VDU dalyvavo gyvybės mokslų forume „Life Science Baltics“

Rugsėjo 26-27 d. VDU atstovai dalyvavo tarptautinėje parodoje „Life Science Baltics“ – vieninteliame tarptautiniame forume Baltijos šalyse, subūrusiame aukščiausio lygio biotechnologijų, farmacijos ir medicinos ekspertus iš viso pasaulio. Šis renginys – tai unikali galimybė užmegzti reikšmingas pažintis, siekti pažangos per tarptautinius ryšius ir atrasti milžinišką gamtos mokslų potencialą Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Parodos metu VDU GMF Instrumentinės analizės atviros prieigos centro atstovai – vadovas prof. Audrius Sigitas Maruška, darbuotojai dr. Tomas Drevinskas, dr. Kristina Bimbiraitė-Survilienė ir dr. Nicola Tiso – pristatė vystomus inovatyvius prietaisus ir projektus: autonominę kompleksinių mišinių analizavimo sistemą, nešiojamą įrangą, skirtą tirpalų paviršiaus įtempimui nustatyti, miniatiūrizuotą kolorimetrą, skaitmeninės mikrofluidikos platformą ir skysčių dozavimo aparatą. Projektus vykdo klasteris „Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei“.

Mišinių analizavimo sistema yra automatizuota ir tvirtinama prie drono (bepiločio orlaivio) – ji gali paimti oro bandinį, išanalizuoti duomenis ir siųsti juos į kompiuterį, bei nešiojamą paviršiaus įtempimo įrangą, skirtą nustatyti paviršiaus švarumą (nuosėdų, valiklių liekanas ir t. t.).

„Tai yra pati mažiausia pasaulyje visiškai automatizuota kompleksinių mišinių analizavimo sistema su bandinių paėmimo funkcija. Ji veikia prijungta prie baterijos, o surinktus duomenis perduoda belaidžiu būdu. Dronas gali nuskraidinti sistemą į pasirinktą vietą. Ši sistema yra ypač svarbi tais atvejais, kai reikia tirti atokias ir pavojingas vietas – ji padės išvengti rizikos, nes nereikia siųsti žmogaus į tyrimų vietą“, – paaiškino vienas iš projekto autorių dr. Tomas Drevinskas.

VDU atstovų dalyvavimą parodoje organizavo Žinių ir technologijų perdavimo centro vadybininkai, kurie aktyviai dalyvavo B2B susitikimuose su įmonėmis bei ieškojo galimų bendradarbiavimo galimybių įmonių stenduose. Buvo užmegzta nemažai vertingų kontaktų, o VDU stendas sulaukė daug susidomėjusių lankytojų.

Universitetas turėjo savo atskirą stendą, kuriame prof. A. S. Maruška ir jo komanda pristatinėjo savo technologijas. Stende buvo apsilankęs ir Japonijos viceministras, taip pat pasidomėjęs GMF pristatomomis inovacijomis.

Forumo spaudos konferencijoje dalyvavęs LR Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad gyvybės mokslai yra vienas svarbiausių Lietuvos ūkio prioritetų, o šalis šioje srityje turi didžiulį potencialą, nes turi gerai išvystytą infrastruktūrą: universitetus, tyrimų centrus, augančią pramonę, daug mokslininkų, užsienio investicijų ir palankias sąlygas verslo vystymui.

„Šiandien Lietuvos gyvybės mokslų sektorius sukuria 1 proc. BVP, o ateities perspektyva – per dešimt metų pasiekti, kad jis sukurtų 5 procentus. Šis sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę, jo našumas jau dabar daugiau nei dvigubai pranoksta bendrą šalies darbo našumą“, – sakė V. Sinkevičius.

Lietuva kelia tikslą iki 2030 metų tapti patraukliausia Europos valstybe gyvybės mokslų sektoriaus plėtrai. Šalyje kasmetinis gyvybės mokslų sektoriaus augimas sudaro apie 19 proc. – tai vienas sparčiausių augimo greičių visoje ES. 90 proc. lietuviškos biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei šimtą valstybių, tarp jų – JAV, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją.

