CIFTIS parodoje – VDU GMF mokslininkų darbai

Gegužės 28 – birželio 1 d. Pekine vykusioje CIFTIS mokslo ir technologijų tarptautinio lygio parodoje buvo pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) mokslininkų darbai – atliekami tyrimai, teikiamos paslaugos ir kuriami produktai.

Parodos jungtiniame „Open R&D Lietuva“ stende, kurį kuruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) VDU atstovavo GMF dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius, Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys, mokslo paslaugų vadybininkė Dalytė Mardosaitė-Busaitienė.

CIFTIS parodoje Lietuvos mokslininkai pristatė atliekamus tyrimus, teikiamas paslaugas ir kuriamus produktai gyvybės mokslų srityje. Informacija apie fakulteto mokslininkų darbus buvo skleidžiama keliais būdais: bendraujant su kompanijų, akademinių grupių ir mokslo institucijų atstovais jungtiniame „Open R&D Lietuva“ stende, kalbinant šių tikslinių įmonių atstovus parodos stenduose ir dalinant lankstinukus. Tai pat jungtiniame „Open R&D Lietuva“ stende buvo galima paragauti sauso jogurto ir susipažinti su VDU GMF esančiomis laboratorijomis.

Gegužės 29 d. jungtiniame „Open R&D Lietuva“ stende lankėsi finansų ministras Viliumi Šapoka, finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė, komercijos atašė Kinijoje Arūnas Karlonas, Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionyte. Jungtiniame stende lankytojai domėjosi išmaniuoju maistu, lazerių ir sveikatos technologijomis. Ragavo sauso jogurto kąsnelių.

Gegužės 30 d. kartu su Kinijos mokslo ir technologijų parku („Zhongguancun Haidian“) suorganizuota tarptautinė konferencija „Open R&D Lithuania – Scientific Solutions for China Industry“, kurioje susitikta su 30 kompanijų ir joms pristatyti naujausi Lietuvos mokslo siūlomus MTEP sprendimai, produktai bei technologijos. Konferencijoje VDU GMF dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius pristatė biotechnologijų taikymo galimybes medicinoje, maisto pramonėje ir atliekų tvarkyme.

Gegužės 31 d. VDU GMF dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius ir LSMU plėtros tarnybos vadovė Laima Matusevičienė dalyvavimo susitikime su „Central Medical University Business Incubator“ atstovais. Susitikimo metu pristatytos LSMU kuriamos medicininės technologijos ir produktai bei VDU kuriamos maisto technologijos. „Central Medical University Business Incubator“ atstovai pristatė galimybes atlikti klinikinius tyrimus, reikalingus norint įvesti medicininės paskirties produktus į Kinijos rinką. Taip pat iš jų pusės buvo pristatytos rinkos analizės ir patentavimo galimybės Kinijoje. Ruošiamas trišalis bendradarbiavimo susitarimas (LSMU, VDU, Central Medical University ).

Birželio 1 d. VDU GMF dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius ,VDU Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys, KTU CTF Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkas dr. Paulius Pavelas Danilovas, KTU EEF automatikos katedros mokslininkas dr. Vidas Raudonis dalyvavo susitikime su Kinijos žemės ūkio universitetu. Susitikime taip pat dalyvavo šio universiteto Maisto technologijų fakulteto atstovai bei tarptautinių ryšių skyriaus atstovai. Lietuvos mokslininkai pristatytė maisto bei nuotekų valymo technologijas (VDU), maisto pakavimo bei dirbtinio intelekto technologijas (KTU), aptartas bendradarbiavimas studijų srityje. Ruošiamas dvišalio bendradarbiavimo susitarimas tarp VDU ir Kinijos žemės ūkio universiteto studijų ir mokslo srityse.

GALIMYBĖS: Naujas Praktikų ir savanorystės katalogas VDU studentams!

Ieškai praktikos ar savanoriškos veiklos vietos?

