Žmogaus veiklos poveikis aplinkai tau nekelia abejonių. Bet tuo pačiu tu matai ir galimybes kaip šį poveikį sušvelninti arba visai neutralizuoti. Darnumas ir žaliasis kursas tapo naujosios ekonomikos kelrodžiu, todėl jam reikalingi atsakingi aplinkotyros ir aplinkos saugos kapitonai – tokie kaip tu. Šioje studijų programoje išmoksi stebėti, vertinti ir analizuoti tiek natūralius, tiek žmogaus sukeltus aplinkos ir klimato pokyčius. Įgytos kompetencijos tau leis ne tik fiksuoti, bet ir keisti esamą padėtį – parinkti tinkamas priemones apsaugoti organizmus ir ekosistemas, efektyviau išnaudoti žemės išteklius. Čia pasinersi į ekologiją, biologiją, geologiją, meteorologiją ir klimatologiją, išmanysi augalus, dirvožemį ir vandenį, o į aplinkos visumą gebėsi pažvelgti ir gamtos, ir socialinių mokslų žvilgsniu. Jei vien tik asmeninių pastangų padėti gamtai tau negana – imkis gerinti visą sistemą. Padėdamas pramonės, energetikos, statybos įmonėms, valstybinėms institucijoms ir įvairioms organizacijoms efektyviau apsaugoti mūsų aplinką, padėsi išsaugoti mūsų planetą ateities kartoms. Ar gali būti kas už tai svarbiau?
Aplinkos sektoriaus plėtros perspektyvos rodo didėjančią aplinkosaugos specialistų paklausą šiame sektoriuje, kurie savo profesines žinias gali pritaikyti valstybės, visuomenės ir verslo poreikiams, taip tarpininkaudami tarp valstybinių institucijų, privačių įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, prisidedančių prie darnios, aplinką tausojančios ir išsilavinusios visuomenės kūrimo.
Prof. Audrius Dėdelė, Aplinkotyros katedros vedėjas, programos dėstytojas
Studijų metu įgautos žinios ir susiformavę prioritetai – stiprinti taršos prevenciją, operatyviai valdyti riziką, bendradarbiauti su visuomene ir pramone, ženkliai prisideda prie sėkmingo vadovavimo Aplinkos apsaugos agentūrai.
Milda Račienė, absolventė, Aplinkos apsaugos agentūros direktorė
Studijos atvėrė kelią į verslo sritį, kurioje reikalingi įgūdžiai susiję su poveikio aplinkai vertinimu, aplinkosauginės būklės nustatymu bei aplinkosauginių teisinių aktų pritaikymu skirtingose komercinių ir pramoninių veiklų srityse.
Evelina Merkelytė, absolventė, UAB Saugaus darbo garantas laboratorijos vadovė
VDU pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą
VDU pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą
„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais stumbrų apsauga buvo įrašyta į statutą. Tai – istorinis paveldas, turime rūpintis jų išlikimu, didinti įvairovę, kovoti su jų ligomis. Visam tam ir reikalingas stumbrų genomo nuskaitymas, kurį šiuo metu vykdome. Tai pirmas kartas pasaulyje, kai sekvenuojamas šių gyvūnų genomas, tad tikimės didelio proveržio. Be to, verta pasidomėti, kiek šiandieniniai stumbrai yra artimi prieš 500 metų čia bėgiojusiems taurams – Kauno miesto simboliui“, – pristatydamas novatorišką projektą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas.
Pasak mokslininko, į Raudonąją knygą įrašyti stumbrai yra viena pagrindinių saugomų gyvūnų rūšių Europoje, o mūsų šalis yra antroji žemyne pagal laisvėje esančių stumbrų skaičių: šiuo metu Lietuvoje jų yra apie tris šimtus. Praėjusiame amžiuje stumbrai buvo išnykę visoje Europoje – jie buvo išmedžioti, tačiau rūšį pavyko atstatyti iš išlikusiųjų zoologijos soduose.
