VDU studentų idėjos – didžiajam verslui

Viena ekonomiškai stipriausių ir didžiausių verslo bendrovių Lietuvoje „Vičiūnai grupė“, nusprendusi atnaujinti „Go 4 pizza“ produktų linijos pakuotes, kreipėsi ne į profesionalius dizainerius ar marketingistus, o į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Verslo praktikų centro studentus. Iššūkį priėmė penki skirtingų specialybių studentai. Komandą sudarė psichologijos, teisės, biotechnologijos, marketingo vadybos besimokantys jaunuoliai. Su užduotimi jie susidorojo puikiai ir Lietuvos studentų sukurtose pakuotėse įpakuotos picos jau rikiuojasi ne tik Lietuvos, bet ir įvairių pasaulio šalių parduotuvių šaldytuvų lentynose.

Kūrybinėje grupėje dirbęs psichologijos studentas Vitoldas Čebatorius sako, kad darbas buvo labai įdomus ir tai, kad pakuotes kūrė skirtingų specialybių studentai, buvo labai naudinga. „Gero rezultato galima tikėtis, kai sutelkiame skirtingas patirtis, žinias, skirtingus požiūrius į tą patį dalyką. Tai padeda išvengti standartiškumo, banalių sprendimų. Darbą mums palengvino dar ir tai, kad turėjome užduotį sukurti picų pakuotes orientuojantis pirmiausia į jaunuosius valgytojus, mūsų bendraamžius, kurių skonius ir simpatijas mes žinome“, – pasakoja Vitoldas.

Pakuotės pagrindinis akcentas – herojus iš tam tikro regiono, atspindintis konkretų picos skonį. Herojus perteikia ir skleidžia nuotaiką, „nunešdamas“ mus į tam tikrą regioną – Havajus, Meksiką ar Italiją. Pats dizaino stilius taip pat originalus – jam pasitelktos nuotraukos, kurios yra tarsi ranka tapyti piešiniai.

Aiškindama pakuočių atnaujinimo būtinybę „Vičiūnų grupės“ Produktų vystymo vadovė Vilma Stankevičienė pastebi, kad jų patirtis rodo, jog didžioji vartotojų dauguma yra konservatyvūs ir mėgsta pirkti tai, ką yra įpratę nuo seniau. Tačiau yra tam tikra dalis inovatorių, kurie nuolat ieško naujovių lentynose ir nori jas išbandyti. O tam tikrose prekių grupėse – ledai, vaisvandeniai, saldumynai, picos – inovatorių yra daug. „Jaunimui greitai atsibosta įprasti dalykai ir jie nuolat ieško naujovių, nebijo eksperimentuoti. „Vičiūnų grupė“ siūlo šimtus skirtingų gaminių daugelio pasaulio regionų atstovams – ne tik žuvį ar jūrų gėrybes, bet ir picas, blynus, koldūnus bei kitus. Tarptautiniame maisto gamybos versle privalai nuolat sekti naujausias tendencijas, kintančius vartotojų įpročius ir į tai atsižvelgti kuriant ar tobulinant ne tik pačius gaminius, bet ir jų pakuotes. Šviežias ir kūrybingas studentų žvilgsnis iš šono išties labai praverčia“, – tikina V. Stankevičienė.

Studentų darbo sėkmę kuriant produktą lėmė ir Vytauto Didžiojo universiteto studijų aplinka. Ši aukštoji mokykla, kurioje vadovaujamasi artes liberales studijų principais, daug dėmesio skiria visapusiškos, laisvos asmenybės ugdymui, humanistinių vertybių, kūrybinių sumanymų ir kitokios novatoriškos atviros veiklos skatinimui, palaikymui ir populiarinimui. Studijos VDU reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą iš skirtingų požiūrio taškų, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus. Todėl kūrybinius sumanymus čia sėkmingai įgyvendina įvairių specialybių studentai: tiek biotechnologai, tiek psichologai.

VDU Verslo praktikų centras yra verslumo ugdymo lyderis Lietuvoje, kuris bendradarbiauja su daugiau nei 60 Lietuvos ir tarptautinių kompanijų, o pernai vienintelis iš Baltijos šalių gavo Europos Komisijos apdovanojimą ir buvo pripažintas tarp 50 geriausių sėkmingo universitetų ir įmonių bendradarbiavimo pavyzdžių Europoje ir pasaulyje. Centras dirba su keliomis skirtingomis metodikomis, organizuoja išmaniąsias praktikas ir sprendžia verslo įmonių iššūkius.

Idėją realizavo VDU studentai: Vitoldas Čebatorius (psichologija), Karolina Šachverdijevaitė (teisė), Gabrielė Butkevičiūtė (biotechnologijos), Agnė Vabalaitė (marketingo vadyba) ir Arūnas Grigėnas (biotechnologijos).

Biochemikas dr. S.Kriaučionis: tik pradėjęs dirbti, įvertini laisvųjų studijų naudą

Šiandien vis dažniau diskutuojama, kokio darbuotojo laukia kiekvienas sėkmingas darbdavys ir neretai pabrėžiama visapusiško išsilavinimo svarba, nes darbo rinkai jau neužtenka siaurai mąstančios asmenybės. Todėl kasmet vis daugiau būsimų studentų renkasi tokią aukštąją mokyklą, kuri jam suteikia galimybę save realizuoti, duoda laisvę rinktis ir pačiam susikurti savo studijas. Juk toks universitetas siekia, kad organizuojant studijas, mokslo tyrimus, bendruomenės gyvenimą, atsiskleistų kiekvieno individualumas.

