Nauja VDU magistro programa – Taikomoji biotechnologija

Birželio pradžioje dieną Studijų kokybės vertinimo centras akreditavo naują Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) biotechnologijos krypties (J700) magistro studijų programą – Taikomoji biotechnologija (angl. Applied Biotechnology),o birželio 21 d. ŠMM informavo, jog programa Taikomoji biotechnologija (621J70005) įregistruota Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Ši nauja VDU magistro studijų programa universitete bus vykdoma nuo šių metų rudens semestro.

Pagrindinis Taikomosios biotechnologijos studijų programos tikslas – parengti specialistus su aukštos kokybės ir šiuolaikiniu paruošimu tarpdisciplininėje taikomosios biotechnologijos srityje, besispecializuojančius augalų (sodininkystės, žemės ūkio ir miškų) biotechnologijos ar inovatyvių bioelektrotechnologijų kryptyse, kurie galėtų kurti naujus produktus ir technologijas, dirbti didelės atsakomybės reikalaujantį darbą mokslo ir studijų institucijose bei pramonės įmonėse, susijusiose su biotechnologija, biomedicina ir maisto pramone, ar tęsti studijas doktorantūroje.

Trumpai apie programos vykdymą

Programa parengta, siekiant studentams sudaryti galimybes specializuotis jų pasirinktose kryptyse, todėl trečiasis semestras bus skirtas specializacijų dalykams, kuriuos galima įgyti VDU (pvz. kaip: Augalų biotechnologija ir Inovatyvios bioelektrotechnologijos).

Specializacijos Inovatyvios bioelektrotechnologijos programą dėstys VDU mokslo klasterių „Biofizika bionanotechnologijai ir medicinai“ bei „Vaistų ir genų pernašos tyrimai“ mokslininkai ir kiti biotechnologijos krypties mokslininkai iš Kompjenės technologijos universiteto (Kompjenė, Prancūzija), Université de Lorraine (Nancy, Prancūzija), F. Reidžio Bioelektros centro (Norfolkas, JAV) bei kitų užsienio institucijų.

Per ateinančius mokslo metus planuojama sudaryti sąlygas studijuoti taip pat ir kitas specializacijas, pvz., Skaičiuojamoji ir sistemų biologija, Maisto biotechnologija ir kt.

Kai kurias iš jų įgyti bus galima VDU, tačiau didžioji dalis naujų specializacijų bus vykdomos užsienio universitetuose. Norintiems studijuoti užsienio universitetuose VDU GMF suteikia galimybę pasinaudoti Erasmus mainų sistema.

Profesinės veiklos galimybės

Baigus VDU Taikomosios biotechnologijos magistrantūros programą, absolventas gali dirbti visose mokslinėse ir švietimo institucijose bei įmonėse, susijusiose su biotechnologija, biomedicina ir maisto pramone.

Taikomosios biotechnologijos programos magistras gerai išmano šiuolaikinius molekulinius biotechnologijos metodus, moka ne tik modeliuoti molekulinius procesus bet ir projektuoti biotechnologines sistemas ir gamyklas. Taip pat geba planuoti ir vykdyti modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, analizuojant ar sprendžiant tam tikrą biotechnologinę problemą bei surasti, interpretuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą, kritiškai analizuoti ir vertinti gautus iš skirtingų šaltinių ir praktinių eksperimentų duomenis ir daryti išvadas.

Pristatytas VDU projektas „Bronės Pajiedaitės takais“

VDU su partneriais pradėjo savanorišką piliečių mokslo projektą „Bronės Pajiedaitės takais“, kuriame analizuojami ir pristatomi tarpukario Lietuvos VDU studentų atlikti biologinės įvairovės tyrimai.

STEM švietimo metodologija ir VDU tyrimai

Daugiau nei prieš dešimtmetį pasaulyje pradėta taikyti STEM švietimo metodologija (Science, Technology, Engineering and Math), kuria siekiama pakeisti gamtos ir technologijų mokslų programų vykdymą mokyklose, mažinant didaktinį teorijos dėstymą ir įtraukiant daugiau savarankiškais tyrimais ir asmenine patirtimi pagrįstų mokymosi metodų.

STEM yra pagrįstas mokinių formaliojo ir neformaliojo švietimo deriniu, kuriam būtinas kryptingas mokytojų kvalifikacijos kėlimas, suteikiant daugiau žinių apie tiriamojo darbo metodologiją ir ugdant praktinių tyrimų veiklos įgūdžius. Lietuvoje dar tik planuojama įkurti STEM centrus, O vienas iš jų Kaune Viena iš Kaune steigiamo STEM centro laboratorijų – „Natūralios gamtos“ laboratorija jau kuriama Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų.

VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) mokslininkai dalyvavo Varšuvoje vykusioje konferencijoje „STEM Education for Innovation“, ir nusprendė, pasinaudodami užsienio kolegų patirtimi, inicijuoti savanorišką nacionalinio ir tarptautinio masto piliečių mokslo (angl. citizen science) projektą „Bronės Pajiedaitės takais“. Pirmiausiai buvo nuspręsta surengti STEM metodologija pagrįsto projekto mokymus. Jų metu buvo pristatytas tarpukario laikotarpio VDU studentės B. Pajiedaitės mokslinis darbas, kurio atradimo istorija grindžiama unikalaus projekto idėja.

Tarpukario Lietuvos inteligentų darbai

Mikroskopinių vandens organizmų samangyvių tyrimai netikėtai atskleidė istoriją apie tarpukario Lietuvos inteligentų darbus ir gyvenimus. VDU tyrėjų grupė prieš keletą metų pradėjo tirti gėlavandenių bestuburių organizmų grupę – samangyvius, apie juos sukūrė edukacinį filmuką „Samangyviai“. Informacija apie šiuos egzotiškos išvaizdos mikroskopinius gyvūnus lietuviškuose vadovėliuose apsiribojo vos keliomis jiems skirtomis eilutėmis, tarptautinėje samangyvių tyrėjų (briozoologų) asociacijoje nebuvo nei vieno Lietuvos mokslininko.

Tik 2015 m. tyrimų metu atskleista, kad samangyvių tyrimų pradininkė Lietuvoje buvo tarpukario VDU studentė Bronė Pajiedaitė (1910-1946), apie kurios darbą ilgą laiką buvo niekam nežinoma. Šios asmenybės gyvenimas paliko ryškių pėdsakų, kurie svarbūs ne tik biologijai.

Brone-Pajiedaite5

Bronės Pajiedaitės asmenybė ir indelis gamtos mokslams

B. Pajiedaitė 1931 – 1935 m. studijavo dviejuose Vytauto Didžiojo universiteto fakultetuose – Stomatologijos ir Matematikos ir Gamtos. Biologijos tiriamajam darbui vadovavo prof. T. Ivanauskas. B.Pajiedaitė pasirinko tirti Lietuvoje visai netyrinėtą gėlavandenių bestuburių organizmų grupę – samangyvius. 1932-1933 m. vasarą ji keliavo po Lietuvą, įvairiuose vandens telkiniuose surado, aprašė bei savo pačios darytais mikroskopo vaizdų piešiniais kruopščiai iliustravo darbą apie 7 gėlavandenių samangyvių rūšis, sudarė zoologinę kolekciją ir samangyvių paplitimo Lietovoje žemėlapį. Tai buvo ir yra kol kas vienintelis, tačiau pakankamai išsamiai aprašytas šaltinis apie Lietuvoje randamus samangyvius (prof. T. Ivanausko įvertinta „gerai“). Tarptautinės briozoologų asociacijos eksperto prof. Timothy Wood vertinimu – unikali nacionalinio masto mokslinė studija, nes tuo metu atliktų analogiškų darbų Europoje žinomi tik du.

Baigusi universitetą, B. Pajiedaitė dirbo stomatologe. Prasidėjus karui, ji, rizikuodama gyvybe, gelbėjo žydų vaikus iš geto, o pasibaigus karui B. Pajiedaitė kartu su kitais Kauno inteligentais pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, už tai buvo suimta ir nusižudė KGB kalėjime. Šiai iškiliai asmenybei už pagalbą karo metais gelbstint žydų vaikus 2000 m. buvo suteiktas Pasaulio teisuolio vardas.

Praėjus daugiau nei 80 metų, VDU Gamtos mokslų fakulteto grupės mokslininkai vėl pradėjo samangyvių tyrimus, ir gana atsitiktinai sužinojo apie ryškią ir tragišką B. Pajiedaitės gyvenimo istoriją. Kartu su prof. T. Wood jie iškėlė iš užmaršties ir jos darbą, ir pernelyg trumpo šios šviesios asmenybės gyvenimo faktus, kurie yra pristatyti viso pasaulio briozoologams.

