VDU rengia seminarus mokytojams

Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.

Keturių akademinių valandų trukmės užsiėmimuose VDU dėstytojai dalinsis savo žiniomis, patirtimi bei kvies mokytojus diskutuoti apie tam tikros mokslo srities aspektus, lyderystės svarbą ar tarpusavio santykius darbe. Šie seminarai – tai puiki galimybė pabendrauti, pasidalinti mintimis bei užmegzti ryšius su kolegomis bei savo srities profesionalais. Seminarų metu įgytos žinios, užmegzti ryšiai pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.

VDU dėstytojai specialiai mokyklų atstovams parengė net 15 užsiėmimų, iš kurių kiekvienas galės atrasti sau aktualų ir tinkamą. Registruojantis rekomenduojama rinktis savo srities arba bendrojo ugdymo seminarą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visų sričių seminarai vyks vienu metu ir skirtinguose VDU fakultetuose ir erdvėse, todėl pasirinkti galima tik vieną.

Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai.

Daugiau informacijos čia

Bendradarbiavimas su Kazachstano Al-Farabi universitetu

VDU Gamtos mokslų fakultetas sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su Kazachstano Al-Farabi universitetu

2016 m. spalio 03-14 d. VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros ir Biologijos katedrose jau antrą kartą vyko dviejų savaičių intensyvūs mokymai „Biologinės įvairovės apsauga ir valdymas“ (BiCoMa) skirti Kazachstano Nacionalinio Al-Farabi universiteto studentams. Mokymų metu studentai gilino savo žinias biologinės įvairovės vertinime ir jos apsaugos valdyme, susipažino su biologinės įvairovės apsaugos politika pasauliniu ir Europos Sąjungos lygiu, analizavo pagrindines grėsmes biologinei įvairovei. Seminarų metu aptartos invazijos problemos, atlikta Kazachstano ir Lietuvos invazinių augalų lyginamoji charakteristika. Praktinių užsiėmimų metu studentai susipažino su biologinės įvairovės vertinimu, taikant tradicinius bei molekulinės biologijos metodus.

Dvigubo diplomo bakalauro studijų programa “Biologija”

2016 metų rugsėjo 30 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Rektorius Juozas Augutis ir Pavlodaro valstybinio pedagoginio instituto (Kazachstano Respublika) Rektorius Altynbek Nuchuly pasirašė sutartį dėl dvigubo diplomo bakalauro studijų programos “Biologija” vykdymo.
Pasirašyta sutartis palengvina dalykų, išklausytį partnerinėse aukštosiose mokyklose, užskaitymą, suteikia studentams didesnes akademinio mobilumo galimybes. Sutartyje numatyta, kad studentai baigę pirmuosius du studijų metus vienoje aukštojoje mokykloje, gali studijas užbaigti kitoje.

20160930_142801

Konkursas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms gauti

Kviečiame iki rugsėjo 9 d. teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama ilgametį bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto magistro 1 kurso studentus Bendrovėje rengti antrosios (magistro) studijų pakopų baigiamuosius darbus.

Geriausiems studentams, kurie 2016-2017 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos.

Magistro studijų studentams skiriamos stipendijos dydis yra 1772 Eur (vieneriems mokslo metams). Stipendiją Vytauto Didžiojo universitetas mokės lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskyrus stipendiją, jos gavėjas nepraras galimybės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.

Paraiškas magistro 1 kurso studentai turi pateikti iki 2016 m. rugsėjo 9 d. imtinai.

Studentai turi pristatyti šiuos dokumentus:

gyvenimo aprašymą (CV);
motyvacinį laišką, Jame studentai turi nurodyti baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, temą;
bakalauro diplomo ir priedėlio kopijas;
bakalauro darbą el. formatu;
valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir trumpą studento kitų studijų pasiekimų ir visuomeninės veiklos charakteristiką (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra);
katedros (instituto) ar grupės darbo vadovo ar darbovietės vadovo rekomendacija būtų pranašumas.

Dokumentus prašome siųsti Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanatui (el. paštu dek@gmf.vdu.lt) ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (el. paštu kristina.poce@thermofisher.com), el. laiško pavadinime nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai gauti.

Informacija apie paskirtas stipendijas bus paskelbta VDU bei VDU Gamtos mokslų fakulteto tinklalapyje iki 2016 m. rugsėjo 26 d. imtinai.

