Renginys „Jaunimo organizacijų veiklų skatinimas ir dalyvaujamasis biudžetas“

Renginys

„Jaunimo organizacijų veiklų skatinimas

ir dalyvaujamasis biudžetas“

Vieta: Kaunas,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto E. Levino centras, Putvinskio g. 14, Kaunas

Data: 2023-12-01

Renginio programa:

12.00 – 12.15 Dalyvių registracija

12.15 – 12.30 Sveikinimo žodis (S. Mickevičius, VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas)

12.30 – 13.30 Tarptautinio projekto „YoUth PArticipatory budgets empowering young people using big Data (YUPAD)“ pristatymas (E. Vitkutė, The Critical)

13.30 – 14.00 Jaunimo organizacijos ir jų veiklos Vytauto Didžiojo universitete (M. Simonavičius, VDU Studentų reikalų departamento direktorius, jaunimo organizacijų atstovai)

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.00 Panelinė diskusija „Jaunimo lyderystė miesto ir švietimo įstaigų kontekste“ (E. Vitkutė, M. Simonavičius, S. Mickevičius, jaunimo organizacijų atstovai)

SKRAJUTĖS ATSISIUNTIMUI SPAUSKITE ČIA

Maloniai kviečiame profesoriaus Dr. Juliano Grünewaldo paskaitą “Engineering CRISPR tools and editing strategies for clinical application”

Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame į Techninio universiteto Miunchene (TUM) Genų redagavimo padėjėjo profesoriausDr. Juliano Grünewaldo paskaitą.

Paskaitos organizatorių remia „Thermo Fisher Scientific“.

Paskaitos pavadinimas: “Engineering CRISPR tools and editing strategies for clinical application”/„CRISPR įrankių inžinerija ir redagavimo strategijos klinikiniam panaudojimui“.

Paskaita vyks anglų kalba.

Data: 2023 m. lapkričio 24 d. (penktadienis) Laikas: 14:00–15:00 EET Vieta: VU Gyvybės mokslų centras, R401 auditorija.

Santrauka: Yra klinikinis poreikis plėtoti naujas gydymo priemones daugeliui genetinių ligų, tokių kaip kardiomiopatijos atvejai. Mes siekiame sukurti CRISPR technologijas, skirtas saugiam ir efektyviam naudojimui žmogaus širdies ląstelėse. Ši paskaita bus sutelkta ties bazių ir prime redaktorių inžinerija bei dabartiniu klinikiniu vertimu. Be to, bus pranešama, kaip jau naudojamas genų redagavimo įrankius žmogaus kardiomiocituose ir širdies organoiduose, siekiant modeliuoti tiek ligos vystymąsi, tiek naujas genetines gydymo priemones.

Biografija: Julian Grünewald yra gydytojo-mokslininko, „Emmy Noether“ grupės lyderio ir Techninio universiteto Miunchene (TUM) Genų redagavimo profesorius. Jo laboratorija tiria naujas CRISPR technologijų inžinerijos taikymus moksliniams tyrimams ir terapiniams tikslams kardiovaskulinėje medicinoje. Po medicinos mokyklos ir vidaus medicinos rezidentūros, Julianas buvo mokslininko praktikantas Dž. Keitho Joungo laboratorijoje „Massachusetts General Hospital“ ir „Harvard Medical School“.

2023 metais VDU mokslininkė išrinkta Lietuvos Farmacijos sąjungos Prezidente

2023 metais VDU mokslininkė išrinkta Lietuvos Farmacijos sąjungos Prezidente

Prof, Dr. Habil. ONA RAGAŽINSKIENĖ

2023 m. spalio 14 d. LFS narių XXXVIII visuotinio suvažiavimo ir mokslinės – praktinės konferencijos „Farmacijos inovacijos Lietuvoje ir pasaulyje“, minint Lietuvos farmacijos periodinių leidinių šimtmetį metu, išrinkta Lietuvos farmacijos sąjungos valdyba, kurią sudaro 15 narių.

Š. m. lapkričio 30 d. LFS valdybos pirmajame posėdyje išrinkta Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė vaistininkė prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė, viceprezidentas vaistininkas doc. dr. Vaidas Skyrius, atsakingoji sekretorė vaistininkė Rūta Matulaitienė bei Valdybos pirmininkas vaistininkas Marius Aleksandravičius.

