Tarp metų atradimų – VDU gimusi inovacija: sausas medus

Kompetentinga komisija išrinko metų inovaciją Lietuvoje. MITA projekte „INOprogresas“ iš beveik 30 dalyvių nugalėtoju buvo išrinktas revoliuciją maisto pramonėje žadantis atradimas: sausas medus, kuris gaminamas išsaugant visas gerąsias savybes ir pasitelkiant ekonomiškai praktiškiausią medaus džiovinimo būdą. Inovaciją sukūrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistranto Eriko Treskovskio įkurta biotechnologijų įmonė „Probiomas“.

Projekte „INOprogresas“, kurį inicijavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Ūkio ministerija, buvo pristatyta 30 lietuvių kūrėjų, inovacijų ir išradimų. Paskutiniame etape 9 atrinktus inovacijų kūrėjus įvertino kompetentinga komisija, kurią sudarė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus, verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas, TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas ir VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovė Vilma Purienė.

Komisijos sprendimu, projektą laimėjo „Probiomas“, įmonė, pasitelkianti moderniausius biotechnologijų metodus ir gaminanti šalyje mažai matytą produktą – sausą medų. Įmonės įkūrėjas, dabar jau VDU absolventas, E. Treskovskis technologines inovacijas įgyvendino VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje. Bendradarbiaujant su universitetu, buvo išvystyta startuolio idėja.

Sauso medaus gaminimui „Probiomas“ naudoja purkštuvinio džiovinimo būdą, kurio metu produktas atomizuojamas iki mikrodalelių ir iš jo išgarinama drėgmė, tuo pat metu neprarandant jokių antibakterinių ir kitų sveikatai naudingų savybių. Inovacija išsprendžia medaus laikymo problemas maisto pramonėje – įprastas medus yra klampus, sunkus, užkemša gamybos įrenginius.

„Toks medus yra daug patogesnis konditerijos gaminiams, nes jį patogu dozuoti, transportuoti, jis lengvesnis, bet išlaiko visas unikaliąsias savybes. Konditerijoje jį naudoti vietoj cukraus yra daug naudingiau žmogaus organizmui“, – pasakoja VDU Žinių ir technologijų perdavimo centro mokslo paslaugų vadybininkė Dalytė Mardosaitė-Busaitienė.

Projekto „INOprogresas“ organizatoriai įmonei skyrė prizą – viešinimo kampaniją.

VDU absolventų susitikimas „Pasimatymai A ‘17”

Vytauto Didžiojo universitetas tęsia tradicijas ir lapkričio 17 d. kviečia savo absolventus sugrįžti į mylimą Alma Mater.

Artėjant Lietuvos valstybės šimtmečiui, „Pasimatymai A ‘17“ kvies prisiminti VDU ir Vasario 16-osios sąsajas. Mintimis apie valstybingumą čia dalinsis Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo atradėjas, VDU profesorius Liudas Mažylis, o vakarą vainikuos VDU kamerinio orkestro koncertas „Tarpukario šlageriai“.

Absolventų taip pat lauks susitikimai fakultetuose, pasimatymai su dėstytojais, senais studijų bičiuliais, kurso draugais ir pačiu universitetu šiandien.

– Pasimatymų data: 2017 m. lapkričio 17 d.
-12 val. VDU koplyčioje (V. Putvinskio g. 23, 105 a.) kviečiame melstis už Amžinybėn išėjusius VDU absolventus bei kitus universiteto bendruomenės narius.

– Pasimatymai fakultetuose: 17 val.

Gamtos mokslų fakultete:

17 val. prof. Sauliaus Šatkausko paskaita „Kelionė į kitą pusrutulį: žvilgsnis sąmonės pažinimo link“, ekskursija fakultete, susitikimas su dėstytojais ir kurso draugais (Vileikos g. 8 – 101).

– Pasimatymai tęsis: 19 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28)
– Pasimatymų tema: VDU ir Vasario 16-oji
– Pasimatymų paskaitą skaitys: Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo atradėjas, VDU profesorius Liudas Mažylis „VDU ir 1918 m. vasario 16 d. sąšaukos“
– Pasimatymų koncertas: VDU Kamerinio orkestro koncertas „Tarpukario šlageriai“ (dirigentas – Jonas Janulevičius, solistas – Andrius Apšega)

VDU laukia visų savo alumni, kurie savo darbais, idėjomis ir pilietiškumu kasdien kuria valstybę bei pasaulį, susitikti savo alma mater ir ne tik pabendrauti apie artėjantį valstybės šimtmetį, bet ir pasisemti įkvėpimo kurti savą naujojo šimtmečio istoriją.