„Thermo Fisher Scientific“ vardinės stipendijos yra skiriamos nuo 2011 m. Stipendijos tikslas – skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros gabius ir motyvuotus Vytauto Didžiojo universiteto studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovus Kristiną Pocę: elektroniniu paštu kristina.poce@thermofisher.com, telefonu +37069979843.

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos.

Prasidėjo priėmimas į VDU Academia Cum Laude

300-x-250_female_dark-1-700x433

Asmenys, norintys dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Academia Cum Laudepriėmimo konkurse, rugpjūčio 16 – rugsėjo 5 dienomis turi užildyti prašymą internetu bei pateikti motyvacinį laišką.

Į individualiąsias studijas priimami pirmosios pakopos, bakalauro, ir vientisųjų studijų VDU studentai ne vėliau kaip nuo šešto studijų semestro. Daugiau informacijos apie priėmimą į akademiją ir kuratorių sąrašas pateikiamas puslapyje.

Academia Cum Laude – tai pirmoji Lietuvoje unikali individualių studijų sistema, vykdoma kuratorystės (tutorystės) pagrindu. Akademijoje įtvirtinta tarpdisciplininių studijų galimybė, kuri leidžia suburti įvairių sričių profesionalus ir gauti geriausią humanitarinių bei tiksliųjų mokslų sinergiją. Academia Cum Laude, pirmiausia, yra dėstytojų ir studentų bendrystė. Ji sutelkia dėstytojus ir studentus, norinčius ir galinčius siekti daugiau nei standartinės studijų programos bei sistemos.

„Sukūrėme tokią aplinką, kurioje galėsite patirti tikrą intelektualinę puotą – tai, ką Antikos laikų graikai vadino symposium. Akademijoje neužsidarysime į metodo ar disciplinos celę, o atrasime tarpdisciplininio bendradarbiavimo džiaugsmą. Matematikai, sociologai, fizikai, filosofai ir t.t. – visi jie natūraliai įkvepia vieni kitus. Būtent čia būtų siekiama tobulo svajonių universiteto modelio, kai didžiausią džiaugsmą teikia savęs tobulinimas“, – idėją pristato akademijos vadovas prof. Leonidas Donskis.

Studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas.

Visų studijų metu studentas dirbs su pasirinktu kuratoriumi (tutoriumi) – savo srities profesionalu, aukščiausio tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku.Academia Cum Laude kuratoriai (tutoriai) – aukščiausio lygio tarptautiniu mastu pripažinti VDU profesoriai, mokslininkai, tyrėjai, menininkai, didžiausi autoritetai ir savo srities ekspertai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Diplomas Cum Laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelyje pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais balais. Būtent tokiems motyvuotiems jaunuoliams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos.

Pabaigus individualiąsias studijas studentams bus įteikiamas Academia Cum Laudepažymėjimas, liudijantis apie studento įgytas papildomas žinias ir gebėjimus.

Daugiau informacijos:

Tel.: (8 37) 327 972
Mob.: +370 698 82 759
El. paštas: academiacumlaude@vdu.lt
K. Donelaičio g. 52-406, LT-44248, Kaunas

Paskirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos

„Thermo Fisher Scientific“ – didžiausia pasaulio kompanija, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui. Mūsų misija – padėti klientams kurti sveikesnį, švaresnį ir saugesnį pasaulį. Kompanijos metinės pajamos – 17 mlrd. JAV dolerių, joje dirba 50 tūkst. darbuotojų.

Kompanijos padalinys Vilniuje – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kuria ir gamina produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Produktai yra plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą, raišką ir įvairovę, kuriant naujus diagnostikos metodus. Kompanija yra pripažinta kaip aukščiausią reputaciją Lietuvoje turinti įmonė (Verslo reputacijos indekso tyrimas, 2016 m.). Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimuose jai skirti Metų darbovietės Lietuvoje įvertinimai (2014 ir 2012 m.).

„Thermo Fisher Scientific“ vardinių stipendijų skyrimo komisija nusprendė, kad 2016-2017 mokslo metais įmonės stipendiją gaus ir bakalauro baigiamąjį darbą rengs ketvirto kurso biotechnologijų studentė Diana Dilytė.

