Vyko mokomasis seminaras ,,Kvapų sklaidos valdymo galimybės paukštininkystėje”.

Aplinkos ministerijos 2020 metų spalio 19-25 dienomis skelbiamos Klimato savaitės proga Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Kauno technologijos universitetu (KTU) bei Nacionaline Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2020 metų spalio 22 dieną organizavo mokomąjį seminarą ,,Kvapų sklaidos valdymo galimybės paukštininkystėje”.

Seminaro metu kalbėta apie:

  • Paukštienos ir kiaušinių verslo aktualijos;
  • Kvapų poveikis organizmui, kvapų vertinimas;
  • Paukščių mitybos veiksnių poveikis kvapų sklaidai;
  • Biotechnologiniai sprendimai optimizuojant kvapų sklaidą paukštynuose;
  • Fizikinių-cheminių technologijų taikymas kvapų sklaidos procesui valdyti paukštynuose.

Pranešimus pristatė LPA prezidentas habil. Dr. V. Tėvelis, NVSPL sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus atstovas A. Keblas, KTU Prof., habil., Dr. R. Gružauskas ir Prof. Dr. D. Martuzevičius bei VDU Prof., Dr. A. Paulauskas.

Seminaro tikslas – tarpusavyje susietų Lietuvos paukštininkystės asociacijos ir sveikatos bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų ar problemų skelbimas, sudarant galimybę mokslininkams ir kitiems tyrėjams skleisti rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir paukštininkystės ūkių ar kitų sričių specialistų.”

 

Kvietimas į „THE VITAL NATURE SIGN“ Konferenciją

KVIETIMAS

Kviečiame dalyvauti 14-ojoje tarptautinėje, tarpdisciplininėje, gyvybės, technologijos, biomedicinos ir fizinių mokslų konferencijoje „THE VITAL NATURE SIGN“, kuri vyks 2019 m. Spalio 15-16 d.. Daugiau informacijos konferencijos puslapyje: http://vns.microsep.org/.

Kodėl verta dalyvauti 14-ojoje „THE VITAL NATURE SIGN“:

  • –  Puiki galimybė nemokamai pristatyti savo rezultatus kolegoms ir svečiams;
  • –  Puiki galimybė užmegzti naujus kontaktus ir surasti partnerius būsimiems projektams;
  • –  Nereikia galvoti, kur ir kaip atspausdinti stendinį pranešimą – konferencijoje pristatomi elektroniniai stendiniai pranešimai.
  • –  Galimybė spausdinti konferencijos medžiagą moksliniuose žurnaluose: „Chemija“, „Lithuanian Journal of Physics“, „Biologija“,„Toxicological & Environmental Chemistry“ ir „Environmental Research, Engineering and Management“.

Konferencijos organizatoriai:

VDU Gamtos mokslų fakultetas

Lietuvos mokslų akademija

Šiaurės šalių skirstymo mokslų draugija (NoSSS)

E-paštas: vns@gmf.vdu.lt

page1image36301376page1image36302832page1image36296384page1image36401552page1image36296800

