Paskaita Universiteto g. 10, 159 auditorija, 14.00-14.30 val. Atskleidžiant neigiamo ABA sukelto žiotelių užsidarymo moduliatoriaus vaidmenį miežiuose

Atskleidžiant neigiamo ABA sukelto žiotelių užsidarymo moduliatoriaus vaidmenį miežiuose

Augalų atsakas į sausros stresą: nuo ABA hormono signalų ir žiotelių reakcijos iki transkriptomikos ir proteomikos paslapčių. Paskaitą ir savo tyrimų pristatymą skaitys Kacper Milanowski, doktorantas iš Silezijos universiteto Katovicuose

Universiteto g. 10,
Gamtos mokslų fakultetas,
159 auditorija, 14.00-14.30 val.
Gruodžio 11 d.

LMA studentų mokslinių darbų konkursas

Lietuvos mokslų akademija skelbia Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkursą.

Informacija apie kvietimą: LMA konkursai

Norint dalyvauti konkurse, prašome iki gruodžio 10 d. imtinai el. paštu pateikti teikiamų darbų informaciją nurodant autoriaus vardą, pavardę, darbo pavadinimą, vadovo vardą ir pavardę, mokslo kryptį, šaką.

Informaciją siųsti Ugnei Medikaitei (ugne.medikaite@vdu.lt).

Institucijos teikimo forma

Konkurso skelbimas

Lapkričio 27 d. 16.00 val. 431 auditorijoje Oksfordo universiteto profesorius Skirmantas Kriaučionis skaitys paskaitą tema ,,Kaip DNR modifikacijos įtakoja DNR mutacijas?”

Lapkričio 27 d.16.00 val. 431 auditorijoje Oksfordo universiteto Ludwig Cancer research instituto (Jungtinė karalystė) profesorius Skirmantas Kriaučionis skaitys paskaitą tema ,,Kaip DNR modifikacijos įtakoja DNR mutacijas?”

Profesoriaus Skirmanto Kriaučionio tyrimų sritys

Pagrindinis tyrimų programos tikslas – išsiaiškinti DNR modifikacijų molekulinę funkciją normaliose ir vėžinėse ląstelėse. Taikant biocheminius ir in vivo metodus, tiriama DNR modifikacijų įtaka transkripcijai, paveldimumui, mutacijų dažniui ir branduolio organizacijai. Šie fundamentalūs DNR biologijos tyrimai padeda nustatyti vėžio metu atsirandančius defektus ir kurti naujus, į juos nukreiptus, gydymo metodus.

DNR modifikacijų tyrimai:

Iki šiol 5-metilcitozinas (5mC) buvo vienintelė žinoma DNR modifikacija žinduolių ląstelėse. Profesoriaus S. Kriaučionio mokslinė grupė kartu su kitais tyrėjais atrado 5-hidroksimetilcitoziną (5hmC) – junginį, kuris susidaro TET fermentų šeimos deguonazėms veikiant metilintą citoziną.

Besidalijančiose ląstelėse 5hmC veikia kaip tarpinis demetilinimo produktas.
Postmitotinėse (nebesidalijančiose) ląstelėse 5hmC yra ilgaamžė bazė, kurios funkcija dar nėra iki galo aiški.

DNR modifikacijų įtaka mutacijoms:

Vienas iš naujausių tyrimų buvo skirtas hipotezei, jog stabilus 5hmC gali turėti įtakos DNR mutacijų dažniui, kadangi yra žinoma, kad 5mC yra susijęs su padidėjusiu C-į-T pakeitimų (tranzicijų) dažniu. Atlikus 5hmC lokalizacijos normaliuose žmogaus audiniuose ir mutacijų dažnio vėžyje skaičiavimo analizę, buvo nustatyta, kad 5hmC pasižymi mažesniu mutacijų dažniu nei 5mC.

Epigenetinių nukleotidų metabolizmas ir vėžio terapija:

Nors 5hmC buvimas DNR grandinėje sumažina mutacijų riziką, jo atsiradimas nukleotidų fonde (naudojamame naujų DNR grandinių sintezei) yra mutageniškas. 5hmC ir kitos biologiškai modifikuotos bazės gali patekti į nukleotidų fondą per epigenetiškai modifikuotos DNR perdirbimą.