„Pirminė DNR analizė rodo, kad Lietuvos stumbrai labai skiriasi nuo Lenkijos ar visos Europos. Lenkai stumbrus dažniau gabendavo ir į kitas šalis – Vokietiją, Rumuniją. O Lietuva buvo uždara, tad susidarė savas genotipas, kurio dar nežinome – reikia nuskaityti. Šiuo metu yra nuskaityta tik kita artima rūšis: bizonai Amerikoje“, – pasakoja VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius, Europos stumbrų asociacijos narys, prof. A. Paulauskas.
Prof. Algimantas Paulauskas
Genomo skaitymas – labai aktualus XXI amžiuje
Ankstesnių VDU tyrimų duomenimis, Lietuvoje aptinkami dviejų genetinių linijų stumbrai: Lygumų ir Lygumų-Kaukazo, kuriems reikalinga skirtinga priežiūra. Profesoriaus teigimu, siekiant teisingai suvaldyti lietuviškų stumbrų priežiūrą, šias linijas reikėtų atskirti: vengti kryžminimo, kuris šiuo atveju mažina įvairovę, sukelia ligas ir prisideda prie rūšies nykimo. Remiantis Europos stumbrų kilmės knyga, rekomenduojama Lietuvoje palikti tik Lygumų linijos stumbrus, o Lygumų-Kaukazo – pervežti į kalnų regionus arba išimti iš laisvėje gyvenančių stumbrų gretų. Taip bus atstatyta stumbrų sudėtis, buvusi senovėje.
Naujajame VDU projekte naudojama inovatyvi, naujausia įranga ir technologijos. Genomo nuskaitymas arba sekvenavimas leidžia nuskaityti unikalią konkrečios gyvūno arba augalo rūšies ar individo genetinę sudėtį: DNR esančią informaciją, nulemiančią organizmo charakteristikas. Nuskaitymas gali padėti anksti nustatyti ligas, išvesti atsparesnes gyvūnų rūšis, prisidėti prie nykstančių rūšių gelbėjimo, pagerinti maisto gamybą žemės ūkyje, suprasti gyvūnų evoliuciją.
„Atsirado naujos įrangos, kuri leidžia iškart nuskaityti žmogaus individualų genomą: to dėka, galima taikyti personalizuotą gydymą. Apskritai, genomų nuskaitymas išlieka labai aktualus XXI amžiuje, jis pakeitė visą genetiką ir yra labai naudingas praktiniais tikslais. Tačiau šiandien daugiau dėmesio skiriama žmogaus genomui, gyvūnams – mažiau, dar daug kas yra neištirta“, – projekto aktualumą pabrėžia profesorius.
Dr. Artūras Kibiša
Stumbrai migruoja link Kauno
VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslo darbuotojas, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša pasakoja, kad vienas svarbiausių tikslų – iš perkeliamų stumbrų suformuoti naują bandą, tai yra pripratinti žvėris, atvežtus iš skirtingų regionų, vieną prie kito ir tik tada išleisti į laisvę naujoje vietoje. Šiuo metu stumbrai yra perkeliami iš Vidurio Lietuvos į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, viliantis, kad taip pavyks prisidėti prie stumbrų genetinio fondo gerinimo.
„Stumbrų gaudymas vyksta dviem būdais – pasitelkiant stacionarią, konkrečioje vietoje įrengtą ir nepajudinamą gaudyklę arba mobilias, perkeliamas gaudykles. Stengiantis sumažinti žvėrims stresą, pagavimo momentu jie yra užmigdomi, o pabudę jau su antkakliu patys gali išeiti, taip net nematydami žmogaus“, – pasakoja dr. A. Kibiša.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad formuojant bandą šiuo metu reikalingos patelės, todėl, jei pagaunami patinai, jiems uždedami antkakliai su sekimo įranga. Paleidus tokius gyvūnus atgal į laisvę, sekama jų migracija. Tokie laisvai klajojančių stumbrų tyrimai vykdomi jau keletą metų. Tuo tarpu patelės yra pervežamos į Dzūkiją, o ten laikinai laikomos voljere su kitos genetinės linijos patinais, kol susiformuoja banda: tai užtrunka iki vienerių metų. Susiformavus bandai, ji yra paleidžiama į laisvę.
