Konferencija „Smart Bio“

2017 metų gegužės 18 – 20 dienomis Vytauto Didžiojo universitete įvyks tarptautinė biomedicinos mokslų konferencija „Smart Bio“.

Konferencijos temos:
–    Bioįvairovė ir Ekologija;
–         Molekulinė Biologija;
–         Biotechnologija ir Biochemija;
–         Bioinformatika ir Biofizika.

Registracija į konferenciją vyksta iki 2017 metų gegužės 1 dienos.

Pranešimų medžiagą bus galima publikuoti žurnale „Biologija“.

Daugiau informacijos rasite konferencijos puslapyje.

VDU – valstybių vadovų, istorinių lyderių susitikimas

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos ir Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.

Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, politikos, meno, kultūros žmonėmis, verslo ir visuomenės atstovais ragins gaivinti istorinę atmintį, ieškoti naujų dialogo formų, kurti naujas produktyvaus, kaimyniškai atsakingo, taiką palaikančio bendravimo formas, paremtas abipuse pagarba ir pasitikėjimu.

Pasak Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Vygaudo Ušacko, Baltijos valstybių sėkmės istorija – tarsi švyturys Juodosios jūros regiono šalims, jų demokratijos, laisvos rinkos ir brandžios pilietinės visuomenės nuolatinio formavimosi kelyje. „Geopolitinės įtampos, priešpriešos ir pavojų aplinkoje verta įsiklausyti į istorinių lyderių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos griūties bei savo šalių valstybingumo atkūrimo, išmintį. Siekiant įkvėpti tikėjimą dialogu ir bendradarbiavimu, Kaunas suburia istorinius lyderius saugumo ir gerovės vardan. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir toliau“, – renginio svarbą įvardijo ambasadorius.

Neatsitiktinai sprendimų paieškoms kartu su buvusiais prezidentais iš Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Slovakijos ir Ukrainos pasirinkta akademinė erdvė – XXI amžiaus globalių iššūkių ir regioninių grėsmių akivaizdoje būtina prisiminti kovos dėl demokratijos ir šalių laisvės epizodus bei užmegzti glaudų dialogą, į jį įtraukiant akademinę bendruomenę, ypač jaunąją kartą.

„Simboliška ir prasminga, kad forumas vyks Vytauto Didžiojo universitete – prasidėjus Atgimimui, Lietuvos ir išeivijos mokslininkų, intelektualų atkurtas Universitetas tapo vienu pirmųjų mūsų šalies laisvės šauklių, humanistinės pasaulėžiūros židiniu. Šiandien vėl stovėdami ant pokyčių slenksčio, kviečiame atsigręžti į idealus, kurių vedini ėjome demokratizacijos link. Taikių sprendimų vardan atveriame duris dialogui tarp valdžios ir piliečių“, – universitetų svarbą diskusijose dėl ateities pabrėžė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų forumo numatomų dalyvių – buvusieji Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis (Lietuva), Viktoras Juščenko (Ukraina), Bronislavas Komorovskis (Lenkija), Leonidas Kravčiukas (Ukraina), Leonidas Kučma (Ukraina), Petru Lučinskis (Moldova), Arnoldas Riutelis (Estija), Petaras Stojanovas (Bulgarija), Rudolfas Šusteris (Slovakija), Valdis Zatleris (Latvija), Genadijus Burbulis (Rusija).

Pirmajame Baltijos ir Juodosios jūrų forume 2016 metais jo dalyviai pasirašė Kijevo nutarimą, kuriame savo siekiu įvardijo jungtinę ir tikslingą taikos palaikymo misiją. „Mūsų visų tikslas – skleisti bendrais veiksmais grįstą vertybių sistemą, kuri užtikrins tarpusavio supratimą ir paramą, kartų ir ideologijų bei žmonių ir valstybių dialogą“, – teigiama deklaracijoje.