Kaip teigia dr. Skirmantas Kriaučionis, kuris šiuo metu vadovauja Oksfordo universiteto Ludvigo vėžio tyrimų institutui, įgytas visapusiškas išsilavinimas klasikiniame universitete, suvaidino išties svarbų vaidmenį jo gyvenime

„Studijuodamas aš pilnai nesuvokiau ir gal kartais kiek atsainiai žiūrėjau į dalykus tiesiogiai nesusijusius su gamtos mokslais. Tačiau pabaigęs studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir pradėjęs dirbti, supratau visapusiško išsilavinimo svarbą. Pirmiausia tai pastebėjau išvykęs į užsienį ir pristatant Lietuvą“, – sako dr. S.Kriaučionis.

Pašnekovas pabrėžia, kad dabartinė jo akademinė bendruomenė yra smalsi ir išsilavinusi, todėl klausimų kyla įvairių – pradedant nuo lietuvių kalbos kilmės, panašumų su kitomis kalbomis ir baigiant istorija, ekonomika bei kultūra. Kartais tokių pokalbių kokybė gali nulemti ir svarbius gyvenimo posūkius, kurie priklauso nuo ryšių, užsimezgančių tarp žmonių. Taip pat ir profesinėje karjeroje svarbu yra ne tik tiesioginiai mokslo atradimai, bet ir mokėjimas juos pristatyti ir pateikti. Tam talkina retorikos, psichologijos ir rašymo įgūdžiai, kuriuos dažnas gali įgyti aukštojoje mokykloje, kuri leidžia laisvai pasirinkti studijų dalykus.

VDU – dėstytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio

Laisvųjų studijų universitetai kiekvienam studijuojančiam suteikia platesnį požiūrį į tam tikras iškilusias problemas, padeda savarankiškai priimti kompetetingus sprendimus, moko prisitaikyti prie naujų žinių. Ir tokie universitetai kaip VDU – puoselėja atvirumą, dialogą ir toleranciją, čia yra vadovaujamasi liberalumo ir demokratijos principais.

Didžiojoje Britanijoje DNR tyrimus atliekantis lietuvis biochemikas dr. S. Kriaučionis sako, kad šiuo metu Lietuvoje mato teigiamą iniciatyvą, skatinančią universitetus jungtis ir jis labai tikisi, kad VDU išnaudos šią naujai atsivėrusią galimybę universitetų reorganizacijai, išlaikant puikias artes liberales, visapusiško išsilavinimo tradicijas. Juk tik tokiu būdu daugiau studentų pasieks platus, kūrybinę mintį skatinantis, išsilavinimas.

„Tuo metu, kai aš studijavau, universitetas pritraukė geriausius dėstytojus iš Lietuvos ir netgi iš žinomų užsienio valstybių universitetų. Dažnai netgi vieno akademinio kurso sudedamieji skyriai buvo dėstomi skirtingų dėstytojų. Tai buvo puiki galimybė pabendrauti su tikrais ekspertais ir praplėsti savo akiratį. Galimybė pasirinkti dalykus ir suformuoti savo mokymo programą taip pat įgalino pagilinti žinias iš dalykų, kurie tiesiog buvo įdomūs. Kartais būdavo net sunku užsiregistruoti ypač populiariems dalykams, tačiau sangrūda prie registracijos stalų atsipirkdavo puikiomis paskaitomis“, – laisvųjų studijų pliusus vardija VDU Gamtos mokslų fakulteto absolventas. Šiandien VDU ir toliau išlieka vienu iš tarptautiškumo lyderių tarp šalies universitetų ir pirmauja pagal dėstytojų tarptautiškumą.

VDU gamtos mokslai įvertinti aukščiausiais balais

VDU Gamtos mokslų fakultete kasmet daugėja tarptautinių tyrimų, į kuriuos įsitraukia mokslininkai ir studentai jau nuo antrojo kurso. Sparčiai vystosi fakulteto infrastruktūra, o tai leidžia atlikti daug skirtingų ir sudėtingų, įvairiose tematikose egzistuojančių tyrimų.

Ir neveltui dar 2015 m. tarptautiniais vertinimais VDU biomedicinos mokslai buvo įvertinti palankiausiai tarp visų universitetų Lietuvoje ir ši aukštoji mokykla buvo viena iš nedaugelio universitetų, kurios visos vertinamos veiklos neturėjo nei vieno žemiausio įvertinimo nei vienoje mokslinių tyrimų grupėje. Tąkart ekspertai teigė, kad VDU Gamtos mokslų fakultetas yra stiprus nacionalinis veikėjas, kuris vis labiau įsitvirtina ir tarptautinėje erdvėje, ypač tyrinėjant elektrinių laukų poveikį biologinėms sistemoms ir jų vyksmams. Tarptautiniai ekspertai taip pat buvo maloniai nustebinti ir universiteto turimomis aukšto lygio laboratorijomis, jų įranga.

Šis mokslinės veiklos vertinimo tyrimas buvo inicijuojamas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo taryba, siekiant kuo objektyviau ištirti Lietuvos mokslinę veiklą. Tyrime dalyvavo visos Lietuvos mokslo institucijos, kurias vertino iš tarptautinių ekspertų sudaryta grupė. Vertinimą atliko tarptautiniai ekspertai iš prestižinių mokslo institucijų – Oksfordo, Mančesterio, Delfto technologijos, Berlyno technikos, Londono menų universitetų, Šv. Trejybės koledžo ir daugelio kitų. Tarptautinė ekspertų grupė aplankė visas Lietuvos mokslo institucijas ir išnagrinėję jų veiklos rezultatus, pateikė savo rekomendacijas, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų pasiekta kuo aukštesnė mokslo kokybė. Vertinimo metu buvo nagrinėjama universiteto tyrimų kokybė, ekonominė ir socialinė įtaka, infrastruktūra, mokslo vadyba ir potencialas.

Didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų renginys „Life Sciences Baltics“

Kviečiame į didžiausią Baltijos šalyse ir greičiausiai Baltijos jūros regione augantį tarptautinį gyvybės mokslų renginį „Life Sciences Baltics“, kuris šiemet vyks rugsėjo 26-27 d. Vilniuje, LITEXPO parodų ir konferencijų centre. Tai vienintelis tarptautinis forumas Baltijos šalyse, suteikiantis galimybę biotechnologijų, medicininių prietaisų, farmacijos ekspertams susitikti, keistis idėjomis, užmegzti naujas pažintis ir partnerystes.

Šiemet renginyje tikimasi sulaukti apie 1,5 tūkst. dalyvių ir delegacijų iš Japonijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, JAV ir kitų gyvybės mokslų srityje lyderiaujančių šalių.

Dviejų dienų trukmės konferencijoje bus aptariamos naujausios tendencijos gyvybės mokslų srityje – iššūkiai taikant imunoterapijos metodą vėžiu sergantiems pacientams, 3D spausdinimas medicinoje, personalizuotos medicinos vaidmuo, skaitmeninės sveikatos apsaugos priemonės, lazerių technologijų taikymas gyvybės moksluose, kamieninių ląstelių potencialas ir kitos temos. Tarp 60 pasaulinio lygio pranešėjų bus ir 2012 m. Nobelio premijos laureatas chemijos srityje Brianas Kobilka, prestižiniu apdovanojimu įvertintas už receptorių, sujungtų su G baltymu, tyrimus.

Be tarptautinės konferencijos, „Life Sciences Baltics“ įmonių parodoje bus galima išvysti daugiau nei 60 kompanijų iš JAV, Vokietijos, Italijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės. Renginio metu bus suorganizuota apie 1,5 tūkst. verslo susitikimų, o dešimt perspektyvių startuolių iš Baltijos šalių pristatys savo verslo idėjas potencialiems investuotojams.

Verslumą ir eksportą skatinanti agentūra „Versli Lietuva“ tarptautinį gyvybės mokslų renginį organizuoja kas dvejus metus siekdama gyvybės mokslų sektoriaus lyderius, valstybių atstovus ir ekspertus iš viso pasaulio supažindinti su sektoriaus potencialu Baltijos šalyse.

Daugiau informacijos apie „Life Sciences Baltics 2018“ renginį, išsami programa ir registracija: www.lsb2018.com

Apdovanoti geriausi VDU dėstytojai

Birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo metų užbaigimo šventėje buvo apdovanoti geriausi 2017 / 2018 m. m. dėstytojai fakultetuose, remiantis studentų nuomone:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – dr. Viktorija Starkauskienė,
Humanitarinių mokslų fakultete – doc. dr. Andrius Utka,
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – dokt. Mindaugas Norkevičius,
Socialinių mokslų fakultete – doc. dr. Violeta Ivanauskienė,
Gamtos mokslų fakultete – doc. dr. Lina Ragelienė,
Menų fakultete – doc. Dr. Raimonda Simanaitienė,
Informatikos fakultete – doc. Dr. Sigita Pečiulytė,
Teisės fakultete – doc. Dr. Kęstutis Vitkauskas,
Katalikų teologijos fakultete – kun. prof. dr. Andrius Narbekovas,
Muzikos akademijoje – dr. Rimantas Astrauskas,
Užsienio kalbų institute – Rima Sabaliauskienė.

Geriausių dėstytojų rinkimai vykdomi atsižvelgiant į studijų dalykų dėstymo kokybės vertinimo studentų požiūriu apklausos rezultatus. Studentų prašoma pateikti nuomonę apie dėstytojų kompetentingumą studijų dalyko turinio ir didaktikos srityse, pristatyti pasiūlymus studijų kokybei gerinti. Apdovanojant dėstytojus buvo apibendrinti 2017 / 2018 m. m. rudens ir pavasario semestruose studentų pateikti įvertinimai apie dėstymo kokybę, atsižvelgiant į aukščiausio įverčio vidurkio ir didžiausios studentų dalyvavimo apklausoje procentinės dalies santykį.

Dėstymo kokybės apklausa – viena iš periodinių VDU vykdomų apklausų, skirta surinkti grįžtamąjį ryšį iš socialinių dalininkų studijų kokybės įvertinimo ir tobulinimo tikslais.

Vėžį sukeliančių medžiagų nukenksminimui – biologinis „internetas“

Lietuvoje vis dar yra medinių geležinkelio pabėgių, kurių sudėtyje yra vėžį sukeliančių medžiagų. Šią problemą prieš penkerius metus apsiėmė spręsti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, naudodami kenksmingas medžiagas skaidančius grybus. Šiemet jie kartu su italų tyrėjais, „Lietuvos geležinkeliais“ ir įmone „Biocentras“ ėmė taikyti platesnį sprendimą – savotišką biologinį „internetą“, kurį sudaro taršias medžiagas skaidantys augalai, grybai ir bakterijos.

Panaudoti geležinkelio pabėgiai Lietuvoje ir kitose šalyse anksčiau buvo mirkomi kreozote – šiandien ES uždraustoje medžiagoje, kuri savo sudėtyje turi vėžį sukeliančių cheminių junginių. Tai itin plačiai paplitusi problema: vien Lietuvoje pabėgių medienos atliekų per metus susidaro apie 2 tūkst. tonų, pasaulyje – apie 2,85 mln. tonų.

Vienas iš būdų atsikratyti tokių pabėgių – juos deginti. Tačiau dalis pabėgiuose esančių medžiagų yra lakios, todėl deginimas yra nepaprastai brangus, specialiose aukštatemperatūrinėse krosnyse, naudojant papildomą kurą. Negana to, pelenus reikia laidoti, panašiai kaip radioaktyvias atliekas, pavyzdžiui, įkapsuliuojant į granitinį gruntą.