Tyrimai, nagrinėjantys epigenetinių nukleotidų apykaitą, parodė, kad:

Citidino monofosfato kinazė 1 (CMPK1) riboja 5hmdCTP gamybą ir apsaugo nuo šios modifikuotos bazės tiesioginio patekimo į DNR.
Citidino deaminazė (CDA) deaminina 5hmdC, paversdama jį į 5hmdU, kuris yra fosforilinamas ir įtraukiamas į DNR, sukeldamas DNR pažaidas.

Šiuo metu tiriama, ar šis reiškinys galėtų būti pritaikytas personalizuotai vėžio terapijai, nukreiptai prieš navikus, kuriuose yra padidėjusi CDA ekspresija.

Naujausios publikacijos:
Platelets sequester extracellular DNA, capturing tumor-derived and free fetal DNA. Murphy L. et al, (2025), Science, 389
DNA polymerase ε produces elevated C-to-T mutations at methylated CpG dinucleotides. (2024), Nature genetics, 56, 2304 – 2305
Human DNA polymerase ε is a source of C>T mutations at CpG dinucleotides. Tomkova M. et al, (2024), Nature Genetics, 56, 2506 – 2516
Absolute quantitative and base-resolution sequencing reveals comprehensive landscape of pseudouridine across the human transcriptome. Xu H. et al, (2024), Nature Methods
Focused Screening Identifies Different Sensitivities of Human TET Oxygenases to the Oncometabolite 2-Hydroxyglutarate. Belle R. et al, (2024), Journal of medicinal chemistry

Kviečiame registruotis ir dalyvauti lapkričio 27 d. Vilniuje LithuaniaBIO organizuojamame renginyje Lithuania-Poland Life Science & Biotech Ecosystems Summit,!

Data: 2025 m. lapkričio 27 d.

Vieta: Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) konferencijų salė Saulėtekio al. 3, Vilnius

Registracija į renginį

PROGRAMA (Spausti čia)

Šis strateginis vienos dienos renginys suburs mokslo, pramonės, investicijų ir politikos lyderius, siekiančius stiprinti bendradarbiavimą tarp dviejų sparčiai augančių Europos gyvybės mokslų ir biotechnologijų ekosistemų.

Renginio tema: „Transnacionalinės bioekosistemos kūrimas: nuo tyrimų iki biogamybos“.

Siekiame sujungti mokslinius tyrimus, inovacijas ir pramoninę gamybą į vientisą vertės grandinę, kuri galėtų tapti regioniniu traukos centru biotechnologijų ir gyvybės mokslų srityse.

Ekosistemų susitikimo metu vyks penkios teminės sesijos, skirtos pagrindinėms ekosistemos grandims:

Technologijų perdavimui ir mokslo–verslo bendradarbiavimui,
Startuolių ir sparčiai augančių įmonių plėtrai,
Biogamybos infrastruktūros ir talentų vystymui,
Investicijų pritraukimui ir rizikos mažinimui ankstyvosiose biotechnologijų stadijose.

Daugiau informacijos apie renginį ir renginio programa

Kviečiame mokslininkus, inovatorius, verslo atstovus, investuotojus, politikos formuotojus ir pramonės lyderius iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos šalių dalyvauti susitikime, dalintis patirtimi ir plėsti bendradarbiavimo tinklą.

Tai išskirtinė proga užmegzti naujus ryšius, atrasti partnerystės galimybes ir prisidėti prie stipresnės regioninės gyvybės mokslų bei biotechnologijų ekosistemos kūrimo.

Iki susitikimo lapkričio 27 d.!

Latvijos farmacijos asociacijos Garbės narės vardas

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė habil. dr. Ona Ragažinskienė įvertinta už tarptautinę ir tarpdisciplininę veiklą.

Lapkričio 8 d., Latvijos farmacijos asociacijos 14-ojo kongreso metu, profesorei suteiktas Latvijos farmacijos asociacijos Garbės narės vardas.