Baltijos ir Juodosios jūrų erdvė, kurią formavo tautybių, tikėjimų ir kultūrų įvairovė, turi ilgą ir bendrą istoriją. Pasak buvusių valstybių vadovų, tik demokratija, taika ir visiškas karo bei agresijos išsižadėjimas Europos tautų bendruomenei padės užtikrinti saugumą žemyne.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui skirtas forumas „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“ vyks kovo 10 d., penktadienį, 10 val., VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Tą pačią dieną, 14.00 val. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) numatoma diskusija „Universitetų dialogas: tikslai, misija ir praktikos“, po kurios, apibendrinant forumą, bus priimtas Kauno nutarimas „Pasitikėjimo ir taikos dialogas“ – kvietimas pilietinę visuomenę, politikus, mokslininkus, kultūros, verslo ir kitų sričių atstovus suburti jėgas.

Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno miesto savivaldybė.

10.00 val. ir 14.00 val. renginiuose bus sinchroninis vertimas į lietuvių ir anglų kalbas.

Istoriniai lyderiai, Baltijos ir Juodosios jūrų forumo dalyviai:

Valdas Adamkus, Lietuvos prezidentas (1998–2003 ir 2004–2009), VDU tarybos pirmininkas, VDU garbės daktaras
Vytautas Landsbergis, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas (1990–1992), VDU garbės daktaras
Viktoras Juščenko, Ukrainos prezidentas (2005–2010)
Leonidas Kučma, Ukrainos prezidentas (1994–2004)
Petru Lučinskis, Moldovos prezidentas (1996–2001)
Arnoldas Riutelis, Estijos prezidentas (2001–2006)
Lechas Valensa, Lenkijos prezidentas (1990–1995)
Genadijus Burbulis, Rusijos TFSR valstybės sekretorius (1991–1992)

GMF absolventei – Lietuvos mokslų akademijos premija

VDU Gamtos mokslų fakulteto magistrei Indrei Valiulytei Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus premija skirta už mokslinį darbą „Molekulinių žymenų paieška hipofizės adenomose taikant NDRG2 ir STAT3 promotorinių sekų metilinimo ir raiškos tyrimus“, darbo vadovė – dr. Paulina Vaitkienė.

Plačiau su šiais moksliniais tyrimais galite susipažinti VDU bibliotekos tinklalapyje, El. tezių ir disertacijų (ETD) duomenų bazėje.

Sutartis su Donecko V. Stuso nacionalinio universitetu

2017 metų vasario 28 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė ir Donecko V. Stuso nacionalinio universiteto (DNU) (Ukrainos Respublika) Rektorius prof. Roman Grynyuk pasirašė sutartis dėl bendrų dvigubo diplomo studijų vykdymo.
Pagal šias sutartis abiejų universitetų studentai galės baigti “Biologijos” magistrantūros studijų programą DNU ir “Molekulinės biologijos ir biotechnologijos” magistrantūros studijas VDU; taip pat sutartis apima “Ekologijos” magistrantūros studijų programą DNU ir “Aplinkosaugos organizavimo” magistrantūros studijas VDU.
Donecko V. Stuso nacionalinis universitetas yra pasitraukęs iš Donecko į kitą Ukrainos miestą Vinicą. Dėl savo aktyvios pilietinės pozicijos DNU 2015 metais yra gavęs JAV analitinio centro Atlantic Council įsteigtą Laisvės apdovanojimą.

Doc. J Žaltauskaitė: rūšiuoti atliekas gyvybiškai būtina

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė J. Žaltauskaitė ragina visus gyventojus atliekas rūšiuoti. „Reikia, kad į sąvartyną patektų kuo mažiau biologiškai skaidžių medžiagų, kurios pūva ir išskiria metaną. Todėl namie rūšiuojamos atliekos sumažina jų kiekį, patenkantį į sąvartyną, galimas dujų emisijas ir, jei žmogus kompostuoja, pasigamina sau trąšas. Į sąvartyną negalima mesti atliekų, kurios išskirtų kenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, senų variklių su alyvomis, baterijų, elektronikos. Viską būtina rūšiuoti, nes tokiu atveju atliekos utilizuojamos pagal jų rūšį“, – aiškina specialistė. Kad ir kokios apsaugos priemonės pasitelkiamos, neigiamas sąvartynų poveikis aplinkai visada išliks. Kaip tik todėl turime stengtis, kad į juos patektų kuo mažiau atliekų. Visų pirma, turime mažinti vartojimą, taip pat privalome rūšiuoti atliekas, o bioskaidžias – kompostuoti. Tik tokiu atveju galėsime džiaugtis švaresne ir gražesne aplinka.