Forumo organizatorių VšĮ „Versli Lietuva“ analitikų skaičiavimu, Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje dirba beveik 5 tūkst. specialistų. 43 proc. visų sektoriaus įmonių sudaro medicinos prietaisų kūrėjai, 28 proc. – biotechnologijų, 16 proc. – tyrimų ir plėtros bendrovės, o 13 proc. – farmacijos įmonės.

Lietuva gali išnaudoti unikalius šalies konkurencinius farmacijos ir biotechnologijų verslo pranašumus, kuriuos suteikia reikšmingus tyrimus vykdančios mokslo ir studijų institucijos ir aukštos kvalifikacijos specialistai, o biotechnologijų ir medicinos prietaisų srityse glūdi neišnaudotas startuolių potencialas. Lietuva unikali ir dėl sinerginių galimybių susieti ilgametes tradicijas puoselėjančią inžinerijos pramonę ir biomediciną. Tą akivaizdžiai demonstruoja lazerių įmonės, plėtodamas lazerių technologijas, pritaikomas medicinos srityje, teigia „Verslios Lietuvos“ atstovai.

Tarptautinėje parodoje „Life Science Baltics“ iš viso dalyvavo daugiau nei 1,8 tūkst. dalyvių iš 30 pasaulio valstybių. Forumo metu vyko tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir praktinis seminaras startuoliams.

Daugiau informacijos

„Iš laboratorijos į virtuvę: maisto inovacijos verslui“

Rugsėjo 25 d. Kaune vyko verslo pusryčiai „Iš laboratorijos į virtuvę: maisto inovacijos verslui“, kuriuose diskutavome apie tai, kaip patobulinti maisto produktus ir kokias naujoves maisto sektoriuje kuria lietuvių mokslininkai. ASU, VDU, KTU, LSMU ir LAMMC mokslininkai pristatė inovatyvius vaisių ir daržovių produktus, inovatyvias augalines žaliavas maistui, maisto papildų kokybės tyrimus, maisto biotechnologijas, agroinovacijų pritaikymą žemės ūkyje, pakuočių technologijas.

ASU

prof. dr. Elvyra Jarienė „Inovatyvios augalinės žaliavos maistui“
doc. dr. Vytautas Liakas „Agroinovacijų pritaikymas žemės ūkyje“
doc. dr. Gediminas Vasiliauskas „Technologijų ir aplinkos saugos tyrimai“
3 ASU inovacijų ir technologijų perdavimo specialistai

VDU

prof. Saulius Mickevičius „Maisto biotechnologijos tyrimai Vytauto Didžiojo universitete“

KTU

Paulius Danilovas „Bioskaidžios ir kompostuotinos maisto pakuotės“
prof. Romas Gružauskas „Gyvūninių žaliavų kokybė ir inovatyvių produktų kūrimas“
1 inovacijų ir technologijų perdavimo specialistas

LSMU

Prof. dr. Valdas Jakštas „Funkcinio maisto ir maisto papildų kokybės tyrimai“
Otilija Lieščinskaitė „Vitamino D šaltinis gali būti ir juodasis šokoladas“
Prof. dr. Elena Bartkienė „Inovatyvių funkcionalesnių bei saugesnių žaliavų ir technologijų kūrimas maisto/pašarų pramonei, panaudojant tvarius agrobiologinius išteklius. Vartotojų maisto pasirinkimas ir ligų diagnostika“

LAMMC

Audrius Sasnauskas ir dr. Ramunė Bobinaitė „Inovatyvūs vaisių ir daržovių produktai ir technologijos“

Renginio transliacija: https://www.facebook.com/OpenRDLithuania/videos/2091249104537977/UzpfSTEwMDAwMDgyNjAxOTA3MDoxODg0NDAyNDU4MjYzOTM2/

„Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENA

Spalio 10 d. kviečiame į „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dieną

Spalio 10 d. (trečiadienį) Vilniuje įvyks jau tradiciniu metų reginiu tapusi „Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENA. Renginys šiemet vyks Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7).