Greta visuomeninio darbo Lietuvos farmacijos sąjungoje dr. habil. Ona Ragažinskienė yra VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorė. Ji dalyvauja tarpdicplininių nacionalinių ir tarptautinių studijų programų Biotechnologija ir farmacinė analizė (VDU) bei Fitoterapia (LSMU) kūrime ir jų vykdyme.

Ji nuo 2012 m iki dabar, pagal „Erasmus+“ programą dviejose mokslinio tyrimo ir studijų bazėse: VDU Botanikos sode ir Gamtos mokslų fakultete vykdo tarptautinę kompleksinę, tarpdalykinę mokslinę veiklą ir studijas, bendradarbiaujant su Angers IUT universitetu, Prancūzijoje.

Ji yra: 37 bakalauro ir 18 magistro baigiamųjų darbų; vienos daktaro disertacijos mokslinė vadovė; dviejų doktorantų mokslinė konsultantė; 23 daktaro disertacijos gynimo tarybos narė.

Mokslininkė organizuoja ir vykdo VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus mokslinę, projektinę veiklą, studijas ir vaistinių, prieskoninių (aromatinių) mokslinių kolekcijų kūrimą, augalų įvairovės gausinimą bei Nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) ir retų augalų apsaugą. Ji aktyviai dalyvauja mokslo žinių skaidoje Televizijos ir radijo laidose, publikuodama mokslinius straipsnius ir leidinius bei knygas apie vaistinius augalus ir racionalų naudojimą bei jų pritaikymą sveikam gyvenimo būdui.

Išrinktos LFS prezidentės kompleksinio, tarpkryptinio mokslinio darbo rezultatai atsispindi daugiau kaip 200-se mokslinių publikacijų, 66 iš jų įtrauktos į Clarivative Analytics.

Jos su bendraautoriais sukurta ir publikuota: Didžioji vaistinių augalų knyga (2022); Mokomoji knyga (2021); Universiteto vadovėlis Psichostimuliatoriai ir haliucinogenai (2010); 4 mokomosios metodinės knygos (2003, 2008, 2009, 2016); Vaistinių augalų enciklopedija (2005).

Profesorė dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Ji yra 16 nacionalinių seminarų ir tarptautinių mokslinių konferencijų organizacinio komiteto pirmininkė ir organizatorė 22 tarptautinių mokslinių konferencijų mokslinio komiteto pirmininkė.

Mokslininkė, konkurso būdu išrinkta eksperte į Lietuvos Respublikos Seimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupes ir yra Nacionalinės sveikatos tarybos narė.

Ona Ragažinskienė už nuopelnus farmacijos mokslui, studijoms bei praktikai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei mokslo žinių sklaidą apie sveiką gyvenseną įvertinta: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos – jai suteiktas Lietuvos nusipelniusios sveikatos apsaugos darbuotojos vardas, apdovanojant nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo garbės vardiniu ženklu (2019).

Negalios forumas: įtraukus aukštasis mokslas 2023

Vytauto Didžiojo universitetas įgyvendindamas „Įtraukių galimybių universitetas“ negalios politika, organizuoja renginį „Negalios forumas: įtraukus aukštasis mokslas 2023“. Į forumą kviečiame Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo ekspertus, turinčius patirties siekiant sudaryti tinkamas sąlygas didinant aukštojo mokslo prieinamumą studentams su įvairia negalia/individualiais poreikiais.

Forumo tikslas – aptarti studentų su negalia/individualiais poreikiais studijų proceso iššūkius, kurie kyla studijų individualizavimo procese, studijų programų, studijų medžiagos pritaikyme, diskutuoti apie studentų su negalia/individualiais poreikiais akademinį sąžiningumą, individualizuotame studijų procese.

Forume bus pristatyti universiteto koordinuojamo „Erasmus+“ programos projekto „Diffability: HE Curricula & Transition Programme Empowering Students with Different Abilities“ tikslai ir rezultatai, skirti ugdyti studentų su skirtingomis negaliomis verslumo įgūdžius.