VDU mokslininkai ėmėsi ieškoti alternatyvų tokiems brangiems sprendimams – ir pritaikė procesą, vadinamą bioremediacija: jo metu kenksmingos medžiagos yra nukenksminamos arba pašalinamos pasitelkiant gyvus organizmus, pavyzdžiui, augalus. Mokslininkai atrado, kad medieną nukenksmina pelėsiniai baltojo puvinio grybai, tokie kaip gluosninė kreivabudė, kurie natūraliai išauga ant aikštelėse saugomų panaudotų medinių pabėgių.

Tačiau vien grybų pagalbos nepakanka – pirmiausia todėl, kad jiems optimali 27 laipsnių temperatūra Lietuvoje nėra užtikrinama: reikia taikytis prie drėgmės ir temperatūros kaitos, pasakoja projekto vadovas, VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas, akademikas Audrius Sigitas Maruška.

„Nukenksminti gali ne tik grybai – yra panašius fermentus išskiriančių bakterijų, tam taip pat galima panaudoti augalus. Bendradarbiaujame su įmone „Biocentras“, kuri naudoja bakterijas naftos produktų suskaidymui, ir italų mokslininkais iš Centrinės tyrimų tarybos, kurie pasitelkia greitai augančius augalus – topolius, karklus – sunkiųjų metalų nukenksminimui“, – paaiškina profesorius.

Mokslininko teigimu, projekte bendromis jėgomis dirba skirtingų sričių ekspertai – VDU Botanikos sodo fitopatologai ir mikologai, tyrinėjantys atitinkamai augalų ligas ir grybus, ir chemikai bei mikrobiologai, tiriantys augalų šaknų bakterijas ir dirvoje esančių teršalų sudėtį. Padedant Italijos tyrėjams numatoma ištirti žemę (substratą) po atlikto nukenksminimo – ar ji ne toksiška, nežudo ląstelių, nekeičia genų.

„Augalai, grybai ir bakterijos – jie visi susiję, kaip internetas. Pavyzdžiui, jei išaugo beržas, jis išsikovoja erdvę, skleidžia tam tikrus junginius, kurie užtikrina, kad toje vietoje pušis neaugs. Ir atvirkščiai – jei prie seno ąžuolo pasodinsite eglę, ąžuolas po kurio laiko nudžius. Žinant šiuos ryšius, galima tai išnaudoti vykdant tyrimus“, – teigia prof. A. S. Maruška.

Šitaip mokslininkai siekia pagelbėti „Lietuvos geležinkeliams“ – šalia geležinkelių nuolat užauga kliudantys augalų brūzgynai, krūmai, karklai, todėl dabar tose vietose bus sodinami kiti, jų augimą slopinantys augalai. Pasak prof. A. Maruškos, šis reiškinys vadinamas alelopatija – augalų išskiriamų cheminių junginių poveikis kitiems augalams.

Mediniuose pabėgiuose, kurie buvo mirkomi kreozoto alyvoje, yra benzoalfapireno – kancerogeno, kuris yra šimtą kartų kenksmingesnis už kitus vėžį sukeliančius junginius, tokius kaip naftalenas arba antracenas. Mokslininkų teigimu, itin aktualu pasirūpinti benzoalfapireno nukenksminimu buvusiose merkyklose – ten, kur anksčiau buvo mirkomi pabėgiai.

„Į gruntą įsisunkia daugybė tų junginių ir jie per gruntinius vandenis pasklinda, patenka į maisto grandinę – į aplinką, per upes. Technologijos, kurias taikome savo projekte, galėtų būti pritaikytos benzoalfapireno suskaidymui ir ten – grunto remediacijai“, – tikina mokslininkas.

VDU sumanios specializacijos projektas „Panaudotų medinių pabėgių nukenksminimo biologiniais metodais technologijos kūrimas Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0074“ yra finansuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis Projekto vadovas – VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas prof. A. S. Maruška.

VDU studentams įteiktos „Intermedix Lietuva“ vardinės stipendijos

Birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdžio metu buvo iškilmingai įteiktos UAB „Intermedix Lietuva“ įsteigtos vardinės stipendijos universiteto studentams ir paskutinių kursų absolventams už gerus studijų rezultatus (paskutinio semestro vidurkis ne žemesnis kaip 9 balai) ir aktyvią socialinę arba visuomeninę veiklą universitete ir už jo ribų.

Susidomėjimas antrus metus iš eilės teikiamomis stipendijomis buvo itin didelis – svarstymui buvo pateiktos III-IV kurso bakalauro, vientisųjų arba I-II magistrantūros studijų 72 studentų kandidatūros. Viena iš didelio dėmesio priežasčių – šiais metais į UAB „Intermedix Lietuva“ įsteigtas vardines stipendijas galėjo pretenduoti ir nuolatinių studijų užsienio studentai. Atsižvelgus į pateiktų kandidatų formaliuosius reikalavimus, VDU ir „Intermedix Lietuva“ atstovai įvertino 55 studentų paraiškas.

Vardinės 200 EUR dydžio UAB „Intermedix Lietuva“ stipendijos buvo paskirtos geriausiems universiteto studentams ir absolventams šiose studijų srityse:

Humanitarinių mokslų srityje – Kristinai Jaskūnienei
Menų srityje – Ugnei Bagušinskaitei
Socialinių mokslų srityje – Dainai Pupkevičiūtei ir Sandrai Klevinskaitei
Technologijos mokslų srityje – Augustinai Mišeikaitei ir Eigirdui Bujauskui
Fizinių ir biomedicinos mokslų srityje – Neringai Baranauskaitei

UAB „Intermedix Lietuva“ atstovė, vyresnioji departamento direktorė Agnė Jurkšienė įteikdama stipendijas bei dovanas linkėjo stipendiatams gautas stipendijas panaudoti tolimesnėje socialinėje ir visuomeninėje veikloje, taip stiprinant ir plečiant Lietuvos pilietinę visuomenę.