Konferenciją savo pranešimu atidarys kviestinis svečias – dr. Alexander Makarov, „Thermo Fisher Scientific“ tyrimų direktorius, “Orbitrap” technologijos išradėjas, daugiau kaip 40 patentų autorius. Pranešimą „Kai archeologija susitinka su gyvybės mokslais: 1863 m. sukilėlių ir pokario represijų aukų palaikų identifikavimas“ skaitys prof. Rimantas Jankauskas, Vilniaus universiteto mokslo prorektorius.

MOKSLO DIENA pakvies ir į atvirų durų sesiją, kurioje Vilniaus universiteto ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslininkai pristatys savo tyrimų kryptis. Visos dienos metu taip pat vyks praktiniai mokymai.

Renginį uždarys šventinis „Baltojo kiro“ koncertas.

„Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENA – tai kasmetinis renginys, kuriame galėsite:

dalyvauti parodoje, pristatančioje platų technologijų ir sprendimų mokslui, pramonei, sveikatos apsaugai, diagnostikai bei farmacijai spektrą
daugiau išgirsti apie Lietuvoje vykdomų tyrimų kryptis ir naujausius pasiekimus
susitikti su „Thermo Fisher Scientific“ produktų platintojais ir gamintojais
dalyvauti Lietuvos ir užsienio mokslininkų seminaruose apie naujausias tyrimų technologijas
diskutuoti, stebėti įrangos demonstracijas, aptarti techninius klausimus su jos gamintojais
ir, žinoma, pabendrauti su kolegomis prie pietų stalo ar gardžios kavos puodelio.

Dalyviai iš Kauno ir Klaipėdos galės atvykti nemokamais autobusais – jų tvarkaraštį rasite renginio tinklapyje.

Vietų skaičius į renginį yra ribotas, taigi kviečiame registruotis jau dabar.

Išsamią programą ir registracijos formą rasite MOKSLO DIENOS tinklapyje: www.mokslodiena.lt/

Pratęstas „Erasmus+“ studijų ES bei EEE šalyse konkursas

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia dalyvauti „Erasmus+“ studijų ES bei EEE šalyse konkurse, kuris pratęstas iki rugsėjo 30 dienos.

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami spalio 8 d. VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijų konkursą

VDU prof. R. Daubaras: kirtimai turi būti išmanūs

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams.

Miškai sudaro apie 31 proc. žemės paviršiaus ir yra prieglobstis didžiajai daugumai mūsų planetos augalų ir gyvūnų: šiose turtingose ekosistemose yra apie 80 proc. pasaulio sausumos bioįvairovės. Tačiau miškų flora ir fauna yra sparčiai naikinama – būtent dėl kirtimų, kurie yra vienas pagrindinių faktorių, prisidedančių prie klimato kaitos ir rūšių išnykimo. Prognozuojama, kad tęsiantis dabartiniams kirtimų tempams, visi atogrąžų miškai bus išnaikinti per artimiausius 100 metų.

VDU profesorius Remigijus Daubaras jau trejus metus vadovauja projektui, kuriame kartu su Lietuvos bei Lenkijos mokslininkais tiriama pušynuose vykdomų plynųjų kirtimų įtaka visai ekosistemai – kai iškertami medžiai, suariama dirva, išvežama didelė dalis kirtimo atliekų. Pasak profesoriaus, tokios drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms, naikina retas augalų rūšis, skurdina dirvožemį, išstumia gyvūniją ir gyvybiškai svarbius vabzdžius apdulkintojus.

„Plynai iškirtus mišką, jame staiga pasikeičia drėgmė, apšvietimas ir kitos sąlygos, kurios iki tol leido augalui augti – visas mikroklimatas. Dauguma augalų šito neištveria ir žūsta. Suprantame, kad plynieji kirtimai yra neišvengiami, bent jau pramoniniuose miškuose, tačiau norėjome pasiūlyti galimybes, kaip kirsti minimaliai pakenkiant ekosistemoms ir jas išsaugant. Atlikome visą kompleksą tyrimų, skirtų įvertinti retų augalų išsaugojimo galimybes“, – paaiškina prof. R. Daubaras.