Ką tik pasirodė aštuntasis VDU Praktikų ir savanorystės katalogas, kuriame rasi Tavęs laukiančius įmonių, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus!

Šis, kaip ir septintasis, Katalogo numeris dar patogesnis skaityti, nes jame rasi automatinį turinį, todėl užteks paspausti ant įmonės pavadinimo, kad pamatytum jos pasiūlymą (-us).

SEKITE NUORODĄ:

PRAKTIKŲ IR SAVANORYSTĖS KATALOGAS NR. 8 / BIRŽELIS, 2018.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

Daugiau informacijos:

VDU Karjeros centras (Studentų reikalų departamentas)
Adresas: S. Daukanto g. 27-301, LT-44249 Kaunas
Internetas: www.karjera.vdu.lt
Telefonas: +370 37 327 983
El. paštas: karjera@vdu.lt

Vyksta prėmimas į magistrantūros studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, nuo birželio 4 dienos skelbia priėmimą į daugiau nei 40 magistrantūros studijų programų. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų. Visos studijų programos pritaikytos dirbantiems, studijos vyksta vakariniu metu.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.

Prašymų priėmimas į magistrantūros studijas bus vykdomas internetu epasirasymas.vdu.lt. Prašymus bus galima teikti iki birželio 28 d. 24 val. Likus laisvoms vietoms bus skelbiamas papildomas priėmimas nuo liepos 10 d.

VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Birželio 29 dieną vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, tik tiems, kurie kandidatuoja į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose jis numatytas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam fakultetui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Birželio 28 -29 d. vyks diagnostinis anglų kalbos testas tiems, kurie yra baigę kitas aukštąsias mokyklas ir jei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytas būtinas akademinės anglų kalbos kalbos lygis ir stojantysis nepatiekė anglų kalbos liudijančio dokumento. Pildydami prašymą stojantieji turi pažymėti dieną ir laiką, kuriuo metu pageidauja atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.

Stojantieji į Muzikos akademijos magistrantūros studijų programą Atlikimo menas turi pristatyti pasiekimų portofolio ir dalyvauti stojamuosiuose egzaminuose (birželio 10-19 dienomis), jei nėra VDU absolventai, nurodytomis datomis.

Visą informaciją apie 2018 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.

Kviečiame iki birželio 8 d. teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms

Kviečiame iki birželio 8 d. teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama ilgametį bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto 2-3 kurso studentus Bendrovėje rengti pirmosios (bakalauro) studijų pakopų baigiamuosius darbus.

Geriausiems studentams, kurie 2018-2019 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos.

Bakalauro studijų studentams skiriamos stipendijos dydis yra 964 Eur, magistro – 1772 Eur (visiems mokslo metams). Stipendija bus mokama lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskyrus stipendiją, jos gavėjas nepraras galimybės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.

Konkurso sąlygos ir temos antros pakopos (magistro) studijų 1 kurso studentams bus paskelbtos 2018 m. vasarą.

Paraiškas bakalauro 2-3 kurso studentai turi pateikti iki 2018 m. birželio 8 d. imtinai.

Studentai turi pristatyti šiuos dokumentus:

gyvenimo aprašymą (CV);
motyvacinį laišką. Jame studentai turi nurodyti baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tyrimų kryptį. Tyrimų kryptys yra skelbiamos stipendijos skyrimo 2018-2019 mokslo metams stipendijos konkurso sąlygose;
pažymą apie baigtų semestrų mokymosi vidurkį, pasirašytą fakulteto vadovo;
valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir trumpą studento kitų studijų pasiekimų ir papildomos veiklos charakteristiką (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra);
praktikos ar darbovietės vadovo rekomendacija būtų pranašumas.