Forume pranešimus skaitys ir diskusijoje dalyvaus: Valstybinio studijų fondo, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos studentų sąjungos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Liublianos universitetų atstovai, kiti šios srities tyrėjai ir ekspertai.

Data ir laikas: 2023 m. lapkričio 21 d., 11:30 – 15:30 val.

Vieta: Vytauto Didžiojo universitetas (K. Donelaičio g. 52 – 403 auditorija, Kaunas).

Forumo dalyviams bus išduodami pažymėjimai, kurie atkeliaus el. paštu.

Renginys bus verčiamas į lietuvių gestų kalbą.

Renginio dalyvių skaičius ribotas. Norint dalyvauti, būtina užsiregistruoti iki lapkričio 20 d.

REGISTRACIJA

„Facebook“ renginio nuoroda

Daugiau apie renginį ČIA

LMA paskelbė vardinių premijų konkursus 2023 m.

LMA paskelbė vardinių premijų konkursus 2023 m.:

– SIMONO DAUKANTO (1793–1864) – istorija
– ALBINO RIMKOS (1886–1944) – ekonomika
– VLADO LAŠO (1892–1966) – medicina
– JUOZO DALINKEVIČIAUS (1893–1980) – geomokslai
– POVILO MATULIONIO (1860–1932) – miškotyra.

NUOSTATAI (SPAUSTI ČIA)

Darbus premijoms siūlo mokslo ir studijų institucijų senatai (tarybos), Lietuvos mokslų akademijos nariai, mokslų skyriai.

Skaitmeninti darbai ir autorių dokumentai teikiami Lietuvos mokslų akademijos tinklalapyje adresu: https://konkursai.lma.lt/

Monografijos ir knygos, jei jų nėra skaitmeninių, turi būti pateiktos aplankuose (dėžutėse) nurodant autorių (-ius), pavadinimą ir konkursą. Monografijas, knygas siųsti arba atnešti adresu: Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius, 201 kab.

LMA vardinių premijų konkursuose gali dalyvauti atitinkamų mokslo sričių mokslininkai, tyrėjai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Darbas gali būti teikiamas tik vieno asmens. Darbus premijai gauti teikia mokslo ir studijų institucijų senatai / mokslo tarybos, LMA nariai, LMA mokslų skyriai.

Maloniai prašome iki lapkričio 20 d., man Juditai Černiauskienei el. paštu judita.cerniauskiene@vdu.lt pateikti dokumentus, reikalingus darbų svarstymui Senate:

Mokslinis darbo pavadinimas ir/ar jo trumpa anotacija.
Fakulteto tarybos motyvuotas protokolo išrašas, kuriame turi būti pateiktas mokslinio darbo ir autoriaus (-ių) kūrybinio indėlio įvertinimas, taip pat nurodoma kokiai premijai siūlomas darbas. (PDF ir Word formatais)
Autorių CV.

Mokslo darbai premijų konkursams teikiami 2023 m. spalio 30 d. – gruodžio 1 d., Lietuvos mokslų akademijos tinklalapyje adresu: https://konkursai.lma.lt/

LMA vardinių premijų konkursui pateikiami šie dokumentai:

Mokslinis darbas [publikacija (-os), rankraštis (-čiai)].
Mokslo ir studijų institucijos senato/mokslo tarybos), LMA nario, mokslų skyriaus, motyvuotas pristatymas.
Aukštosios mokyklos fakulteto tarybos, instituto mokslo tarybos posėdžio protokolo išrašas, kuriame turi būti mokslinio darbo ir autoriaus (-ių) kūrybinio indėlio įvertinimai.
Žinios apie autorių (-ius).

Informacija teikiama mob. +370 608 17 888, e. paštu v.paskauskiene@lma.lt,
skaitmeninio teikimo klausimais – mob. +370 692 45 332, e. paštu e.baroniene@lma.lt

Kvietimas dėl Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso

Laba diena,

LMA skelbia Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursą šiose mokslų srityse:

HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ
MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ
BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ
ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ
TECHNIKOS MOKSLŲ

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse gali dalyvauti daktaro mokslo laipsnį turintys tyrėjai ir doktorantai. Konkurse dalyvaujantys jaunieji mokslininkai iki 35 metų amžiaus daktaro mokslo laipsnį turi būti įgiję ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus iki darbų pateikimo termino pabaigos (į 5-erių metų laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos). Konkursui rekomenduojama teikti individualius mokslinius darbus, išskirtiniais atvejais gali būti teikiami kelių autorių moksliniai darbai. Magistro darbas ar daktaro disertacija negali būti pateikti kaip savarankiški moksliniai darbai. Mokslinius darbus siūlo aukštųjų mokyklų fakultetų tarybos.