Skaitykite daugiau čia.

Studento atradimai: unikalios naujovės maisto pramonėje

Prieš metus lietuvio studento įkurta įmonė gamina neįprastus, šalyje mažai matytus produktus – sausą medų, maistą su „gerosiomis“ bakterijomis ir sausainius iš jogurto. Atradimai buvo sukurti pasitelkus vienus moderniausių ir brangiausių biotechnologijos metodų, kurie iki šiol Lietuvoje nebuvo plačiai pritaikyti: liofilizaciją ir purkštuvinį džiovinimą. Tai – unikalūs džiovinimo būdai, leidžiantys išsaugoti visas natūralaus maisto gerąsias savybes.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Erikas Treskovskis savo įmonę „Probiomas“ įkūrė dar studijų metu, siekdamas pagerinti Lietuvoje prieinamų probiotinių papildų kokybę. Universiteto startuolis sukūrė paprastą metodą, kaip įmobilizuoti, tai yra, apvilkti polimerine plėvele, bifido bakterijas arba probiotikus – žarnyno mikroorganizmus.

„Šis metodas leidžia integruoti bakterijas į maistą, gėrimus, pašarus. Jo dėka apsaugotos „gerosios“ bakterijos nukeliauja iki žarnyno ir nesuyra skrandyje“, – teigia VDU Molekulinės biologijos ir biotechnologijos magistras.

Pirmasis įmonės atradimas – gėrimai su probiotikais. Panaudojus mikrokapsuliavimo technologijas, gerosios bakterijos gali ilgiau išlaikyti poveikį ir jį sustiprinti – šis procesas reikalingas tam, kad gėrimas turėtų ilgesnį galiojimo laiką, kadangi skystyje bakterijos negali būti ilgai.

Tačiau didžiausia įmonės inovacija – sausas medus. „Probiomas“ naudoja ekonomiškai praktiškiausią džiovinimo būdą, kurio metu produktas atomizuojamas iki mikrodalelių ir iš jo išgarinama drėgmė. Purkštuvinis džiovinimas, kurį taiko „Probiomas“, yra beveik tobulas metodas – dėl unikalios technologijos, priešingai nei džiovinant įprastai, medus išlaiko vertingąsias savybes ir tampa dar patogesniu naudojimui maisto produktų ir kitų gaminių, kurių sudėtyje yra medaus, gamyboje.

„Yra ir labiau praktinių privalumų, tarkim, maisto pramonėje medaus laikymas yra problematiškas – jis klampus, sunkus, dėl to sandėliavimas sudėtingas, gamybos įrenginius reikia dažnai valyti, nes jie užsikemša. Tuo tarpu išdžiovinus medų, jis tampa panašus į cukraus pudrą, virsta milteliais, kurie yra žymiai patogesni, lengvesni, juos galima tiesiog ištirpinti. Ir, žinoma, medus nepraranda jokių savo antibakterinių ir kitų sveikatai naudingų savybių“, – sako „Probiomo“ vadovas.

Treskovskio teigimu, įmonė jau sulaukė investuotojų dėmesio, deramasi ir dėl bendradarbiavimo su pieno tiekėjais – svarstoma apie galimybę tiekti pieno produktus su medumi. Sulaukiama ir privačių užsakymų, pavyzdžiui, iš norinčių nusiųsti medaus produktus į užsienį – sausą medų yra neabejotinai patogiau gabenti, pavyzdžiui, skrydžių bagaže.