Apie stipendijos steigėją

UAB „Intermedix Lietuva“ yra tarptautinė kompanija, teikianti technologijomis grįstus pajamų ciklo, veiklos valdymo bei duomenų analizės sprendimus sveikatos apsaugos organizacijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose, tarp jų – gydytojams, klinikoms, ligoninėms.

Įmonės misija – tarnauti tiems, kurie gelbsti gyvybes. Vadovaudamasi ja, „Intermedix“ teikia išskirtines paslaugas, palaiko sėkmingus ryšius su klientais ir padeda jiems kurti aukščiausios kokybės pacientų priežiūros patirtis. Kaune nuo 2014-ųjų veikiančiame „Intermedix Lietuva“ paslaugų centre dirba beveik 700 specialistų ir jis sparčiai plečiasi.

Septyniems VDU projektams – Lietuvos mokslo tarybos finansavimas

Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė sąrašą projektų, kuriems bus skiriamas finansavimas pagal poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikos“. Finansavimas taip pat bus skirtas septyniems iš dešimties paraiškas pateikusių VDU projektų.

Finansavimas bus skiriamas pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.

Tarp finansuojamų pateko šie VDU projektai:

Paraiškos kodas – Projekto pavadinimas
09.3.3.-LMT-K-712-09-0162 – „Borrelia bakterijų molekulinis identifikavimas voverėse ir jų ektoparazituose Lietuvoje“
09.3.3.-LMT-K-712-09-0163 – „Anaplasma phagocytophilum nustatymas ir sekų variantų identifikavimas tauriuosiuose elniuose Lietuvoje ir Norvegijoje“
09.3.3.-LMT-K-712-09-0267 – „Tapatybės transformacijos naujausioje lietuvių prozoje“
09.3.3.-LMT-K-712-09-0270 – „Vektorių pernešamų bakterijų molekulinis nustatymas graužikuose“
09.3.3.-LMT-K-712-09-0277 – „Elektrinių laukų sukelto ląstelių padidėjimo įtaka gyvybingumui ir BLM elektropernašai“
09.3.3.-LMT-K-712-09-0283 – „Kompozicinių chitosano-gliukanų valgomųjų bioplėvelių gamyba“
09.3.3.-LMT-K-712-09-0290 – „DNR pažaidų analizė ląstelėse in vitro po bleomicino elektropernašos taikant kometų metodą“

Venecijos architektūros bienalėje – mokslininkai iš Lietuvos

„Pelkių mokyklą“ sudaro 3 dalys – „Pelkių radijas“ (The Swamp Radio), „Ateitybės sala“ (Futurity Island) ir „Bendrabūvis“ (Commonism). Čia daugiau nei 100 pasaulio architektų, menininkų, mokslininkų, filosofų ir antropologų, pasitelkdami pelkę kaip metaforą ir kaip ekosisteminį modelį, tyrinėja sąsajas tarp architektūros ir kitų disciplinų bei tarp Lietuvos savitumo ir globalinių procesų. Kuratorių teigimu, laboratorijos infrastruktūra nuolat keičiasi, vyksta dizaino ir meno pedagogikos eksperimentai, ieškoma naujų medžiagų ir į ateitį orientuotų mokymosi aplinkų.

„Venecijos bienalėje „Pelkių mokykla“ organizuojama kartu su partneriais iš MIT, Antverpeno ir Venecijos universitetų, Hamburgo, Frankfurto, Bazelio, Milano ir kitų aukštųjų mokyklų. „Pelkių mokykla“ veikia kaip atvira ir kintanti infrastruktūra, jungianti dizaino, pedagogikos ir meno eksperimentus. Tai nauja mokymosi aplinka, kuri pati daro įtaką ir kurią veikia erdvės architektūra. Pelkės paviljonas siekia atskleisti, kad architektūra nebūtinai griežtai apibrėžia erdvę. Architektūra gali būti ir takus reiškinys, procesas. Renginiai, garsovaizdžiai, aplinkkeliai, intervencijos mieste atskleidžia, kaip pelkės sąvoka rezonuoja tiek su visos planetos krize, tiek su Venecijos miestu kaip modeliu“, – pasakoja vienas parodos kuratorių Gediminas Urbonas. Laboratorijos iniciatoriai Lietuvos paviljone pristato pelkę kaip pirminę technologijos formą – susiedami pirmąją mokslinę studiją apie pelkę, kurią dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, ir britų kibernetiko Staffordo Beero 1970-ųjų biokompiuterijos vizijas.

„Pelkėje klestintys natūralūs biodinaminiai procesai ne tik nežlugdo civilizacijos, bet priešingai – kviečia atpažinti savyje konfliktą ir nepasitenkinimą, kylantį iš socialinio, kultūrinio suvaržymo, atsirandančio žmogaus sukurtoje aplinkoje. Kaip žinia, pati Venecija turi pelkėtą praeitį ir miglotą ateitį“, – sako parodos kuratoriai, primindami, jog garsusis „plaukiojantis“ miestas buvo pastatytas ant pelkės, kurią siekta užvaldyti, tačiau ji galutinai nebuvo išnaikinta.

Pamirštame, kad pelkės yra itin sterilios

Veneciją pasiekė apie 20 kvadratinių metrų natūralios pelkės iš Šepetos durpyno – ją instaliuojant Italijoje talkino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Remigijus Daubaras bei durpių gavybos ir perdirbimo bendrovė „Durpeta“.