Stipendijos tikslas – gabius bei motyvuotus VDU studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias, skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros, todėl VDU Gamtos mokslų fakulteto II-III kurso studentai buvo kviečiami šioje bendrovėje rengti bakalauro studijų baigiamuosius darbus.

Vardinės stipendijos dydis yra 964 eurai per studijų metus ir ją mokės VDU lygiomis dalimis kas mėnesį.

Konkurso sąlygos ir temos antros pakopos (magistro) I kurso studentams bus paskelbtos iki 2016 m. rugpjūčio 19 d.

GIS – aplinkotyros problemoms spręsti

Šiuolaikiniame pasaulyje norint surasti konkrečią vietą, adresą ar objektą, dažnai į pagalbą pasitelkiamos įvairios technologijos, dažniausiai paieškos elektroniniame žemėlapyje vykdomos per geografines informacines sistemas (GIS).

Paprastai GIS gali būti suvokiamos kaip žemėlapio kūrimas, naudojant aukštąsias technologijas, tačiau žmonės, dirbantys su sudėtinga programine įranga yra atsakingi už daug daugiau nei tik žemėlapio kūrimą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkos katedros vedėjo doc. dr. Audriaus Dėdelės teigimu, GIS – tai inovatyvi sistema, leidžianti, rinkti, kaupti, analizuoti, vizualizuoti bei valdyti geografinius duomenis ir tiksliai pateikti erdvinę informaciją.

Tai palyginti naujas, įvairių akademinių disciplinų žiniomis grindžiamas mokslas, kuris glaudžiai siejasi su geografija, kartografija, fotogrametrija, distanciniais tyrimais, geodezija ar civiline inžinerija. „GIS ištakos siekia 20 amžiaus antrąją pusę, nuo to laiko kartografija pasikeitė nedaug, tačiau kompiuterinė įranga, aerofotografavimas, palydovinės nuotraukos ir geresni duomenų rinkimo metodai suteikia galimybę gauti didžiulius kiekius geografinių duomenų“, – teigia aplinkotyros docentas Audrius Dėdelė.

GIS universalumas ir aplinkotyros specialistų paklausumas

Geografines informacines sistemas šiandien galima pritaikyti praktiškai visose srityse, kur susiduriama su erdvine informacija: aplinkos planavime ir valdyme, ekosistemų tyrimuose, miško ir vandens ūkyje, atliekant populiacijų analizę, archeologijoje, geologijoje, išgaunant naudingus žemės išteklius, sprendžiant įvairius municipalinius uždavinius, inžinerinių tinklų valdyme, aplinkosaugoje, mobiliose komunikacijose, karyboje ir kt.

„Tokios plačios šių technologijų pritaikymo galimybės daro GIS specialistus patrauklius darbo rinkoje, nes tai universali priemonė, daranti milžinišką įtaką verslo įmonėms, tvarkant ir kontroliuojant įmonės darbą, analizuojant turimus išteklius, rinką, klientų poreikius, modeliuojant tolimesnį vystymąsi“, – GIS pritaikymo universalumo lemiamą aplinkotyros specialistų paklausumą įvardija mokslininkas Audrius Dėdelė.

GIS specialistai, pasitelkdami geografinę informaciją ir skaitmenines technologijas, siekia įvertinti realaus pasaulio problemas ir surasti bei pasiūlyti optimaliausius šių problemų sprendimo būdus. Pasak VDU GMF Aplinkotyros katedros vedėjo A. Dėdelės, GIS technologija ypatingai svarbų vaidmenį atlieka gamtos tyrimuose.

Aktyvūs globalizacijos procesai kol kas neatsiejami nuo sparčios gamtinės aplinkos ir klimato kaitos. „Pasaulyje vis dar trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie GIS sistemų pagalba gebėtų tirti tokius reiškinius, kaip potvyniai, tornadai, uraganai ar žemės drebėjimai bei atlikti stebėjimus ir veiksmingai reaguoti į iškilusias ekstremalias gamtoje kylančias situacijas ar padėti prognozuoti galimus pavojus“, – pasakoja aplinkotyros docentas Audrius Dėdelė.