Darnus judumas – nauda ne tik miestui, bet ir indėlis į asmeninę sveikatą

Ši savaitė yra Europos judumo savaitė, kurios metu siekiama skatinti populiarinti ir išbandyti darnias transporto priemones kasdienėms kelionėms mieste. Šių metų darnaus judumo savaitės tema – „Judumas – be jokios taršos“. Šiuo tikslu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mažiau taršias transporto priemones ir skatinti gyventojus rinktis darnesnius kelionės būdus. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai vykdo projektą, skirtą nustatyti darnaus judumo, fizinio aktyvumo ir aplinkos veiksnių ryšį su gyventojų sveikata, kuriam vadovauja VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros profesorius Audrius Dėdelė. Šis projektas yra finansuojamas  Lietuvos mokslo tarybos. Projekto metu nustatyta, kad daugiau nei pusė (55,2 %) Kauno miesto gyventojų renkasi automobilį kaip pagrindinę transporto priemonę kasdienėms kelionėms mieste, o darnius kelionės būdus (ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu) renkasi tik 11,4 % gyventojų. Daugumoje Europos šalių aktyvūs kelionės būdai sudaro nuo 25 iki 35 procentų. Tačiau skirtinguose Europos miestuose ir net toje pačioje šalyje yra nustatomi nemaži kelionės būdų pasiskirstymo skirtumai. Amsterdamas ir Kopenhaga yra laikomi tarp pasaulyje pirmaujančių miestų, kuriuose didelė dalis gyventojų renkasi dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę. Kituose Europos miestuose šis procentas yra žymiai mažesnis. Didžiausias procentas gyventojų, kurie renkasi ėjimą pėsčiomis, kaip kelionės būdą, yra Paryžiuje – 47 %, Berlyne – 30 %, Varšuvoje ir Londone – 21 %, Amsterdame – 20 %. Vertinant Kauno miesto gyventojų darnų judumą, galima daryti išvadą, kad jis yra žymiai mažesnis nei kitų Europos miestų. Todėl pagrindinių priežasčių išsiaiškinimas ir skatinančių veiksnių nustatymas siekiant skatinti darnius judumo būdus yra vienas iš šio projekto svarbiausių prioritetų. Asmenys priklausomai nuo demografinių, socialinių, ekonominių, elgsenos ir kitų veiksnių, renkasi skirtingus kelionės būdus. Tyrėjų gauti duomenys rodo, kad automobilį dažniau renkasi vyrai, jaunesnio amžiaus asmenys, gaunantys didesnes pajamas ir dirbantieji. Dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę dažniau rinkosi jaunesnio amžiaus ir nedirbantys asmenys, tie, kurių kelionės atstumas buvo iki 5 km ir turintys mažesnį kūno masės indeksą. Asmenys, kurie dažniau rinkosi ėjimą pėsčiomis, buvo vyresnio amžiaus, gaunantys mažesnes pajamas, nedirbantys ir keliaujantys trumpesnius atstumus. Šio projekto vykdytojai nustatė, kad kelionės atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių kelionės būdo pasirinkimą. Nustatyta, kad kelionės atstumui didėjant 1 kilometru, dviračio kaip transporto priemonės pasirinkimas sumažėja 19 %, o ėjimo pėsčiomis – 31 %. Projekto metu gauti rezultatai rodo, kad kelionės atstumas nėra tiesiogiai susijęs su fiziniu aktyvumu. Didžioji dalis asmenų, kurie pasiekia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį (150 min/savaitę) įveikia mažiausius atstumus iki 5 km. Taip yra dėl to, kad esant mažesniems kelionės atstumams, asmenys dažniau renkasi ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu, o šie darnūs kelionės būdai yra tiesiogiai susiję su didesniu fiziniu aktyvumu. Tuo tarpu esant didesniam kelionės atstumui, asmenys dažniau renkasi automobilį arba viešąjį transportą. Siekiant skatinti darnų judumą, labai svarbu užtikrinti optimalų dviračių takų tinklą mieste. Šiuo metu Kauno mieste vyksta intensyvi dviračių takų plėtra, o esami dviračių takai jau siekia 100 kilometrų. Tikėtina, kad tai prisidės skatinant darnius kelionės būdus. Plečiant pėsčiųjų ir dviratininkų takus, svarbu atkreipti dėmesį į saugesnius ir „švaresnius“ maršrutus. Projekto metu buvo nustatyta, kaip kinta oro teršalų koncentracija ir triukšmo lygis skirtingose Kauno miesto vietose siekiant įvertinti mažiausiai taršius ir saugius kelionės maršrutus. Sukurtuose žemėlapiuose galima matyti, kad tik 5 % dviračių takų patenka į padidintos oro taršos azoto dioksidu zoną, tuo tarpu 65 % dviračių takų yra didesnėje nei 65 dBA triukšmo zonoje. Planuojant laisvalaikio keliones, gyventojai galėtų rinktis mažiau triukšmingus dviračių takus. Planuojant bei projektuojant naujas jungtis, būtina ieškoti kiek įmanoma palankesnių sveikatai sprendinių: pagal galimybes atitolinti takus nuo intensyvaus automobilių eismo gatvių, ieškoti žaliųjų sprendimų.

