Daktaro diplomų, docento ir profesoriaus atestatų įteikimas

Vasario 28 d., trečiadienį, 16 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyko VDU Senato posėdis, kurio metu buvo įteikti daktaro diplomai, docento ir profesoriaus atestatai bei pagerbiami jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Visas renginio nuotraukas rasite bit.ly/2HWPwMT.

Profesoriaus vardas suteiktas:
Prof. Eugenijai Kupčinskienei;
Prof. Sauliui Šatkauskui.

Docento vardas suteiktas:
Doc. Daivai Ambrasienei;
Doc. Gintarei Sujetovienei;
Doc. Jūratei Žaltauskaitei.

Mokslo daktaro laipsnis suteiktas:
Dr. Jolantai Antanaitienei;
Dr. Astai Aleksandravičienei;
Dr. Martynui Maciulevičiui;
Dr. Ramūnui Vilčinskui;
Dr. Auksei Miškinytei;
Dr. Ingai Petravičienei;
Dr. Valeryiai Mikalayevai;
Dr. Irmai Žemaitei.

 

2-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Smart Bio“

Gerbiamieji kolegos,

Nuoširdžiai kviečiame jus dalyvauti 2-ojoje tarptautinėje biomedicinos mokslų konferencijoje „Smart Bio“, kuri vyks 2018 metų gegužės 3 – 5 dienomis Vytauto Didžiojo universitete.

Konferencijos temos:

  • Ekologija ir aplinkotyra
  • Bendroji, molekulinė ir ląstelės biologija
  • Mikrobiologija
  • Anatomija ir fiziologija
  • Imunologija
  • Biochemija
  • Biofizika
  • Biotechnologija
  • Bioinformatika
  • Parazitologija
  • Bioįvaorovė
  • Botanika

Registracija į konferenciją vyksta iki 2018 metų kovo 31 dienos.

Vytauto Didžiojo universiteto Rektoriaus potvarkiu Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto bei Lietuvos Edukologijos universiteto darbuotojai ir studentai nuo registracijos mokesčio yra atleidžiami.

Konferencijos pranešimų medžiaga gali būti publikuojama žurnaluose Biologija (Clarivate Analytics WOS) ir Enviromental Research, Engineering and Management (SCOPUS).
Konferencijos internetinis puslapis icsb.vdu.lt
Elektroninis paštas susirašinėjimui ICSBinfo@vdu.lt

L. Mažyliui – suteikiamos VDU Garbės profesoriaus regalijos

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu profesoriui Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos. Įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) dalyvaus bei šventinę kalbą sakys VDU Tarybos pirmininkas prezidentas Valdas Adamkus.

Pasak profesoriaus Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atsiradimas žmonėms siejasi su džiaugsmingumu, tuo tarpu regalijų suteikimas kelia labiau rimties, pagarbos kupinas emocijas. „Taip, išties tai yra labai svarbus momentas – Liudo Mažylio asmuo atsiduria šalia kitų universiteto Garbės profesorių, kurių nuopelnai Lietuvai ir pasauliui yra be galo svarbūs. Tas lyginamasis kontekstas, kuomet net baugu įvardinti šiuos iškilius žmones, jų nuopelnus bei tyrinėjamas sritis, nuteikia labai įpareigojančiai ir pagarbiai, sukelia pačias rimčiausias emocijas“, – mintimis dalijasi profesorius. Nutarimas suteikti L. Mažyliui VDU Garbės profesoriaus vardą buvo priimtas dar praėjusių metų birželio mėnesį VDU Senato posėdžio metu.

Lietuvos šimtmečio ir VDU istorijos sąšaukos

Vytauto Didžiojo universiteto tradicijos pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.

Profesoriaus L. Mažylio teigimu, 1922 m. vasario 16 dieną įkurtas Lietuvos universitetas tuometinėje šalyje atliko itin svarbų vaidmenį, nes rengti specialistus įvairioms visuomenės gyvenimo sritims Lietuvoje buvo tikrai nemažas iššūkis. „Vasario 16-oji – tai diena, kuomet minime valstybingumo ir intelektualumo sinergiją, nes universitetas neįmanomas be valstybės, o valstybės raida neįmanoma be universiteto. Vasario 16-osios sąsaja tarp Lietuvos valstybės ir Vytauto Didžiojo universiteto yra ir labai simboliška, ir užpildyta realiu turiniu. Juos sieja ir data, ir suvokimas: valstybės raida neįmanoma be akademinės minties proveržių. Tai turime suvokti, tikiu, kad visi ir suvokiame: akademinė bendruomenė, valstybės institucijos ir visa Lietuva“, – pasakoja profesorius L. Mažylis.