Maloniai prašome iki lapkričio 27 d. imtinai Juditai Černiauskienei el. paštu pateikti Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursui teikiamų darbų informaciją nurodant autoriaus vardą, pavardę, darbo pavadinimą, vadovo vardą ir pavardę, mokslo kryptį bei fakulteto tarybos posėdžio protokolo išrašą dėl kandidatūros teikimo. Bus paruoštas bendras teikiamų darbų raštas nuo institucijos (3 priedas), kurį atsiųsime jums ir mokslinio darbo autoriui.

Skaitmeninti darbai ir autorių dokumentai teikiami Lietuvos mokslų akademijos tinklalapyje adresu https://konkursai.lma.lt/

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursui elektroniniu būdu teikiami šie dokumentai:

1. mokslinis darbas, atitinkantis 1 priedo reikalavimus;

2. teikiamo darbo santrauka (iki 1000 spaudos ženklų);

3. publikacijų, atitinkančių teikiamo darbo temą, sąrašas, nurodant publikacijų apimtis (puslapių arba autorinių lankų skaičius), duomenų bazes, kuriose referuojamas leidinys, leidinio citavimo indeksą ir kvartilę, kuriame leidinys yra. Taip pat teikiamos elektroninės publikacijų kopijos.

4. aukštosios mokyklos fakulteto tarybos, instituto mokslo tarybos posėdžio protokolo išrašas;

5. konkursui teikiamo darbo autoriaus duomenys (2 priedas);

6. institucijos konkursui teikiamų mokslinių darbų sąrašas (3 priedas);

7. su teikiamu darbu susijusių tęstinių veiklų aprašymas ir vykdymo grafikas (laisva forma);

8. kiti, konkurso dalyvio nuomone, svarbūs, su teikiamu darbu susiję ir konkurso dalyvio mokslinį aktyvumą įrodantys dokumentai.

Mokslo darbai priimami 2023 m. spalio 30 d. – gruodžio 1 d. Informacija teikiama mob. 8 608 17 888 arba e. paštu v.paskauskiene@lma.lt

Lapkričio 24 d. 12 val. Sandros Sakalauskaitės, daktaro disertacija tema: „Daugiavaisčio atsparumo siurblių slopikliai: sąveikos su bakterijomis mechanizmai ir vaidmuo siekiant sumažinti jų atsparumą antibiotikams“

Lapkričio 24 d. 12 val. Vytauto Didžiojo universitete (Universiteto g. 8A-214, Akademija, Kauno raj.) bus ginama mano, Sandros Sakalauskaitės, daktaro disertacija tema: „Daugiavaisčio atsparumo siurblių slopikliai: sąveikos su bakterijomis mechanizmai ir vaidmuo siekiant sumažinti jų atsparumą antibiotikams“ (gamtos mokslai, biochemija N 004).

Ekonerimas: problemą žinome, bet jos nesprendžiame

Pastaraisiais metais verslas sulaukia vis daugiau spaudimo veikti tvariai, taikyti ekologiškas inovacijas bei mažinti klimato kaitą. Europos Sąjungos direktyvos reikalauja įgyvendinti bent minimalius reikalavimus, klientai deklaruoja, kad renkasi gamtai draugiškas įmones, tačiau kaip yra iš tikrųjų?

Ar spręsdami ekonerimo padarinius gyventojai imasi veiksmų, saugančių aplinką? Ar tvarumą deklaruojantys verslai įgyvendina savo užsibrėžtus tikslus?

Specialistų teigimu, Lietuvoje vis dar populiaru deklaruoti susirūpinimą aplinkosauga ir jaudintis dėl didėjančio užterštumo, tačiau realiai nesiimti jokių veiksmų.