Asmenys, kurie renkasi darnius kelionės būdus ne tik prisideda prie oro taršos ir triukšmo, susijusių su kelių transportu, mažinimo, bet taip pat padidina savo fizinio aktyvumo lygį, o tai turi teigiamos įtakos sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei. Projekto rezultatai rodo, kad tie asmenys, kurie renkasi darnius kelionės būdus, turi mažesnę lėtinių ligų, hipertenzijos ir nutukimo riziką lyginant su asmenimis, kurie renkasi pasyvius kelionės būdus kasdienėms kelionėms mieste. Buvo atliekamas poveikio gyventojų sveikatai vertinimas, naudojant epidemiologinių tyrimų metodus ir PSO Europos sveikatos ekonominį vertinimą, skirtą nustatyti, kokią įtaką reguliarus ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu daro žmonių mirtingumo mažinimui bei ekonominių išteklių, naudojamų gydymui, taupymui. Atlikta fizinio aktyvumo naudos analizė parodė,  kad dėl reguliaraus ėjimo ir važiavimo dviračiu Kauno miesto populiacija išvengia 64 priešlaikinių mirčių per metus, o apskaičiuota ekonominė nauda siekia 40 407 000 Eur/m. Įvertinus 2030 m. „Optimistinį“ scenarijų, nustatyta, kad bendra fizinio aktyvumo nauda padidėtų 16,6 % ir siektų 74,6 išvengtas priešlaikines mirtis per metus. Projekto metu gauti rezultatai apie skirtingų kelionės būdų pasirinkimą, jį lemiančius veiksnius ir poveikį gyventojų sveikatai yra svarbūs visoms miestų populiacijoms ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Atlikus 2017-2020 m. tyrimą, stebint vykstančius teigiamus pokyčius, galima konstatuoti, kad Kauno gyventojai jau turi būtinąsias sąlygas judėti sveikiau. Kauno bendrojo plano sprendiniai bei Kauno darnaus judumo planas turėtų užtikrinti infrastruktūros plėtrą. Svarbu, kad numatyta plėtra būtų integruota ir darni.

 

2020 VDU RUDENS SEMESTRO UŽSIĖMIMŲ TVARKARAŠTIS

NUOLATINIŲ BAKALAURO IR VIENTISŲJŲ STUDIJŲ 2020 RUDENS SEMESTRO UŽSIĖMIMŲ TVARKARAŠTIS

MAGISTRO STUDIJŲ 2020 RUDENS SEMESTRO UŽSIĖMIMŲ TVARKARAŠTIS

PRADEDAMAS ĮGYVENDINTI PROJEKTAS: „IŠMANIOS DIDŽIŲJŲ DUOMENŲ ANALIZE PAGRĮSTOS BIODUJŲ VALDYMO SISTEMOS (GASMAS) PROTOTIPO SISTEMOS SUKŪRIMAS“

2020 m. liepos mėn. 24 d. MB „Verslo organika“ kartu su partneriu Vytauto Didžiojo universitetu pasirašė finansavimo ir administravimo sutartį dėl projekto „Išmanios didžiųjų duomenų analize pagrįstos biodujų valdymo sistemos (GASMAS) prototipo sistemos sukūrimas“ (Nr. S-01.2.1-LVPA-K-856-02-0014). Finansavimas skirtas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės „Eksperimentas“.

Projekto tikslas – padidinti įmonės inovacinį potencialą. Poreikis įgyvendinti projekto veiklas kilo dėl galimybės išspręsti biodujų verslo sektoriaus problemas: Biodujų jėgainių operavimo sąnaudos nėra optimalios; Biodujų jėgainių įrenginių priežiūra nėra sisteminga; Biodujų jėgainių žaliavų suvartojimo sąnaudos nėra optimalios; Biodujų jėgainių žaliavų portfelio valdymas nėra optimizuotas; Biodujų jėgainių administravimas yra sudėtingas; Biodujų jėgainių ekonominių parametrų stebėjimas yra neaiškus; Nėra bendrų mokymų gerųjų praktikų perdavimo tarp biodujų verslo subjektų.