Visa šiandieninio demokratiško ir laisvo Vytauto Didžiojo universiteto istorija siejasi su Lietuvos valstybės šimtmečio istorija – Vasario 16-oji, tarpukaris, sovietinės okupacijos įtaka ir universiteto reorganizavimas. Nepaisant visų įvykių, VDU akademinė tradicija ne tik išliko, bet ir toliau ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje. Nenuostabu, kad Lietuvai vaduojantis ir papūtus laisvesniems Sąjūdžio vėjams, 1989 m. būtent išeivijos atstovai ženkliai prisidėjo prie VDU atsikūrimo. Išeivijos idėjos yra tai, kas jungia dabar VDU garsinantį artes liberales (liet. laisvųjų menų) principą ir tarpukario patriotiškumą. Prezidentas V. Adamkus kaip pavyzdį pateikia VDU atkūrimą 1989 m., kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja, negu realybė, tačiau aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti.

„Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą ir ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo darbe, kuris buvo unikalus atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – pasakoja VDU Atkuriamojo Senato narys V. Adamkus.

Šimtmečio proga – palinkėjimas ieškoti bendrų raidos taškų

Pasak prof. Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atradimas, tarsi Lietuvos valstybingumo, tapatybės susigrąžinimas, suteikė daug gerų emocijų šalies piliečiams. „Esminis momentas čia yra pats akto dingimas: lietuvių tauta dėl to tarsi išgyveno, patyrė vos ne nepilnavertiškumą be savo valstybės paso. Tarsi tas praradimas vertė jaustis kaltais, abejoti, jog galbūt istorijos „bangose“ padarėme ką ne taip, nors ir žinojome, kad tai yra susieta su XX amžiaus įvykiais. Visas šis nusivylimas užsipildo džiugesiu, kuomet aktas atsiranda, ir tuomet kyla kiekybės ir kokybės klausimas – kiek visgi daug teigiamų emocijų patyrėme per šį trumpą laiką nuo praeitų metų kovo 29 dienos“, – pasakoja prof. L. Mažylis.

Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai ir jos piliečiams, pradedant naują Nepriklausomybės šimtmetį, profesorius akcentuoja dinamiškumą ir atsakomybę kasdieniniame ir valstybiniame lygmenyje. „Mėgstu pabrėžti, kad pagarbus bei taikus požiūris į istoriją gali vesti į itin šviesią ateitį. To ir palinkėčiau kiekvienam piliečiui – suvokiant, kad istorija yra rekonstruojama, ieškoti vienijančių, prie bendro tikslo vedančių valstybės ir jos raidos taškų, – teigia profesorius. – Gal aš ir linkęs būti optimistu, bet po Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto atsiradimo aš regiu išmanios pilietiškos visuomenės, atsparios dviprasmybėms, daigus. Išminties, kaip tautai, šaliai ir pasaulio piliečiams aš linkiu ir artimesnei, ir tolimesnei ateičiai“.

Šiuo metu profesorius iki vasario pradžios lanko lietuvių bendruomenes Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kalbėdamas apie Lietuvos šimtmetį, L. Mažylis akcentuoja šalies piliečių tinklą visame pasaulyje. „Amerikos lietuvių bendruomenė fiziškai, finansiškai, diplomatiniais ir kitais būdais prisidėjo prie politinių procesų pagreitinimo Lietuvoje, kad šalies nepriklausomybę skelbiantis Vasario 16-osios aktas būtų ne tik priimtas, bet ir 1918 metų pabaigoje jau pradėtas įgyvendinti, – teigia VDU profesorius. – Man teko ir tenka susidurti su įvairaus amžiaus pasaulio lietuviais, kuriems bandoma klijuoti „emigrantų“ etiketė – nesutikčiau su tuo, nes jie yra mūsų tautos dalis, apie Lietuvą ir jos istoriją, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, mąstanti tokiomis pat kategorijomis, todėl reikia branginti šią mūsų visuomenės dalį, tol, kol jo bent dalis širdies yra gimtojoje šalyje“.