Rekomendacijos miškų savininkams ir valdytojams

Mokslininkai šiuo metu rengia rekomendacijas privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams – kaip vykdyti kirtimus ar naujo miško įveisimą atsižvelgiant į mokslinį požiūrį ir pasirinkti tokį kirtimo būdą, kuris tausotų augaliją ir kitus ekosistemos komponentus. Pasak prof. R. Daubaro, vietos, kur randama retų ar unikalių augalų, galėtų būti išskirtos kaip saugotini plotai, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla. Tokiems saugotiniems augalams šiandien priskiriama kalninė arnika, lietuviškoji naktižiedė, vėjalandė šilagėlė ir daug kitų.

Pramoniniuose miškuose einama paprastesniu keliu – tiesiog iškertama, suariama ir pasodinami nauji medžiai. Tačiau ekspertai siūlo kirsti ekologiškiau: pavyzdžiui, palikti neiškirstus sėklinius medžius ar jų grupeles, kurie barstytų sėklas ir būtų skirti medynų savaiminiam atžėlimui. Galima taikyti ir papildomas pagalbines priemones – sodinant skatinti įvairovę, pušynų tarpuose pasodinti laukines obelis, kriaušes ar kitus medžius arba retus augalus.

Kitas opus klausimas – kirtimų atliekos, kurios dažniausiai yra surenkamos. „Tikrai nereikėtų stengtis paimti visko, kas lieka po kirtimo – smulkios šakos perpūva, suteikia geresnę terpę naujiems augalams augti. Tai natūralios sąlygos, kuriomis miškas visuomet egzistavo – todėl ir išlikdavo net neturtingose dirvose, kadangi paimdavo perpuvusias organines medžiagas iš dirvožemio. Biosintezės metu medžiai sukuria naują produktą, biomasę, kuri nukritusi ant žemės pūva ir duoda gerą augimo terpę naujiems augalams. O jei viską išnešime – skurdinsime dirvožemį“, – tikina prof. R. Daubaras.

Išmanieji miškų kirtimo sprendimai

Biologo teigimu, šiandieninės strategijos dėl miškų kirtimo turėtų būti paremtos išmaniais sprendimais – kitaip tariant, išsamiai išnagrinėtais rodikliais, tokiais kaip augavietės specifika, dirvožemio turtingumas, mikroklimatas. Lemiamus vaidmenis ekosistemose gali vaidinti daugybė faktorių, pavyzdžiui, samanose gyvenantys vabzdžiai, kuriuos plynieji kirtimai stipriai paveikia, kadangi užvertus smėliu ta vieta jau nebebus jiems tinkama. Vabzdžių, arba entomofaunos, svarbą miškams projekte tyrinėja Varšuvos universiteto mokslininkai – jie specializuojasi vabzdžių apdulkintojų tyrimuose.

Europoje pramoniniai miškai yra kertami, kaip ir visame pasaulyje – tačiau požiūris į jų saugojimą, priežiūrą yra sąmoningesnis. „Mūsų žemynas šiuo atžvilgiu yra pažangiausias, nes turi senas miškininkystės tradicijas, ypač lyginant su Pietų Amerika, kur atogrąžų miškai yra kertami be saiko, be proto ir be atsakomybės. Bet reikia pradėti nuo savęs – miškas užima trečdalį Lietuvos teritorijos ir jis mums reikalingas, jo galėtų būti ir daugiau. Matome daug dirvonuojančių laukų, kur galėtų augti miškas“, – pasakoja VDU Botanikos sodo profesorius.

Šiandien dažnai pamirštami miškų privalumai – jie grynina orą, skatina augalų produkcijos kiekį, sukuria aplinką, kurioje gali įsikurti laukiniai augalai ir gyvūnai. Jos netekę augalai išnyksta, o gyvūnai yra išstumiami į jiems svetimą terpę – miestus, žmonių apgyvendintas teritorijas, kur nėra jiems tinkamų sąlygų. Į miestus dėl prarasto miško vis dažniau yra išstumiamos lapės, kiaunės.

„Miškas yra daugiafunkcė terpė: ji skirta ir žmogui pailsėti, ir gyvūnui susirasti maisto, augalams augti, o tada vabzdžiams apdulkintojams yra ir kur susirasti nektaro – tai visa bioįvairovė. O jei iškirsime ir padarysime kaip monokultūras žemdirbystėje, kai visame lauke vien rugiai, tai nieko nebeliks. Neturime teisės žiūrėti į miškus kaip į kokį daržą, kuriame tik atėjai ir pasėjai, ką nori“, – sako prof. R. Daubaras.