Būtume labai dėkingi, jei apie savo dalyvavimą praneštumėte čia: http://bit.ly/2gu46Ti.

„Innovation Drift 2017“ pristatyta VDU startuolio inovacija

Spalio 12-13 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje parodoje „Innovation Drift 2017“ buvo pristatyta VDU startuolio inovacija – sausas medus. Inovaciją įgyvendino MB „Probiomas“– lietuviško kapitalo įmonė, veikianti biotechnologijų srityje, kurią įkūrė VDU Gamtos mokslų fakulteto magistrantas Erikas Treskovskis.

„Probiomo“ vadovo teigimu, maisto pramonėje medaus laikymas yra problematiškas – jis klampus, sunkus, užkemša gamybos įrenginius. Tuo tarpu išdžiovinus medų, jis tampa panašus į cukraus pudrą, virsta milteliais, kurie yra žymiai patogesni, lengvesni, juos galima tiesiog ištirpinti. Ir, žinoma, medus nepraranda jokių savo antibakterinių ir kitų sveikatai naudingų savybių. „Innovation Drift 2017“ parodoje buvo galima paragauti sauso medaus (lot. mellis) ir įvertinti jo skonines savybes.

MB „Probiomas“ savo technologines inovacijas įgyvendino VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje. Bendradarbiaujant su universitetu, buvo išvystyta startuolio idėja.

Parodoje „Innovation Drift 2017“ buvo pristatyti VDU Gamtos mokslų fakultete vykdomi tyrimai. Renginio metu VDU mokslo ir įmonių atstovai ieškojo galimybių efektyviau suvienyti mokslininkų įžvalgas ir verslo poreikius kuriant inovatyvius sprendimus.

Daugiau apie MB „Probiomas“

VDU absolventų susitikimas

Mielas VDU absolvente,

Vytauto Didžiojo universitetas tęsia tradicijas ir lapkričio 17 d. kviečia Tave ir Tavo kurso draugus sugrįžti į mylimą Alma Mater.

Tavęs taip pat lauks susitikimas Gamtos mokslų fakultete, pasimatymas su dėstytojais, senais studijų bičiuliais, kurso draugais ir pačiu universitetu šiandien.

– Pasimatymų data: 2017 m. lapkričio 17 d.

– Pasimatymai Gamtos mokslų fakultete: 17 val. prof. Sauliaus Šatkausko paskaita „Kelionė į kitą pusrutulį: žvilgsnis sąmonės pažinimo link“, ekskursija fakultete, susitikimas su dėstytojais ir kurso draugais (Vileikos g. 8 – 101)

– Pasimatymai tęsis: 19 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28)

– Pasimatymų tema: VDU ir Vasario 16-oji

– Pasimatymų paskaitą skaitys: Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo atradėjas, VDU profesorius Liudas Mažylis „VDU ir 1918 m. vasario 16 d. sąšaukos“

– Pasimatymų koncertas: VDU Kamerinio orkestro koncertas „Tarpukario šlageriai“ (dirigentas – Jonas Janulevičius, solistas – Andrius Apšega)

Daugiau informacijos: vdu.lt

Būtume labai dėkingi, jei apie savo dalyvavimą praneštumėte čia: http://bit.ly/2gu46Ti

Iki pasimatymo!

Tavo Alma Mater

“Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu”

2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko įsakymu Nr. V-225 buvo patvirtinti kvietimo teikti paraiškas Nr. 03 pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ projektų paraiškų naudos ir kokybės vertinimo rezultatai.

Gamtos moklsų fakultete finansavimą gavo 10 paraiškų. Sarašą galite rasti čia.

„Tyrėjų naktis“ VDU: žvalgytuvės po mūsų ateitį

Šių metų „Tyrėjų naktis“ mokslo entuziastus kvies pažinčiai su futurologija ir ateities mokslo pasauliu. Rugsėjo 29 d. „Tyrėjų naktyje“, kaip ir kiekvienais metais, visų besidominčių lauks daugiau nei 250 nemokamų renginių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitose Lietuvos vietose.