Dokumentus prašome siųsti Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanatui (el. paštu dek@gmf.vdu.lt). Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo elektroninių šiukšlių. Norėdami jį matyti, turite įjungti Javascript. ) ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (el. paštu kristina.poce@thermofisher.com). Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo elektroninių šiukšlių. Norėdami jį matyti, turite įjungti Javascript. ), el. laiško pavadinime nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai gauti.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovus Kristiną Pocę: elektroniniu paštu kristina.poce@thermofisher.com, telefonu +37069979843 arba į Lolitą Zaliauskienę: elektroniniu paštu lolita.zaliauskiene@thermofisher.com, telefonu +3702591184.

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos.

Konferencijoje – naujausi tarptautiniai gyvosios gamtos tyrimai

Profesorius, akademikas, habil. dr. Audrius Maruška

Gegužės 17–18 d. Vytauto Didžiojo universitete įvyko biomedicinos, fizinių, technologijos mokslo sričių tradicinė tarpdisciplininė 12-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Vital Nature Sign 2018“ („Gyvasis gamtos ženklas 2018“). Konferenciją organizavo VDU Gamtos mokslų fakultetas, Lietuvos mokslų akademija ir Šiaurės šalių skirstymo mokslų draugija (NoSSS).

Konferencijoje dalyvavo apie 100 akademinės bendruomenės atstovų ir jaunųjų mokslo tyrėjų (doktorantai, magistrantai, bakalaurai). Renginys buvo skirtas naujausių mokslo žinių sklaidai apie gyvosios gamtos objektus: žmogaus sveikatos, augalų ir gyvūnų biologines, chemines bei fizikines savybes ir jų tyrimų metodologiją.

Šia tematika buvo parengti 28 pranešimai plenariniuose posėdžiuose ir 46 elektroniniai stendiniai pranešimai, kurie jau dvejus metus yra pateikiami inovatyviai, naudojant informacines technologijas internetu, atsisakius popierinių stendinių pranešimų. Tradiciškai renginys apjungia daugelį mokslo sričių ir krypčių. Konferencijoje nerengta lygiagrečių pranešimų sesijų, todėl skirtingų mokslų atstovai turi galimybę susiburti kartu, išgirsti ir aptarti naujausias žinias pasiektas kitose mokslų srityse.

Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo biotechnologijos, biofizikos, fizikos, virusologijos, žemės ūkio ir miškų, aplinkotyros ir ekologijos, maisto chemijos ir technologijos, medicinos, farmacijos, biologijos ir botanikos, chemijos, biochemijos ir cheminės analizės sričių ekspertai ir jaunieji tyrėjai. Pranešimų santraukos publikuotos e-knygoje, kuri pasiekiama „Vital Nature Sign“ tinklalapyje.

Tradicinė kasmetinė XXII-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Vital Nature Sign“ („Gyvasis gamtos ženklas“) turi mokslinę ir praktinę reikšmę, sutelkia įvairių mokslo sričių ir krypčių mokslininkus bei specialistus ir jaunuosius tyrėjus. Renginyje dalijamasi naujomis mokslo idėjomis bei pasiekimais, kurie yra pagrįsti moksliniais tyrimais, gerinant gyvosios gamtos sveikatą. Jauniesiems tyrėjams buvo organizuota speciali sekcija, kurios metu vyko jų pristatomų darbų konkursas ir išrinkti bei apdovanoti penki atstovai: Ieva Urbanavičiūtė, Diana Navickaitė, Marius Žagunis, Kotryna Drungilaitė, Aistė Rimgailaitė.

Po konferencijos surengtų diskusijų metu buvo nutarta, jog kitais metais 13-oji tarptautinė konferencija „Gyvasis gamtos ženklas 2019“ („Vital Nature Sign 2019“) bus vėl organizuojama Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, gegužės 16-17 dienomis.

PODIPLOMINĖS STAŽUOTĖS VOKIETIJOJE

Vokietijos aplinkosaugos fondas (DBU) – vienas didžiausių Europos fondų, remiantis projektus, skirtus aplinkosaugos technologijų vystymui, moksliniams tyrimams, gamtos ir kultūrinių vertybių išsaugojimui.