Šis įvertinimas skirtas už reikšmingą indėlį plėtojant farmacijos mokslą ir praktiką, už ilgalaikį tarptautinį bendradarbiavimą bei nuoseklų Latvijos farmacijos asociacijos tikslų palaikymą ir skatinimą.

Nuoširdžiai sveikiname profesorę habil. dr. Oną Ragažinskienę, linkime neišsenkančios energijos, kūrybingumo ir tolesnių profesinių bei mokslinių pasiekimų!

Konferencija-diskusija „FOREST 4.0: Skaitmenizacija medienos vertės grandinėje“, kuri vyks lapkričio 20 d.

Skaitmenizacija tampa būtina medienos sektoriui – didėjant žaliavų ir energijos kaštams bei mažėjant darbo jėgai, konkurencingumą užtikrina duomenimis grįsti procesai ir automatizacija. Todėl Forest 4.0 kviečia į nacionalinę konferenciją-diskusiją „FOREST 4.0: Skaitmenizacija medienos vertės grandinėje“, kuri vyks lapkričio 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.

Renginyje:

aptarsime aktualiausius skaitmenizacijos poreikius ir iššūkius sektoriuje,
išgirsime pramonės ir mokslininkų patirtis,
dirbsime teminėse grupėse, ieškodami konkrečių sprendimų įmonėms.

Teminės grupės:

Lentpjūvystė ir pirminis apdirbimas
Plokštės, kompozitai ir celiuliozė
Baldų pramonė
Biokuras
Medinė statyba

Data: 2025 m. lapkričio 20 d. (9:30-17:00)

Vieta: VDU ŽŪA, III rūmai

Renginys lietuvių kalba

Kurkime medienos pramonės skaitmeninę ateitį kartu.

Kompetencijų centras „Forest 4.0“

Kodėl lyčių įtrauktis į klimato kaitos politiką gali būti tokia svarbi?

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros profesorė Genovaitė Liobikienė

Klimato kaitos pasekmės skirtingai veikia gyventojus. Skirtumus galima pastebėti ir lyties atžvilgiu: tyrimai parodė, kad moterys dažnai patiria didesnę klimato kaitos poveikio naštą dėl savo tradicinių vaidmenų. Kodėl taip yra ir kaip galima šią padėtį pataisyti?

Kalbant apie klimato kaitos pasekmes, itin ryškiai lyčių nelygybė yra pastebima ir aktuali Afrikos bei Azijos regionų žemės ūkio sektoriuje. Duomenys rodo, kad Afrikos moterys, kurios dažnai yra atsakingos už maisto gamybą ir pagrinde darbuojasi žemės ūkio sektoriuje, neproporcingai kenčia nuo neigiamo klimato kaitos poveikio pirmiausiai todėl, kad šios problemos sukeltos grėsmės žemės ūkio produkcijai padidina šių moterų ekonominį nestabilumą ir maisto trūkumo riziką, o tai galiausiai dar labiau padidina lyčių nelygybę. Dėl kultūrinių aspektų šiame regione, ribota prieiga prie žemės ūkio išteklių, finansavimo ir technologijų pasunkina moterų prisitaikymą prie klimato kaitos sukeltų padarinių. Taigi, klimato kaita veikia lyčių nelygybę per nelygų išteklių pasiskirstymą.

Kadangi moterys dažniausiai rūpinasi namais, būtent jas labiausiai paveikia klimato kaitos sukeltos pasekmės, tokios kaip sausros, potvyniai bei stichinės nelaimės. Dėl šių pasekmių, moterys dažniau patiria ir neigiamas emocijas kaip: nerimą, stresą, pyktį bei liūdesį. Pasekmės, kai dėl vykstančių klimato kaitos padarynių labiau veikia moterų psichologinę ir emocinę būsenas, pastebimos ir išsivysčiusio šalyse. Lietuvoje buvo atlikti tyrimai, kaip skiriasi su klimato kaita susijusios neigiamos emocijos. Rezultatai parodė, kad moterys jaučia didesnį nerimą dėl sausrų, jūros lygio augimo, dažnesnių nelaimių bei maisto trūkumo nei vyrai. Tačiau, analizuojant šiuos skirtumus, būtina pabrėžti, kad klimato kaitos pasekmių skirtumai egzistuoja ne dėl pačių lyčių skirtingumo, bet dėl psichologinių, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp jų. Todėl svarbu kalbėti apie lyčiai jautrią klimato kaitos politiką ne tik siekiant sumažinti klimato kaitą, bet ir mažinant šios problemos sukeltą lyčių nelygybę.