„Tyrėjų naktis“ paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių, o pažinti mokslo rezultatus tądien kvies daugiau nei 300 Europos miestų. Tai – Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje, sudarant galimybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pasiekimais.

Jau pradedantiems planuoti kelionę į Tyrėjų nakties atradimus primename, kad į tam tikrus renginius dėl didelio norinčių dalyvauti skaičiaus reikalinga išankstinė registracija. Išsirinkti iš gausybės renginių visi kviečiami renginių žemėlapyje, adresu www.tyrejunaktis.lt.

„Tyrėjų naktį“ koordinuoja Baltijos pažangių technologijų institutas, renginius organizuoja daugiau nei 30 partnerių visoje Lietuvoje. Pagrindiniai rėmėjai – Europos komisija, biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, informaciniai partneriai – Lietuvos radijas ir televizija, naujienų portalas 15min.lt, Caffeine Roasters.

Nuo virtualios erdvės iki kasdienės aplinkos tyrimų

„Tyrėjų nakties“ proga duris atvers ir įspūdingus rezultatus demonstruos VDU laboratorijos bei kitos eksperimentų erdvės Informatikos ir Gamtos mokslų fakultetuose (Vileikos g. 8). VDU erdvėse bus pristatomi renginiai skirti virtualiai realybei ir mokrokontroleriams – įvairių užsiėmimų ir demonstracijų metu bus galima susipažinti kaip veikia robotų dirbtinis intelektas, kaip juos to išmokyti, kaip veikia išplėstinė ir virtuali realybė. Užsiėmimų su mokrokontroleriais metu bus galima išbandyti jų programavimą ir sužinoti , kaip namai paverčiami išmaniais, kas priverčia namų apyvokos daiktus judėti savaime.

Kitų užsiėmimų metu bus galima susipažinti su išoriniais bei vidiniais parazitais, panagrinėti ir palyginti jų vystymosi ciklą, gyvenimo ir veisimosi ypatumus, netikėtas keistenybes, dėl kurių jie tokie unikalūs. Iš ar čiau susipažinti kas nešioja žmonėms bei gyvūnams pavojingas ligas tokias kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, babezioze, anaplasmoze ir kitas. Išskyrti DNR iš vaisių pasitelkiant greitą ir paprastą išskyrimo būdą. Bus galima išsitirti geriamojo vandentiekio ir šulinių vandens kokybę, t. y. nustatyti jame esančių nitratų, nitritų ir amonio jonų koncentracijas. Sužinoti atliekų tvarkymo prioritetus bei pasitikrinti ar teisingai jas rūšiuoja.

„LabBar“, neurotechnologijos, dirbtinis intelektas ir diskusijos apie mokslininko karjerą

Rugsėjo 29 d., nuo 18 val. VDU Didžiosios salės I a. fojė (S. Daukanto g. 28) „Tyrėjų nakties“ dalyvių lauks „LabBar“– laboratorija-baras, kur mokslo vakarėlio metu bus galima užsisakyti eksperimentą.

Mokslo entuziastų taip pat lauks įvairios viešos paskaitos. Šarūnas Ašmantas pristatys „Dabarties ir ateities neurotechnologijas“, kuomet papasakos apie ateities prognozavimą – vieną populiariausių temų šiandien. Supažindins kodėl norint sėkmingai nuspėti tai, kas bus po keletos metų, reikia būti gerai susipažinus su technologijų evoliucijos dėsningumais, t.y. ne tik dabarties, bet ir praeities tendencijomis. Danske Bank analitikė Augustė Vikertaitė paskaitoje “Katė ar šuo? Kur čia slypi statistika?” papsakos apie statistinio modeliavimo taikymus inovatyvioje bankininkystėje. Taip pat profesorius Tomas Krilavičius dalinsis žiniomis paskaitoje „Dirbtinis intelektas: progresas ir grėsmės“, kurios metu papasakos apie dirbtinio intelekto vystymosi tendencijas bei iš to kylančias grėsmes.

Atviros diskusijos „Tyrimai tyrėjams“ metu jaunieji mokslininkai ir VDU dėstytojai aptars mokslinius tyrimus, mokslininko karjerą ir mokslininkų atvirumą visuomenei.