1250 eurų per mėn. stipendija suteikiama 6-12 mėnesių stažuotei Vokietijos mokslinių tyrimų centruose, universitetuose, pramonės įmonėse, ministerijose, įstaigose bei nevyriausybinėse organizacijose.

DBU laukia paraiškų iš gamtos mokslo specialistų, inžinierių, ekonomistų, teisininkų ir visų tų, kurie yra susiję su gamtos ir aplinkos apsauga jų gimtosiose šalyse arba Europos Sąjungoje.

Konkurso sąlygos: https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.

The Vital Nature Sign ’18

Kviečiame dalyvauti 12-ojoje tarptautinėje, tarpdisciplininėje, gyvybės, technologijos, biomedicinos ir fizinių mokslų konferencijoje „THE VITAL NATURE SIGN“, kuri vyks šių metų gegužės 17-18 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Daugiau informacijos konferencijos puslapyje: http://vns.microsep.org/.

Kodėl verta dalyvauti 12-ojoje „THE VITAL NATURE SIGN“:

Puiki galimybė nemokamai pristatyti savo rezultatus kolegoms ir svečiams;
Puiki galimybė užmegzti naujus kontaktus ir surasti partnerius būsimiems projektams;
Nereikia galvoti, kur ir kaip atspausdinti stendinį pranešimą – konferencijoje pristatomi elektroniniai stendiniai pranešimai.

Konferencijos organizatoriai:

VDU Gamtos mokslų fakultetas
Lietuvos mokslų akademija
Šiaurės šalių skirstymo mokslų draugija (NoSSS)

2-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Smart Bio“

Gegužės 3-4 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje bei Gamtos mokslų fakulteto Augalų ir gyvūnų laboratorijų korpuse (Ž. E. Žilibero g. 2) vyks Gamtos mokslų fakulteto organizuojama 2-oji tarptautinė gyvybės mokslų konferencija “Smart Bio”, kurioje dalyvaus virš 250 dalyvių iš 12 šalių.

Konferencijoje numatytos 6 žodinių pranešimų sekcijos. Viena iš jų skirta Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo 95 metų jubiliejui paminėti. Kitose žodinių pranešimų sesijose bus pristatomi Nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ finansuojamo projekto „Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui“ (KLIMAGRO) metu pasiekti moksliniai rezultatai; pranešimus darys doktorantai ir jaunieji mokslininkai; bus apžvelgiami šiuolaikiniai pasiekimai molekulinės biologijos, biotechnologijos, biochemijos, ekologijos mokslų pasiekimai.

Konferencijos pranešimų pagrindu parengti moksliniai straipsniai bus spausdinami Lietuvos Mokslų Akademijos leidžiamame žurnale “Biologija” bei penkių Lietuvos mokslo institucijų leidžiamame žurnale “Environmental Reseaech, Engineering and Management”.

Mokslinių idėjų mainai, mokslinės išvykos

GMF mokslininkai pateko tarp mokslininkų, laimėjusių mokslinių idėjų mainų ir mokslinių išvykų konkursą, kuris finansuojamas pagal veiksmų programą – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3- LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ .

MOKSLINĖS IŠVYKOS:

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-06-0045
Projekto tikslas – kelti mokslinę kompetenciją, dalyvaujant užsienyje vykstančioje 14-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje “Protection and Restoration of the Environment” (PREXIV, 2018 m. liepos 3-6 d., Salonikai, Graikija) ir pristatant atlikto mokslinio tyrimo rezultatus apie C₃ fotosintetinio metabolizmo žemės ūkio augalo vasarinio miežio (Hordeum vulgare L.) ir C₄ piktžolės paprastosios rietmenės (Echinochloa crus-galli L.) fiziologinį atsaką į kompleksinį karščio bangos ir sausros sąveikos poveikį bei atsistatymą po poveikio, kurie parodė, kad, priešingai nei vasarinio miežio, piktžolės fiziologiniai rodikliai į karščio bangos poveikį reagavo labiau teigiamai nei neigiamai ir parodė žymiai didesnę toleranciją sausrai aukštos oro temperatūros sąlygomis. Dalyvavimas tarptautinėje mokslinėje konferencijose sudarys galimybes įgauti naujos patirties, pagilinti ir praplėsti turimas žinias vykdomos mokslinės veiklos tematika bei užmegzti naujus ryšius abipusiai naudingam moksliniam bendradarbiavimui ateityje.

