Kovo 26-27 d. vyks VDU ir „Dojus Agro“ hakatonas Kviečiame studentus dalyvauti
- 500 € laisvalaikio dovanų čekis ir verslo pusryčiai su DOJUS agro vadovais
- 300 € laisvalaikio dovanų čekis ir John Deere liemenės
-
200 € laisvalaikio dovanų čekis ir John Deere liemenės
Kviečiame dalyvauti ir balsuoti, išrenkant „Vaistinis augalas 2026 – imuniteto pagalbininkas“!
Lietuvoje 2026 m. sausio 10 – vasario 10 d. organizuojami „Vaistinis augalas 2026 – imuniteto pagalbininkas“ rinkimai.
Kviečiame visus besidominčiais vaistiniais augalais aktyviai dalyvauti 2026-ųjų metų vaistinio augalo – imuniteto pagalbininko rinkimuose!
Balsuojama paspaudus šią nuoroą : https://www.lfsajunga.lt/post/kviečiame-dalyvauti-ir-balsuoti-išrenkant-vaistinis-augalas-2026-imuniteto-pagalbininkas
Rinkimų organizatoriai:
Lietuvos farmacijos sąjunga ir žurnalas “Lietuvos farmacijos žinios”
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius
UAB „Švenčionių vaistažolės“
„Vaistinis augalas 2026“ rinkimai skiriami pažymėti Lietuvos vaistininko, pedagogo, mokslininko, VDU Botanikos sodo direktoriaus ir vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo, profesionalaus farmakognosto – vaistinių augalų tyrėjo ir propaguotojo, Lietuvos botanikų ir farmacininkų draugijos pirmininko prof. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines.
Šių rinkimų komisijos narių ekspertų posėdis vyks 2026 m. vasario 12 d. Vilties vaistinėje (Laisves Al. 100, Kaunas).
Galutinai rinkimų rezultatai – Lietuvoje išrinktas „Vaistinis augalas 2026 – imuniteto pagalbininkas“, bus paskelbti š. m. vasario 16 d. – Lietuvos nepriklausomosios valstybės atkūrimo dienos proga.
Rinkimų organizatoriai ir komisijos nariai ekspertai
„Vaistinis augalas 2026 – imuniteto pagalbininkas “
Lyčių balansas klimato politikoje: ar yra ko pasimokyti iš Šiaurės šalių?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros doktorantė Vilija Šatienė
Kai yra formuojama klimato kaitos politika ir diskutuojama apie klimato kaitą, technologijas, atsinaujinančią energetiką, retai susimąstome – o kas gi priima sprendimus, vyrai ar moterys? Ar svarbu kas tuos sprendimus priima? Tyrimai rodo, kad priimant sprendimus vyrai dažniau akcentuoja efektyvumą, greitį, techninius sprendimus, o moterys dažniau pagalvoja apie socialinį poveikį, teisingumą, poveikį pažeidžiamoms grupėms. Todėl pagalvoti apie tai kas priima sprendimus būtina ne tik dėl socialinio teisingumo, bet ir dėl efektyvios klimato politikos formavimo.
Lyderiauja Europoje pagal lyčių lygybę
Klimato politika nėra vien tik techniniai sprendimai. Ji turi apimti socialinį teisingumą, įtrauktį ir atliepti skirtingų visuomenės grupių poreikius. Klimato kaitos poveikis nėra neutralus – jis skirtingai veikia vyrus ir moteris dėl socialinių vaidmenų ir galios pasiskirstymo. Lyčių įvairovė sprendimų priėmimo lygmenyje gali lemti, kad politika bus tinkamai orientuota ne tik į ekonominius rodiklius, bet ir į skirtingų visuomenės grupių poreikius.
Valstybės tarnautojai kasdien dirba su klimato politikos kūrimu ir įgyvendinimu. Remdamiesi savo profesine patirtimi ir žiniomis, jie ne tik rengia dokumentus, bet ir lemia, kaip politinės idėjos virsta konkrečiais sprendimais ir taisyklėmis. Kitaip tariant, jie veikia kaip tarpininkai tarp politinių tikslų ir realios politikos praktikos. Ir tai reiškia, kad jų požiūris į klimato kaitą, taip pat į lyčių skirtumus ir nelygybę, daro tiesioginę įtaką nacionalinei klimato politikai.