Prof. Genovaitė Liobikienė

Bet to, kad klimato kaitos pasekmės skirtingai liečia gyventojus pagal lytį, taip pat atsakas į šią problemą ir jos suvokimas taip pat gali skirtis. Tyrimai parodė, kad moterų jautrumas klimato kaitai yra esminis aspektas, kuris kyla dėl nelygybės, su kuria susiduriama aplinkos krizės kontekste. Moterys yra jautresnės ir labiau suvokia klimato kaitos problematiką, o šis suvokimas sąlygoja didesnes atsakomybės prisiėmimo nuostatas. Mokslinėje literatūroje nemažai autorių patvirtino, kad moterys paprastai rodo didesnį sąmoningumą ir susirūpinimą klimato kaita nei vyrai, jos taip pat šiais klausimais turi daugiau žinių ir yra mažiau skeptiškos. Šis moterų susirūpinimas gali būti siejamas su lyčių socializacija, kuri skatina bendradarbiavimo ir atsakomybės vertybes – savybes, būtinas kovojant su klimato kaita. Mokslininkai pabrėžia, kad nors moterys dažnai vaizduojamos kaip pasyvios klimato katastrofų aukos, jos aktyviai prisideda prie prisitaikymo priemonių, kadangi joms labiau nei vyrams rūpi saugi aplinka, kurioje jos gyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų ir ateinančių kartų.

Galiausiai, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, šios problemos suvokimo jautrumo ir atsakomybės prisiėmimo skirtumus, tai gali lemti skirtingą supratimą ir įžvalgas į klimato kaitos sprendimus tarp lyčių. Mokslininkai parodė, kad vyrai labiau linkę laikyti klimato kaitos sprendimus išoriniais, pabrėždami tarptautinį aspektą ir diskutuodami apie šios problemos priežastis, tuo tarpu moterys labiau supranta klimato veiksmus kaip individualaus elgesio padarinius, reikalaudamos gyvenimo būdo pokyčių bei priemonių, kurios tuos pokyčius palengvintų. Be to, vyrai dažniau pabrėžia politinius motyvus, o moterys labiau akcentuoja asmenines išlaidas ir yra labiau linkusios palaikyti klimato kaitos švelninimo priemones. Taigi vyrai sprendžiant klimato kaitos problematiką yra linkę naudotis daugiau technologinėmis žiniomis ir priemonėmis, o moterys labiau pasisako šią problematiką spręsti per elgesio pokyčius.

Taip pat mokslininkai nustatė, kad moterys parlamentarės linkusios aktyviau ginti klimato kaitos klausimus. Politikos argumentai, orientuoti į etiką ir aplinkos teisingumą, dažniau priskiriami moterims nei vyrams. Įgyvendinamos politikos būdas taip pat gali skirtis tarp vyrų ir moterų. Moterys labiau viską pasveria, vyrai dažniau imasi greitų ir ryžtingų sprendimų. Taigi, lyties perspektyvos integracija į klimato kaitos politiką yra labai svarbi siekiant spręsti nelygybę bei mažinti kenksmingų dujų išmetimą bei lengvinti prisitaikymą prie klimato kaitos. Klimato kaitos politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujant tiek vyrams, tiek moterims būtų užtikrinamas efektyvesnis ir visą apimantis šios politikos tikslų pasiekimas.

LMT projekto „Lyčių lygybės normos ir praktika Šiaurės ir Baltijos šalių klimato politikos institucijose: poveikis klimato perėjimui“ NR. S-NORDFORSK-24-3 viešinimas.