„Pelkė yra lyg megapolis, miestas, kuris yra labai įvairus: čia yra ir ežerokšniai, klampynės, medynėliai, patys įvairiausi gyvūnai ir augalai. Ir visa ši bendrija taip idealiai funkcionuoja, kad žmogus gali pasimokyti, kaip pasirūpinti, kad erdvės būtų tinkamos visiems – žmonėms, augalams ir gyvūnams. Skirtingai nei, pavyzdžiui, pušynai su savo gana trumpu gyvenimo ciklu, pelkės yra tūkstančius metų trunkantis procesas, prasidėjęs nuo uždumblėjusio ežero – vandenyje procesai vyksta lėtai, nes ten mažai deguonies“, – pasakoja mokslininkas.
R. Daubaro teigimu, dažnai pamirštama, jog pelkės yra itin sterilios – pelkių vandenį galima gerti, jose auga daug sveikų uogų, o pelkių kiminai pirmojo pasaulinio karo metais buvo naudojami kaip bakterijų nepraleidžianti tvarsliava. Deja, sovietmečiu pelkės buvo sausinamos, nes apie aplinkosaugą nebuvo galvojama, o maisto visuomet trūko – tuo laikotarpiu Lietuva prarado daug unikalių pelkių.

„Galime džiaugtis, kad išliko Čepkelių raistas. Ten, nuėjus apie kilometrą gilyn, žmogus atsiduria sunkiai įsivaizduojamoje tylos ir ramybės karalystėje. Gerai, kad šiandien pelkės yra saugojamos – jų lėto vystymosi dėka ten įsikuria įvairūs reti augalai ir gyvūnai, tokie kaip ereliai žuvininkai Aukštumaloje“, – teigia profesorius, Venecijos bienalėje pristatysiantis pranešimą apie pelkes kaip ekologinius megapolius.

Tarp „Pelkių mokyklos“ bendradarbių bei pranešėjų – ir kiti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis pasakos apie pelkių takus, kūlgrindas, kaip slaptus egzistencinės atminties kelius. Dr. Asta Malakauskienė rengs seminarus ir kūrybines dirbtuves su šviečiančiais grybais – dalyviams bus pristatyti pelkėse sutinkami natūralūs šviesos šaltiniai.

Renginyje taip pat pranešimus skaitys architektai, sociologai, filosofai, urbanistai, profesoriai iš Goldsmiths universiteto Londone, Venecijos universiteto, Stokholmo Karališkojo menų instituto ir kitų institucijų. Mokslininkai diskutuos apie pelkę kaip idealią aplinką politinei sistemai, paremtai stebėjimu ir socialine organizacija, kūrybiškumą post-fordiniame kapitalizme ir kitas temas.

Atveriant milžinišką Kinijos rinką

Sausasis medus, neterminis sulčių pasterizavimas, darnaus judumo miestuose sprendimai, išmanieji prietaisai, palengvinantys pagyvenusių ir neįgalių žmonių gyvenimą, ar mobilioji programėlė, gebanti atpažinti žmogaus balso pokyčius – tai tik nedidelė dalis inovatyvių produktų ir technologijų, Lietuvos mokslininkų pristatytų šiemet gegužės 28 – birželio 1 dienomis vykusioje tarptautinėje prekybos ir paslaugų parodoje CIFTIS Kinijoje.

Lietuvos mokslas, vienijamas didžiausio Baltijos šalyse atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, jau ne pirmą kartą dalyvauja šioje parodoje bei pristato teikiamas mokslinių tyrimų paslaugas jungtiniame stende. Šiemet sulaukta itin didelio susidomėjimo kuriamomis inovacijomis ir žengta glaudesnio bendradarbiavimo link. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA ) su CIFTIS Organizaciniu komitetu pasirašė susitarimo memorandumą, reikšmingą ne tik MITA kuruojamam tinklui „Open R&D Lietuva“, bet ir Lietuvos verslui, tęsiant mūsų šalies inovacijų potencialo pristatymą Kinijoje, ieškant partnerių, investuotojų, užsakovų.

Per susitikimą su Pekino savivaldybės Mokslo ir technologijų komisija aptartos glaudesnio bendradarbiavimo galimybės mokslo ir technologijų srityje: nuo startuolių akceleravimo, bendrų Lietuvos ir Kinijos projektų finansavimo iki mokslo ir verslo misijų organizavimo. Jau rengiamas trišalis bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Centrinio medicinos universiteto Kinijoje. Taip pat dvišalio bendradarbiavimo susitarimas tarp VDU ir Kinijos žemės ūkio universiteto studijų ir mokslo srityse.

Įsigytų daugiau sausojo medaus

Naujausi „Open R&D Lietuva“ tinklo siūlomi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sprendimai bei technologijos buvo pristatyti ne tik parodoje, bet ir kartu su Kinijos mokslo ir technologijų parku organizuotoje tarptautinėje konferencijoje bei per vėlesnius susitikimus su Kinijos kompanijomis.

Kaip pasakojo VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Saulius Mickevičius, sulaukta kvietimų atvykti dar į kelis universitetus išsamiau pasikalbėti apie galimas bendradarbiavimo sritis, nes ypač susidomėta VDU tyrėjų sukurtais produktais bei technologijomis. Pavyzdžiui, sausuoju medumi. Klausta, kaip būtų galima jo įsigyti didesniais kiekiais, ir apsikeista kontaktais. Taip pat domėtasi sausuoju jogurtu, neterminiu sulčių pasterizavimu, elektroporacijos ir sonoporacijos taikymu vaistų ir kitų bioaktyvių medžiagų pernašai į ląsteles bei technologijomis, skirtomis nuotekoms valyti.

Kinijos žemės ūkio universitete su Maisto technologijų fakulteto bei Tarptautinių ryšių tarnybos atstovais aptartos galimybės, kaip taikyti VDU mokslininkų sukurtas technologijas maisto pramonės sektoriuje. Taip pat planuojamos pasirašyti akademinio mobilumo bendradarbiavimo sutartys dėl studentų mainų ir mokslinių tyrimų.