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-06-0085
Projekto tikslas – paskelbti aktualių Lietuvoje vykdytų tyrimų rezultatus užsienyje (Graikija) vykstančioje tarptautinėje konferencijoje “Protection and Restoration of the Environment”. Šiame projekte ketinama paskelbti dviejų skirtingų mokslinių tyrimų rezultatus dviejuose pranešimuose („Salinity effects on different varieties of Amarantus sp.“ ir „Effect of successive small hydropower plants on water quality“) bei mokslinio straipsnio reikalavimus atitinkančiose pranešimų santraukose, atspausdintose konferencijos leidinyje. Pasiūlius konferencijos organizatoriams, santraukos bus išplėstos iki mokslinio straipsnio ir atspausdintos konferencijos žurnalų (referuojamų ISI Web of Science) specialiuose leidimuose. Šiuo projektu siekiama prisidėti prie Lietuvoje atliktų tyrimų didesnės sklaidos užsienyje, pakelti pareiškėjos mokslo darbuotojos Giedrės Kacienės kvalifikaciją, įgyti žinių apie pasaulyje vykdomus tyrimus, užmegzti ryšius su užsienio universitetais ir mokslo centrais, kas prisidėtų prie tolesnio abipusiai naudingo bendradarbiavimo.

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-06-0092
Projekto tikslas – dalyvauti tarptautinėje konferencijoje SETAC Europe 28th Annual Meeting “Responsible and Innovative Research for Environmental Quality“ (gegužės 13 -17 d., Roma, Italija) ir pristatyti du pranešimus biomonitoringo bei aplinkos ekonomikos tematika. Renginio tematika susijusi su mokslinės ir studijų veiklos tematikomis. Dalyvavimas konferencijoje leis tobulinti mokslinę kvalifikaciją ir išplėti bendradarbiavimą, praplečiant konktaktus, vykdant idėjų mainus, planuojant bendrus tyrimus.

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-06-0141
Projekto tikslas – dalyvauti tarptautinėje konferencijoje “32nd International Symposium on Chromatography” Prancūzijoje ir pristatyti stendinį pranešimą konferencijos sekcijoje “Foods, natural products, health, security”. Siekiami rezultatai: Kvalifikacijos kėlimas aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje leis susipažinti su naujausiais mokslininkų, dirbančių minėtoje srityje, pasiekimais, užmegzti kontaktus, platinti Lietuvos mokslininkų pasiekimus.

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-06-0187
Projekto tikslas – pristatyti mokslinio tyrimo rezultatus apie anglies kaupimąsi paprastosios rietmenės (Echinochloa crus – galli L.) dirvožemyje kintančio klimato sąlygomis, veikiant karščio bangoms ir sausrai. 14-oji tarptautinė mokslinė konferencija “Protection and Restoration of the Environment” (PREXIV) vyks Salonikuose (Graikija) 2018 m. liepos 3-6 dienomis.

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-06-0194
Projekto tikslas – dalyvauti tarptautinėje konferencijoje SETAC Europe 28th Annual Meeting “Responsible and Innovative Research for Environmental Quality“ (gegužės 13 -17, Roma, Italija) ir pristatyti pranešimą žiedinės ekonomikos (atliekų ) tematika.