Projekto metu numatomos vykdyti šios veiklos:

  • Moksliniai tyrimai;
  • Prototipo kūrimas (eksperimentinė plėtra);
  • MTEP veikloms reikalingos įrangos įsigijimas;

Įgyvendinus Projektą bus sukurta sistema leidžianti sekti ir kontroliuoti visus kritinius biodujų jėgainės veiklos parametrus: žaliavų suvartojimą, biologinę fermentacijos būklę, generuojamos energijos kiekį, energijos ir kitas proceso operavimo sąnaudas, jėgainės patiriamas finansines sąnaudas, pajamas ir biudžeto vykdymo tendencijas. Sukurta sistema kaups ir analizuos visų biodujų jėgainių duomenis, lygins juos, suras koreliacijas ir jų pagrindu automatiškai konsultuos biodujų jėgainių savininkus ir operatorius apie įmanomą sistemos optimizavimą pasitelkiant sistemoje įžvelgtus geruosius pavyzdžius. Projekto metu sukurta GASMAS sistema bus unikalus sprendimas ne tik Lietuvos ar Europos, tačiau ir viso pasaulio mastu.

Projektui tinkamų finansuoti išlaidų suma – 719 336, 05 Eur, iš kurių ES struktūrinių fondų lėšos finansuojamos iš Europos regioninio plėtros fondo – 469 070,73 Eur, likusią sumą prisidės projektas vykdytojas kartu su partneriu – 250 265,32 Eur.

Projekto veiklas planuojama užbaigti 2022 m. rugpjūčio mėn.

Gamtos mokslų fakultete – nauja magistrantūros studijų programa

Nuo šių metų rugsėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete pradedama vykdyti nauja, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) akredituota magistrantūros studijų programa „Biotechnologija ir farmacinė analizė“. Ši programa sieks, jog studentai, studijų metu praktinius darbus atliktų atitinkamose gamybinėse įmonėse, o tai užtikrintų jų įsidarbinimo galimybes.

Programos koordinatorius ir vadovas akademikas prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška pristatydamas studijų programą „Biotechnologija ir farmacinė analizė“ išaiškino jos mokslinę, studijų ir gamybinę reikšmę. Pažymėjo biotechnologijos proceso su farmacine analize sąveikos būtinumą: teisingai neatlikus farmacinės analizės užduočių, pagaminamas blogos kokybės, nesaugus, neefektyvus ir pavojingas produktas. Ypatingai farmacinių preparatų ar maisto papildų gamybos įmonėse, svarbu užtikrinti žaliavų, tarpinių ir galutinių produktų kokybę bei procesų kontrolę. Farmacinės analizės procesas yra labai svarbus ir naujų sintetinių, augalinės bei gyvūninės kilmės produktų kūrimui.

Tai pagrindžia magistro studijų programos „Biotechnologija ir farmacinė analizė“ reikšmę ir būtinumą, ruošiant biotechnologijos – analizės mokslų profesionalius specialistus gamybos ir mokslo institucijoms. Šios specialybės studentai turės galimybę dirbti Lietuvos bei užsienio medicinos ir sveikatos mokslų, maisto pramonės, kosmetikos, aplinkosaugos technologijų ir kitose institucijose bei gamybinėse įstaigose ir kelti kvalifikaciją doktorantūros studijose.

Didesnis dėmesys praktiniams užsiėmimams

Technologijų mokslų krypties studijų programą „Biotechnologija ir farmacinė analizė“ kūrė VDU ir Kauno kolegijos (KK) vadovų, mokslininkų bei specialistų komanda.

Studijų metu studentai turės puikias galimybes įgyti praktinių įgūdžių gamybinėse įmonėse, kurios vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtros veiklą bei pramoninę vaistų gamybą. Taip pat studentai mokslines tiriamąsias praktikas galės atlikti Europos Sąjungos lėšomis įrengtose laboratorijose bei MTEP (fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei eksperimentinė plėtra) veiklą vykdančiose biotechnologinio ir farmacinio profilio įmonėse.

„Biotechnologija ir farmacinė analizė“ studijų programa ruoš plataus profilio specialistus, kurie bus susipažinę su inovatyviomis analizės technologijomis, automatizuotais autonominės analizės aparatais, metodų ir įrangos validavimu, gera gamybos praktika bei įstatymine baze.