„Probiomas“ savo inovatyvius metodus gali pritaikyti kuriant jogurtus, sūrelius, gėrimus, sultis, taip pat – vaistus, probiotinius papildus, gyvūnų pašarus. Bendradarbiaujant su Lietuvos pieninkystės įmonėmis ir farmacijos kompanijomis planuojama ir toliau kurti naujus išskirtinius produktus, praturtintus probiotinėmis kultūromis ir gerinančiomis žmogaus imunitetą, virškinimą.

Įmonė savo technologines inovacijas įgyvendino VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje. Bendradarbiaujant su universitetu, buvo išvystyta startuolio idėja gaminti gėrimus su probiotikais, sėkmingai pritaikyti keli džiovinimo būdai ir mikrokapsuliavimas.

„Moksleivių diena VDU“ kviečia į studijų (pa)tyrimus

Sausio 27 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks informacinis, pažintinis renginys „Moksleivių diena VDU“. Pagrindinė šių metų moksleiviams skirtos atvirų durų dienos idėja – universitetą ir jo bendruomenę pažinti per patirtį.

„Moksleivių dienos VDU“ patyrimai ir eksperimentai vyks neseniai duris atvėrusiame VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23). Čia renginio dalyvių lauks universiteto fakultetai, eksperimentų ir pramogų erdvės. Šiemet vietoje paskaitų fakultetai kvies dalyvauti interaktyviose veiklose ir taip išbandyti save skirtingose mokslo srityse.

Naujame pastate įrengtos vienos moderniausių garso įrašų studijų Lietuvoje, kur naudojama profesionaliausių gamintojų skaitmeninė bei analoginė įranga. Moksleiviai turės išskirtinę galimybę ne tik susipažinti su erdvėmis, bet ir kartu su VDU Muzikos produkcijos bakalauro programos atstovais išbandyti garso įrašymo procesą bei daugiau sužinoti apie muzikos kūrimą Lietuvoje.

VDU Verslo praktikų centras, Studentų atstovybė ir Karjeros centras moksleiviams interaktyvių užsiėmimų metu pristatys įvairias mokymosi ir įgūdžių ugdymo metodikas. Renginio dalyviai taip pat galės daugiau sužinoti apie šių VDU organizacijų veiklą, universiteto siūlomas karjeros galimybes, verslumą ir studentų savivaldos iniciatyvas.

„Moksleivių diena VDU“ kviečia dalyvauti VDU Užsienio kalbų instituto dėstytojų įvadinėse paskaitose. Universitete veikiantis Užsienio kalbų institutas siūlo mokytis 30 modernių ir klasikinių kalbų: hebrajų, arabų, graikų, Rytų Azijos regiono, Skandinavijos, turkų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, rusų ir daugelį kitų.

„Moksleivių diena VDU“ kartu yra ir „Matuokis profesiją“ tęsinys. Renginio metu savo studijų ir darbo patirtimis dalinsis universiteto absolventai, savo sričių profesionalai: Teisės absolventas, Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas, teisininkas Marius Bartninkas, Verslo administravimo absolventė, Lietuvos prekinių ženklų „Happeak“ bendraturtė ir drabužių kūrėja Vaida Ribinskaitė, Sociologijos bakalauro bei Marketingo ir tarptautinės komercijos magistrantūros studijas baigusi, scenos menų projektų organizatorė Gintarė Masteikaitė, Viešosios komunikacijos absolventas, vaizdo įrašų gamybos paslaugų įmonės „Wide Wings“ komunikacijos specialistas Aretas Kisielius ir Menotyros absolventė bei Kauno dramos teatro Vadybos skyriaus vadovė Agnė Burovienė.