Įvairūs duomenys rodo, kad Šiaurės šalys lyderiauja Europoje pagal lyčių lygybę tarp darbuotojų viešajame sektoriuje. Viešasis sektorius šiose šalyse išsiskiria didesne moterų dalimi vadovaujančiose pozicijose nei privačiame sektoriuje. Tai atsispindi ir klimato politiką formuojančiose institucijose: vadovų lygmenyje situacija gana subalansuota, tarp tarnautojų moterų šiek tiek daugiau nei vyrų. Tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje klimato politikos formavimo institucijose moterys dominuoja vadovaujančiose pareigose, išskyrus Energetikos agentūrą, kur vyrai sudaro 55 % vadovų. Danijoje tarnautojų lygmenyje daugiau moterų, o vadovų lygmenyje – šiek tiek daugiau vyrų, išskyrus Transporto ministeriją, kur visos vadovės yra moterys, nors transporto sektorius įprastai laikomas vyriška sritimi. Islandijoje dauguma institucijų laikosi 40–60 % santykio, nors Kelių transporto agentūroje vyrai sudaro net 76 % darbuotojų. Suomijoje tarnautojų lygmenyje vyrauja lyčių pusiausvyra, bet vadovų lygmenyje vis dar dominuoja vyrai.
2025 m. Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje, Danijoje ir Lietuvoje buvo pradėtas tyrimas, kurio tikslas išsiaiškinti kaip lyčių lygybė yra suprantama ir praktiškai įgyvendinama valstybinėse klimato institucijose, atsakingose už transporto ir energetikos politiką. Pirminiai tyrimo duomenys parodė, kad Lietuva pagal lyčių pasiskirstymą tarp darbuotojų klimato politikos institucijose nenusileidžia Šiaurės šalims. Tarp tarnautojų šiek tiek didesnę dalį sudaro moterys, o vadovų lygmenyje lyčių pasiskirstymas gana subalansuotas. Vienintelė išimtis – Lietuvos transporto saugos administracija, kur dominuoja vyrai. Tai rodo, kad bent kiekybine prasme esame arti Šiaurės šalių modelio. Įdomu tai, kad tokia tendencija išsiskiria iš pasaulinės praktikos, kur energetikos ir transporto sektoriai tradiciškai laikomi „vyriškais“.
Stokojama gilesnio supratimo
Iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas puiku, moterų daug, lyčių balansas išlaikytas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vien skaičiai neatskleidžia galios santykių ir kas realiai priima sprendimus, kaip pasiskirsto institucinė galia ir kokios vertybės formuoja kasdienes darbo praktikas. Ankstesni tyrimai Skandinavijoje parodė, kad moterų gausa institucijose nebūtinai lemia lyčių aspektų integraciją į politiką. Todėl svarbu analizuoti ne tik kiekybinius duomenis, bet ir institucijų kultūrą, normų bei praktikų poveikį.
Istorinis kontekstas taip pat svarbus: Šiaurės šalys lyčių lygybės kultūrą formavo dešimtmečiais, remdamosi demokratinėmis tradicijomis ir socialinės gerovės modeliu. Lietuvos situacija istoriškai susiklostė kitaip. Buvimas Sovietų Sąjungos sudėtyje formaliai skatino moterų dalyvavimą darbo rinkoje, tačiau lyčių lygybė nebuvo siejama su sprendimų priėmimo galia ar vertybine refleksija. Šios istorinės patirtys iki šiol gali turėti įtakos tam, kaip lyčių vaidmenys ir autoritetas suvokiami institucijų viduje Lietuvoje.
Išnagrinėjus pagrindinius Šiaurės šalių ir Lietuvos nacionalinius klimato politikos dokumentus, rezultatai parodė, kad lyčių perspektyvos juose dažnai lieka deklaratyviame, strategijų lygmenyje ir retai perkeliamos į konkrečias priemones ar įgyvendinimo mechanizmus. Ir tai paaiškina kodėl klimato politikoje nepaisoma lyčių lygybės bei socialinių skirtumų supratimo ir aktualumo klimato krizės akivaizdoje. Tai taip pat padeda paaiškinti kodėl tiek Šiaurės šalyse, tiek Lietuvoje vis dar stokojama gilesnio lyčių lygybės ir socialinių skirtumų supratimo, nepaisant augančios klimato krizės ir jos nevienodo poveikio skirtingoms visuomenės grupėms. Klimato politika daugeliu atvejų išlieka technokratinė, orientuota į emisijų mažinimą, technologinius sprendimus ir ekonominį efektyvumą, o socialiniai aspektai laikomi antriniais. Tai riboja socialinį teisingumą, nes neatsižvelgiama į skirtingas patirtis, galimybes ir pažeidžiamumus, kurie lemia žmonių gebėjimus prisitaikyti prie klimato pokyčių.