GIS ir aplinkotyra

Nepaisant tarptautinių pastangų, vis didėja pasaulinis išmetamų į aplinką teršalų ir šiltnamio reiškinį skatinančių junginių kiekis – per pastaruosius kelis dešimtmečius aplinkos problemos iš lokalių peraugo į regionines ir jau pasiekė pasaulinį mastą, keldamos visuotinės ekologinės krizės grėsmę.

VDU Aplinkotyros katedros profesoriaus Romualdo Juknio teigimu, jog pastaruoju metu vis stiprėja ir dažnėja pasauliniai klimato kaitos procesai ir jų padariniai – sausros, karščio bangos, stiprūs vėjai, kurie paveikia ekosistemas, formuoja naujas aplinkos sąlygas. Šias neigiamas tendencijas akivaizdžiai iliustruoja pastarųjų metų meteorologinės sąlygos.

„Pasaulyje ir Lietuvoje žymiai padidėjo agro-ekosistemų naudojimo intensyvumas ir naudojamų trąšų bei pesticidų kiekiai, sumažėjo jų biologinė įvairovė, padidėjo jautrumas klimato ir aplinkos kaitai – savo ruožtu iškilo ir grėsmė ilgalaikiam ekosistemų tvarumui, o viena aktualiausių ir sunkiausiai sprendžiamų problemų išlieka įvairių klimato ir aplinkos veiksnių sąveika, jų kompleksinis poveikis agro-ekosistemoms“, – rengiamų tyrimų aktualumą aiškina mokslininkas Romualdas Juknys.

Šiandienos ekologijoje, geografinių informacinių sistemų multisprektrinės palydovų nuotraukos yra plačiai taikomos augalijos vegetacijos indekso apskaičiavimui ir tokių duomenų susiejimui su įvairiomis ekologijos sritimis. Pažinus geografines informacines sistemas, atsiveria neribotos galimybės tyrinėti pasaulį, stebėti jame vykstančius procesus ir ryšius tarp įvairių objektų. „GIS taip pat plačiai naudojamos moksliniuose tyrimuose ir įvairiuose moksliniuose projektuose, modeliuojant oro ir triukšmo taršą, kuriant taršos žemėlapius, ieškant sąsajų tarp aplinkos veiksnių ir žmonių sveikatos, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą ir didžiausią poveikį darančius objektus“, – GIS pritaikymą ekologiniuose tyrimuose įvardija VDU Aplinkotyros katedros vedėjas, docentas A. Dėdelė.

Šie ir panašūs tyrimai yra atliekami Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros mokslininkų ir studentų. VDU GMF Aplinkotyros ir ekologijos bakalauro studijų programoje yra dėstomos geografinių informacinių sistemų paskaitos, vedami praktiniai darbai, kursai ir užsiėmimai moksleiviams, norintiems susipažinti su GIS panaudojimu įvairiose aplinkotyros ir aplinkos poveikio žmonių sveikatai srityse.

Tradicinių vaistinių augalų įteisinimo perspektyvos

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė su ministerijos specialistais, Žemės ūkio ministerijos ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovais aptarė tradicinių vaistinių augalų įteisinimo perspektyvas ir numatomo reglamentavimo ypatumus Lietuvoje. Nutarta daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie tausojantį vaistinių augalų naudojimą ir jų poveikį sveikatai, ministerijų bendradarbiavimui, sprendžiant šiuos reikšmingus klausimus. Akcentuota, kad akademinės visuomenės dalyvavimas yra prioritetinis ir tradicinių vaistinių augalų srityje būtinas fitoterapeutų, farmakognostų dalyvavimas.
Pasitarime dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai rengiantys papildomą ir alternatyvią sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų projektus pristatė numatomas naujo reglamentavimo nuostatas Lietuvoje ir šio reglamentavimo ateities perspektyvas.
Vytauto Didžiojo universiteto atstovai pabrėžė, kad Lietuvoje sukauptas tradicinių vaistinių augalų ir jų produktų mokslinis potencialas, kurio pradžia siekia 1923 m. laikotarpį, parengti garsūs vaistinių augalų mokslininkai – ekspertai, įkurta Vaistinių augalų tyrimų bazė. Atkreipė dėmesį, kad būtina spręsti problemas dėl studijų programų rengimo, visuomenės švietimo dėl vaistinių augalų tausojančio naudojimo ir kt. Pabrėžė, kad šiai mokslinei bazei būtina renovacija ir kad joje per metus apsilanko per 600 studentų, vykdomos Erasmus mokymo programos, organizuojami tarptautiniai renginiai ir kt. Padėkojo Sveikatos apsaugos ministerijai už skiriamą dėmesį atnaujinant ir tęsiant diskusijas aktualiais klausimais.
„Problemos dėl vaistinių augalų produktų tausojančio naudojimo juos įsigyjant laikinose prekyvietėse/mugėse dažniausiai kyla iš nežinojimo, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. – Informacija parduodant produktus ribota, šių produktų gamintojų kvalifikacija žema. Įvertinkime situaciją, daugiau bendradarbiaukime ministerijų lygmenyje, konsultuokimės su šios srities mokslininkais ir vedančiaisiais fitoterapijos, farmakognostikos specialistais“. Pasak viceministrės, būtina nustatyti reikalavimus vaistinių augalų prekyvietėse, kuriuos nustatyta tvarka kontroliuotų savivaldybių administracijos išduodančios leidimus prekiauti renginiuose.
Žemės ūkio ministerijos atstovai įvertinę papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų projektų svarbą ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų pateiktą informaciją apie tradicinių vaistinių augalų auginimo ir jų žaliavos paruošimo svarbą, bei kitus aktualius susijusius klausimus, sutiko, jog Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimas ir atstovo įtraukimas į Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto nurodytą Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komiteto sudėtį yra būtinas.