Renginio svečiams – lietuvių kompozitorių muzika ir žemėlapių paroda

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas renginys, kur savo šventines kalbas sakys VDU garbės daktaras, prezidentas V. Adamkus ir prof. L. Mažylis, yra atviras visai visuomenei. Po iškilmingo regalijų įteikimo, 14 val., didžiojoje salėje prasidės VDU Kamerinio orkestro ir VDU Akademinio choro „Vivere Cantus“ šventinis koncertas, kurio metu bus atliekami G. Kuprevičiaus, M. K. Čiurlionio, Z .Bružaitės, T. Makačino, V. Kudirkos, J. Naujalio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Solistai – VDU Muzikos akademijos absolventai, Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvo nariai: sopranas Ingrida Kažemėkaitė ir baritonas Andrius Apšega. Diriguos VDU Kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.

Renginio metu VDU didžiosios salės 2 a. fojė veiks „Senųjų Lietuvos žemėlapių“ paroda. 2004 m. vasarą 50-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės Hiutenfelde (Vokietija) metu dr. Jonas Norkaitis Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo savo sukauptą didelę apie 300 metų senumo žemėlapių kolekciją. Senieji žemėlapiai atspindi istorinius įvykius, tautų ir valstybių raidą; pasak parodos organizatorių, praskleidus istorinės užmaršties skraistę čia galima rasti fizinės geografinės ir prasmingos visuomeninio pobūdžio informacijos. Tai svarbus šaltinis ne tik istorikui profesionalui, bet ir įdomi, praeitį liudijanti medžiaga kiekvienam visuomenės piliečiui, besidominčiam savo valstybės praeitimi. Po iškilmingo Senato posėdžio paroda bus perkelta į VDU istorijos menę S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58) ir kovo 1-15 d. bus atvira lankytojams.

Netekome profesorės Vidos Stravinskienės

2017 m. gruodžio 30 d. mirė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros profesorė habil. dr. Vida Stravinskienė. Universitetas reiškia nuoširdžią užuojautą mokslininkės artimiesiems, draugams ir kolegoms.

Atsisveikinimas su prof. habil. dr. Vida Stravinskiene vyksta laidojimo namuose „Rimtis“ (A. Juozapavičiaus pr. 1). Išlydima šiandien, sausio 4 d., 12 val., laidojama Šlienavos kapinėse.

Vida Stravinskienė gimė 1952 m. Pakruojo rajone, Būčiūnų kaime. Nuo pat jaunystės labai domėjosi augalais ir gyvūnais. Baigiant vidurinę mokyklą nebuvo abejonių ir svarstymų, kur mokytis toliau, žinojo, kokią specialybę rinktis ir kur link savo profesinę veiklą nukreipti.

1975 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete įgijo miškų ūkio inžinieriaus diplomą. Pagal paskyrimą pradėjo dirbti Lietuvos miškų mokslinio tyrimo institute. Čia parengė ir 1981 m. Maskvoje apgynė žemės ūkio mokslų kandidato (miškininkystė) disertaciją tema „Šlapių Lietuvos miškų dendroklimatologiniai tyrimai, jų taikymas prognozavimui ir miškų nusausinimo dendroindikacijai“.

1975 metais V. Stravinskienė įsidarbino Lietuvos miškų institute, kur vyr. mokslo darbuotoja išdirbo net 21 metus. 1996 m. mokslininkė pradėjo dirbti VDU Gamtos mokslų fakultete. Savo sukauptas praktines ir teorines žinias perteikė būsimiems aplinkotyros ir aplinkosaugos specialistams. 1998 m. mokslininkei suteiktas VDU docentės vardas. 2000 m. ji apgynė biomedicinos mokslų srities ekologijos ir aplinkotyros krypties habilitacinį darbą „Klimato veiksnių ir antropogeninių aplinkos pokyčių dendrochronologinė indikacija Lietuvoje“. Už šį darbą V. Stravinskienei buvo suteiktas habilituotos daktarės mokslo laipsnis, o 2001 suteiktas VDU profesorės vardas.

Profesorė buvo Lietuvos mokslo tarybos ekspertė, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ekspertė, VMSF biomedicinos mokslų ir prioritetinių mokslo programų ekspertų komitetų narė, žurnalo ,,Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ tarptautinės redkolegijos narė.