Norintiems ne tik susipažinti ir (pa)tyrinėti studijas, VDU dėstytojai rengs interaktyvius susitikimus.Istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita pasidalins savo patirtimi dalyvaujant ekspedicijoje „Misija Sibiras“. Psichologas prof. dr. Aidas Perminas patars kaip kasdieninėse ar neįprastose situacijose valdyti stresą ir susikoncentruoti. Vienas žingsnis nuo lokalios rizikos iki globalios krizės ar tarptautinio konflikto: kaip komunikuoti rizikas, kad būtų išvengta krizių ar konfliktų, kaip sumažinti neigiamus jų padarinius – šiuos ir kitus klausimus, aptariant svarbiausias globalios politikos problemas, kartu su moksleiviais analizuos VDU politikos mokslų doktorantas Mindaugas Norkevičius. Mokslininko prof. dr. Sauliaus Šatkausko praktinio užsiėmimo metu bus galima iš arčiau susipažinti su Neurotechnologijomis ir išsitirti už kokią veiklą, kuri smegenų pusė yra atsakinga bei kt.

Kinomanų lauks „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią lietuvišką trumpametražį vaidybinį filmą pelniusios kino juostos „Iglu“ (rež. Vytautas Katkus, Marija Kavtaradzė) peržiūra ir diskusija su režisiere bei VDU dėstytoju.

Apie visapusį išsilavinimą ir jo suteikiamas karjeros galimybes daugiau bus galima sužinoti „Moksleivių dienoje VDU“ metu, dalyvaujant įvairiose interaktyviose veiklose bei paskaitose.

Atvirų durų renginyje veiks VDU Studijų informacijos centras, kur universiteto atstovai atsakys į visus su studijų programomis, priėmimu ir studijų aplinka susijusius klausimus.

Visi norintys dalyvauti renginyje „Moksleivių diena VDU“ kviečiami registruotis internetu.

Daugiau informacijos apie „Moksleivių dieną VDU“ renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Didesnes moksleivių grupes galima užregistruoti ir telefonu: +370 37 323 206 arba elektroniniu paštu: vdu@vdu.lt.

Daugiau informacijos:

Mokslininkų dėka – ilgiau galiojantis sveikas maistas

Lietuvos mokslininkai ėmėsi intensyvaus darbo su „gerosiomis“ bakterijomis, galinčiomis gaminti natūralius maisto konservantus, nenaudojant žalingų medžiagų. Šios bakterijos leidžia ne tik ilgiau apsaugoti maistą nuo sugedimo, bet taip pat gali būti efektyviai taikomos gydyme, pakeičiant antibiotikus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai šiuo metu vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamus tyrimus, kuriuose ieško naujų pieno rūgšties bakterijų Lactococcus lactis atmainų – tai taip vadinamos „gerosios“ bakterijos, kurios yra tikslingai dedamos į maisto produktus, siekiant ne tik išlaikyti jų skonį, bet ir apsaugoti nuo kenksmingų medžiagų.

Bendradarbiaujant VDU ir LSMU mokslinėms grupėms, kurių vadovai prof. habil. dr. Audrius Maruška ir prof. dr. Mindaugas Malakauskas, ir gimė idėja atlikti tokį tarpdalykinį projektą, siejantį instrumentinės analizės bei mikrobiologijos specialistus.

Daugelis rūpinamės savo sveikata, norime, kad maiste nebūtų kenksmingų priedų, bet tuo pačiu – kad jis turėtų ilgesnį galiojimo terminą. Tai pasiekti leidžia kai kurios gerosios pienarūgštės bakterijos: jos išskiria tam tikras antibakterines medžiagas, bakteriocinus, kurie gali veikti kaip natūralūs maisto konservantai, prailginantys produkto vartojimą. Būtent bakteriocinus, jų pritaikymą produktų konservavimui ir tiria mokslininkai.

Tyrimų metu siekiama išskirti bakteriocinus gaminančias L. lactis bakterijas iš vietinių natūralių maisto produktų – pieno ir jo produktų, fermentuotų daržovių, vaisių ir t. t. Tyrėjai įvertins šių bakterijų panaudojimo galimybes termiškai neapdorotų varškės ir nebrandintų fermentinių sūrių biokonservavimui – maisto saugumo ir vartojimo prailginimui naudojant mikroorganizmus arba antimikrobines medžiagas.