Mikroskopiniai samangyviai padėjo naujai pažinti istorinius mokslo darbus ir sužinoti negirdėtų dalykų apie tarpukario Lietuvos inteligentus. Siekiant su šia istorija kuo plačiau supažindinti Lietuvos visuomenę – pristatyti istorinę B. Pajiedaitės asmenybę ir jos indėlį į samangyvių tyrimus biologijos mokytojams, VDU įtraukti juos ir jų mokinius į projektą, kuris leistų pratęsti B. Pajiedaitės darbą ir surinkti papildomų duomenų apie samangyvius.

PA200561-962x1024

Projekto pristatymas ir mokymai

Šių metų birželį projekto „Bronės Pajiedaitės takais“ pristatyme ir mokymuose dalyvavo 27 mokiniai ir mokytojai iš įvairių Lietuvos gimnazijų ir mokyklų (Kauno miesto ir Kauno rajono, Jonavos, Marijampolės, Jiezno, Raseinių r., Liudvinavo, Liubavo, Telšių r., Latvijos biologijos mokytojų asociacijos, projekto partnerių atstovai (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus, Latvijos gamtos istorijos muziejaus, Koperniko mokslo muziejaus (Varšuva) jaunųjų tyrėjo klubo koordinatorius).

Epicollect

Dalyviai išklausė teorinį įvadą, samangyvių paieškos ir pavyzdžių registracijos Epicollect programa instrukcijas. Ši programa įgalina pritaikyti išmaniuosiuos telefonus nustatyti samangyvių radvietės globalinę padėtį (GPS) ir siųsti duomenis apie surinktus pavyzdžius į bendrą duomenų bazę. Mokymų metu buvo praktiškai galima išbandyti, kaip atpažinti samangyvių kolonijas pasinaudojant šviesiniu mikroskopu ir paruošti pavyzdžius zoologinei kolekcijai.

Projekte skatinami prisijungti visi savanoriai, tačiau labiausiai tikimasi, kad mokytojai, vadovaujantys biologijos būreliams, į projekto veiklas vasaros atostogų metu įtrauks savo mokinius. VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai džiaugiasi, kad tarptautinis renginys pavyko ir tikisi, kad gauti rezultatai bus pristatomi rudenį Varšuvoje (Lenkija) vyksiančiame tarptautiniame Jaunųjų tyrėjų forume.

Vasaros mokymai „Biologinės įvairovės apsauga ir valdymas“

2016 m. birželio 13-26 d. VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros ir Biologijos katedrose vyko dviejų savaičių intensyvūs vasaros mokymai „Biologinės įvairovės apsauga ir valdymas“ (BiCoMa) skirti Kazachstano Al-Farabi universiteto studentams. Mokymų metu studentai gilino savo žinias biologinės įvairovės vertinime ir jos apsaugos valdyme, susipažino su biologinės įvairovės apsaugos politika pasauliniu ir Europos Sąjungos lygiu, analizavo pagrindines grėsmes biologinei įvairovei. Seminarų metu aptartos invazijos problemos, atlikta Kazachstano ir Lietuvos invazinių augalų lyginamoji charakteristika. Praktinių užsiėmimų metu studentai susipažino su biologinės įvairovės vertinimu, taikant tradicinius bei molekulinės biologijos metodus, lankėsi Dubravos rezervatinėje apyrubėje.

Prof.R.Juknys apie klimato kaitos poveikį augalų vystymuisi

VDU Gamtos mokslo fakulteto mokslininkai dalyvavo tradicinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žemdirbio vasara 2016″. VDU Aplinkotyros katedros profesorius Romualdas Juknys pristatė mokslininkų siekius išanalizuoti ilgalaikius agroekosistemų produktyvumo pokyčius ir nustatyti pagrindinius juos lemiančius klimato veiksnius. „Vegetacijos atsinaujinimas pavasarį paankstėjo 14 dienų. Branda paankstėjo 8 dienomis. Pagrindinis vegetacijos periodas pailgėjo 6 dienomis. Bendrai žieminių kviečių vegetacija šiaurės Lietuvoje sutrumpėjo 5 d., ramybės periodas sutrumpėjo 15 dienų”, – teigia profesorius.

Daugiau skaitykite: Prisitaikyti prie klimato pokyčių padės žinios ir inovacijos

Konkursas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms gauti

VDU-TF-Auditoriums-2015-34-1024x683-700x433 UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama ilgametį bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) 2-3 kurso studentus bendrovėje rengti pirmosios (bakalauro) studijų pakopų baigiamuosius darbus.