Priėmimas į magistrantūros studijas VDU vykdomas iki rugsėjo 2 d. 

Studentai kviečiami teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto 1 kurso magistrantūros studentus Bendrovėje rengti antrosios (magistro) studijų pakopos baigiamuosius darbus.
Geriausiems studentams, kurie 2020-2021 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos.
Magistrantūros studijų studentams skiriamos stipendijos dydis yra 1773 Eur vieniems mokslo metams (stipendija bus mokama lygiomis dalimis kas mėnesį). Paskyrus stipendiją, jos gavėjas nepraras galimybės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.
Paraiškas magistrantūros 1 kurso studentai turi pateikti iki 2020 m. rugsėjo 21 d. imtinai.
Konkursui studentai el. paštu turi pateikti šiuos dokumentus:
• gyvenimo aprašymą (CV);
• motyvacinį laišką, kuriame studentai turi nurodyti baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tyrimų kryptį ar kryptis;
• bakalauro diplomo ir priedėlio kopijas;
• bakalauro darbą el. formatu;
• valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir trumpą studento kitų studijų pasiekimų ir papildomos veiklos charakteristiką (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra);
• katedros (instituto) ar grupės darbo vadovo ar darbovietės vadovo rekomendacija būtų pranašumas.

VDU Biochemijos katedrai (el. paštu adresu: dek@gmf.vdu.lt) ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (el. paštu adresu: stud@thermofisher.com), el. laiško pavadinime nurodant: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ vardinei stipendijai gauti.
Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovus Saulių Burbulį: elektroniniu paštu saulius.burbulis@thermofisher.com, telefonu +370 640 68532 arba į Jolitą Paulauskaitę: elektroniniu paštu jolita.paulauskaite@thermofisher.com, telefonu +37063320865.
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos (nuoroda)

VDU vykdoma studijų programa ruošia specialistus, kurių poreikis juntamas visame pasaulyje

Klaipėdietė Rūta Narvilaitė prieš ketverius metus pasiryžo pasitikėti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais bei pasirinko tuomet pirmaisiais metais pradėtą vykdyti „Neurotechnologijos“ studijų programą. „Faktas, jog ši studijų programa buvo visiškai nauja, šiek tiek baugino. Vis tekdavo girdėti nuomonių, kad naujos programos yra eksperimentinės, todėl jose paruošti gerų specialistų nėra įmanoma“, – pasakoja R. Narvilaitė. Merginos teigimu, pradėjus studijuoti visos baimės išnyko, nes „Neurotechnologijos“ programos vadovai bei dėstytojai buvo nuoširdžiai suinteresuoti kiekviename žingsnyje gerinti studijų kokybę.
Programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas teigia, jog šios studijos jungia net keletą mokslo sričių. „Neurotechnologijos sujungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“, – pasakoja VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorius.

Studijų programa, ruošianti plataus profilio specialistus

„Mokykloje pradėjau domėtis žmonių smegenų veikla, jų sandara ir elgesio prigimtimi. Turėjau begalę neatsakytų klausimų, kurie itin žadino smalsumą. Todėl pamačiusi naujai startuojančią „Neurotechnologijos“ studijų programą, supratau, jog tai gali būti mano šansas“, – į studijų pradžią grįžta R.Narvilaitė bei papildo, jog labiausiai tikėjosi išmokti naujų dalykų, susijusių su žmogaus biologija.

„Nustebino tai, jog mokėmės ne tik biologijos, bet kūrėme kompiuterinius žaidimus, 3D animacijas bei gilinomės į virtualią realybę“, – pasakoja mergina. Šios studijų programos tikslas – rengti specialistus, gebančius pritaikyti matematikos, biofizikos, informatikos, inžinerijos ir neuromokslų žinias, tai tarpdisciplininis mokslas, gebantis paruošti plataus profilio specialistus, kurių paklausa juntama visame pasaulyje. Prof. S.Šatkauskas pasakoja, jog, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, senstant visuomenei apie 1 milijardas žmonių yra paveikti sveikatos sutrikimų, susijusių su nervų sistema. Tarp jų – Alzheimerio, Parkinsono ligos, autizmas, epilepsija, insultas, trauminiai nervų sistemos pažeidimai. „Amerikos Nacionalinis sveikatos institutas pradėjo ilgalaikę nervų sistemos tyrimų, naudojant neurotechnologijas, programą (BRAIN). Šia programa siekiama parengti specialistus, sugebančius kurti ir vystyti naujus įrankius ir technologijas, kurios leistų suprasti, diagnozuoti, gydyti įvairias nervų sistemos ligas ir sutrikimus“, – teigia VDU profesorius.