Norint, kad klimato politika būtų ne tik techniškai efektyvi, bet ir socialiai teisinga, neužtenka apsiriboti lyčių statistikos analize. Būtina gilintis ir į sprendimų priėmimo procesus, institucijų kultūrą bei vertybes, kurios lemia, kaip politika kuriama ir įgyvendinama praktikoje. Lyčių lygybės įvardijimas strateginiuose dokumentuose savaime neužtikrina jos įgyvendinimo, ypač jei lyčių aspektai nėra sistemiškai perkeliami į konkrečias politikos priemones, finansavimo mechanizmus ir įgyvendinimo gaires. Tokiu atveju lyčių balansas rizikuoja likti deklaratyvus ir neturėti apčiuopiamo poveikio. Tik tuomet, kai lyčių lygybė tampa neatsiejama sprendimų turinio ir įgyvendinimo dalimi, ji gali virsti realia galimybe užtikrinti įtraukią, ilgalaikę ir teisingą klimato transformaciją.
Lyčių lygybės integravimo ribotumas klimato politikoje būdingas tiek Lietuvai, tiek Šiaurės šalims, todėl Lietuvos situacija šiuo požiūriu tokia pati kaip regiono, dažnai laikomo lyčių lygybės etalonu.
LMT projekto „Lyčių lygybės normos ir praktika Šiaurės ir Baltijos šalių klimato politikos institucijose: poveikis klimato perėjimui“ NR. S-NORDFORSK-24-3 viešinimas.
2-asis tarptautinis metinis forumas “Aromas Itinerarium Salutis”
Farmacijos objektai: mokslas, studijos, etnokultūra – tarptautinė jungtis mokslinių ir humanistinių žinių sklaidai AIS Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų kelyje“
2026 m. balandžio 16–17 d. Kaune vyks 2-asis tarptautinis metinis forumas, kurį organizuoja Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų asociacija „Aromas Itinerarium Salutis“ (AIS), kuri nuo 2024 m. sertifikuota Europos Tarybos kultūros paveldo 48-uoju keliu.
Forumas organizuojamas AIS bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Lietuvos farmacijos sąjunga.
Forumo problema Materialaus ir nematerialaus Europos kultūros paveldo, susijusio su Farmacijos mokslo, studijų, etnokultūros objektais mokslinių ir humanistinių žinių sklaida.
Forumo tikslas – išsaugoti farmacijos objektų etnografinį paveldą, skleisti mokslines, humanistines žinias ir skatinti bendradarbiavimą nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu ir tarpžemyniniu lygmeniu AIS tinkle.
Šio forumo preliminari programa: forumo pradžia, sveikinimo žodis, plenariniai pranešimai, mokslinė programa (žodiniai ir stendiniai pranešimai), panelinė diskusija, AIS Generalinė Asamblėja ir naujųjų narių priėmimo ceremonija, forumo veiklos aptarimas ir įvertinimas (rezoliucija), įvertinimas AIS tikrųjų narių: LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius veiklos bei forumo iškilmingas uždarymas – kultūrinė programa.
Galutinė forumo programa bus paskelbta po vasario 15 d.
Išsamesnė informacija – spauskite ČIA
VDU GMF Aplinkotyros katedros tyrėjų komanda pradeda projektą: tirs šaudyklų taršą ir siūlys sprendimus
Intensyvėjant šaudyklų naudojimui ir didėjant poreikiui užtikrinti aplinkosauginį saugumą, vis daugiau dėmesio skiriama šaudyklų teritorijose besikaupiančių toksiškų medžiagų poveikiui dirvožemiui ir visuomenės sveikatai. Kadangi metalų, metaloidų ir šaudmenų likučių sukelta tarša kelia ilgalaikių aplinkosaugos iššūkių, todėl būtini išsamūs tyrimai siekiant geriau suprasti šių medžiagų elgseną ir veiksmingas jų mažinimo priemones.