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-06-0204
Projekto tikslas – kelti kompetenciją ir pristatyti tyrimų rezultatus mokslinėje konferencijoje 28th DGP, Vokietijoje. Mokslo renginio metu įgytos žinios ir patirtis bus taikomos tiriamąjai veiklai plėtoti. Užmegsti nauji ryšiai su užsienio mokslininkais, sudarys galimybę tolimesniems tarpinstituciniams bendradarbiavimams, bendrų tyrimų atlikimui, projektų ar publikacijų rengimui.

Projekto numeris: 09.3.3.-LMT-K-712-06-0217
Projekto tikslas – dalyvauti mokslinėje konferencijoje 5th International Conference on Nutrition and Growth ir pateikti pranešimą (anglų kalba): „Associations Between Preterm Birth, Breastfeeding Duration and Wheeze in Preschool Children“ bei pristatyti vykdomų darbų rezultatus. Mokslinės konferencijos metu bus siekiama įgyti žinių ir praktikių įgūdžių, naudojant naujausiomis technologijomis pagrįstas programas, skirtas ekspozicijai analizuoti ir mitybos poveikiui įvertinti. Konferencijoje bus taikomos interaktyvios programos, kuriomis siekiama skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų naujoves sveikatos ir aplinkos tyrimuose bei ruošiant aplinkos saugos ir sveikatos specialistus. Konferencija siekiama skatinti informacijų mainus, tarptautinių mokslinių tyrimų integraciją ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-06-0244
Projekto tikslas – kelti kompetenciją ir pristatyti tyrimo rezultatus mokslinėje konferencijoje “28th Annual Meeting of the German Society for Parasitology”, Vokietijoje, Berlyne. Mokslo renginio metu įgytos naujos žinios ir patirtis bus pritaikyti tolimesnių mokslinių tyrimų vykdymui ir plėtojimui bei rezultatų sklaidai.

Projekto numeris: 09.3.3.-LMT-K-712-06-0248
Projekto tikslas – kelti kompetenciją dalyvaujant konferencijoje ir pristatant tyrimų rezultatus. Projekto metu bus dalyvaujama 6-ojoje tarptautinėje konferencijoje 6th International Conference on Sustainable Solid Waste Management (Naxos, Graikija, 2018 m. birželio 13-16 d.) ir pristatomi du pranešimai: „Cannabis sativa as a tool to assess sewage sludge and sewage sludge char suitability for soil fertilization“ ir „The Impact of the Packaging Recycling on Environmental Impact Reduction from Energy use and GHG’s Perspective“. Pranešimų tematika susijusi su nuotekų dumblo panaudojimu dirvožemio tręšimui ir poveikiu aplinkai bei pakuočių perdirbimo įtakos aplinkos taršos mažinimui vertinimu. Dalyvavimas tarptautinėje sudarys galimybes praplėsti žinias atliekų tvarkymo, jų susidarymo mažinimo (prevencijos), antrinio panaudojimo, modernių technologijų pritaikymo darniam atliekų tvarkymui srityse. Įgytos naujos žinios konferencijoje ir užmegzti nauji kontaktai padės ne tik praplėsti VDU vykdomus tyrimus šiose srityse bet ir padės patobulinti dėstomus kursus bakalauro ir magistratūros studijų pakopose. Į naujus tyrimus bus galima įtraukti studentus.

Mokslinės stažuotės:

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-07-0102
Projekto tikslas – tobulinti mokslinę kvalifikaciją stažuotėje į IBER (Institute of Biodiversity and Ecosystem Research, Bulgaria) institutą, atliekant patogeno-vektoriaus-šeimininklo ekologinių ryšių tyrimus. Stažuotės metu įgytos žinios ir patirtis bus taikomos tiriamąjai veiklai plėtoti. Užmegzti nauji ryšiai su užsienio mokslininkais, sudarys galimybę tolimesniems tarpinstituciniams bendradarbiavimams, bendrų tyrimų atlikimui, projektų ar publikacijų rengimui.