Daugiau informacijos:
Jūratė Martinonienė
Sveikatos apsaugos ministerija
Netradicinės medicinos iniciatyvų skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 2661452, jurate.martinoniene@sam.lt

Papildomas priėmimas į VDU magistrantūros studijas

Skelbiamas papildomas priėmimas į nuolatines valstybės nefinansuojamas studijų programas:

Taikomoji biotechnologija

Biocheminė analizė

Molekulinė biologija ir biotechnologija

Aplinkosaugos organizavimas

Dokumentus galite pateikti iki rugpjūčio 20 d. Prašymų registracija vyksta internetu.

Kandidatams, dalyvavusiems pirmame priėmimo etape, registracijos mokesčio mokėti nereikia. Nedalyvavusiems pirmame etape, reikia sumokėti 20,00 eurų registracijos mokestį nurodytais rekvizitais. Asmenys, kurių darbingumo lygis 0-45 proc. nuo studijų įmokos atleidžiami, jei pateikia tai įrodančius dokumentus.

Visą informaciją apie 2016 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.

Daugiau informacijos:

Gamtos mokslų fakultetas:
Telefonas (8 37) 327 902
El. paštas dek@gmf.vdu.lt

Neurotechnologijos – nauja VDU bakalauro programa

DSC_9678-2-700x433

Neurotechnologijos – nauja, jau šį rudenį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete (GMF) pradedama vykdyti bakalauro studijų programa. „Neurotechnologijos apjungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“, – apie tarpdisciplininę programą pasakoja programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas. VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkas įsitikinęs – sparčiai vystantis paminėtoms technologijoms, įterptinėms sistemoms, informacinėms ir informacinių ryšių technologijoms bei joms artėjant prie žmogaus ir nuolat atsirandant įvairioms išmanioms technologijoms, neurotochnologijos krypties specialistų poreikis augs ne tik Lietuvoje, bet taip pat ir visame pasaulyje.

Nervinių sutrikimų daugėja, todėl aktyviai ieškoma sprendimų

Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, senstant visuomenei apie 1 milijardo žmonių yra paveikti ar susiję su sveikatos sutrikimais susijusiais su nervų sistemos ligomis ir sutrikimais. Tai tokios ligos, kaip Alzheimerio, Parkinsono ligos, autizmas, epilepsija, insultas, trauminiai nervų sistemos pažeidimai. „Amerikos Nacionalinis sveikatos institutas pradėjo ilgalaikę nervų sistemos tyrimų, naudojant neurotechnologijas, programą (BRAIN). Šia programa siekiama parengti specialistus sugebančius kurti ir vystyti naujus įrankius ir technologijas, kurios leistų suprasti, diagnozuoti, gydyti įvairias nervų sistemos ligas ir sutrikimus“, – pasakoja S. Šatkauskas.