Vien įstatymų nepakanka

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros docentė dr. Renata Dagiliūtė sako, kad globaliame pasaulyje visi esame susiję, taigi, svarbi tiek gamintojo, tiek vartotojo atsakomybė, reguliaciniai mechanizmai ir savanoriški įsipareigojimai mažinti aplinkos taršą.

Vartotojai gali daryti spaudimą atsisakydami vienų ar kitų prekių ar paslaugų, o verslas turėtų prisidėti sprendžiant problemas ir dar prieš pradedant veiklą įvertinti ir integruoti aplinkos bei kitus darnumo aspektus į gamybos ir verslo modelius bei kasdienę veiklą.

Jos teigimu, tam tikrus aplinkosaugos aspektus reguliuoja įstatymai, tačiau siekiant atliepti visuomenės lūkesčius ir aplinkos tausojimo poreikį, reikėtų įsipareigojant mažinti taršą daugiau nei reikalauja įstatymai, ieškant aplinkai palankių alternatyvų ir iš esmės peržiūrint įmonės, organizacijos kultūrą bei nuostatas. Mat, aplinkai draugiškos, darnios organizacijos, įmonės ar veikimo modeliai ateityje tiesiog bus norma.

VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Renata Dagiliūtė (J. Petronio nuotr.)

R.Dagiliūtė aiškina, kad šalia reguliacinių priemonių ir spaudimo orientuotis į klimatui draugišką gamybą, galima bendrai kalbėti apie efektyvesnį išteklių naudojimą, perėjimą prie atsinaujinančios energijos naudojimo gamybos procese, renkantis transportavimo priemones, investuojant ir kuriant ekoinovacijas, naujus verslo modelius, pasirenkant atitinkamus tiekėjus ir žaliavas:

„Vartotojai savo kasdiene veikla ir pasirinkimais taip pat gali sumažinti savo anglies pėdsaką: galime kalbėti apie namų renovaciją, žalios energijos pasirinkimą ar tapimą elektrą gaminančiu vartotoju, bet taip pat svarbu – kaip keliaujame, ką valgome, ar nešvaistome maisto, kiek bei ko perkame. Darnus/tvarus vartojimas tai ne vien ekologiškų produktų vartojimas, tai vartojimas remiantis „pakankamumo“ principu“.

Su panašia problema susiduria ir Estija, kurios menų akademijos (EKA) tvaraus dizaino ir medžiagų laboratorijos projektų vadovė Anna Lohmatova sako, jog prie bendro sąmoningumo itin prisideda šalies vyriausybė. Estijoje visuomenė apie gamtos apsaugą yra informuojama įvairiais kanalais, įskaitant technologijas ir edukacines priemones.

Mokyklose vykdomos švietimo programos įtraukiant aplinkosauginį švietimą į mokymo programas. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka labai svarbų vaidmenį šviesdamos visuomenę gamtos apsaugos klausimais per seminarus ir informacines kampanijas.

„Kai kurios Estijos organizacijos naudoja svetaines ir socialinę žiniasklaidą, kad pateiktų informaciją apie gamtosaugos pastangas, aplinkos naujienas ir savanoriavimo galimybes. Taip pat kuriamos programos ir internetiniai įrankiai, padedantys žmonėms sekti vietinę florą ir fauną, pranešti apie aplinkos problemas ir sužinoti apie tvarią praktiką“, – sakė A.Lohmatova.

Estijos menų akademijos (EKA) tvaraus dizaino ir medžiagų laboratorijos projektų vadovė Anna Lohmatova (asmeninio albumo nuotr. )

ES tvarumo direktyvos paspartino pokyčius

Dalis Lietuvos verslų tvarumo iniciatyvas taikė dar prieš pasaulį sukrečiant Gretos Thunberg aktyvizmo kampanijoms bei ES paskelbiant pirmuosius reikalavimus. Nemažai įmonių susizgribo ir ėmė galvoti apie pokyčius tik tada, kai nebeliko kitos išeities norint toliau veikti. Tuomet ėmė rastis ir piktnaudžiavimo bei vadinamojo „žaliojo proto plovimo“ atvejų.

Pasak R.Dagiliūtės, ES Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva ir įmonių darnumo ataskaitų standartai bei su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje reglamentas skatins viešumą ir skaidrumą bei taps paskata įmonėms galvoti apie savo veiklos tvarumą iš esmės.