Siekiant įvertinti šaudyklų taršos riziką ir pasiūlyti veiksmingus taršos mažinimo sprendimus, VDU Aplinkotyros katedros mokslininkai pradėjo vykdyti projektą „Integruotas šaudyklų dirvožemio užterštumo vertinimas ir jų atkūrimas: nuo mokslinių tyrimų prie praktinio įgyvendinimo“. Projekto tikslas – pasiūlyti mokslu pagrįstą ir su politika derantį požiūrį į šaudyklų taršos keliamos rizikos mažinimą, taikant integruotą rizikos vertinimą, veiksmingas remediacijos strategijas ir formuojant rekomendacijas tvariam valdymui.
Projekto metu bus analizuojamas šaudyklų dirvožemio užterštumas, vertinama šaudymo veiklos keliama rizika aplinkai ir rengiamos mokslu grįstos rekomendacijos tvariam šaudyklų valdymui bei teritorijų atkūrimui. Gauti duomenys padės formuoti sprendimus, skirtus apsaugoti aplinką, visuomenės sveikatą ir užtikrinti atsakingą žemės naudojimą.
Projektą „Integruotas šaudyklų dirvožemio užterštumo vertinimas ir jų atkūrimas: nuo mokslinių tyrimų prie praktinio įgyvendinimo“ (Nr. S-MIP-25-106) finansuoja Lietuvos mokslų taryba (Mokslininkų grupių projektai). Projekto trukmė: 2025.12.01 – 2028.11.30. Projekto vadovė: doc. dr. Gintarė Sujetovienė (gintare.sujetoviene@vdu.lt).
2026 m. sausio 16 d. 10.00 val. 165 aud. vyks Romualdo Lapickio daktaro disertacijos „Europinio stumbro (Bison bonasus) populiacinė struktūra ir genetinis kintamumas“ gynimas. Adresas: Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.
2026 m. sausio 16 d. 10:00 val. Vytauto Didžiojo universitete, Gamtos mokslų fakultete, 165 aud. (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.) bus ginama ROMUALDO LAPICKIO daktaro disertacija tema: „Europinio stumbro (Bison bonasus) populiacinė struktūra ir genetinis kintamumas“ (gamtos mokslai, biologijos N 010).
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkė: Prof. dr. Jana Radzijevskaja, gamtos mokslai, biologija N 010, Vytauto Didžiojo universitetas.
Nariai:
Dr. (HP) Dalius Butkauskas, gamtos mokslai, biologija N 010, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras,
Prof. dr. Vitas Marozas, žemės ūkio mokslai, miškotyra A 004, Vytauto Didžiojo universitetas,
Prof. dr. Gediminas Brazaitis, žemės ūkio mokslai, miškotyra A 004, Vytauto Didžiojo universitetas,
Prof. dr. Dace Grauda, gamtos mokslai, biologija N 010, Biologijos institutas, Latvijos universitetas.
Su daktaro disertacija galima susipažinti:
Vytauto Didžiojo universiteto, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro,
Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro bei Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose.
VDU Gamtos fakulteto mokslininkė dalyvauja Lietuvos istorinių vaistinių pastatų išsaugojimo problemos sprendimo būdų paieškoje
Nagrinėjant XIX a. Lietuvos istorinių vaistinių pastatų išsaugojimo problemos sprendimo būdus, buvo išanalizuota dviejų vaistininkų šeimų dinastijų – Goeldnerių Telšiuose ir Kenigšteterių Kupiškyje istorinės žinios ir jų dabartinė būklė. Šiame darbe dalyvavo keturių Lietuvos mokslo įstaigų ir visuomeninių organizacijų ekspertai. Tame tarpe ir Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė habil. dr. Ona Ragažinskienė. Mokslininkė yra Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė, taip pat Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) tarybos narė ir Europos Tarybos kultūros paveldo Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų asociacijos „Aromas Itinerarium Salutis“ mokslinio komiteto narė ir šios organizacijos veiklos Lietuvoje koordinatorė.