„Istorinis momentas – antkaklių dėka, matome, kad daugelį metų arčiau Panevėžio gyvenę stumbrai dabar migruoja link Kauno. Šiuo metu jie yra prie Didžiųjų Lapių. Ta pati banda kurį laiką gyveno prie „Lifosos“ fosfogipso kalnų, o praėjusių metų vasarį sėkmingai perėjo per „Via Baltica“ ir atsidūrė Vandžiogalos apylinkėse. Prieš savaitę ji pajudėjo link Lapių, taigi, daro ratą – plečia savo teritoriją. Tai, kad stumbrai juda, o ne lieka koncentruotai vienoje vietoje, reiškia ir mažesnius nuostolius ūkininkų laukuose“, – pastebi dr. A. Kibiša.
Per pastarąjį nepilną dešimtmetį laisvėje gyvenančių stumbrų skaičius išaugo beveik tris kartus. 2014-aisiais jų buvo 101, o 2022 metų pabaigoje – jau 280. Daugiausia iš jų, 204, yra Kėdainių rajone.
Ignas Galminas
Tyrimai atvers proveržį genomikos srityje
Stumbrų genomo nuskaitymo projektą vykdo VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas kartu su genetikos ir biotechnologijų įmone „Genomika“, kurią įkūrė VDU absolventai ir studentai. Pasak vieno iš jos įkūrėjų, VDU doktoranto Igno Galmino, viena svarbiausių įmonės misijų – į Lietuvą atvežti pasaulines naujoves bei kartu su tarptautinėmis grupėmis prioritetines inovacijas kurti Lietuvoje. Viena iš įmonės prioritetinių mokslinių sričių yra duomenų saugojimo DNR molekulėje technologija. Už novatoriškus pasiekimus dirbant su šia technologija įmonė jau gavo ne vieną tarptautinį apdovanojimą bei buvo atrinkta Europos inovacijų tarybos vystyti savo tyrimus šioje srityje.
I. Galminas paaiškina, kad mintis nuskaityti stumbro genomą kilo pamačius šio gyvūno iliustraciją knygoje apie prof. Tadą Ivanauską – gamtininką, rašytoją, biologijos mokslų daktarą, kuris taip pat buvo vienas iš Aukštųjų kursų įkūrėjų. Aukštųjų kursų pagrindu vėliau buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (1930 m. pervadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Lietuvos universitete T. Ivanauskas buvo Artes liberales idėjų pradininkas, taip pat – įvairių genetikos, ekologijos, gamtos apsaugos disciplinų dėstymo, naujų mokslo krypčių tyrimų Lietuvoje iniciatorius.
„Pagalvojome, kad būtų įdomu nuskaityti ir stumbro genomą inovatyviais, naujausiais pasaulyje metodais. Kilus šiai idėjai, viskas pajudėjo labai greitai – VDU mokslininkų dėka buvo suburta didelė mūsų ir VDU specialistų komanda. Šia mintimi pasidalinus su inovatyvių DNR nuskaitymo technologijų kūrėjais, ji jiems taip pat labai patiko. Jie savo ruožtu atsiunčia į Lietuvą naujausią savo labai našų sekvenavimui skirtą aparatą. Neabejojame, kad šis projektas atvers duris ir naujiems atradimams – bus galima nuskaityti ir kitus gyvūnus, augalus bei mikroorganizmus. Tai bus proveržis šioje srityje“, – tikina I. Galminas. Numatoma, kad stumbro genomą pavyks nuskaityti per kiek daugiau nei mėnesį – iki balandžio pabaigos.
Studentams – didelė praktinė nauda
Prof. A. Paulausko teigimu, šiame ir kituose inovatyviuose VDU projektuose bendradarbiaujantys studentai ir absolventai atlieka itin svarbius darbus. Įdarbintam jaunimui už šią veiklą ne tik atlyginama finansiškai, bet ir suteikiama didelė praktinė nauda: patirtis, padedanti sėkmingai susirasti darbą pažangiausiose įmonėse. Projekte dalyvauja ne tik absolventai ar doktorantai, bet ir dar tik bakalauro studijose besimokantys studentai.