Projektas numeris: 09.3.3-LMT-K-712-07-0111
Projekto tikslas – kelti mokslinę kvalifikaciją stažuotėje Bulgarijos mokslų akademijos, Bioįvairovės ir ekosistemų tyrimų institute, atliekant gyvūnų užsikrėtimo ektoparazitais ir patogenų nustatymo mokslinius tyrimus. Mokslinės stažuotės metu įgytos naujos žinios ir įsisavinti nauji molekuliniai metodai bus pritaikyti tolimesnių mokslinių tyrimų vykdymui ir plėtojimui bei rezultatų sklaidai.

Biotechnologijų revoliucija: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių. Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma.

Tyrimams naudojamos sėklos yra vos 2-15 minučių paveikiamos šiais laukais – tačiau to pakanka, kad iš tokių paveiktų sėklų išaugtų didesni, vešlesni, stipresni ir vertingesni augalai. Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų šakų ar žiedų.

„Tokių augalų lapuose ir šaknyse yra žymiai daugiau vertingų medžiagų, pavyzdžiui, naudojamų vaistų gamyboje. Iš paveiktų sėklų išaugintos ežiuolės lapuose yra dukart daugiau vitamino C, keturiskart daugiau cikorinės rūgšties, panašiai ir su kitais mūsų tiriamais augalais – raudonaisiais dobilais, grikiais“, – pasakoja VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros profesorė Vida Mildažienė.

Pasak mokslininkės, nors elektromagnetinio lauko tyrimai nėra nauji, iki šiol jų niekas pasaulyje nevykdė taip nuodugniai – atidžiai ir ilgai stebint, kaip keičiasi augalo savybės ir kaip kinta biocheminiai procesai paveikus jo sėklas. Tuo tarpu šaltoji plazma yra novatoriška, didelį potencialą turinti technologija, kuri šiandien taikoma itin plačiai – nuo vėžio gydymo iki maisto laikymo, žalingų bakterijų šalinimo ir medicinos įrankių sterilizavimo.

„Plazma yra medžiagos būsena, gaunama esant elektros iškrovai, pavyzdžiui, natūraliai ją sukuria žaibas. Tuomet iš orą sudarančių dujų susidaro ozonas, azoto oksidai ir kiti labai aktyvūs junginiai, kurie vos per 2 minutes gali stipriai paveikti sėklas. Ankstesniuose tyrimuose dirbome su šaltos plazmos paveiktomis eglėmis – jos jau ketverius metus auga didesnės, turi daug daugiau spyglių ir metabolitų – naudingų medžiagų, skirtų augalo gynybai“, – paaiškina prof. V. Mildažienė.

Biochemikės vadovaujama mokslininkų grupė buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kuri ėmėsi kruopščiai stebėti ir tirti tokių paveiktų sėklų pokyčius molekuliniame lygmenyje. Tyrėjai jau sulaukė didelio dėmesio pasaulio mokslininkų bendruomenėje, jie kviečiami skaityti pranešimų tarptautinėse konferencijose, užmezgė ryšius su japonų, vokiečių, slovėnų, austrų, lenkų, baltarusių tyrėjais. Planuojama bendradarbiauti su Tokijo universiteto augalų ląstelių biologais, taip pat su Leibnico plazmos mokslų ir technologijų institutu Greifsvalde, pripažinta augalų biochemijos laboratorija Insbruke. Tiriant augalus VDU mokslininkai naudoja Japonijos ir Baltarusijos plazmos fizikų sukurtą įrangą.

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, maisto ištekliai mažėja

Tiek šaltoji plazma, tiek elektromagnetinis laukas yra augalams saugūs, aplinkai nekenkiantys būdai efektyviai padidinti augalinės produkcijos kokybę ir kiekybę – netaikant mutagenų, chemikalų, trąšų. Mokslininkų teigimu, tai itin aktualu šiandien, prognozuojant, jog iki 2050 m. planetos gyventojų skaičius išaugs tiek, kad esamų išteklių nepakaks maistui ir kitiems poreikiams tenkinti tradiciniais būdais. Nauji būdai šiuos išteklius didinti yra itin reikalingi – šiuo atveju atsiranda galimybė auginti net gerokai daugiau naudingų medžiagų turinčius augalus.