Lietuvos Nacionalinės mokslo programos „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektą „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“ (Nr. SIT- 1/2015) jau trejus metus vykdo ir koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas. Projekto partneriai – Vilniaus, Varšuvos universitetai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Sudėtingus, kompleksinius tyrimus vykdantys mokslininkai tikisi gauti finansavimą tolesniems tyrinėjimams dar bent keleriems metams, kadangi ekosistemų kaitai tirti reikia bent dešimtmečio.

Studentams vyksta tarptautinių studijų ir praktikos mainų konkursai

Tarptautinių ryšių departamentas primena, kad šiuo metu vyksta tarptautinių studijų ir praktikos konkursai ir kviečia susipažinti su paskelbtų konkursų sąlygomis bei paraiškų teikimo terminais:

„Erasmus+“ studijos ES bei EEE šalyse – paraiškos priimamos iki rugsėjo 23 d. Plačiau
VDU Dvišalių mainų studijos – paraiškos priimamos iki rugsėjo 25 d. Plačiau
„Erasmus+“ studijos už ES ir EEE ribų – paraiškos priimamos iki rugsėjo 25 d. Plačiau
Erasmus+ studentų bei absolventų praktika – paraiškos priimamos iki lapkričio 13 d. Plačiau

Norintiems gauti platesnės informacijos, kviečiame dalyvauti tarptautinių mainų galimybių pristatyme, kuris vyks rugsėjo 18 d., antradienį, 13:30 val., VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Preliminari renginio trukmė – 1 valanda.

VDU studentams – studijų mainų konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse studijų mainams į ne ES šalis pagal Erasmus+ arba VDU dvišalių mainųprogramas 2018/2019 m.m. pavasario semestre.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for non-EU exchange studies (bilateral and Erasmus+ exchange)) turi pateikti iki 2018 m. rugsėjo 25 d.

Atrankos kriterijai:

studijų/ tyrimų plano užsienio Aukštojo mokslo institucijose ir studijų programos VDU suderinamumas;
studento motyvacija;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai (VDU mobilumo stipendijai gauti vidurkis turi būti ne žemesnis nei 8,0);
geros užsienio kalbos, kuria bus klausomi dalykai, žinios.

Konkurso skelbimas ir aukštojo mokslo institucijų sąrašas

Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas

Daugiau informacijos apie VDU dvišalių mainų studijas

Atrinktiems studentams skiriama Erasmus+ arba VDU mobilumo stipendija.

Studentai iki spalio 1 d. el. paštu bus asmeniškai informuojami apie pirmo atrankos etapo rezultatus bei kvietimą atvykti antrajam atrankos etapui – pokalbiui su atrankos komisija.

Daugiau informacijos apie studijų mainus teikia VDU Tarptautinių ryšių departamentas:

VDU bendrabučių tarybų pirmininkų rinkimai

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vadovaudamasis Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių savivaldos nuostatais, skelbia konkursą bendrabučių tarybų pirmininkų rinkimui.

Gyvenant viename iš VDU bendrabučių: Nr. 1, Taikos pr. 119 (TAIKOJE), Nr. 2, Vytauto pr. 71 (BALTIJOJE), Kaune arba Nr. 3. A. Vivulskio g. 36 (VIVULSKYJE), Vilniuje ir norint tapti šio bendrabučio tarybos pirmininku, iki š. m. rugsėjo 18 d. reikia užpildyti el. paraišką.

Siekiant tapti bendrabučių tarybų pirmininku, svarbu atitikti šiuos kriterijus:

studijuoti Vytauto Didžiojo universitete
būti motyvuotu
numatyti bendrabučio tarybos veiklą metams
turėti patirties visuomeninėje veikloje
turėti patirties gyvenant bendrabutyje
neturėti drausminių nuobaudų universitete

Rinkimų etapai:

I etapas – kandidatas turi pateikti el. paraišką dalyvauti konkurse Bendrabučio tarybos pirmininko pozicijai užimti iki 2018 m. rugsėjo 18 d. 24 val.