Neurotechnologų poreikis darbo rinkoje

„Šią sritį išmanančių specialistų, kurie galėtų dirbti su elektroencefalografija (EEG), labai trūksta ligoninėms. Tai yra toks procesas, kai matuojama smegenų biosrovė, bet tai tik vienas iš tyrimo metodų, padedančių į jas gilintis. Yra dar daugybė būdų, kuriems suprasti bei įgyvendinti reikia būtent neurotechnologų“, – apie darbo perspektyvas po studijų pasakoja R.Narvilaitė. Studentei antrina ir programos vadovas prof. S.Šatkauskas, pasakodamas, kad, pavyzdžiui, Europos projekto „The Human Brain Project“, kurį vienija daugiau kaip 120 mokslinių institucijų, įgyvendinimui 2013–2023 m. skirta 1 milijardas eurų, o JAV mokslinių institucijų ir privačių fondų projektui BRAIN – 100 milijonų JAV dolerių. „Taip pat vykdomi analogiški projektai Japonijoje bei Kanadoje. Akivaizdu, kad tokie platūs, tarpdisciplininiai ir milijonų vertės projektai prisidės prie spartaus neuromokslų ir neurotechnologijų vystymo, todėl šių sričių specialistų poreikis sparčiai didės“, – apie augančią vis daugiau kūrybiškumo ir įgūdžių reikalaujančią neurotechnologijų rinką kalba mokslininkas bei priduria, kad neurotechnologijos specialistai kuria ir taiko produktus bei paslaugas informacijos, elektronikos, biotechnologijos, medicinos ir kitose technologijose, glaudžiai susietose su neurofiziologinės ir psichinės veiklos bendrais principais.

Po studijų – plačios pasirinkimų galimybės

VDU organizuojamoje studijų programoje galima rasti tokius dalykus, kaip aukštoji matematika, programavimas, chemija, neurobiologija, kurie iš esmės gąsdina daugelį studentų. „Nemeluosiu, iššūkių gilinantis į šiuos dalykus buvo, bet dėstytojai visuomet pasirengę padėti. Čia vieno „mūšio lauke“ niekas nepalieka“, – apie šią studijų programą galvojančius abiturientus drąsina R.Narvilaitė. „Dabar atlieku tyrimą apie sinestezijos (kelių pojūčių ar suvokimų susijungimas) atvejį, kai, beveik aklam žmogui kalbant su kitu, pašnekovas įgauna specifinę spalvą negalinčio matyti pasąmonėje. Mūsų komanda kelia hipotezę, jog tai galima įvardinti kaip girdėjimą spalvomis. Bandome patikrinti hipotezę ir tam naudojame balsų įrašus bei dirbtinius neuroninius tinklus“, – pasakoja VDU studentė ir papildo, kad neuroniniai tinklai remiasi smegenų veikimo principais bei yra modeliuojami pasitelkiant programavimą. „Po studijų noriu dirbti su neuroniniais tinklais, nes ši sritis verčia vis iš naujo mokytis. Mano nuomone, būtent nuolatinis mokymasis gyvenimą daro žymiai įdomesniu, o būtent šito aš ir siekiu“, – teigia R.Narvilaitė. Paklausus, kur VDU bakalauro programos „Neurotechnologija“ absolventai gali dar dirbti, programos vadovas S.Šatkauskas teigia, kad neurotechnologijų specialistai orientuoti į plačią darbo rinką, kuri apima tiek neurotechnologijas, informacines technologijas, biotechnologijas, tiek ir socialinių krypčių sritis – neuromarketingą, neuroekonomiką ar kitas. „Neurotechnologijos absolventai taip pat gali dirbti programinės įrangos kūrimo, neuromokslų, neuroinformatikos laboratorijose, pramogų bei reabilitacinių įrankių kūrimo įmonėse. Be to, šie specialistai gali dirbti kuriant biogrįžtamojo ryšio, neurofiziologinių signalų registracijos, virtualios ir papildytos realybės ir kitomis technologijomis, kurios naudoja „žmogus-kompiuteris“ sąsajos principus“, – vardina VDU gamtos mokslų profesorius S.Šatkauskas.