Pirmas etnopaveldo objektas Telšiuose vaistininkų Teodoro ir Vilhelminos Goeldnerių buvusiuose namuose ir vaistinėje, po renovacijos dabar čia įsteigtas teismas, įrengtas Goeldnerių skverelis. Be to pradėjo veiklą Telšių Alkos muziejus, kur šiuo metu tyrinėjama ir populiarinama šios šeimos vaistininkystės istorija. Šis vaistininkystės etnopaveldas yra išsaugomas ir racionaliai naudojamas iki šiol.
Antras etnopaveldo objektas – apie 1875 m. įsteigta seniausia Kupiškyje vaistininko Jono Kenigšteterio vaistinė. Iki šių dienų, buvęs Kenigšteterių vaistinės pastatas Kupiškyje, pasižymi autentiškomis architektūrinėmis detalėmis ir išskirtiniais rūsiais. Šis pastatas yra išskirtinės istorinės reikšmės – čia dirbo kelios Kenigšteterių giminės vaistininkų kartos, aprūpinę Kupiškio gyventojus vaistais, iki vaistinių nacionalizacijos 1940 m. Lietuvoje. Šis pastatas yra svarbus farmacijos istorijos liudytojas Kupiškyje.
Išanalizavę turimus duomenis, ekspertai parengė kreipimąsi Kupiškio merui prof. dr. Algirdui Raslanui ir Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nariams, rekomenduodami Kupiškio rajono savivaldybės Tarybos nariams dėl Kenigšteterių vaistinės pastato – etnopaveldo objekto išsaugojimo.
Ši kreipimąsi pasirašė: Lietuvos sveikatos mokslų Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė, VDU profesorė, habil. dr. Ona Ragažinskienė, kuri koordinuoja Europos Tarybos kultūros paveldo Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų asociacijos „Aromas Itinerarium Salutis“ veiklą Lietuvoje, dr. Ramūnas Kondratas, Amerikos lietuvis, Harvardo universiteto absolventas, dirbdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose vadovavo Amerikos istorijos muziejaus Medicinos istorijos departamentui – dabar Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų draugijos prezidentas ir viceprezidentė doc. dr. Vilma Gudienė bei doc. dr. Tauras Antanas Mekas, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius, žymus farmacijos istorijos puoselėtojas.
Svarbūs argumentai, išdėstyti ekspertų kreipimesi, turėjo įtakos Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nariams priimant sprendimą – įsigyti Kenigšteterių vaistinės pastatą , kuris atlieptų viešąjį interesą bei įamžintų garsios vaistininkų giminės – Kenigšteterių – atminimą, skatindami didesnį visuomenės dėmesį Kupiškio kultūros paveldui visuomenės reikmėms.
Pridedamas laikraščio leidinys: kupiškėnų mintys
Paskaita Universiteto g. 10, 159 auditorija, 14.00-14.30 val. Atskleidžiant neigiamo ABA sukelto žiotelių užsidarymo moduliatoriaus vaidmenį miežiuose
Atskleidžiant neigiamo ABA sukelto žiotelių užsidarymo moduliatoriaus vaidmenį miežiuose
Augalų atsakas į sausros stresą: nuo ABA hormono signalų ir žiotelių reakcijos iki transkriptomikos ir proteomikos paslapčių. Paskaitą ir savo tyrimų pristatymą skaitys Kacper Milanowski, doktorantas iš Silezijos universiteto Katovicuose
Universiteto g. 10,
Gamtos mokslų fakultetas,
159 auditorija, 14.00-14.30 val.
Gruodžio 11 d.
LMA studentų mokslinių darbų konkursas
Lapkričio 27 d. 16.00 val. 431 auditorijoje Oksfordo universiteto profesorius Skirmantas Kriaučionis skaitys paskaitą tema ,,Kaip DNR modifikacijos įtakoja DNR mutacijas?”
Lapkričio 27 d.16.00 val. 431 auditorijoje Oksfordo universiteto Ludwig Cancer research instituto (Jungtinė karalystė) profesorius Skirmantas Kriaučionis skaitys paskaitą tema ,,Kaip DNR modifikacijos įtakoja DNR mutacijas?”