II etapas – Studentų atstovybės bei Studentų reikalų departamento atrinkti kandidatai kviečiami dalyvauti atrankos komisijoje posėdyje, kuris vyks 2018 m. rugsėjo 20 d. 13 val.

III etapas – dalyvauti Studentų atstovybės organizuojamuose Bendrabučio tarybos pirmininko rinkimuose, vyksiančiuose bendrabučio gyventojų visuotiniame susirinkime, kuris numatomas laikotarpyje tarp 2018 m. rugsėjo 26 – 27 d.

Asmuo norintis tapti kandidatu į bendrabučio tarybos pirmininko poziciją, pildydamas el. paraišką turi pateikti:

asmeninius duomenis
motyvacinį laišką
aprašuomuoju būdu pristatyti trumpą planuojamą metinę Bendrabučio tarybos veiklą
pateikti Gyvenimo aprašymą (CV)

Bendrabučio taryba ir jos primininkas

Primename, jog bendrabučio tarybos pirmininkas suformuoja Bendrabučio tarybą ir jai vadovauja.

Išrinktasis bendrabučio tarybos pirmininkas bus atleistas nuo apgyvendinimo mokesčio mokėjimo 2018/2019 m. m. (nuo 2018 spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.)

Bendrabučio tarybos narių tikslas – padėti pirmininkui įgyvendinti šiuos Bendrabučio tarybos veiklos tikslus:

atstovauti gyventojų interesus universiteto (bendrabučio) administracijoje
atstovauti universiteto (bendrabučio) administracijos reikalavimus gyventojų tarpe
puoselėti gyventojų bendruomenės integralumą
vykdyti socialinę ir kultūrinę veiklą
tarpininkauti problemų, kylančių tarp gyventojų (ar tarp gyventojų ir administracijos), sprendime

Bendrabučio tarybos pirmininką kasmet, mokslo metų pradžioje, renka visuotinis gyventojų susirinkimas, po universiteto Studentų reikalų departamento ir Studentų atstovybės vykdytos atrankos procedūros.

Daugiau informacijos apie bendrabučio savivaldą

Švęskime Rugsėjo 1-ąją!

Kaip ir kiekvienais metais, Mokslo ir žinių dieną, Rugsėjo 1-ąją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visą universiteto bendruomenę – studentus, dėstytojus, darbuotojus – kartu pasitikti naujųjų mokslo metų pradžią. Šiais metais, rugsėjo 1-ąją, šeštadienį, 11. 30 val. šventė prasidės Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune kiemelyje (Vilniaus. g. 33), kur skambės pirmakursių priesaika bei kiti sveikinimai.

VDU bendruomenė šurmuliuos gražiausiose miesto erdvėse – 12 val. po šventinio susitikimo vyks įspūdinga eisena nuo Prezidentūros kiemelio iki Kauno miesto rotušės aikštės kartu su pučiamųjų orkestru „Ąžuolynas“. Mokslo metų pradžios šventė užbaigs pirmakursiams skirtą „Įvado į studijas VDU 2018“ programą, tačiau VDU rugsėjo 1-osios renginiuose kviečiami dalyvauti ne tik nauji, bet ir visi kiti VDU studentai.

Rotušėje įvyks Rugsėjo 1-osios kulminacija – grupės „Baltasis Kiras“ nemokamas koncertas, kuris skirtas VDU ir Kauno miesto studentams, gyventojams bei svečiams. Koncerto pradžia – 12.10 val.

Šv. Mišios už akademinę bendruomenę (Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Vilniaus g. 1) vyks rugsėjo 3 d., pirmadienį, 12 val.