Lietuvoje įgytas diplomas atveria užsienio kompanijų duris

Mokykloje Paulių Milašauską visuomet labiausiai domino tikslieji mokslai. Vaikinui puikai sekėsi matematika, biologija ir chemija. Todėl dar būdamas moksleiviu svajojo studijuoti mediciną. Kaip pats Paulius sako, tokių svajojančių buvo labai daug, todėl pritrūko stojamojo balo iki valstybės finansuojamos vietos. Tačiau šis posūkis pastūmėjo pažvelgti į jį dominančią sritį plačiau ir išbandyti kitas specialybes.

Gavęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pasiūlymą studijuoti biochemiją Gamtos mokslų fakultete, vaikinas apsidžiaugė: „Galima sakyti, kad pati specialybė pasirinko mane“. Iš aplinkinių ir artimųjų buvo girdėjęs gerų atsiliepimų apie studijas šiame universitete, kas ir padėjo apsispręsti, nedvejoti.

Vietoj medicinos – biochemijos magistras

2015 m. baigęs Biochemijos bakalauro studijas Gamtos mokslų fakultete, Paulius žinojo, jog pasirinko sau artimą specialybę, todėl po dviejų metų įgijo ir Biocheminės analizės magistro laipsnį. Universitete jis studijavo ne tik tiesiogiai su biochemija susijusias disciplinas, bet ir, rodos, tolimus nuo šio mokslo dalykus. Paulius džiaugiasi įgytu plačiu išsilavinimu ir gautomis žiniomis, kurios leido dirbti Lietuvos įmonėse, o vėliau ir užsienyje – Jungtinėje Karalystėje.

Džiaugiasi įgytu plačiu išsilavinimu

Paulius pasakoja, jog tik pradėjus studijuoti, buvo sunku suprasti, kaip visiškai nesusiję su profesija dalykai pasitarnaus tolimesniame karjeros kelyje. Įprasta manyti, jog biochemikas ir turi mokytis tik su šia sritimi susijusius dalykus. Tačiau keičiantis visuomenei, atsirandant naujoms technologijoms, pasauliui nuolat tobulėjant, specialistai taip pat turi mokėti greitai adaptuotis. Pasak Pauliaus, tarpdiscipliniškumas ir galimybė studijuoti įvairias disciplinas leidžia tapti universaliu ir dinamišku specialistu, kuris geba prisitaikyti prie rinkos pokyčių, išmano ir kritiškai vertina aplinkines sritis. „Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad norint kilti karjeros laiptais nepakanka būti tik vienos srities specialistu. Reikia išmanyti ir teisę, ir ekonomiką, ir finansus. Todėl universitete papildomai įgytos žinios, tikrai dar labai pasitarnaus ateityje“, – teigia Paulius Milašauskas.

Šiandien vaikinas jau gali vertinti studijas pagal žinių ir specialistų poreikį rinkoje: „Nors ir atrodė, kad šioje specialybėje per daug skiriama dėmesio matematikai, statistikai ir fizikai, bet dabartiniame darbe tai labai praverčia. Studijas vertinu tikrai gerai ir nežinau, ar kažką keisčiau, jei turėčiau galimybę“, – VDU gautu išsilavinimu džiaugiasi P. Milašauskas.