„Įsijungę į tyrimus ar projektus, jie išmoksta pagrindinius metodus, kaip dirbti molekulinėje laboratorijoje, su DNR ar genomo tyrimais – to dėka jie vėliau gali įsidarbinti, pavyzdžiui, biotechnologijų įmonėse. Mūsų studentus teigiamai vertina darbdaviai, tokie kaip „Thermo Fisher“, „BioCity“ ir kiti, nes jaunimas jau yra dirbęs praktiškai, susipažinęs, kaip dirbti su modernia įranga atnaujintose VDU laboratorijose Akademijos miestelyje“, – pabrėžia profesorius.
Mokslininkas neslepia, kad stumbrų genomo projektas yra tik vienas iš daugelio ambicingų veiklų, vykdomų arba planuojamų Vytauto Didžiojo universitete. Akademijos miestelyje planuojama statyti Žaliosios technologijos slėnį, kuriame bus skiriamas ypatingas dėmesys aukščiausio lygio aplinkosaugos, ekologijos sričių tyrimams.
Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių
„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sveikų maisto produktų, ligų gydymo metodų iki genų inžinerijos ir aplinkos apsaugos. Žaliosios ir žemės ūkio biotechnologijos yra vienas iš svarbiausių prioritetų Europos Sąjungoje: įvairios ES programos yra skirtos maisto inovacijoms, pavyzdžiui, alternatyvių medžiagų naudojimui, tokių kaip kukurūzų baltymas ar žuvų miltai“, – apie biotechnologijų perspektyvumą pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto dekanas, fizikos mokslų daktaras, profesorius Saulius Mickevičius.
Biotechnologijomis vadinamas gyvų organizmų ar biologinių procesų pritaikymas įvairiose srityse – pramonėje, medicinoje, žemės ūkyje ir kitur, siekiant išspręsti įvairias problemas, kurti naudingus produktus ar inovacijas.
Pasak prof. S. Mickevičiaus, itin didelę svarbą biotechnologijoms turi genetika, kuri padeda atrinkti ar sukurti tinkamas genetines savybes turinčius mikroorganizmus, augalus ir net gyvūnus. Revoliucinis CRISPR metodas, vadinamas genų žirklėmis, jau leidžia redaguoti net ir žmonių genus, didinti atsparumą ŽIV ir kitoms ligoms. Būtent genetikos ir biotechnologijų dėka, taikant informacinės RNR technologiją, buvo sukurtos vakcinos, padėjusios kovoti su COVID-19 pandemija.
„Pasitelkiant dirbtinį intelektą, iš didelių duomenų masyvų galima atrūšiuoti nemažas genų sekas ir pažiūrėti, kokie mikroorganizmai ar dariniai turi reikalingas genetines savybes. Šioje srityje aktyviai dirba VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai, taip pat – universiteto studentų įkurtas startuolis „Genomika“, kuris į DNR molekules netgi įrašė Lietuvos himną – tai dar vienas genetikos pritaikymo pavyzdys“, – pažymi VDU mokslininkas.
VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius
Padeda kovoti su aplinkos tarša ir klimato kaita
Biotechnologijos yra itin aktyviai taikomos maisto pramonėje. Pavyzdžiui, kuriami alternatyvūs baltymai, mėsos pakaitalai, gaminami iš augalų, kuriais siekiama atsverti mėsos gamybos neigiamus padarinius: klimato kaitą ir aplinkos taršą. Kita svarbi sritis – funkcinis maistas, kitaip tariant, produktai, kurie ir be pagrindinių mitybos funkcijų teikia papildomą naudą sveikatai: probiotikai, antioksidantai.
„Universitete turime spausdintuvą, kuriuo galima spausdinti biologinius produktus, pavyzdžiui, sudedamąsias dalis dirbtinei mėsai – taip vadinamus karkasus. Tai vadinama adityviosiomis technologijomis, procesu, kai nauji biologiniai komponentai pridedami prie jau esamų biologinių sistemų. Kalbant apie jų taikymą maistui, svarbu pažymėti, jog VDU čia itin pagelbėja Botanikos sodas, sukaupęs didelę vaistinių augalų kolekciją. Iš šių augalų galima išskirti naudingas medžiagas, ekstraktus ir panaudoti tolesnėje naujų maisto produktų gamyboje“, – paaiškina prof. S. Mickevičius.