Darnus judumas, saugi senatvė

Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pristatytų technologijų ir tyrimų krypčių Urbanistikos katedros profesorius Gintaras Stauskis išskyrė labiausiai kinų inovacijų plėtotojus ir kapitalistus sudominusias sritis. Viena jų – darnaus judumo miestuose organizavimas. Kaip būtų galima derinti skirtingas judumo rūšis: automobilius, viešąjį transportą ir palyginti naują praktiką Kinijoje – automobilių dalijimąsi bei pavėžėjimą.

“Kita sritis, kuri domino Kinijos atstovus, sprendžiant iš jų klausimų, – tokie socialiniai visuomenės pokyčiai kaip senėjimas ir su juo susiję iššūkiai, pagyvenusių ir neįgalių žmonių gyvenimą palengvinanti įranga bei įvairūs technologiniai priedai, – pasakojo prof. G. Stauskis. – Šioje srityje dirba skirtingi VGTU padaliniai ir jau turime kai kurių laimėjimų: priemonės, pritaikytos akliesiems geriau orientuotis aplinkoje ar versti gestų kalbą į žodžius, pagalbiniai įrenginiai judėti ir apsitarnauti buityje.”

Pritaikant Kinijos rinkai

LSMU Kinijoje pristatė įvairias sveikatos tyrimų paslaugas ir inovacijas. Tačiau svarbiausi produktai, pasak LSMU Plėtros tarnybos vadovės Laimos Matusevičienės, buvo informacinių technologijų sprendimai medicinai. Pavyzdžiui, LSMU jau daugiau kaip du dešimtmečius rinko klinikinius duomenis – balso įrašus. Jų pagrindu mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Virgilijaus Ulozo, sukūrė mobiliąją programą Voice Screen “iOS” operacinei sistemai, gebančią atpažinti žmogaus balso pokyčius ir rekomenduoti, jei reikia, apsilankyti pas specialistus. Programėlę “Voice Screen” jau galima įsigyti App Store parduotuvėje už šiek tiek daugiau nei vieną eurą.

“Pristatėme šį produktą siekdami rasti partnerių – gydytojų ir informacinių technologijų specialistų, kurie galėtų padėti pritaikyti jį Kinijos rinkai. Produktas yra specifinis kalbos požiūriu. Šiuo metu jis skirtas žmonėms, kurių gimtoji kalba yra lietuvių arba anglų”, – pasakojo LSMU atstovė.

Jau pradėtos derybos su Centrinių medicinos universitetu dėl galimos tolesnės produkto plėtros, svarstomos bendradarbiavimo sąlygos. Tikimasi šį mėnesį pasirašyti pirminį susitarimą ir dar šiemet produktą pritaikyti Kinijos rinkai.

Pranoko lūkesčius

Kinijos mokslo ir verslo atstovus taip pat domino įvairūs LSMU atliekami ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai. Pasak LSMU Plėtros tarnybos vadovės L. Matusevičienės, kinai dažnu atveju mato Lietuvą kaip langą į Europos Sąjungos (ES) valstybes. Tiek registruojant įvairius produktus ES, tiek jais prekiaujant, tiek vykdant tolesnę plėtrą. Šia linkme taip pat galimas bendradarbiavimas. Kad Kinijoje sukurti maisto papildai ar vaistiniai preparatai būtų įregistruoti ES, reikia įvairių tyrimų. LSMU teiktų paslaugas ir uždirbtų lėšų, pritrauktų užsienio investicijas į Lietuvą.

“Ne veltui Kinijos ekonomika viena didžiausių pasaulyje. Jos potencialas paliko labai didelį įspūdį. Pranoko visus lūkesčius. Manome, kad Kinija – viena tų valstybių, su kuria iš tikrųjų bendradarbiausime”, – patikino LSMU atstovė.

Ekologiški sprendimai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslo darbuotojas dr. Paulius Pavelas Danilovas Kinijos pramonei pristatė KTU mokslininkų sukurtas bioskaidžias pakuotes. Jos gaminamos iš atsinaujinančių išteklių ir tinka kontaktui su maistu. Atitarnavusi pakuotė gali būti išmesta į kompostą ir suirs iki aplinkai nekenksmingų junginių.

KTU mokslininkų sukurtos aktyviosios maisto pakuotės apsaugo produktus nuo gedimo. Jos turi antimikrobinių junginių ar antioksidantų, kurie išsiskiria į maisto produkto aplinką ir neleidžia joje veistis mikrobams arba vykti oksidacijai. Taip maisto produktai apsaugomi nuo išorės poveikio ir jų galiojimo laikas pailgėja.

Namų ūkiams sukurtas lipdukas, turintis aktyviųjų junginių ir taip pat galintis pratęsti maisto galiojimo laiką. Užtenka lipduką įklijuoti į maisto produktų indelį.

KTU patentuotą vandens dezinfekcijos technologiją gali naudoti tiek pramonės įmonės, tiek paprasti vartotojai. Kaip pabrėžė dr. P. Danilovas, ji garantuoja ilgalaikę apsaugą nuo mikrobiologinės taršos. Ne tik nukenksmina mikroorganizmus, bet ir neleidžia jiems patekti į vandenį. Jei patenka – neišgyvena.

“ Ypač domėtasi pakuotėmis. Klausinėjo ir žmonės, ir televizijos žurnalistams davėme interviu. Lietuvos ambasados parūpinti vertėjai vos spėjo suktis: “Ir vėl nori apie jūsų pakuotes išgirsti”, – pasakojo KTU atstovas.