Per savo gyvenimą V. Stravinskienė parašė virš 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Profesorė – monografijų „Klimato veiksnių ir antropogeninių aplinkos pokyčių dendrochronologinė indikacija“ (2002), „Lietuvos svetimžemiai augalai“ (2016) bei vadovėlių „Bendroji ekologija“ (2002), „Aplinkos bioindikacija“ (2009) autorė.

Šviesus atminimas išliks ją mylėjusių studentų ir su ja ilgus metus dirbusių VDU darbuotojų  atmintyje. Profesorė buvo aukščiausios kvalifikacijos specialistė, savo žinias su meile dalijusi studentams, o kartu paprastas ir labai nuoširdus žmogus, mokantis išklausyti, padėti ir pradžiuginti.

Parodoje Strasbūre – VDU mokslininkų darbai

Strasbūre vykusioje gyvybės mokslų srities parodoje „BioFit 2017“ buvo pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų darbai –  atliekami tyrimai, teikiamos paslaugos ir kuriamų produktų prototipai.

Parodos jungtiniame Santakos slėnio stende VDU atstovavo mokslo paslaugų vadybininkė Dalytė Mardosaitė-Busaitienė, LSMU – mokslo darbuotoja Aistė Jekabsone, o KTU – Santakos slėnio asociacijos administracijos direktorius prof. Sigitas Stanys.

Iš kairės į dešinę: „Life Science Baltic“ projekto vadybininkė Monika Glinskytė, VDU  mokslo paslaugų vadybininkė Dalytė Mardosaitė-Busaitienė, Santakos slėnio asociacijos administracijos direktorius prof. Sigitas Stanys, LSMU mokslo darbuotoja Aistė Jekabsone.

Parodoje „BioFit 2017“ dalyvavo daugiau nei 1200 atstovų iš daugiau nei 800 skirtingų organizacijų: diagnostikos, farmacijos ir biotechnologijos įmonių, akademinių grupių ir mokslo institucijų.

Renginio metu buvo pristatyti VDU Gamtos mokslų fakulteto vykdomi projektai, atliekami tyrimai, teikiamos paslaugos ir kuriami produktai gyvybės mokslų srityje. Informacija apie fakulteto mokslininkų darbus buvo skleidžiama keliais būdais: bendraujant su įmonių, akademinių grupių ir mokslo institucijų atstovais jungtiniame Santakos slėnio stende, kalbinant šių tikslinių įmonių atstovus parodos stenduose ir dalinant lankstinukus. Tai pat jungtiniame Santakos slėnio stende buvo galima paragauti sauso medaus ir susipažinti su VDU Atviros prieigos centru bei jo teikiamomis paslaugomis.

Paroda „BioFit 2017“ veikia kaip platforma, skirta kurti partnerystes tarp didelių farmacijos įmonių, biotechnologijos ir diagnostikos bendrovių bei viešųjų mokslinių tyrimų institucijų, akademinių grupių.

VDU  mokslo paslaugų vadybininkė Dalytė Mardosaitė-Busaitienė su  „ONO PHARMA UK LTD“ farmacijos įmonės atstovais ir „Life Science Baltic“ projekto vadybininke Monika Glinskyte

Paroda „BioFit 2017“ vyko lapkričio 28-29 d. Ši paroda – puiki galimybė užmegzti ryšius su didelėmis diagnostikos, farmacijos ir biotechnologijos įmonėmis ir korporacijomis, nes įmonės mielai konsultuoja ir dalinasi informacija.

MITA renginyje – VDU absolvento atradimas

Jau antrus metus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdomoje kampanijoje „Mokslas –verslui“ žiniasklaidai ir visuomenei buvo pristatyti svarbiausi mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatai bei aptarti ateinančių metų planai. Renginyje buvo galima susipažinti su 37 lietuviškomis inovacijomis, tarp jų – ir VDU GMF absolvento E. Treskovskio sukurta naujove, sauso jogurto kąsneliais.