Saulius_Satkauskas-680x1024

Neurotechnologijos jau ir dabar nebėra tik futuristinės technologijos – šiandien taikomos tokios technologijos, kaip transkranijinė nuolatinės srovės stimuliacija, transkranijinė magnetinė stimuliacija, kiti įvairūs neurostimuliaciniai prietaisai, skirti smegenų veiklos aktyvinimui ar psichinių lygų gydymui. Privačiame sektoriuje atsiranda vis daugiau neurotechnologijomis grįstų produktų: portatyviniai elektroencefalografai smegenų aktyvumo vertinimo įrankiai pagristi infraraudonųjų spindulių panaudojimu (hemoencefalografai (NIR, PIR)), paprastų ir sudėtingų robotų naudojimas remiantis smegenų aktyvumu ar modeliais, kt.

Nuo rudens Vytauto Didžiojo universitete pradedamos vykdyti naujos ir paklausios Neurotechnologijų bakalauro studijų programos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos neurotechnologijos specialistus, gebančius pritaikyti matematikos, biofizikos, informatikos, technologijos ir neuromokslų žinias ir vystyti įvairias šiuolaikines įterptinių ir informacinių sistemų technologijas neurofiziologinių signalų efektyviam registravimui, apdorojimui bei analizei.

Technologijų sritis, kuriai labai reikalingas kūrybiškumas

„Pasaulyje aktyviai vystomi didžiulės apimties projektai, kurių tikslas yra suprasti žmogaus smegenų veikimo principus, taikyti įgytas žinias medicinoje psichinių ir neurologinių ligų individualizuotam gydymui bei kurti ateities informacines ir inžinerines technologijas, paremtas biologinių smegenų veikimo principais“, – supažindina S. Šatkauskas.

GMF mokslininkas pasakoja, kad jau šiuo metu skiriamos didelės investicijos ir diegiamos tokios technologijos kaip automatinio paralyžuotų ligonių poreikių sekimo ir tenkinimo sistemos; išmaniojo organizmo būklių sekimo ir koregavimo (monitoringo) sistemos, (pavyzdžiui, naktinis sunkių ligonių būklės sekimas); išmaniosios grėsmingų organizmo būklių greito išankstinio prognozavimo sistemos (epilepsijos priepuolių, insultų, infarktų) ir kitos.

VDU profesorius pasakoja, kad, pavyzdžiui, Europos projektui „The Human Brain Project“ (kurį vienija daugiau kaip 120 mokslinių institucijų), įgyvendinimui 2013-2023m., skirta 1 milijardas eurų, o JAV mokslinių institucijų ir privačių fondų projektui „BRAIN“ – 100 milijonų JAV dolerių. „Taip pat vykdomi analogiški projektai Japonijoje bei Kanadoje. Akivaizdu, kad tokie platūs, tarpdisciplininiais ir daugiamilijoniniai projektai prisidės prie spartaus neuromokslų ir neurotechnologijų vystymo, todėl šių sričių specialistų poreikis sparčiai didės“ – apie augančią ir vis daugiau kūrybiškumo ir įgūdžių reikalaujančią neurotechnologijų rinką kalba mokslininkas bei priduria, kad neurotechnologijos specialistai kuria ir taiko produktus bei paslaugas informacijos, elektronikos, biotechnologijos, medicinos, ir kitose technologijose, tampriai susietose su neurofiziologinės ir psichinės veiklos bendrais principais.

Paklausus, kur VDU bakalauro programos „Neurotechnologija“ absolventai galėtų dirbti, programos vadovas S. Šatkauskas teigia, kad neurotechnologijų specialistai orientuoti į plačią darbo rinką, kuri apima tiek neurotechnologijas, informacines technologijas, biotechnologijas, tiek ir socialinių krypčių sritis – neuromarketingą, neuroekonomiką ar kitas. „Neurotechnologijos absolventai taip pat galės dirbti programinės įrangos kūrimo, neuromokslų, neuroinformatikos laboratorijose, pramogų bei reabilitacinių įrankių kūrimo įmonėse. Be to, šie specialistai galės dirbti kuriant biogrįžtamojo ryšio, neurofiziologinių signalų registracijos, virtualios ir papildytos realybės ir kt. technologijas, kurios naudoja žmogus-kompiuterio sąsajos principus“, – vardina VDU Gamtos mokslų profesorius S. Šatkauskas.

DSC_1115-1024x681