Šiuo metu maisto konservavime komerciniais tikslais yra plačiai naudojamas nizinas (E234) – tai bakteriocinas, sudarytas iš aminorūgščių. Tačiau į kai kuriuos produktus paprasčiau ir pigiau dėti ne gryną bakteriociną, o jį gaminančias bakterijas: tai ypač aktualu varškės sūriams ir nebrandintiems fermentiniams sūriams, kadangi jų gamyboje šiuo metu nenaudojami jokie konservantai. Kitaip tariant, atradimai šioje srityje leistų ne tik atpiginti natūralių konservantų taikymą įvairiuose maisto produktuose apskritai, bet ir būtų tikra revoliucija konservuojant sūrius, leidžiant ilgiau išlaikyti juos tinkamus vartojimui.

Bakterijos išskiria labai nedidelius bakteriocinų kiekius, tačiau šiuolaikinių instrumentinių ir molekulinių metodų dėka, bakteriocinai gali būti išskiriami iš bakterijų terpės, sukoncentruojami, identifikuojami, įvertinamos jų savybės (atsparumas temperatūrai, rūgštingumui ir fermentams), o tuo pačiu ir panaudojimo maiste galimybės.

Ne visos L. lactis bakterijos padermės išskiria bakteriocinus, o ir gaminančių bakteriocinus, skirtingų L. lactis padermių bakteriocinų antibakterinis aktyvumas prieš patogenines maisto kilmės bakterijas, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus, Listeria, E. coli, skiriasi. Todėl svarbu įvertinti vietinę mikroflorą. Anksčiau gauti mokslininkų duomenys rodo, kad dažniausiai bakteriocinus gaminančios bakterijos išskiriamos iš pieno ir sūrio produktų bei tradicinių fermentuotų maisto produktų, tačiau jų randama ir dirvoje, dantų apnašose, arklių žarnyne, bičių skrandyje ir kt.

Bakteriocinai gali būti naudojami ne tik maisto konservavimui, tačiau ir gydymo tikslais vietoje antibiotikų: svarbiausias bakteriocinų privalumas šiuo atveju yra tas, kad jie žudo tik tam tikras tikslines bakterijas, o ne platų bakterijų spektrą, kaip antibiotikai.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Naujų L. lactis paieška ir jų produkuojamų natūralių bakteriocinų bei jų taikymo maisto konservavimui tyrimai (MIP 063/2015)“ vykdo VDU ir LSMU mokslininkai: doc. dr. Vilma Kaškonienė (projekto vadovė), dr. Mantas Stankevičius, doc. dr. Olga Kornyšova, prof. habil. dr. Audrius Maruška (VDU Gamtos mokslų fakultetas, Instrumentinės analizės atviros prieigos tyrimų centras), prof. dr. Loreta Šernienė, prof. dr. Mindaugas Malakauskas (LSMU Veterinarijos fakultetas, Maisto saugos ir kokybės katedra) ir universitetų doktorantai.

Thermo Fisher Scientific stipendija

stipendija

Sveikiname GMF magistro Biochemijos studijų programos pirmo kurso studentę Ievą Lukošiūnaitę, magistro Taikomosios biotechnologijos studijų programos pirmo kurso studentę Ievą Čepaitę bei bakalauro Biotechnologijos studjių programos ketvirto kurso studentę Dianą Dilytę gavus „Thermo Fisher Scientific“ stipendijas.

Akredituota Biotechnologijos bakalaurų studijų programa

Studijų kokybės vertinimo centro pasitelkti ekspertai atliko Vytauto Didžiojo universitete Gamtos mokslų fakultete vykdomos Biotechnologijos bakalaurų studijų programos išorinį vertinimą.

Spalio 24 d. Studijų kokybės vertinimo centras informavo, kad ekspertai akreditavo Biotechnologijos bakalaurų studijų programą šešeriems metams.

Biotechnologijos studijų programa skirta norintiems savo gyvenimą susieti su biotechnologijomis, kurios, kaip teigia Europos Komisija, bus pagrindiniu XXI a. pirmųjų dešimtmečių Europos ekonomikos augimo varikliu. Daugiau skaitykite čia.