„Augalo sėkla yra mažytė, tačiau labai sudėtinga gyva struktūra – tiek dėl sandaros, tiek dėl atsako į dirgiklius, vystymosi ypatybių. Tik dabar pradėta suprasti, koks įspūdingai veiksmingas ir lankstus yra augalų atsakas į stresą, padedantis šiems sėsliems organizmams prisitaikyti, išlikti nepalankiomis sąlygomis. Būtent tą lankstumą mes ir siekiame pritaikyti savo tyrimuose – dabar, bendradarbiaudami su Tokijo universiteto biologais, aiškinsimės, kodėl kai kurie augalai į elektromagnetinį lauką atsako teigiamai, o kiti – neigiamai“, – planus atskleidė prof. V. Mildažienė.

Vienas svarbiausių VDU tyrėjų atradimų – nors kai kurios paveiktos sėklos pasižymi mažesniu daigumu, tačiau išlikę augalai tai kompensuoja geresniu augimu. Kitaip tariant, nors iš tokių sėklų išdygsta mažiau augalų, tačiau tie augalai yra pranašesni už kitus – auga ir žydi greičiau, šakojasi daugiau. Anot mokslininkų, mažesnis daigumas šiuo atveju nėra didelis trūkumas, turint omenyje, kad augalai užmezga didelį kiekį sėklų.

„Kitas atradimas – sėklų apdorojimas sukelia antrinių metabolitų kiekio pasikeitimus (dažniausiai padidėjimą) augalo biomasėje. Šios medžiagos yra svarbios ne tik augalų atsakui į stresą, gynybai ir atsparumui, jos gali būti taikomos kaip biologiškai aktyvios medžiagos farmacijai, nes joms būdingas antioksidantinis, priešuždegiminis, priešvėžinis poveikiai“, – teigia VDU mokslininkė.

Kaip iš paprastos sėklos užauginti patobulintą augalą

VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje vykdomi itin intensyvūs tyrimai, švitinant sėklas elektromagnetiniu lauku ir šalta plazma – vienu metu eksperimentus reikėjo vykdyti keturias paras, kas tris valandas. Mokslininkai tikisi, kad tokių kruopščių tyrimų dėka pavyks išsiaiškinti, kaip iš paprastos sėklos užauginti „patobulintą“ augalą, pavyzdžiui – šilkmedį ar eglę, kurie auga greičiau nei paprastai, užaugina daugiau medienos, formuoja tankesnę lają, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, subrandina didesnį uogų ar sėklų derlių.

„Jau pavyko užauginti rododendrus, kurie turi daugiau šakų ir pradeda žydėti anksčiau nei įprasta, arba rausvažiedes ežiuoles ir raudonuosius dobilus, kurių lapuose yra susikaupę daugiau vaistinių veikliųjų medžiagų nei paprastai. Tai pasiekiama be didelių investicijų ir išvengiant aplinkos taršos“, – tyrimų rezultatus pristatė VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros doktorantė Giedrė Paužaitė.

VDU vadovaujami tyrimai, molekulinių pokyčių stebėjimai paveiktose augalų sėklose atliekami kartu Lietuvos partneriais – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro institutų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimų centro ir Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

VDU Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkų bendros pastangos jau buvo įvertintos pasaulio mokslo bendruomenėje – straipsnis apie jų atradimus buvo paskelbtas tarptautiniame mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“, trys publikacijos apie šiuos tyrimus pasirodė tarptautiniuose mokslo žurnaluose „Bioelectromagnetics“ ir „Plasma Processes and Polymers“.