Jogurto kąsneliai gaunami naudojant natūralių ir unikalų džiovinimo būdą, kuris iš jogurto sublimacijos būdu išgarina vandenį. Jis vadinamas liofilizacija. Tai – vienas pažangiausių šiuo metu egzistuojančių džiovinimo būdų, kuris iki šiol Lietuvoje dažniausiai buvo taikomas uogų ir vaisių konservavimui. Skaičiuojama, kad tinkamai laikant liofilizuoti produktai išsaugo maistines savybes net iki kelerių metų. Džiovinant jogurtą gaunamas rezultatas yra gerųjų savybių koncentratas: vieninteliame sauso jogurto kąsnelyje yra išsaugoma kelis kartus daugiau maistinių medžiagų negu skysto pavidalo jogurto šaukšte. Taip džiovintas jogurtas išlaiko savo skonį ir spalvą.

Renginio metu VDU mokslo ir paslaugų vadybininkė Dalytė Mardosaitė-Busaitienė pristatė VDU startuolio inovaciją – sausą medų.

VDU mokslo ir paslaugų vadybininkė tikisi, kad sauso medaus inovacija paskatins maisto pramonės įmones plačiau naudoti medų gaminiuose. Sausas medus galioja dvigubai ilgiau, jis yra paprastai ir lengvai dozuojamas bei valomas, o svarbiausia – išsaugomos visos gerosios natūralios medaus savybės. Tuo galėjo įsitikinti ir renginio svečiai, degustuodami sauso medaus ir liofilizuotų aviečių pieno kokteilius.

Reitingai

„Reitingai“ paskelbtame 2018 m. universitetų studijų krypčių reitinge Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) vėl pateko tarp trijų geriausių universitetų (užėmė trečią ar aukštesnę vietą) daugelyje studijų krypčių:trečią arba aukštesnę vietą VDU užėmė 26 bakalauro ir 22 magistrantūros studijų kryptyse.

Gamtos mokslų fakulteto bakalauro studijų programos užėmė pirmą vietą tarp visų šalies universitetų:
APLINKOTYRA IR EKOLOGIJA
BIOCHEMIJA

Gamtos mokslų fakulteto magistro studijų programos užėmė antrą vietą tarp visų šalies universitetų:
APLINKOSAUGOS ORGANIZAVIMAS
MOLEKULINĖ BIOLOGIJA IR BIOTECHNOLOGIJA

Programos vykdomos Aplinkotyra ir ekologija, Molekulinė biologija, biofizika ir biochemija studijų kryptyse.

Aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų dotacija

GMF mokslininkų grupė pateko tarp laimėjusiųjų konkursą aukšto lygio mokslinių tyrimų finansavimui. Tarptautiniai ekspertai, įvertinę projektą pagal jo naudą ir kokybę, finansuotinu pripažino VDU GMF mokslininko projektą, susijusį vėžio gydymu.

Pagrindinius vertinamų projektų paraiškų atrankos kriterijus – projekto kokybę, tyrimo perspektyvumą bei pareiškėjo mokslinę kvalifikaciją.

3.3-LMT-K-712-01-0188, „Bioaktyvių medžiagų pernaša į ląsteles ir audinius taikant elektroporaciją ir sonoporaciją tikslinei ir sisteminei navikų terapijai“, mokslinio tyrimo vadovas prof. Saulius Šatkauskas, bendra projekto vertė – 599.016,77 Eur.

 