Geriausiems studentams, kurie 2016-2017 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs šioje bendrovėje, bus skirtos 2-5 vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos.

Bakalauro studijų studentams skiriamos stipendijos dydis yra 964 Eur, magistro – 1772 Eur (visiems mokslo metams). Stipendija bus mokama lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskyrus stipendiją, jos gavėjas nepraras galimybės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.

Konkurso sąlygos ir temos antros pakopos (magistro) studijų 1 kurso studentams bus paskelbtos iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

Paraiškas bakalauro 2-3 kurso studentai turi pateikti iki 2016 m. liepos 13 d. imtinai.

Studentai turi pristatyti šiuos dokumentus:

gyvenimo aprašymą (CV);
motyvacinį laišką. Jame studentai turi nurodyti baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, temą. Visos siūlomos temos yra skelbiamos stipendijos skyrimo 2016-2017 mokslo metams stipendijos konkurso sąlygose;
pažymą apie paskutinių dviejų semestrų mokymosi vidurkį, pasirašytą fakulteto (Akademinės reikalų tarnybos) vadovo;
valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir trumpą studento kitų studijų pasiekimų ir visuomeninės veiklos charakteristiką (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra);
katedros (instituto) ar grupės darbo vadovo ar darbovietės vadovo rekomendacija būtų pranašumas.

Dokumentus prašome siųsti Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanatui el. paštu dek@gmf.vdu.lt ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ el. paštu kristina.poce@thermofisher.com. Siunčiant reikiamus dokumentus el. laiško pavadinime svarbu nurodyti šį tekstą: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai gauti.

Informacija apie paskirtas stipendijas bus paskelbta VDU bei VDU Gamtos mokslų fakulteto tinklalapyje iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

„Thermo Fisher Scientific“ vardinės stipendijos yra skiriamos nuo 2011 m. Stipendijos tikslas – skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros gabius ir motyvuotus Vytauto Didžiojo universiteto studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias.

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos.

Kontaktiniai asmenys:

Kristiną Pocė el. p.: kristina.poce@thermofisher.com, tel: +37069979843;
Lolitą Zaliauskienė el. p.: lolita.zaliauskiene@thermofisher.com, tel: +3702591184.

Atsisveikiname su profesoriumi Aniolu Sruoga

zvake

Birželio 9 dieną mirė visų gerbiamas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras, genetikas Aniolas Sruoga. Skaudžią netekties valandą artimuosius, gimines, draugus ir bičiulius nuoširdžiai užjaučia VDU bendruomenė.

Prof. Aniolas Sruoga buvo vienas garsiausių Lietuvos genetikų, kurio pasiekimai genetikos srityje garsino ne tik universitetų ir institutų, bet ir Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Aniolas Sruoga gimė 1936 m. lapkričio 20 d. Biržuose ir visą savo gyvenimą atidavė mokslui. Baigęs mokyklą, A. Sruoga pasinėrė į genetikos mokslo studijas ir 1970 m. sėkmingai baigė Novosibirsko instituto aspirantūrą. Daktaro disertaciją A. Sruoga apgynė ne tik sėdėdamas prie knygų, bet skersai ir išilgai ekspedicijų metu (dalyvavo net 20 ekspedicijų) išvaikščiojęs Sibiro platybes.

Nuo 1971 m. A. Sruoga tęsė mokslinį darbą LMA Zoologijos ir parazitologijos institute (dabar Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas). 1973 m. profesorius organizavo Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos padalinį Zoologijos ir parazitologijos institute. 1978-1997 m. jis buvo Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos moksliniu sekretoriumi. 1991 m. mokslininkas buvo išrinktas Baltijos šalių genetikų federacijos gyvūnų genetikos sekcijos pirmininku bei federacijos moksliniu sekretoriumi, ilgai sėkmingai dirbo Ekologijos instituto Imunogenetikos laboratorijos vadovu. Nuo 1995 m. – Lietuvos mokslo ir studijų fondo ekspertas. 1999 m. A. Sruoga buvo išrinktas Lietuvos mokslo tarybos ekspertu (Biomedicinos mokslai) ir Tarptautinės informatizacijos akademijos tikruoju nariu.

2000 m. VDU Senatas A. Sruogai suteikė profesoriaus vardą. Universitete jis dėstė genetikos ir imunologijos paskaitas, paskelbė per 260 mokslinių straipsnių, yra 5 knygų autorius arba bendraautorius, buvo daugelio sėkmingai baigusių VDU studentų bakalauro, magistrantūros ir daktaro disertacijų vadovu. Prof. Aniolas Sruoga buvo kruopštus, reiklus ir įžvalgus mokslinis vadovas.