Drugelių metamarfozės ir pažintis su augalų įvairove

„Tyrėjų nakties“ dalyvių VDU erdvėse lauks tropinių drugelių šou ir paslaptingas augalų pasaulio grožis. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) interaktyvaus užsiėmimo metu susirinkusieji bus supažindinami su tropiniuose regionuose gyvenančiais drugiais. Dalyviai sužinos ir patys oranžerijoje įkurtame inkubatoriuje pamatys drugelių metamorfozę, o išsiritusius drugius galės pamaitinti ir stebėti jų elgesio, spalvų ypatumus.

VDU mikroskopuojant augalus, atsivers netikėtos, plika akimi nematomos paslaptys: eterinių aliejų ir nuodų liaukos, sporos, spygliai ir kt. Laboratorijoje moksleiviai pasijus tikrais jaunaisiais mokslininkais, miksroskopo pagalba galės užfiksuoti matomus vaizdus ir pasidalinti jais su savo kolegoms.

Apie „Tyrėjų naktį“ bei detali renginių programa – http://tyrejunaktis.lt/

Daugiau informacijos renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. https://www.facebook.com/tyrejunaktis/

GMF mokslininkų inovacijos biotechnologijos pasaulyje

Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos studijų programos prof. Vida Mildažienė, doc. Zita Naučienė ir doc. Rasa Žukienė, doktorantė Giedrė Paužaitė su kolegomis iš kitų institucijų tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų šakų ar žiedų. Šie tyrimai sulaukė tarptautinio dėmesio.

Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis “Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Svečias: prof. dr. Liliana Katínas

Rugsėjo 14 d. Gamtos mokslų fakultete svečiavosi ir skaitė paskaitą prof. dr. Liliana Katínas iš Nacionalinio La Platos universiteto (National University of La Plata / Universidad Nacional de La Plata).

Paskaitoje profesorė palietė šias temas:

1) „Dispersalism as the current paradigm in biogeography“ (it refers to the dispersion of organisms, and how along the history of biogeography the science was more dispersal-based or more vicariance-based);

2) „Argentina: A botanist perspective“ (it refers to the main landscapes of Argentina, with its typical vegetation, with a short presentation of Argentina).

Trumpai apie profesorę Liliana Katínas

Pedagoginė patirtis – 23 pedagoginio darbo metai La Plata universitete, t.y. viename iš didžiausių pasaulio universitetų (90 000 studentų, 10 000 dėstytojų); nuo 2015 m. – profesoriaus pareigose. Vadovavo 11-ai doktorantūros studentų, buvo doktorantų gynimo tarybų narė, yra universiteto Gamtos mokslų fakulteto dėstytojų atestacinės komisijos narė.

Mokslinio darbo patirtis. Viena žymiausių pasaulio Asteraceae ir filogenetinės biogeografijos mokslininkių, Guggenheim‘o fondo (JAV), Smithsonian fondo (JAV) stipendijų laimėtoja, 6-ių didelių mokslo projektų vadovė, 14 kitų projektų dalyvė, per pastaruosius 5-erius metus publikavusi 40 mokslo straipsnių ir monografijų (daugelis su citavimo indeksu, taip pat yra monografijų, publikuotų Harwardo universitete, JAV, autorė). Tarptautinių mokslo asociacijų narė (įskaitant American Society of Plant Taxonomists, The International Association of Plant Taxonomists, Willi Hennig Society ir kt.), 10-ies tarptautinių mokslo žurnalų (daugelio su citavimo indeksu) recenzentė.

Žr. www.researchgate.net/profile/Liliana_Katinas/contributions.

Praktinė patirtis. Kaip pakviesta profesorė skaitė kursus 17-oje universitetų (JAV, Čilėje, Ispanijoje, Argentinoje, Urugvajuje ir kt.). Jos praktinę patirtį gerai įvardija pelnytas pripažinimas: Argentinos aukso medalio ir Stebbins medalio (ir kitų medalių; visų už pasiekimus moksle ir pedagoginėje veikloje) kavalierė.

Kita informacija. Visi keturi Liliana Katinas seneliai yra XX a. pradžios išeiviai iš Lietuvos (Vilniaus, Ukmergės, Kauno ir Marijampolės), todėl abu Argentinoje gimę Liliana tėvai yra Argentinos lietuviai. Tai būtų pirmas profesorės vizitas Lietuvoje.