Profesoriaus Skirmanto Kriaučionio tyrimų sritys
Pagrindinis tyrimų programos tikslas – išsiaiškinti DNR modifikacijų molekulinę funkciją normaliose ir vėžinėse ląstelėse. Taikant biocheminius ir in vivo metodus, tiriama DNR modifikacijų įtaka transkripcijai, paveldimumui, mutacijų dažniui ir branduolio organizacijai. Šie fundamentalūs DNR biologijos tyrimai padeda nustatyti vėžio metu atsirandančius defektus ir kurti naujus, į juos nukreiptus, gydymo metodus.
DNR modifikacijų tyrimai:
Iki šiol 5-metilcitozinas (5mC) buvo vienintelė žinoma DNR modifikacija žinduolių ląstelėse. Profesoriaus S. Kriaučionio mokslinė grupė kartu su kitais tyrėjais atrado 5-hidroksimetilcitoziną (5hmC) – junginį, kuris susidaro TET fermentų šeimos deguonazėms veikiant metilintą citoziną.
-
Besidalijančiose ląstelėse 5hmC veikia kaip tarpinis demetilinimo produktas.
-
Postmitotinėse (nebesidalijančiose) ląstelėse 5hmC yra ilgaamžė bazė, kurios funkcija dar nėra iki galo aiški.
DNR modifikacijų įtaka mutacijoms:
Vienas iš naujausių tyrimų buvo skirtas hipotezei, jog stabilus 5hmC gali turėti įtakos DNR mutacijų dažniui, kadangi yra žinoma, kad 5mC yra susijęs su padidėjusiu C-į-T pakeitimų (tranzicijų) dažniu. Atlikus 5hmC lokalizacijos normaliuose žmogaus audiniuose ir mutacijų dažnio vėžyje skaičiavimo analizę, buvo nustatyta, kad 5hmC pasižymi mažesniu mutacijų dažniu nei 5mC.
Epigenetinių nukleotidų metabolizmas ir vėžio terapija:
Nors 5hmC buvimas DNR grandinėje sumažina mutacijų riziką, jo atsiradimas nukleotidų fonde (naudojamame naujų DNR grandinių sintezei) yra mutageniškas. 5hmC ir kitos biologiškai modifikuotos bazės gali patekti į nukleotidų fondą per epigenetiškai modifikuotos DNR perdirbimą.
Tyrimai, nagrinėjantys epigenetinių nukleotidų apykaitą, parodė, kad:
-
Citidino monofosfato kinazė 1 (CMPK1) riboja 5hmdCTP gamybą ir apsaugo nuo šios modifikuotos bazės tiesioginio patekimo į DNR.
-
Citidino deaminazė (CDA) deaminina 5hmdC, paversdama jį į 5hmdU, kuris yra fosforilinamas ir įtraukiamas į DNR, sukeldamas DNR pažaidas.
Šiuo metu tiriama, ar šis reiškinys galėtų būti pritaikytas personalizuotai vėžio terapijai, nukreiptai prieš navikus, kuriuose yra padidėjusi CDA ekspresija.
Naujausios publikacijos:
Platelets sequester extracellular DNA, capturing tumor-derived and free fetal DNA. Murphy L. et al, (2025), Science, 389
DNA polymerase ε produces elevated C-to-T mutations at methylated CpG dinucleotides. (2024), Nature genetics, 56, 2304 – 2305
Human DNA polymerase ε is a source of C>T mutations at CpG dinucleotides. Tomkova M. et al, (2024), Nature Genetics, 56, 2506 – 2516
Absolute quantitative and base-resolution sequencing reveals comprehensive landscape of pseudouridine across the human transcriptome. Xu H. et al, (2024), Nature Methods
Focused Screening Identifies Different Sensitivities of Human TET Oxygenases to the Oncometabolite 2-Hydroxyglutarate. Belle R. et al, (2024), Journal of medicinal chemistry
- Bakalauro studijos
- Dekanatas
- ES Projektai
- Eukariotinių ląstelių streso atsako tyrimų grupė
- Galerija
- Klubas “Mokslo vektorius”
- Lietuvos farmacijos sąjungos nauja prezidentė – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto mokslininkė
- Magistratūros studijos
- Mokytojams
- Pradžia
- Priėmimas į magistrantūros studijas
- Svetainės žemėlapis
- Visi renginiai
- Visos naujienos
- Apie fakultetą
- Katedros
- Mokslas
- Studijos
- Tarptautiniai ryšiai
- Alumni
- Kontaktai