Visam VDU Gamtos mokslų fakulteto kolektyvui profesoriaus išėjimas Anapilin buvo staigus ir netikėtas. Prisiminsime jį kaip inteligentišką, malonų, visuomet su šypsena bendraujantį žmogų. Niekada nepamiršime jo neįkainojamų patarimų moksliniais ir gyvenimiškais klausimais.

Atsisveikinti su prof. Aniolu Sruoga galima birželio 10 d., 14-21 val., šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios esančioje 3-oje šarvojimo salėje (Paco g. 4, Vilnius).

Šv. Mišios už mirusįjį bus laikomos Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje (Antakalnio g. 1, Vilnius), šeštadienį, birželio 11 d., 7.30 val. Urna bus laidojama šeštadienį 13 val. profesoriaus gimtinėje, Jasiuliškių kaime, Biržų rajone.

Biotechnologijos studijos – perspektyvios ir pažangios

Šiuolaikiniai vėžio gydymo, genetikos, atsinaujinančių išteklių naudojimo, maisto produktų gamybos tyrimai – tai tik keletas sričių, kuriose jau šiandien yra pritaikoma biotechnologija, sparčiausiai auganti pramonės šaka pasaulyje. Pažangiausias technologijas šioje srityje šiandien išnaudoja ir mokslininkai Lietuvoje – reikšmingus tarptautinius ir nacionalinius projektus nuolat vykdo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), biomedicinos tyrimų srityje užimantis vienas iš priešakinių pozicijų Lietuvoje.

Biotechnologijoms paprastai priskiriamos visos technologijos, paremtos biologija – tai biologinių procesų išnaudojimas pramoniniams ir kitokiems tikslams, produktų gamybai, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Šios srities potencialas yra itin platus – biotechnologijos taikomos gydant ar diagnozuojant ligas, dirbant su kamieninėmis ląstelėmis, išgaunant vaistines medžiagas, tobulinant gyvūnų ir augalų veisles.

Europos Komisija prognozuoja, kad biotechnologija taps pagrindiniu XXI a. pirmųjų dešimtmečių Europos ekonomikos varikliu. 2008 metais ištikusios ekonominės krizės metu tai buvo vienintelė pramonės šaka, kuri išgyveno ne kritimą, o augimą. Tuo tarpu šiandien biotechnologijos sektorius pasiekė neregėtas aukštumas – 2015 m. šios srities kompanijos uždirbo beveik 63 mlrd. eurų, aplenkdamos 2014-aisiais surinktus 50 milijardų.

Algimantas Paulauskas

„Dar 1980-aisiais buvo sakoma, jog XXI amžius bus genetikos, genų inžinerijos ir biotechnologijos amžius. Neseniai Vokietijos kanclerė Angela Merkel atkreipė dėmesį, jog biotechnologija šiuo metu įvairiose šalyse įneša apie 30 proc. bendrojo vidaus produkto. Biotechnologija yra ateitis – ji imli protui ir reikalauja išsilavinimo, tačiau ir suteikia didžiules galimybes kuriant brangius ir svarbius produktus“, – pasakojo VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjas, profesorius Algimantas Paulauskas, jau daugiau kaip 15 metų aktyviai tyrinėjantis parazitus ir jų pernešamas ligas gyvūnams ir žmonėms.

Biotechnologijos darbuotojų paklausa išlieka aukšta – prieš kelerius metus atlikta Lietuvos biotechnologijos sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad jos plėtrą mūsų šalyje stabdo specialistų trūkumas. Darbuotojai reikalingi mokslinių tyrimų laboratorijose ir nuolat besikuriančiose biotechnologijų įmonėse, organizacijose. Ekspertų teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje šių ekspertų paklausa dar labiau augs.

Biotechnologijos tyrimai – aukščiausio lygio laboratorijose

Vytauto Didžiojo universitete vykdomos studijos biomedicinos mokslų srityje užėmė pirmąją vietą tarp visų šalies universitetų praėjusiais metais žurnalo „Reitingai“ vykdytame vertinime. Būtent veiklos biomedicinos srityje dėka, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertai VDU Gamtos mokslų fakultetą pavadino stipriu nacionaliniu veikėju, vis labiau įsitvirtinančiu ir tarptautinėje erdvėje. Šiemet „Reitinguose“ universitetas užėmė antrąją vietą pagal moksliškumą apskritai – veiklą visose mokslo srityse.