Visada yra naudinga ir įdomu matyti geriausius užsienio dėstytojus, pajausti skirtingas dėstymo metodikas, gauti daugiau ir įvairiapusių žinių ir suvokti, kad studijos yra tikrai įdomios ir vertingos.

„Thermo Fisher Scientific“ stipendija magistrams

Kviečiame iki rugsėjo 14 d. teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama ilgametį bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto magistro 1 kurso studentus Bendrovėje rengti antrosios (magistro) studijų pakopų baigiamuosius darbus.

Geriausiems studentams, kurie 2017-2018 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos.

Magistro studijų studentams skiriamos stipendijos dydis yra 1772 Eur (vieneriems mokslo metams). Stipendiją Vytauto Didžiojo universitetas mokės lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskyrus stipendiją, jos gavėjas nepraras galimybės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.

Paraiškas magistro 1 kurso studentai turi pateikti iki 2017 m. rugsėjo 14 d. imtinai.

Studentai turi pristatyti šiuos dokumentus:

gyvenimo aprašymą (CV);
motyvacinį laišką, Jame studentai turi nurodyti baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, temą;
bakalauro diplomo ir priedėlio kopijas;
bakalauro darbą el. formatu;
valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir trumpą studento kitų studijų pasiekimų ir visuomeninės veiklos charakteristiką (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra);
katedros (instituto) ar grupės darbo vadovo ar darbovietės vadovo rekomendacija būtų pranašumas.

Dokumentus prašome siųsti Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanatui (el. paštu dek@gmf.vdu.lt) ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (el. paštu kristina.poce@thermofisher.com), el. laiško pavadinime nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai gauti.

Informacija apie paskirtas stipendijas bus paskelbta VDU bei VDU Gamtos mokslų fakulteto tinklalapyje iki 2017 m. rugsėjo 26 d. imtinai.

„Thermo Fisher Scientific“ vardinės stipendijos yra skiriamos nuo 2011 m. Stipendijos tikslas – skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros gabius ir motyvuotus Vytauto Didžiojo universiteto studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovus Kristiną Pocę: elektroniniu paštu kristina.poce@thermofisher.com, telefonu +37069979843.

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos 2017 VDU Thermo Fisher konkurso salygos_M.

Dabarties ir ateities “neurotechnologijos”

Vytauto Didžiojo universitete Gamtos mokslų fakultete vienintelės vykdomos Lietuvoje bakalauro studijų programos „NEUROTECHNOLOGIJOS“ dėstytojas Šarūnas Ašmantas ir studijų programos vadovas prof. Saulius Šatkauskas pasakoja, kam yra naudojamos neurotechnologijos ir kokios jų pritaikymo galimybės dabartyje bei ateityje.

Viena mėgstamų žiniasklaidos temų yra žmogaus ateities prognozavimas. Šiuo metu šioje tematikoje yra gausybė medžiagos. Kad sėkmingai prognozuoti ateitį, reikia būti gerai susipažinus ne tik su dabartimi, tačiau ir su praeitimi, kad suprasti kai kuriuos technologijų evoliucijos dėsningumus. Aprėpti civilizacijos vystymąsi vienam žmogui yra pernelyg sudėtinga. Tačiau geras specialistas, nuolat sekantis savo sritį, gali numatyti savo mokslo šakos vystymąsi ir jos sukurtų technologijų diegimą kasdieniniame gyvenime. Kad ir kokios neginčijamos pasirodytų šios pranašystės, pernelyg rimtai į jas nežvelkime, tai galimi technologijų vystymosi ateityje scenarijai, tačiau nebūtinai viskas taip ir vyks. Bandant numatyti Neurotechnologijų vystymąsi ateityje, būtina žinoti kas šioje srityje pasiekta jau dabar.