Genetiškai modifikuotų pasėlių plotas – net 202 mln. hektarų
Biotechnologijos yra ypač plačiai taikomos žemės ūkyje. Pavyzdžiui, augalai yra genetiškai modifikuojami, kad auginami pasėliai būtų atsparūs kenkėjams, ligoms ir herbicidams, turėtų daugiau maistinių medžiagų. 2022-aisiais biotechnologijomis modifikuotų pasėlių plotas pasaulyje siekė net 202 milijonus hektarų, didžiausi plotai – JAV, Brazilijoje ir Argentinoje.
„Žmonių skaičius pasaulyje nuolat auga, keičiasi ir klimatas, todėl turime naujus uždavinius: pasiekti, kad maisto užtektų visiems ir adaptuoti augalus genetiniame lygmenyje, kad jie prisitaikytų prie kintančių sąlygų. Taip pat augalų veislės pritaikomos specialiai vertikaliojo ūkininkavimo, uždarų patalpų daržininkystės aplinkai, siekiant gauti didesnį ir sveikesnį žmogui derlių visus metus – visa tai yra biotechnologijų sprendimai“, – teigia docentė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, VDU Žemės ūkio akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja.
Pasak jos, darbas su biotechnologijomis yra perspektyvus, platus ir nuolat besivystantis, reikalaujantis sekti naujausius mokslinius tyrimus, todėl svarstantiems apie karjerą šioje srityje būtini ne tik tvirti pagrindai įvairiose mokslo disciplinose, bet ir kokybiškos studijos universitete, kurios leistų prisiliesti prie praktikos, dar studijuojant dirbti su mokslininkais ir praktikuotis biotechnologijų įmonėse.
VDU Žemės ūkio akademijos vyresn. mokslo darbuotoja, doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė
Studijose – moderniausia įranga ir praktika
Šias galimybes studentams suteikia Vytauto Didžiojo universitete siūloma Biotechnologijos bakalauro studijų programa. Studijų metu pristatomi ne tik biologijos, chemijos, fizikos pagrindai, bet ir genetika, imunologija, molekulių modeliavimas, futuristinis genų inžinerijos pasaulis. Studentai čia gali naudotis modernia laboratorijų įranga, šiuolaikiškai tirti, analizuoti, vertinti įvairiausius duomenis, taip pat – kurti naujus, inovatyvius produktus.
„Studentas, pasirinkęs šią programą, turi galimybę įeiti į biotechnologijų ritmą, pamatyti, kokius iššūkius reikia spręsti dabar ir kokie bus aktualūs ateityje. Čia jis gaus naujausias mokslines žinias paskaitose, pats įsijungs į mokslinius tyrimus, naudos moderniausių laboratorijų įrangą, taip pat – atliks net tris praktikas, tarp jų ir pasirinktoje įmonėje“, – pažymi doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė, pabrėžusi, jog VDU Biotechnologijos studijų programa išsiskiria ir dėmesiu žemės ūkio mokslams, Žemės ūkio akademijos mokslininkų įdirbio dėka.
„Žemės ūkio akademijoje dirba stiprūs mokslininkai, ypač agrobiotechnologijos ir biotechnologijų taikymo miškų ūkyje srityse – tai ir miškų genetika, ir augalų genetika ir selekcija ar kitos sritys. Gamtos mokslų fakulteto ir Žemės ūkio akademijos mokslininkai įsilieja į studijų procesą, laboratorijose jie dirba kartu su studentais. Praktiškai visi Biotechnologijos programos dalykai turi praktinę, laboratorinių darbų dalį, tai nėra tik teorija“, – papildo VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. S. Mickevičius.
Mokslininkų teigimu, baigus VDU Biotechnologijos bakalauro studijų programą, įgyjamas platus šios srities išsilavinimas, leisiantis tiek susirasti darbą biotechnologijos įmonėse, tokiose kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Nando“ ir kitose, tiek toliau tęsti studijas magistrantūroje, pasirinkus konkretesnę dominančią biotechnologijų sritį, darbą su augalais ar gyvūnais.