Prie tokių teigiamų VDU veiklos įvertinimų prisidėjo neseniai atnaujintos universiteto laboratorijos, kuriose studentams ir mokslininkams siūlomos aukščiausio lygio sąlygos ir moderniausia įranga – ypač darbui su ląstelių kultūromis. „VDU su ląstelių kultūromis dirba daugiau nei dvylika metų. Čia atidaryta ląstelių kultūrų laboratorija buvo pirmoji Kauno regione, įdėjome daug pastangų – galiu garantuoti, kad mūsų laboratorija yra viena stipriausių ir teisingiausiai dirbančių šioje srityje“, – patikino VDU Biotechnologijos studijų programų grupės vadovas, profesorius Gintautas Saulis.

Laboratorijose mokslininkai tyrinėja įvairias sritis, vykdo tyrimus, susijusius su vėžinių susirgimų, navikų gydymu, analizuoja genų terapijos problemas. Daug dėmesio skiriama ląstelių elektroporacijai – technologijai, kuri plačiai taikoma medicinoje. Taip pat tiriamas įvairių junginių citotoksiškumas, priešvėžinis poveikis. Studentai laboratorijose turi galimybę mokytis auginti gyvūnines ląsteles in vitro (lot. stikle) sąlygomis, dirbti steriliai ir manipuliuoti ląstelėmis.

Pasak prof. Gintauto Saulio, biotechnologijos studijos suteikia kvalifikaciją, kuri yra labai paklausi visame pasaulyje ir leidžia įsidarbinti įvairiose šalyse. „Laboratorijos nepasidalina jaunų podoktorantūros stažuotojų – Italijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje. Jų poreikis yra didelis, bet reikia kvalifikacijos“, – paaiškino mokslininkas. Karjeros, verslo galimybių, neužpildytų nišų biotechnologijos srityje apstu ir Lietuvoje – dauguma šios srities absolventų sėkmingai įsidarbina.

Biotechnologų atradimas: kancerogenus naikina grybai

Pastaraisiais metais su biotechnologijomis dirbantys mokslininkai padarė ne vieną reikšmingą atradimą – sėkmingai pritaikė kancerogenus naikinančius grybus, spartino erkių sukeliamų ligų diagnostiką, maisto produktuose kaip priedus panaudojo vaistinius augalus vietoje kenksmingų konservantų.

Atradimas, jog vėžį sukeliančias medžiagas įveikia Lietuvoje augantys baltojo puvinio grybai, vadinamas istoriniu. VDU mokslininkai kartu su partneriais iš Italijos ir Kauno technologijos universiteto (KTU) grybus pritaikė kaip efektyvų būdą ekologiškai naikinti supuvusius, pažeistus medinius geležinkelių pabėgius – pastarieji ilgą laiką buvo impregnuojami kreozotu ir kitomis medžiagomis, kurių sudėtyje yra stiprių kancerogenų: policiklinių aromatinių angliavandenilių.

„Tai pasaulinė problema – per metus pasaulyje susidaro apie 3 mln. tonų pabėgių atliekų, Lietuvoje – apie 20 tūkst. tonų. Jas galima utilizuoti pasitelkiant aukštatemperatūrinį deginimą, bet tai per brangu. Mes pritaikėme bioremediaciją, tai yra, biologinių priemonių naudojimą kenksmingų junginių skaidymui iki mažiau arba visai nekenksmingų. Panaudojome baltojo puvinio grybus: jie išskiria užląstelinius fermentus, kurie skaido gamtinius polimerus, tokius kaip celiuliozė ar ligninas. Pabėgių kancerogenai turi panašią struktūrą, todėl grybai skaido ir juos“, – paaiškino šiam atradimui skirto projekto vadovas, VDU Biologijos katedros profesorius Audrius Sigitas Maruška.

Grybams išskaidžius pabėgių teršalus, sumažinus kenksmingų medžiagų kiekį, gautas kompostas yra panaudojamas augalams auginti – augalai pratęsia ir pabaigia skaidymo procesą su šaknų bakterijomis.

14497849387_e059dd3b06_h

Sukūrė vešlesnius ir produktyvesnius augalus

Kitas nemažiau svarbus biotechnologijos projektas, kurį vykdė VDU Gamtos mokslų fakulteto, Kauno botanikos sodo ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai, buvo skirtas vaistinių augalų kokybės gerinimui, paverčiant juos poliploidais – vešlesniais, produktyvesniais augalais, tokiais kaip daržovės.