„ES taksonomijos reglamentas apibrėžia, kas yra darni veikla, įmonės turės atitikti numatytas sąlygas, laikytis „žalos nedarymo“ principo bei reikšmingai prisidėti bent prie vieno iš numatytų aplinkosauginių tikslų. Tuo pačiu tai leis sumažinti piktnaudžiavimo „žaliaisiais“ teiginiais atvejų. Būtent dėl to naudos bus ne tik investuotojams ar finansinėms institucijoms, bet ir vartotojams“, – sakė docentė.

Puikiu pavyzdžiu savanoriškai taikyti tvarumo principus gali būti Estija, kurios vyriausybė žaliąsias idėjas skatina net universitetuose ir nepelno organizacijų veiklose. Anot A.Lohmatovos, Estijos universitetai ėmėsi reikšmingų žingsnių, kad tvarumo principai būtų integruoti į jų veiklą ir akademines programas.

Ji pateikė keletą pagrindinių principų:

Mokymo programų integravimas: kai kurie Estijos universitetai įtraukė su tvarumu susijusius kursus ir programas į savo mokymo programas. Studentai turi galimybę studijuoti aplinkos mokslų, atsinaujinančios energijos, tvaraus žemės ūkio, žiedinio dizaino ir kitus aktualius dalykus.
Mokslinių tyrimų iniciatyvos: Estijos universitetai aktyviai dalyvauja aplinkosaugos tyrimuose, kuria tvarias technologijas ir atlieka tyrimus, sprendžiančius neatidėliotinus aplinkosaugos iššūkius.
Žaliosios iniciatyvos: Universitetai savo miesteliuose įgyvendino ekologišką praktiką, pvz., atliekų mažinimą, energijos vartojimo efektyvumo gerinimą ir tvaraus transporto galimybes.
Bendradarbiavimas: Estijos universitetai dažnai bendradarbiauja su vyriausybinėmis agentūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdami skatinti tvarią plėtrą.

„Dar tikrai yra, kur tobulėti, tačiau atrodo, kad einame teisingu keliu ir vienintelis kelias į priekį yra tvarumo ir cirkuliacijos kryptimi“, – sakė Estijos menų akademijos atstovė.

Savo patirtimi akademija dalijasi ir su partneriais 10 Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, kurio nare kartu su VDU ji yra. Tvarumo principų diegimą savo aukštojo mokslo įstaigose aljanso nariai paskelbė viena iš prioritetinių sričių ateinančiais metais ir sieks ne tik skirti dar didesnį dėmesį naujausiems mokslo tyrimams, studijų programoms, bet ir iniciatyvoms, prisidedančioms prie klimato kaitos švelninimo.

Teks palaukti, kol pasikeis kartos

Lietuvos gyventojai vis dažniau domisi darnumo, aplinkos apsaugos, socialinio teisingumo temomis, yra aktyvesni bei sąmoningesni. Bet tam, kad darnumas taptų įprasta gyvenimo dalimi, pasak R.Dagiliūtės, tikriausiai, dar turėsime palaukti, kol visiškai pasikeis kartos.

Tam reikia ir tinkamo švietimo, socio-ekonominių sąlygų bei reguliacinės aplinkos. Tyrimai rodo, kad per 10 metų įvyko teigiamas pokytis ir Lietuvos gyventojų elgsena dabar yra palankesnė aplinkai.

Manoma, kad vyresni žmonės yra sąmoningesni, tačiau tyrimai rodo, kad amžiaus faktorius yra skirtingai susijęs su atskirais veiksmais. VDU docentė pabrėžė, kad vyresni žmonės yra labiau linkę taupyti vandenį, energiją, generuoja mažiau atliekų, dažniau rūšiuoja, perka vietinius produktus.

Tuo tarpu jaunesni linkę dažniau rinktis aplinkai draugiškus keliavimo būdus, dažniau apsvarsto produktų anglies pėdsaką. Moterys ar didesnių miestų gyventojai yra labiau linkę elgtis atsakingai, o Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės taip pat dažniau renkasi aplinkai palankias elgsenos formas.