Lietuvoje įgytas žinias pritaiko dirbdamas užsienyje

Baigęs studijas Paulius dirbo Lietuvos įmonėse ir kėlė sau ambicingus tikslus. Norėjo save pasitikrinti tarptautinėje įmonėje ir pakeisti aplinką. Dabar vaikinas dirba AG „Lonza Group“ Londone, Jungtinėje Karalystėje. Jis pats teigia, jog universitete įgytos žinios jam padėjo gauti šį darbą. „VDU diplomas pripažįstamas ir užsienio šalyse. Jis buvo man itin reikalingas ir naudingas tam, kad atitikčiau darbdavio keliamus reikalavimus ir būčiau pakviestas į darbo pokalbį. Darbdavys labiausiai rūpinasi, kokias žinias atsineši su savimi, o ne kokiais pažymiais baigei. Todėl čia labai padėjo studijų metu įgytos kompetencijos bei platus išsilavinimas“, – savo patirtimi dalijasi biochemikas.

Nors Paulius sako nepastebintis didelių skirtumų tarp darbo Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau jam visada buvo įdomu palyginti savo žinias su kolegų žiniomis. „Mokslas yra mokslas, nesvarbu, kur tu esi. Tikrai buvau maloniai nustebintas, kuomet diskusijų su kolegomis metu supratau, kad VDU įgytos žinios niekuo nenusileidžia Didžiosios Britanijos universitetuose įgytoms žinioms. Tuo teko įsitikinti ne kartą“, – teigia Paulius.

Nuolat stengiasi tobulėti

Paulius sako, kad biochemijos specialistui privalu nuolatos tobulėti. Vaikinas džiaugiasi, jog dabartinis jo darbdavys labai rūpinasi, kad darbuotojai vis tobulėtų, siūlo įvairius mokymus tiek profesiniam augimui, tiek asmenybės ugdymui.

„Nežinau, ar įmanoma dirbant tokį darbą netobulėti. Nors daugumos analitinių metodų principai nesikeičia per dešimtmečius, tačiau keičiasi įranga, kuria atliekami eksperimentai, atsiranda vis daugiau ir daugiau automatizavimo, robotinių sistemų. Šiuo metu dirbu grupėje, kuri atsakinga už tokios naujos įrangos pritaikymą seniems metodams bei naujų analitinių metodų atradimui. Todėl vienas iš pagrindinių mano darbų – nuolatos sekti srities naujienas ir gilinti žinias“, – pasakoja Paulius.

Karjeros galimybės

Mūsų socialinis partneris – moderniųjų biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ sveikina visus sėkmingai apsigynusius baigiamuosius darbus ir kviečia jus prisijungti prie šaunios, daugiau 1000 specialistų komandos Vilniuje.

Šiuo metu kompanija siūlo įvairias naujas darbo pozicijas  – tai gali būti tavo sėkmingos karjeros pradžia!

Kviečiame nedelsti ir siųsti savo CV (galite siųsti CV į daugiau nei vieną poziciją).

Chemikai:

  • Jaun. chemikai/ės – Didelės skalės nukleotidų gamyboje
  • Jaun. chemikas/ė – Sorbentų gamyboje

Biotechnologai:

  • Jaun. biotechnologas/ė – Fermentacijos grupėje
  • Jaun. biotechnolgas/ė – Fermentų didmenų gamyboje
  • Jaun. biotechnologas/ė – Fermentų koncentratų gamyboje
  • Jaun. biotechnologas/ė – Biotirpalų gamyboje
  • Jaun. biotechnologas/ė – Baltymų standartų gamyboje

Kokybės užtikrinimo grupė:

  • Mikrobiologas/ė

Jeigu turite klausimų, rašykite adresu: ltvil.ta@thermofisher.com

Visus „Thermo Fisher Scientific“ darbo skelbimus rasite čia: https://jobs.thermofisher.com/global/en/search-results?m=3&location=Vilnius%2C%20Lithuania

Kompanija taip pat jus kviečia į karjeros mugę, kuri vyks virtualioje erdvėje. Šios telekonferencijos metu kompanijos atstovai pristatys jums karjeros galimybes, apžvelgs atviras biotechnologų ir chemikų pozicijas ir atsakys į jums rūpimus klausimus.

Virtuali karjeros mugė vyks liepos 2 d. 14 val.  Registruotis paspaudus šią nuorodą:

https://jobs.thermofisher.com/global/en/event/5ef5a1074cedfd0006ea2d4b/Kar%C5%A1%C4%8Diausios-atviros-pozicijos-universitet%C4%85-baigiantiems

Telekonferencijos trukmė – 30 min.

Skip to content