„Pavyko gauti keletą augalų, vienas iš jų iki šiol auginamas VDU Kauno botanikos sode – anyžinis lofantas, kaupiantis eterinius aliejus. Biotechnologijomis išgautas naujas augalas greičiau sukaupia priešvėžinius junginius, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Pirminis augalas didžiausią jų kiekį sukaupia tik artėjant rudeniui, o šis, naujasis, sukaupia iš anksto, yra produktyvesnis. Jei klimatas leidžia, galima nuimti keletą derlių vietoj vieno“, – pasakojo prof. Audrius Sigitas Maruška.

Profesorius paaiškino, jog biotechnologijos dėka junginių išgavimas iš augalų yra labai perspektyvi sfera, atnešanti daug praktinės naudos – viename augale galima rasti šimtus junginių, medžiagų, kai kurios iš jų gali būti labai naudingos, todėl, jas sėkmingai išgavus, galima vystyti įvairius verslui, medicinai ar kitoms sritims naudingus produktus.

„Įvertinant klimatines sąlygas, galimybes netradicinei žemdirbystei, atsiveria labai plačios galimybės užsiimti verslu, gaminti augalinius preparatus, kurie pritaikant žinias suteikia labai didelę pridėtinę vertę. Bendrovės, įmonės gali naudoti išgrynintus junginius kaip žaliavą, pavyzdžiui, vaistų gamybai“, – teigė prof. A. S. Maruška.

Elektropurškimas – tūkstantį kartų efektyviau už chemoterapiją

Biotechnologijos efektyviai išnaudojamos ir kitoje srityje – pernešant medžiagas į ląstelės vidų ir iš ląstelės. Šiai veiklai skirtas Vytauto Didžiojo universitete veikiantis Vaistų ir genų pernašos tyrimų klasteris, kuriam vadovauja prof. Saulius Šatkauskas.

Šiuo metu profesorius kartu su kitais mokslininkais iš VDU ir Šveicarijos universitetų vysto novatorišką vėžio gydymo metodą – elektropurškimą, kurio dėka vėžines ląsteles galima naikinti tūkstantį kartų mažesnėmis dozėmis, nei šiuo metu klinikose naudojama chemoterapija.

Vienas esminių metodo privalumų – chemoterapiniais vaistais paveikti tik vėžines ląsteles ir tiksliai pašalinti navikus, kurie blokuoja kvėpavimo takus. Elektropurškimas chemoterapinį vaistą suskaido į mažus lašelius, kurie yra įgreitinami ir nukreipiami į vėžines ląsteles. Pasitelkiant endoskopą, per burną, trachėją ir bronchus galima prieiti prie kvėpavimo takus blokuojančio auglio ir jį gydyti lokaliai. Tikimasi, kad jau per artimiausius keletą metų ši revoliucinė elektropurškimo technologija bus pradėta taikyti klinikose.

Pasak VDU doktoranto Pauliaus Ruzgio, jo ir kitų mokslininkų vystoma elektropurškimo technologija gali būti pritaikoma ne tik gydant vėžį, bet ir pažangiame plaučių ligų gydyme, paremtame genų terapija.

„Genų terapija – tai genetinės medžiagos įvedimas į ląstelę, terapiniais tikslais, siekiant koreguoti genetinius sutrikimus, išgydyti įgimtas ar įgytas ligas, arba suteikiant ląstelei naujas funkcijas. Sėkmingai išvysčius šį metodą, jis galėtų būti pritaikytas ir kitų ligų gydymui“, – platų naujojo gydymo metodo taikymą akcentavo P. Ruzgys.

Daugiau informacijos

Profesoriaus Pierre Duez vizitas

2016 m. gegužės 16–20 d. Lietuvoje svečiuojasi Mons universiteto (Belgija) Medicinos ir farmacijos fakulteto Terapijos ir Farmakognozijos chemijos tarnybos direktorius prof. habil.dr. Pierre Duez.

VDU Gamtos mokslų fakultete Gegužės 17 d. 10 val., 318 a. (Vileikos g. 8) mokslininkas skaitys pranešimą „Mokslinė, projektinė ir pedagoginė veikla Mons Universiteto Medicinos ir farmacijos fakultete“.

Vyks susitikimai su VDU Gamtos mokslų fakulteto ir Kauno botanikos sodo mokslininkais, profesorius susipažins su vykdoma moksline, projektine veikla bei studijomis bei pristatys savo darbus.