Nacionalinės sveikatos tarybos išvažiuojamasis posėdis ir paroda, skirta VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus veiklos šimtmečiui
Nacionalinės sveikatos tarybos išvažiuojamasis posėdis ir paroda, skirta VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus veiklos šimtmečiui
2024 metais minimas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus mokslinės, studijų ir praktinės veiklos šimtmetis. Ta proga balandžio 24 d. Botanikos sode suorganizuotas Nacionalinės sveikatos tarybos išvažiuojamasis posėdis.
Botanikos sodo lauko fotografijos galerijoje NST posėdžio ir parodos atidarymą pradėjo VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, kuris pasveikino Nacionalinės sveikatos tarybos narius ir šio posėdžio dalyvius, suteikdamas žodį VDU rektoriui akademikui prof. habil. dr. Juozas Augučiui. Rektorius padėkojo žmonėms, puoselėjantiems Botanikos sodo palikimą ir kuriantiems šimtametes augalų kolekcijas. Be to, Rektorius padėkojo ir pasveikino šimtmetį švenčiančio Vaistinių augalų skyriaus darbuotojus, kurie tęsia mokslinę, studijų ir praktinę veiklą, pakviesdamas dalyvauti renginiuose, skirtuose VDU atkūrimo 35-erių metų sukakčiai pažymėti .
VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vadovė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė trumpai supažindino su parodos eksponatais, kuriuose pristatoma šio padalinio nacionalinė ir tarptautinė bei tarpdisciplininė mokslinė, projektinė ir studijų veikla.
Po parodos atidarymo, pirmą kartą Vytauto Didžiojo universitete, tame tarpe ir Botanikos sode, vyko nacionalinės tarybos posėdis, kurio tema „Ekstremalių situacijų valdymas ir sveikatos sistemos atsparumas“. Šiame posėdyje dalyvavo virš 120 įvairių šalies regionų ir institucijų atstovai.
Nuotoliniu būdu posėdį stebėjo – 88 dalyviai (savivaldybių administracijų atstovai, savivaldybių gydytojai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biurų, kolegijų atstovai).
Posėdyje dalyvavo 35: NST nariai, VDU atstovai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Respublikinės Šiaulių ligoninės, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos, Kauno kolegijos ir Klaipėdos, Šiaulių, Šakių, Skuodo, Lazdijų, Kupiškio rajono savivaldybių atstovai.
Nacionalinės sveikatos tarybos posėdį organizavo ir įžanginį žodį tarė NST pirmininkas prof. Algirdas Utkus, ir NST narė prof. Ona Ragažinskienė.
Šio posėdžio metu buvo padaryti šie pranešimai:
Vytenis Povilas Andriukaitis, Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys Europos regionui
Naujos problemos ir ekstremalių situacijų valdymo ypatumai Europoje
Prof. dr. Valdas Rakutis, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys
Sveikatos sistema išbandymų metais: istoriko įžvalgos ir ateities projekcijos
Dr. Joana Korabliovienė, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyresnioji patarėja (parengties pareigūnė)
Sveikatos sistemos parengtis ir atsparumas krizių metu
Po pranešimų vyko diskusijos, išaiškinimui – ar iki šiol pakankamai optimaliai esame pasirengę ekstremalių situacijų valdymui Lietuvoje ir kokie yra trūkumai?
Šią diskusiją organizavo:
Nerijus Mikelionis, Nacionalinės sveikatos tarybos narys ir Nacionalinės greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas,
Karo gydytojas, majoras Joris Ragaišis, Karo medicinos rezervo medicininės paramos vieneto vadas, Cheminio ginklo uždraudimo ekspertas.
Nacionalinės sveikatos tarybos posėdį apibendrino ir baigiamąjį žodį tarė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Algirdas Utkus ir prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė Nacionalinės sveikatos tarybos narė.
Prof. Ona Ragažinskienė
NST Tarybos narė, Vytauto didžiojo universitetas
Jono Petronio archyvo nuotraukos
Kvietimai teikti paraiškas baigiamojo darbo rengimo praktikai Thermo Fisher Scientific Baltics įmonėje. Kvietimai magistrams ir stipendijų konkurso taisyklės (lietuvių ir anglų kalbomis)
Būsimi magistrantūros studentai kviečiami teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia būsimuosiusVytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto 1 kurso magistrantūros studentus Bendrovėje rengti antrosios (magistro) studijų pakopos baigiamuosius darbus.
