS“. Pranešimą skaitys Nacionalinio vėžio instituto Genetinės diagnostikos laboratorijos vadovė dr. Rasa Sabaliauskaitė.

Renginys vyks Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje (101 kab.) ir bus transliuojamas MS Teams platformoje:

Microsoft Teams meeting

Join on your computer, mobile app or room device

Click here to join the meeting

Meeting ID: 386 180 442 995
Passcode: bTYyCL

Download Teams | Join on the web

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Lapkričio 14–15 dieną tarptautinė konferencija “Uždarų patalpų daržininkystė: technologijos ir iššūkiai”

Lapkričio 14–15 dienomis kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Uždarų patalpų daržininkystė: technologijos ir iššūkiai / Closed Environment Agriculture: Technologies and Challenges“. Detali programa

Pirmoji konferencijos diena vyks nuotoliniu būdu per MS Teams anglų kalba (prisijungimo nuoroda), antroji gyvai Lietuvos mokslų akademijoje ir vertikaliame ūkyje UAB „Leafood“.

Būtina registracija iki lapkričio 10 d.: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSd-oZsLJ1HmPhdBHvn-rdNTjtYcb2_4hjrPksRig25x4uHIdg/viewform 

Kviečiame Jus į spalio 25 d. (antradienį) vyksiančią „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dieną

 

 

Maloniai kviečiame Jus į spalio 25 d. (antradienį) vyksiančią „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dieną – didžiausios pasaulyje kompanijos, siūlančios produktus ir paslaugas mokslui, renginį.   Šių metų Mokslo dieną skirsime DNR struktūros atradimo 70-mečiui – kartu paminėkime DNR tyrimų pažangos jubiliejų ir pažvelkime į sprendimus, kurie užtikrina šiandienos tyrimų progresą gyvybės mokslų laboratorijose! Vietų skaičius renginyje yra ribotas, taigi kviečiame registruotis jau dabar.   Registruotis   Mokslo dienos konferencijoje pranešimus skaitys: Prof. Rolandas Meškys, VU Gyvybės mokslų centras Dr. Greta Butkienė, Nacionalinis vėžio institutas Dr. Lukas Taujenis, „Thermo Fisher Scientific“ Dr. Sigitas Šulčius, Gamtos tyrimų centras, Izraelio technologijų institutas Dr. Rasa Bernotienė, Gamtos tyrimų centras Dr. Jorūnė Sakalauskaitė, VU Gyvybės mokslų centras Vilniaus iGEM 2023 komanda 7 lunch-on seminarų pranešėjai 4–iose skirtingose auditorijose   Išsami renginio programa   Visos dienos metu – nuo 9 iki pat 16 val. – vyks Mokslo dienos paroda. Renginyje pristatysime prekės ženklų „Invitrogen™“, „Thermo Scientific™“, „Applied Biosystems™“, „Gibco™“, „Ion Torrent™“ ir „Fisher Scientific“ produktus, kurie skirti gyvybės mokslams ir kitiems laboratorijose atliekamiems tyrimams.   Renginyje plačiai pristatysime ir „Thermo Fisher“ chromatografijos ir masių spektrometrijos sprendimus gyvybės mokslų tyrimams. Šių technologijų kūrime aktyviai dalyvauja „Thermo Fisher“ Vilniaus Chromatografijos ir masių spektrometrijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras.   Jeigu manote, kad renginys gali būti aktualus ir jūsų kolegoms, mielai prašome pasidalinti šiuo kvietimu.   Išsamią programą ir registracijos formą rasite Mokslo dienos tinklapyje.   Lauksime Jūsų atvykstant!    Iškilus klausimų prašome kreiptis: Ltvil.mokslo.dienos@thermo.com

© 2023 Thermo Fisher Scientific Inc. All rights reserved. All trademarks are the property of Thermo Fisher Scientific and its subsidiaries unless otherwise specified.

Sveikiname Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros doktorantę Neringą Barauskaitę tapus Tyrėjų Grand Prix finalininke!

• Bakalauro studijos
• Dekanatas
• ES Projektai
• Eukariotinių ląstelių streso atsako tyrimų grupė
• Lietuvos farmacijos sąjungos nauja prezidentė – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto mokslininkė
• Magistratūros studijos
• Mokytojams
• Pradžia
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Svetainės žemėlapis
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Katedros
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Alumni
• Kontaktai