Platus technologijų spektras

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus mokslo darbuotojas Jonas Klimantavičius kartu su kolega dr. Romualdu Trusovu iš Lazerinių technologijų skyriaus vyko į Kiniją pristatyti paties FTMC, jo galimybių kurti technologijas ir atviros prieigos centų teikiamų paslaugų. FTMC potencialas sudomino Kinijos Kosmoso korporaciją (China Aerospace Science & Industry corp.- CASIC). Aptartos galimybės bendradarbiauti bendruose projektuose arba kuriant technologijas, kurios būtų naudingos CASIC.

“Reikės atlikti rimtų darbų, kad pasiektume konkrečius susitarimus, bet jau žinome, kad tarp CASIC dominančių produktų yra jutikliai, kuriais galima nustatyti bręstančius defektus įvairiose transporto priemonėse, pavyzdžiui, lėktuvuose, traukiniuose. Kinijos kosmoso korporacijos veikla aprėpia ne tik raketų kūrimą ir paleidimą, bet ir lėktuvus, greitaeigius traukinius”, – paaiškino FTMC atstovas.

Kaip pažymėjo ir kinai, FTMC kuriamų technologijų spektras labai platus – nuo lazerių iki cheminių technologijų, biotechnologijų, tekstilės, magnetinių laukų matavimo. Pavyzdžiui, viena kinų metalo gamybos įmonė susidomėjo FTMC kuriama įranga, skirta magnetinio metalų suvirinimo procesams kontroliuoti, šios technologijos pritaikymu. Žinoma, itin domėtasi ir lazerių technologijomis, kuriomis garsėja Lietuva pasaulyje. Po pristatymo vyko dar nemažai asmeninių pokalbiai apie jas.

“Iš Kinijos kosmoso korporacijos CASIC jau gavome laišką su patvirtinimu, kad nori tartis dėl tolesnio bendradarbiavimo, – pasakojo J. Klimantavičiaus. – Taip pat gauti atsakymai su patikinimais toliau bendradarbiauti iš Pekine įsikūrusios technologijų perdavimo kompanijos “ChinaWorth Global Tech Consulting” ir Šanchajuje įsikūrusios kompanijos METALAB, siekiančios palengvinti technologijų ir verslo integraciją per kuriamą platformą, jungiančią Kinijos įmones su pažangiausiomis pasaulio technologijomis.”

Pedagogams – galimybė mokyti antro dalyko

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus ir suinteresuotus asmenis dalyvauti projekte „TĘSK“ ir teikti paraiškas dalyvauti atrankoje į pedagogų perkvalifikavimo programas, suteikiančias galimybes dėstyti antrą mokomąjį dalyką – biologiją, matematiką, anglų kalbą, dirbti pradinio ar ikimokyklinio ugdymo pedagogu. Paraiškos dalyvauti projekte priimamos internetu iki birželio 19 d. 10:00 val.

Galimybė mokyti dviejų ar daugiau dalykų ypač aktualu nedidelėse regionų mokyklose, kuriose mokytojų darbo krūviai maži, o mokyklose trūksta tam tikrų sričių specialistų. Atrenkant kandidatus studijoms prioritetas bus teikiamas tiems pedagogams, kurie norės įgyti papildomą fizikos, chemijos, matematikos, informatikos, taip ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojo kvalifikaciją. Bus atsižvelgiama ir į konkretaus regiono poreikius.

Studijos, priklausomai nuo turimų mokytojo kompetencijų, truks iki 1,5 metų.

Programų vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais vyksta nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje „Moodle“ aplinkoje.

Bendrieji reikalavimai pareiškėjams

aukštasis ar jam prilygintas išsilavinimas;
pareiškėjo motyvacija (paraiškoje turi būti suformuluoti esminiai motyvai dalyvauti papildomo dalyko studijose ar įgyti pedagoginę kvalifikaciją).

Reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomą dalykinę kompetenciją (ir teisę dėstyti papildomą dalyką) ar kvalifikaciją;

pareiškėjas dirba mokytoju valstybinėje, savivaldybės ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, ir nori įgyti papildomą dalykinę kompetenciją / kvalifikaciją šiose srityse:
gamtos mokslų (biologija);
tiksliųjų mokslų (matematika);
kalbų (anglų kalba);
ikimokyklinio ugdymo;
pradinio ugdymo;
darbdavio rekomendacija (dirbančiam mokykloje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks švietimo įstaigos vadovo ar steigėjo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti mokytojo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją / kvalifikaciją;
pirmumas bus teikiamas dirbantiesiems pagal vieną iš pirmiau išvardytų kvalifikacijų.

Dokumentų pateikimas

Vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką.

Užpildyta paraiškos forma (sistemoje pateikiamas pasirašytas pareiškėjo skenuotas variantas).
Darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio).
Aukštojo mokslo diplomo/ų kopijos.
Kiti nurodyti dokumentai.

Rezultatų paskelbimas

Atrankos į studijas posėdžiai vyks VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, 323 a., Kaunas) birželio 22 d., penktadienį. Posėdžių tvarkaraštis bus paskelbtas. Atrankos posėdyje pretendentams dalyvavimas privalomas.

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 15 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroniniu paštu.

Pastabos

Atranką į studijas vykdo Ugdymo plėtotės centras ir Vytauto Didžiojo universitetas. Projekto TĘSK (Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001) atrankos vykdytojas, patikrinęs paraišką, gali pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius arba patikslinančius paraiškoje pateiktą informaciją. Paraiška, pateikta po nurodyto termino pabaigos, jei nevyks papildoma atranka, nebus priimta ir svarstoma.

Paraiškos, pateiktos nesilaikant šiame skyriuje nustatytų reikalavimų arba nevisiškai užpildytos, nebus vertinamos.

Projekto TĘSK (vykdytojas – Ugdymo plėtotės centras, Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001),

Paraiškos forma