Geriausiems studentams, kurie 2024-2025 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos – 2000 Eur. vieniems mokslo metams. Studentams, rengiantiems baigiamuosius darbus 2 metus, nepablogėjus jų studijų rezultatams – iš viso skiriama 4000 Eur. stipendija.
Skiriant stipendiją įvertinami studento studijų rezultatai ir pažangumas (bakalauro baigiamojo darbo (egzaminų) įvertinimas ir studijų pagrindinės studijų krypties (šakos) dalykų svertinis vidurkis ne mažiau kaip 8 balai), motyvacija ir praktiniai tiriamojo darbo įgūdžiai. Paskyrus stipendiją, studentai turi galimybę gauti valstybės, „Thermo Fisher Scientic“ ar kitokias stipendijas.
Paraiškas magistrantūros 1 kurso studentai turi pateikti iki 2024 m. rugsėjo 15 d. imtinai.
Konkursui studentai el. paštu turi pateikti šiuos dokumentus:
gyvenimo aprašymą (CV);
motyvacinį laišką, nurodant ne daugiau nei 3 dominančias mokslo grupes, kuriose siektų rengti baigiamąjį darbą. Visos siūlomos grupės ir jų tyrimų kryptys nurodytos stipendijos skyrimo 2024–2025 mokslo metams stipendijos konkurso sąlygose;
kitus studento studijų pasiekimus, visuomeninės ir/ar mokslinės veiklos (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra) pasiekimus įrodančių dokumentų kopijas;
rekomenduojančio Universiteto padalinio darbo vadovo ar grupės vadovo arba darbovietės vadovo rekomendacija būtų privalumas.
Dokumentus prašome teikti VDU dokumentų pateikimo-priėmimo sistemoje adresu dek@gmf.vdu.lt nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai.
Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovą Edvin Stankevič el. paštu edvin.stankevic@thermofisher.com, arba į VDU Gamtos mokslų fakulteto referentę Ugnę Medikaitę el. paštu ugne.medikaite@vdu.lt.
Kvietimai teikti paraiškas baigiamojo darbo rengimo praktikai Thermo Fisher Scientific Baltics įmonėje. Kvietimai bakalaurams ir stipendijų konkurso taisyklės (lietuvių ir anglų kalbomis)
„Thermo Fisher Scientific“ vardinių stipendijų konkursas 2024-2025 m.
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto būsimuosius 3 ir 4 kurso bakalauro studentus Bendrovėje rengti pirmosios (bakalauro) studijų pakopos baigiamuosius darbus.
Geriausiems studentams, kurie 2024-2025 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos – 1100 Eur. vieniems mokslo metams. Studentams, rengiantiems baigiamuosius darbus 2 metus, nepablogėjus jų studijų rezultatams – iš viso skiriama 2200 Eur. stipendija.
Skiriant stipendiją įvertinami studento studijų rezultatai ir pažangumas (paskutinių dviejų sesijų rezultatų svertinis vidurkis turi būti ne mažiau kaip 8 balai), motyvacija ir praktiniai tiriamojo darbo įgūdžiai. Paskyrus stipendiją, studentai turi galimybę gauti valstybės, „Thermo Fisher Scientic“ ar kitokias stipendijas.
Paraiškas būsimi bakalauro 3-4 kurso studentai turi pateikti iki 2024 m. rugsėjo 15 d. imtinai.
Konkursui studentai turi pateikti šiuos dokumentus:
gyvenimo aprašymą (CV);
motyvacinį laišką, nurodant baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tyrimų kryptis. Visos siūlomos kryptys nurodytos stipendijos skyrimo 2024-2025 mokslo metams stipendijos konkurso sąlygose (nuoroda);
kitus studento studijų pasiekimus, visuomeninės ir/ar mokslinės veiklos (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra) pasiekimus įrodančių dokumentų kopijas;
rekomenduojančio Universiteto padalinio darbo vadovo ar grupės vadovo arba darbovietės vadovo rekomendacija būtų privalumas.
Dokumentus prašome teikti VDU dokumentų pateikimo-priėmimo sistemoje adresu dek@gmf.vdu.lt nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai.
Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovą Edvin Stankevič elektroniniu paštu edvin.stankevic@thermofisher.com arba į VDU Gamtos mokslų fakulteto referentę Ugnę Medikaitę elektroniniu paštu ugne.medikaite@vdu.lt.
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos
LMA skelbia 2024 m. Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą.
LMA skelbia 2024 m. Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą.
Stipendijos skiriamos mokslininkams iki 35 metų amžiaus, įgijusiems daktaro mokslo laipsnį ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (į šį 5-erių metų laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos), jų vykdomiems aktualiems moksliniams tyrimams remti.
Kandidatas stipendijai gauti turi turėti mokslo daktaro laipsnį, dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir skelbti mokslo straipsnius su jų prieskyra.
Kandidatai stipendijai gauti patys pildo ir elektroninėje sistemoje https://www.lma.lt/paraisku-teikimas teikia paraiškos formą ir kitus susijusius dokumentus PDF formatu. Kartu su paraiškos forma turi būti nurodomas vykdomos temos pavadinimas ir numatomų vykdyti mokslinių tyrimų planas.
Paraiškos priimamos 2024 balandžio 15 d. – gegužės 17d.
LMA prezidiumas sprendimą dėl stipendijų skyrimo priima iki 2024m. birželio 28 d.
Evelina Baronienė, 8 692 45 332,e.baroniene@lma.lt(paraiškos teikimo per elektroninę sistemą klausimais)
Balandžio 24 d. 14 val. Miglės Razgūnaitės, daktaro disertacijos gynimas tema: „Vektorių platinamų patogenų padermių genetinė įvairovė naminėse katėse ir jų ektoparazituose“
Vytauto Didžiojo universitete, ŽŪA III rūmuose (Universiteto g. 10-159 auditorijoje, Akademija, Kauno raj.), balandžio 24 d. 14 val. bus ginama MIGLĖS RAZGŪNAITĖS daktaro disertacija tema:
„Vektorių platinamų patogenų padermių genetinė įvairovė naminėse katėse ir jų ektoparazituose“ (gamtos mokslai, biologija N 010).
VDU mokslininkai partneriaus su LEI ir LSMU: vykdys bendrus projektus
Jonizuojančios spinduliuotės ir priešvėžinių vaistų elektropernašos kombinavimas siekiant sukurti efektyvesnį priešvėžinį gydymą (RECT) (partneris – LSMU).
Projektai bus vykdomi nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. vasario 28 d.
Tarp visų trijų universitetų ir LEI iš viso buvo pateikta 21 paraiška, iš kurių finansavimą pritraukė 7 projektai.
Kvietimas buvo skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunųjų mokslininkų projektų vykdymo gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki šio konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai.
Projekto pavadinimas: „Augalinių baltymų valorizavimas į aukštos biologinės vertės žaliavas tvaresnio žemės ūkio koncepcijai“
Projekto kodas: 10-038-T-0027
Projekto vadovas: Saulius Mickevičius
Projekto sprendžiamą problema: Šis projektas spręstų problemą, susijusią su Lietuvoje auginamų baltymingų augalų nepakankamai efektyviu panaudojimu maisto ir gyvulininkystės reikmėms. Projekto metu bus pritaikyti novatoriški biotechnologiniai sprendimai Lietuvoje auginamų žirnių, lęšių ir avinžirnių apdorojimui, siekiant suteikti jiems pridėtinę vertę.
Projekto tikslas: Pasirengti sėkmingam dalyvavimui Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ kvietimuose, pritaikyti novatoriškus biotechnologinius sprendimus augalinių baltymų (Lietuvoje auginamų žirnių, lęšių ir avinžirnių) valorizavimui į aukštos biologinės vertės žaliavas tvaresnio žemės ūkio koncepcijai.
Projekto veiklas (poveikles): Projekto metu bus atlikta kompleksinė analizė, vertinant ne tik pridėtinę sukurtų žaliavų vertę, bet ir jų saugą. Taip pat bus analizuojamos itin vertingų komponentų iš augalinės baltyminės žaliavos sintetinimo galimybės (pvz., neurotransmiterių: gama aminobutyrinės rūgšties ir feniletilamino).