Taip pat planuojamas vizitas į VDU Tarptautinių ryšių skyrių aptarti tarptautinių studijų galimybių.

Profesorius vykdo Bioanalizės, toksikologijos, fizikinės chemijos, fitochemijos, farmacinės chemijos bei naujų vaistų kūrimo fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, yra 17 mokslo daktarų vadovas, 9 mokymo knygų ir 136 mokslinių straipsnių bendraautorius, dalyvauja ekspertinėje veikloje:

Europos Farmakopėjos TCM darbo grupės narys.
Belgijos veterinarinių vaistų registracijos komisijos narys.
Belgijos augalinių vaistų registracijos komisijos narys.
Bendradarbiavimo vystymosi biuro (ARES-CCD) komisijos narys.
Mokslinės misijos, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą Alžyre, Argentinoje, Kamerūne, Vokietijoje, Burkina Fasas, Prancūzijoje, Ugandoje.
Dalyvauja vykdant tarptautines mokslinių tyrimų programas: Burkina Fasas, R.D.Congo, Kinijoje, Prancūzijoje, Madagaskare, Ruandoje, Jungtinėje Karalystėje, Vietname.
GP-TCM tyrimų asociacijos valdybos narys (http://www.gp-tcm.org/); farmakologijos ir toksikologijos interesų grupės vadovas.
Kinų medicinos preparatų, patekus į rinką, kokybės vertinimo TCM Farmacinės analizės komisijos narys (Pasaulio federacijos kinų medicinos draugija, WFCMS).
Europos Komisijoje dalyvauja vertinant mokslinius tyrinamuosius projektus.
Konsultantas Europos TAXUD GD.
Bendradarbiauja ir konsultuoja verslo atstovus, kompanijas.

Gegužės 19–20 d., profesorius dalyvaus jubiliejinėje X tarptautinėje mokslinėje konferencijoje VITAL NATURE SIGN 2016, kur plenarinio posėdžio metu skaitys pranešimą „Interference with DNA damage repair and translesion synthesis: a possible mechanism for natural products chemoprevention and indirect genotoxicity“

Švarinam Kauno upes! Pavasarinis plaukimas baidarėmis Jiesios upe

Gamtos mokslų fakultetas kartu su VĮ „Vandens turistai“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį vykdant projektą „Švarinam Kauno miesto upes – ekologinis sąmoningumas ir nekenksmingas aplinkai elgesys“

2016 m. balandžio 23 d. vyks visuotinė švarinimosi akcija “DAROM 2016” .

Ši iniciatyva sutampa su Vandens turistai organizuojamu pirmuoju 2016 metų ekologiniu žygiu baidarėmis – „Švarinam Kauno miesto upes“ žygį – Jiesia ir jos krantai.

Kviečiame VDU studentus, dėstytojus prisijungti prie šios akcijos.

Starto vieta: renkamės 11 val. (adresas Dujotiekio g. 53, Pavytė, Rokų sen.).

Finišas planuojamas 14 – 15 val. (adresas A. Juozapavičiaus pr. 114, 45110 Kaunas).

Viso plauksim 13,3 km. atkarpą. Vandens lygis yra minimalus, todėl gali būti vietų kur reikės pasistumti baidarę. Plaukdami rinksime šiukšles esančias vandenyje ir Jiesios upės krantuose.
Akcentas – šiukšlės, kurias sunku pasiekti einant upės krantu. Todėl bus svarbiausias uždavinys iš medžių sankaupų, užutėkių, šlapių kranto vietų surinkti šiukšles, kad gamtai prabudus būtų švariau.

Renginys nemokamas.

Ačiū visiems, kas dalyvauja!

Visą plaukimo, darbo įranga, bus suteikta.
Surinktas šiukšles atplaukus į finišą iškrausime iš baidarių bei jos bus perduotos Kauno Švara. Renginys bus filmuojamas, fotografuojamas.

Registracija čia

Gamtos mokslų fakulteto biotechnologijos laboratorijos

Gamtos mokslų fakultete duris atverė atnaujintos biotechnologijos laboratorijos. Šiuo metu tai moderniausios biotechnologijų laboratorijos Kaune. Šie metai ypatingi ir tuo, jog šios krypties studijas baigs ir pirmoji studentų karta.

Biotechnologijų mokslas ir studijos Vytauto Didžiojo universitete tarptautinių vertintojų (MOSTA vertinimas, 2015) buvo įvertintos aukščiausiu balu Lietuvoje (4).