Piktybiniai navikai išlieka viena iš opiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Šių pacientų gydymui naudojami priešvėžiniai preparatai dažnai sukelia sisteminius šalutinius efektus. Todėl kartu su naujų priešvėžinių preparatų kūrimu, intensyviai kuriamos ir vystomos įvairios tikslinės ir kontroliuojamos vaistų pernašos sistemos. Šiuo metu aiškiai yra parodyta, kad bioaktyvių junginių pernaša į ląsteles ir audinius gali būti pasiekta pralaidinant ląstelių membranas fiziniais metodais, susijusiais su elektrinių laukų ar ultragarsinių laukų taikymu, kas atitinkamai gali sukelti ląstelių elektroporaciją ar sonoporaciją. Šių metodų vystymo perspektyvumą akivaizdžiai reprezentuoja priešvėžinė elektrochemoterapija (ECT), kuri šiuo metu taikoma daugelyje Europos šalių, gydant pacientus sergančius paviršiniais navikais. Nors ECT sukelia pilną atsaką 85% atveju, kol kas ji apsiriboja tik lokalių navikų gydymu. Tam, kad po lokalaus naviko poveikio navikui taikant būtų galima pasiekti priešvėžinio poveikio metastazėms, būtina skatinti priešvėžinį imunitetą ir sukelti sisteminį terapinį efektą metastazių gydymui. Šie efektas gali būti pasiektas elektroporacijos ir sonoporacijos metodais navikinėse ląstelėse reguliuojant kalcio koncentraciją, medžiagų, skatinančių imunogeninę ląstelių žūtį ištekėjimą bei ECT derinant su derinant ECT su genų terapija, transfekuojant navikinį audinį genai koduojančiais imuninį atsaką reguliuojančiais citokinais. Projekto metu derinant navikinio audinio transfekciją citokinus koduojančiais genais ir negrįžtamą poraciją, kalcio jonų ir/ar priešvėžinių preparatų elektropernašą bei sonopernašą bus siekiama nustatyti sąlygas didinančias tikslinės ir sisteminės navikų terapijos efektyvumą metastazių slopinimui. Siekiant padidinti tikslinę vaistų pernašą į gilesnės lokalizacijos navikus kartu bus vystomas sonoporacijos metodas, taikant nanološus, galinčiais ne tik pernešti vaistus, bet ir gerai pasiskirstyti ultragarsu veikiamame audinyje.

Kandidatės į 2017 m. Lietuvos mokslo premiją paskaita

Lietuvos mokslų akademija organizuoja kandidatų į 2017 m. Lietuvos mokslo premiją ir jų darbų pristatymo renginius (paskaitas-diskusijas).

Š. m. gruodžio 5 d. 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto

prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė skaitys paskaitą „Ar saugu augti ir gyventi Lietuvoje aplinkos epidemiologijos požiūriu?“.

Renginys vyks Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius).

 

Podoktorantūrinės stažuotės konkurso rezultatai

Lietuvos mokslo taryba, vykdydama Europos Sąjungos investicinių fondų Visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimo sutartį su LR švietimo ir mokslo ministerija, patvirtino podoktorantūros stažuočių paraiškų konkurso laimėtojus, tarp kurių – 2 GMF projektai.

Aplinkotyros katedros daktarė  Austra Dikšaitytė gavo podoktorantūrinę stažuotę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre. Projekto pavadinimas: Vasarinio rapso (Brassica napus L.) metabolinis atsakas neigiamiems klimato kaitos padariniams (42.502,40 Eur)

LMT nurodo, kad podoktorantūros stažuočių projektus vertino išskirtinai tarptautinės ekspertų grupės. Pagrindiniai atrankos kriterijai – podoktorantūros stažuotės projekto vadovo mokslinė kompetencija, podoktorantūros stažuotojo mokslinė patirtis ir kompetencija, stažuotės projekto parengimo kokybė ir įvykdomumas, mokslinio tyrimo projekto idėja ir reikšmė.

„Finansuojami tarptautinių ekspertų itin aukštai ir aukščiausiai įvertinti podoktorantūros stažuočių projektai. Tai rimta paskata ir pripažinimas jauniesiems mokslininkams, siekiantiems įgyti tyrimų patirties, įsisavinti naujas metodikas, išsklaidyti abejones dėl savo galimybių ir siekti aukšto tarptautinio mokslinio lygio“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.

Podoktorantūros stažuočių projektams skirta 4 350 000 eurų. Lėšos numatytos dvejų metų stažuotojo moksliniams tyrimams, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus, ekspedicijas bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti. Stažuotės prasidės 2017 metų gruodžio mėnesį.

Podoktorantūros stažuočių paraiškų konkurso rezultatai skelbiami Tarybos svetainėje.

GMF projektai, kuriems skirtas finansavimas

Nr. Paraiškos kodas Projekto pavadinimas Bendra projekto vertė, Eur
09.3.3-LMT-K-712-02-0200

Candida genties mielių atsparumo priešgrybeliniams junginiams įveikimo būdų paieška.

Vadovas prof. Rimantas Daugelavičius

 53,813.76
09.3.3-LMT-K-712-02-0202

Miniatiūrizuotų bioreaktorių kūrimas, vystymas ir pritaikymas autonominėje įrangoje.

Vadovas prof. Mihkel Kaljurand

 53,845.79

 

Skip to content