„THERMO FISHER SCIENTIFIC BALTICS“ VARDINĖS STIPENDIJOS

„THERMO FISHER SCIENTIFIC BALTICS“ VARDINĖS STIPENDIJOS
SKYRIMO 2018-2019 MOKSLO METAMS
KONKURSO SĄLYGOS

1. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, vystydamas bendradarbiavimą su Vytauto Didžiojo universitetu (toliau – VDU), kviečia VDU Gamtos mokslų fakulteto 1 kurso magistro studentus bendrovėje atlikti ir parengti ginti antrosios pakopos (magistro) studijų pakopos baigiamuosius darbus.
2. Bendrovė jau penktus metus priima VDU studentus rengti baigiamuosius darbus. Nuo 2012 m. rudens geriausiems studentams konkurso sąlygomis yra skiriamos UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vardinės stipendijos (toliau – Stipendija).
3. Stipendijos tikslas – skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros biotechnologijai gabius ir motyvuotus VDU studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias.
4. 2018-2019 m. m. Stipendijos, skiriamos antros pakopos (magistro) studentams, dydis – 1773 Eur (vieneriems mokslo metams).
5. Stipendija bus mokama lygiomis dalimis kas mėnesį.
6. Paskyrus Stipendiją, jos gavėjas nepraranda galimybės gauti valstybės ar kitokias stipendijas. Buvęs stipendininkas gali vėl pretenduoti, ir jam Stipendija gali būti paskirta kelis kartus.
7. Studentai, teikdami paraiškas gauti Stipendiją 2018-2019 m. m., turi pasirinkti baigiamojo darbo, kurį rengs UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kryptį iš šio sąrašo (baigiamojo darbo atlikimo vieta: Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre):

Vienas studentas gali nurodyti ne daugiau kaip 3 temas.
8. Pretenduoti į Stipendiją gali pažangūs antrosios pakopos VDU studentai, studijuojantys gamtos ar kitus su UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir siekiantys UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atlikti ir parengti ginti antrosios studijų pakopos baigiamąjį darbą.
9. Paraiškas galima teikti iki 2018 m. rugsėjo 4 d.
10. Pretendentai savo kandidatūrą stipendijai gauti siūlo patys, pateikdami konkursui šiuos dokumentus:
1. gyvenimo aprašymą (CV);
2. motyvacinį laišką, Jame studentai turi nurodyti baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, temą;
3. bakalauro diplomo ir priedėlio kopijas;
4. bakalauro darbą el. formatu;
5. valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir trumpą studento kitų studijų pasiekimų ir visuomeninės veiklos charakteristiką (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra);
6. katedros (instituto) ar grupės darbo vadovo ar darbovietės vadovo rekomendacija būtų pranašumas.
11. Dokumentai pateikiami Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanatui (el. paštu adresu: dek@gmf.vdu.lt) ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (el. paštu adresu: jolita.paulauskaite@thermofisher.com), el. laiško pavadinime nurodant: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai gauti.
12. Studentų paraiškas vertina vertinimo komisija (toliau – Komisija), kuri sudaroma pagal Stipendijos nuostatuose patvirtintą tvarką. Komisija vertina jai pateiktus dokumentus ir prireikus gali kviesti pretendentus pasikalbėti.
13. Skirdama Stipendiją, Komisija įvertina studento studijų rezultatus ir pažangumą (baigiamasis darbas turi būti įvertintas ne mažiau kaip 8 balais), motyvaciją ir praktinius tiriamojo darbo įgūdžius.
14. Stipendija skiriama studentams, kurie Komisijos sprendimu laimi konkursą rengti baigiamąjį darbą, susijusį su UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslinių tyrimų veikla ir pasirašo susitarimą su UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dėl baigiamojo darbo rengimo sąlygų.
15. Paskirta Stipendija peržiūrima kas semestrą ir stipendininkas gali prarasti teisę į ją ar jos mokėjimas gali būti nutrauktas ar sustabdytas šių Stipendijos skyrimo nuostatuose, patvirtintuose 2012 m. rugsėjo 20 d. VDU rektoriaus įsakymu Nr. SRT-012, nustatyta tvarka.
16. Atsakymą dėl stipendijos skyrimo kiekvienam kandidatavusiam studentui atsiųsime el. paštu.
17. Stipendijos konkurso sąlygos yra parengtos remiantis „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinio ir Vytauto Didžiojo universiteto sutartimi Nr. 6-68a ir Stipendijos skyrimo nuostatais, patvirtintais 2012 m. rugsėjo 20 d. VDU rektoriaus įsakymu Nr. SRT-012.