Egzoskeletai. Šis žmonijos išradimas, dar visai neseniai buvęs fantastinių filmų elementu, šiuo metu jau skinasi vietą gyvenime. Žodis egzoskeletas šiuo metu turi dvi reikšmes: pirmoji – tai vabzdžius dengiantis kietas chitininis šarvas palaikantis jų kūno formą, antroji – tai techninis įrenginys uždedamas ant žmogaus kūno ir atkartojantis žmogaus kūno judesius. Paprastai tai būna įrenginys turintis šarnyrines jungtis, su įmontuotais elektros varikliais, kūno dalių kopijoms judinti. Ant galūnių yra uždedami jutikliai, kurie dideliu greičiu kopijuoja mūsų kūno judesius. Šis prietaisas padeda net ir silpnam žmogui pasiekti jėgą, leidžiančią nugalėti geriausius pasaulio imtynininkus. Iš pradžių ši idėja buvo eksploatuojama kariškių. Dar XX amžiaus septintame dešimtmetyje JAV mokslininkai buvo iškėlę pėstininko, su titaniniais šarvais idėją, kuris galėtų judėti greičiau, nei pėstininkas be šių šarvų. Šiuo metu yra sugalvoti įvairūs egzoskeletai, padidinantys kario jėgą. Egzoskeletai taip pat gali būti patogus žmogaus pagalbininkas ir pakrovimo darbuose. Krovėjas naudodamas egzoskeletą galės pakelti kelis kartus daugiau nei jis pats gali. Tačiau populiariausia egzoskeletų taikymo šaka bus medicina. Netolimoje ateityje egzoskeletas taps neatsiejamu senų žmonių, taip pat žmonių turinčių judėjimo aparato sutrikimus, palydovu, leidžiančiu pastarajam be pagalbininkų pasivaikščioti po miestą, ar atlikti buities darbus. Taigi šis žmogaus kūrinys apjungiantis žinias apie smegenis ir mechatronikos pasiekimus bus ateities žmogaus kasdienybė.

Dirbtiniai jutimo organai. Nepaisant visų šiuolaikinės civilizacijos pasiekimų, žmonės neišvengiamai susiduria su senatve. Senėjimas yra natūralus procesas, tačiau jis suteikia daug kasdieninio gyvenimo nepatogumų. Vienas iš jų, yra jutimo organų silpimas. Tačiau jutimo organai prarandami ne tik senėjimo dėka, juos praranda ir jauni žmonės, tai atsitinka dėl įvairių ligų ir nelaimingų atsitikimų kaltės. Jeigu, sakykime, uoslės ar skonio organų praradimas žmogaus gyvenimo kokybę pablogina, tačiau gyventi vis tiek galima, tai klausos ir regos organų praradimas padaro ženklią įtaką žmogaus gyvensenai. Tokiam žmogui anksčiau buvo viena išeitis. Jutimo organo pakeitimas, donoro organu. Akis galima gauti iš žuvusių donorų, o štai su ausimis yra kur kas sunkiau. Ir čia į pagalbą ateina šiuolaikinės neurotechnologijos, su dirbtiniais jutimo organais. Labiausiai vykęs šiuo metu yra ausų implantas, kuris nors gali atstatyti klausą, tačiau pilnai ausies nepakeičia. Implantas yra įvedamas į ausies sraigę, dar vadinamą vidine ausimi. Išorės garsai priimami mikrofonu ir paverčiami elektriniais signalais, kurie apdorojami mikroprocesoriaus pagalba siunčiami į implantą, kuris dirgindamas klausos nervus sukuria garsą.

Su akių implantais taip pat intensyviai dirbama. Vis tik, akių implantų konstrukcija šiame neurotechnologijų išsivystymo etape kol kas padeda nedaug. Tiesiog daugumoje eksperimentinių sistemų signalas paduodamas tiesiogiai į pažeistos akies tinklainę. Netolimoje ateityje videokameros vaizdas bus paduodamas į regos žievę pakaušyje, klausos signalai paduodami į klausos signalus apdorojančią žievę smegenyse. Be abejo, visi dirbtiniai jutimo organai prie žmogaus smegenų yra prijungiami chirurginiu būdu, kas nėra taip jau paprasta ir saugu.

Šalia invazinių metodų egzistuoja neinvaziniai metodai. Sakykime yra sukurta dirbtinė regos sistema sinestezijos reiškinio pagrindu. Sinestezija – tai toks neurofiziologinis reiškinys, kai vienos jutimo sistemos jutimo organus perima kitos jutimo sistemos analizatorius. Grubiai kalbant galima sakyti matome akimis ir girdime ausimis. Mokslininkai pastebėjo, kad galima žmogų išmokyti matyti liežuviu. Taigi neurotechnologai sugalvojo ganėtinai įdomų įrenginį, kuriame panaudojamas sinestezijos efektas. Ant žmogaus galvos tvirtina videokamera, o ant liežuvio speciali matrica į kurią patenka videokameros signalai ir pagal tam tikrą algoritmą yra dirginamas liežuvis. Kas nuostabiausia, naudojant šią technologiją išmokstama matyti liežuviu. Ją gali įvaldyti ne tik neregiai, tačiau ir puikiausiai matantys žmonės.