ET sertifikuotų kultūros paveldo kelių Lietuvoje veiklos pristatymas, kurį koordinavo VDU profesorė habil dr. Ona Ragažinskienė

2025 m. spalio 14 d. Kultūros paveldo departamente prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos buvo organizuotas Europos Tarybos sertifikuotų kultūros paveldo kelių Lietuvoje atstovų posėdis.

Posėdžio iniciatorius – prof. Mike Robinson: prof. Maike’as Robinsonas – Jungtinės Karalystės Notingamo Trento Universiteto Kultūros paveldo katedros vedėjas, Nacionalinės UNESCO komisijos Nevykdantysis direktorius kultūrai, UNESCO Pasaulio paveldo ir tvaraus turizmo programos patarėjas, Europos Tarybos Kultūros kelių ekspertas.

Posėdžio organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras.

Posėdžio moderatorius – Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą kultūros paveldo srityje, Europos Tarybos kultūros kelių veiklą.

Posėdžio tikslas – dalyvauti susitikime su Europos Tarybos Kultūros kelių ekspertu prof. Mike Robinson ir posėdžio diskusijų metu pristatyti Europos Tarybos sertifikuotų kultūros kelių Lietuvoje darbą, veiklos rezultatus ir perspektyvas.

Posėdyje, išanalizavus ir įvertinus Europos Tarybos sertifikuotų kultūros kelių Lietuvoje veiklą, išryškėjo strategijos kryptys, galimybės ir perspektyvos įsitraukimo į Europos Tarybos kultūros kelių veiklos programą bei tinklaveiką.

Europos Tarybos kultūros paveldo sertifikuoti keliai Lietuvoje

1987 m. sertifikuotas Šv. Jokūbo kelias

1991 m. – Hanzos kelias

2004 m. – Europos žydų kultūros paveldo kelias

2018 m. – Impresionizmų kultūros kelias

2022 m. – Europos pasakų kelias

2024 m.– Europos Istorinių vaistinių ir vaistinių sodų kelias

2025 m. birželio 28 d. sudaryta ir patvirtinta Europos Tarybos kultūros paveldo 48 kelio Europos Istorinių vaistinių ir vaistinių sodų asociacijos Aromas Itinerarium Salutis (AIS) Lietuvos darbo grupė:

Koordinatorė

prof. habil dr. Ona Ragažinskienė, Aromas Itinerarium Salutis (AIS) mokslinio komiteto ir Pasaulinės farmacijos federacijos tarybos narė, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė, Lietuvos Respublikos sveikatos nusipelniusi darbuotoja, Lietuvos Farmacijos sąjungos prezidentė ir žurnalo “Lietuvos Farmacijos žinios” vyr. redaktorė

Nariai:

Vaistininkė muziejininkė Zenona Šimaitienė, LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

Dr. Elmantas Pocevičius, UAB „Švenčionių vaistažolės“ generalinis direktorius

Vaistininkė Almyra Girdenienė, vaistinės „Valerijonas“ vadovė

Vaistininkė Birutė Michelkevičienė, vaistinės „Širdažolė“ vadovė

Daugiau informacijos:

https://emedicina.lt/2025/10/15/et-sertifikuotu-kulturos-paveldo-keliu-lietuvoje-veiklos-pristatymas/

https://gtmti.vdu.lt/2025/10/15/europos-tarybos-sertifikuotu-kulturos-paveldo-keliu-lietuvoje-veiklos-pristaymas-europos-tarybos-kulturos-keliu-ekspertui-prof-mike-robinson/

https://kpd.lrv.lt/lt/

https://kpd.lrv.lt/en/news/professor-m-robinson-council-of-europe-cultural-routes-expert-visits-the-department-of-cultural-heritage-under-the-ministry-of-culture-Htq/

Teksto ir fotografijos autorė prof. Ona Ragažinskienė

Lapkričio 28 d., 10 val., NERINGOS BARAUSKAITĖS-ŠARKINIENĖS daktaro disertacijos gynimas

Lapkričio 28 d., 10 val., VDU Gamtos mokslų fakultete (Universiteto g. 10–162, Akademija, Kauno r.) bus ginama Neringos Barauskaitės-Šarkinienės daktaro disertacija „Elektriniais laukais pagrįstų priešvėžinės terapijos metodų sukeltas „Bystander“ efektas“ (gamtos mokslai, biologija N 010).