„Kartais elgsena yra apribota ir esamos infrastruktūros ar teikiamų paslaugų. Elgseną veikia pastangos bei kaštai, žinios, vertybinės nuostatos, aplinkinių spaudimas. Ir Lietuvos, ir Europos mastu atlikti tyrimai rodo, kad egzistuoja žinojimo – elgsenos atotrūkis: gyventojai žino apie įvairias aplinkos problemas, yra susirūpinę, bet nesprendžia to savo elgesiu.

Tas galioja ir kalbant apie didesnį jaunimo susirūpinimą, pvz. klimato kaita. Europos mastu atliktas tyrimas rodo, kad jaunimas dažniau išreiškė klimato kaitos problemos svarbumą ir suprato asmeninę atsakomybę, tačiau vis tiek manė, kad labiau yra atsakinga valstybė ar verslas, pramonė, o jų pačių veiksmai ne visuomet yra klimatui palankūs. Lietuvoje klimato kaitos suvokimas tarp kartų nesiskyrė, tačiau nustatyti jau anksčiau įvardinti elgsenos skirtumai“, – apie žinojimo ir darymo atotrūkį kalbėjo R.Dagiliūtė.

Estai savo įtaką gamtai vertina valstybiniu ir asmeniniu lygiu, sako A.Lohmatova: „Visuomenė dalyvauja perdirbimo programose ir taiko tvarią energiją, kas gelbsti suvokiant savo įtaką ir darant teigiamus pokyčius. Kai kurie estai dalyvauja piliečių mokslo programose, kurios įtraukia visuomenę į duomenų rinkimą ir aplinkos stebėjimą, taip jie gali prisidėti prie mokslinių vertinimų. Visuomenės nuomonės apklausos apie požiūrį į aplinką padeda įvertinti susirūpinimą ir supratimą apie ekologinius klausimus“.

Ji pridūrė, kad estai vis labiau domisi ir prisitaiko prie naujovių, susijusių su klimato kaita ir jos švelninimu. Elektra varomų transporto priemonių naudojimas ir dviračių infrastruktūros plėtra bei nemokamo susisiekimo principų įgyvendinimas kai kuriuose miestuose rodo perėjimą prie klimatui palankesnių transporto galimybių.

„Visuomenės informuotumas ir dalyvavimas klimato kaitos streikuose bei aktyvumas aplinkosaugos klausimais rodo norą kovoti su klimato kaita tiesiogiai, tačiau klimato judėjimas mūsų šalyje dar gana silpnas“, – apibendrino pašnekovė.

„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“

Naujienų portalo 15min.lt straipsnis

Lietuvos mokslų akademija skelbia Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkursą

Konkurse gali dalyvauti vientisųjų, pirmosios ir antrosios pakopos universitetinių studijų studentai, taip pat asmenys, tais kalendoriniais metais baigę aukštąjį mokslą.

Konkursui rekomenduojama teikti individualius mokslinius darbus, išskirtiniais atvejais gali būti teikiami kelių autorių moksliniai darbai. Bakalauro baigiamasis darbas negali būti teikiamas kaip savarankiškas mokslinis darbas.

Mokslinius darbus siūlo aukštųjų mokyklų fakultetų (institutų) tarybos.

2023 m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų darbų konkursas

Lietuvos mokslų akademija praneša, kad moksliniai darbai premijų konkursams priimami 2023 m. spalio 30 d. – gruodžio 1 d.

Lietuvos mokslų akademija praneša, kad moksliniai darbai premijų konkursams priimami 2023 m. spalio 30 d. – gruodžio 1 d.

Darbus premijoms siūlo mokslo ir studijų institucijų senatai (tarybos), Lietuvos mokslų akademijos nariai ir jos mokslų skyriai.

Skaitmeninti darbai ir autorių dokumentai teikiami Lietuvos mokslų akademijos tinklalapyje adresu https://konkursai.lma.lt/

Monografijos ir knygos, jei jų nėra skaitmeninių, turi būti pateiktos aplankuose (dėžutėse) nurodant autorių (-ius), pavadinimą ir konkursą.

Monografijas, knygas siųsti arba atnešti adresu:
Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius, 201 kab.

Konkursų nuostatus rasite

https://www.lma.lt/lma-vardiniu-premiju-konkursu-nuostatai

2023 m. LMA vardinių premijų skelbimas