Dirbtinės galūnės. Rankų arba kojų praradimas nėra toks jau retas reiškinys žmonių tarpe. Šiuolaikinė civilizacija stengdamasi pagelbėti šiems žmonėms yra sugalvojusi pakankamai daug visokiausių išradimų. Deja, dauguma jų tik dalinai atstato prarastas galūnių funkcijas, todėl ieškoma kitų būdų. Šiuo metu sparčiai vystomi tyrimai susiję su mechatroninių galūnių kūrimu. Tokios dirbtinės galūnės būtų valdomos mūsų nervų sistemos generuojamais signalais, tartum tai būtų natūrali galūnė. Signalai yra analizuojami integruotų kompiuterių, kurie valdo miniatiūrinius elektros variklius, valdančius galūnę. Tačiau tokia sukurta galūnė kol kas dar negali jausti, todėl dabartiniu metu atliekama gausybė tyrimų, kaip perduoti signalą iš galūnėje įtaisytų jutiklių atgal į žmogaus smegenis.

Žmogaus smegenimis valdomi robotai. Jeigu mes galime smegenų pagalba valdyti galūnes, tai kodėl negalima būtų valdyti sakykime alternatyvaus kūno? Ir iš tiesų tai yra įmanoma! Žmogau smegenys gali išmokti valdyti prie jų prijungtus įrenginius. Šiuo tikslu būtina prijungti smegenų signalų jutiklius prie smegenų. Šiuos signalus galima registruoti invaziniais ir neinvaziniais metodais. Invaziniai metodai yra gana sudėtingai, nes reikalauja atlikti chirurgines operacijas, kurių metu specialūs elektrodai yra įvedami į tam tikras galvos smegenų vietas, arba tiesiog pajungiami smegenų žievės paviršiuje. Nepaisant kad šie metodai yra pakankami efektyvūs ir tikslūs, tačiau dėl savo sudėtingumo kol kas nėra plačiau naudojami. Tarp neinvazinių metodų labiausiai yra paplitę du metodai, tai elektroencefalograma (EEG) ir artimųjų raudonai šviesai infraraudonųjų spindulių spektroskopija (NIR).

Šių metodų pagalba galima nuskaityti smegenų signalus uždėjus ant galvos specialius jutiklius. Užfiksuoti signalai yra sustiprinami ir perduodami apdorojimui į kompiuterį, iš kurio jie perduodami į valdomą prietaisą. Tiesa, tik prijungus savo smegenis prie roboto, jums greičiausiai iš pat pradžių jo valdyti visiškai nepavyks. Jūsų smegenys privalės išmokti robotą valdyti, taip kaip kažkada vaikystėje jūs mokėtės vaikščioti. Tai užtruks tam tikrą laiką. Neinvaziniai metodai vystosi labai greitai. Ir net tik todėl, kad jie yra neurotechnologams prieinami be medikų pagalbos, tačiau dar ir todėl, kad šiuos metodus, mėgsta naudoti mokslo mėgėjai. Dabartiniu metu pasaulyje yra užgimę patys įvairiausi neurotechnologijų startuoliai, gaminantys atviro kodo įrangą neurotechnologijų entuziastams. Šiuo metu šių neurotechnologijų sąraše yra įvairūs eksperimentiniai vežimėliai, bandomosios komunikavimo sistemos, leidžiančios susikalbėti su nekalbančiais pacientais, įvairios karinės neurotechnologijos, leidžiančios daug efektyviau valdyti kovos mašinas ir, savaime suprantama, buities neurotechnologijos. Iš buitinių neurotechnologijų yra paminėtini įvairūs žaisliniai robotai ar jų konstruktoriai. Šias priemones galime sutikti ir tokios garsios kompanijos, kaip “Lego” robotukuose. Spėriai “Lego” besivejanti kompanija “Mackeblok” taip pat sėkmingai darbuojasi šioje srityje. Nesenu laiku pasirodė keistas startuolis “Neuron Open”, kuris mėgina išmokinti žmogų buitinius prietaisus valdyti iš sapno.