Daugiau informacijos: spausti čia

Lapkričio 05 dieną 15:30 Profesorius Dr. Murat Kaya (Stanbulo Technikos Universitetas, Turkija) skaitys paskaitą tema: “Material Transfer from Nature to Technology”

Pristatymo data: lapkričio 5 d. (trečiadienis), 15:30 val.
Vieta: Universiteto g. 10, Akademija, Kauno rajono savivaldybė, 431 auditorija

Anotacija

Biopolimerai yra plačiai naudojami bioinžinerijoje dėl savo antimikrobinių, antioksidacinių, biologinio suderinamumo ir netoksiškų savybių. Šiame seminare bus pristatoma trimačių biomedžiagų gamyba iš skirtingų organizmų, kartu su jų apibūdinimu ir taikymo sritimis. Pristatymo metu minimos biomedžiagos bus ankstesnių mūsų darbų santrauka. Šios biomedžiagos yra chitinas, chitozanas, celiuliozė ir biosilicis. Pagamintų 3D medžiagų taikymo sritys yra šios: i) vaistų įkrovimas ir atpalaidavimas, ii) maisto padengimas siekiant prailginti galiojimo laiką, iii) biopuodelių gamyba sveikam svorio metimui, iv) biologinių tinklelių pavyzdžiai, skirti naudoti chirurginėse operacijose, v) daugiafunkcinių porėtų bioaktyvių mikrosilicio karoliukų gamyba iš kempinių biomedicinos reikmėms.

Gamta milijonus metų gamina įspūdingas medžiagas, kurios šiuo metu yra nepakankamai ištirtos. Mano pagrindiniai tyrimų tikslai yra i) atrasti šias slaptas gamtos medžiagas (iš augalų ar gyvūnų kūnų), ii) išsamiai jas apibūdinti naudojant naujausias technologijas, iii) išsiaiškinti, kaip šios medžiagos natūraliai susirenka nano masteliu, iv) užmegzti tarpdisciplininį bendradarbiavimą siekiant ištirti šių medžiagų panaudojimo galimybes įvairiose srityse ir v) perduoti jas pramonei visuomenės labui.

Trumpa biografija

Profesorius daktaras Muratas Kaya 2003 m. Karadenizo technikos universitete įgijo bakalauro laipsnį. Magistro laipsnį (2005 m.) ir daktaro laipsnį (2008 m.) jis baigė Ankaros universiteto Gamtos mokslų institute, Biologijos katedroje. 2006 m. pagal Erasmus programą metus dirbo Gento universitete (Belgija). 2008 m. pagal Mokymosi visą gyvenimą programą metus studijavo BARRALAB Londono imperatoriškajame koledže (JK). 2017–2018 m. pagal TÜBİTAK 2219 programą metus dirbo kviestiniu mokslininku AMEMIYA LAB Kalifornijos universitete Mersede. 2018 m. „Bilim Kahramanları Derneği“ jį apdovanojo kaip metų jaunąjį mokslininką Turkijoje. Dr. Kaya dirbo kviestiniu mokslininku Chemijos katedroje, Kembridžo universitete, JK, kaip kviestinis profesorius, finansuojamas Karališkosios draugijos ir TUBITAK 2219. Vėliau, 2023 m., Dr. Kaya prisijungė prie Baskų krašto universiteto (Ispanija) Chemijos ir aplinkos inžinerijos katedros, finansuojamas Maria Zambrano stipendijos. Po to Dr. Kaya metus dirbo naujų produktų kūrimo vadovu įmonėje CuanTec Ltd. Škotijoje, JK. Šiuo metu Dr. Kaya dirba Stambulo technikos universiteto (Turkija) Molekulinės biologijos ir genetikos katedros fakulteto nariu.