VDU surengė pristatymą parodoje „WorldFood“ Kijeve

VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas Saulius Mickevičius kartu su VDU Žinių ir technologijų perdavimo centro mokslo paslaugų vadybininke Milda Žaliauskaite spalio mėnesį surengė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) inicijuotą vizitą Kijeve, Ukrainoje.

Apsilankymas buvo skirtas Lietuvos mokslo potencialo pristatymui 21-oje tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje „WorldFood“, kuri sutraukė maisto ir gėrimų tiekėjus, perdirbimo įmonės, eksportuotojus, restoranų verslo atstovus ir kitus suinteresuotus asmenis tiek iš Ukrainos, tiek iš kitų pasaulio valstybių. Viena iš šio renginių dalių buvo konferencija „Open R&D Lietuva – inovatyvios maisto technologijos maisto pramonei”, kurioje dekanas S. Mickevičius skaitė pranešimą tema „Maisto biotechnologijų inovacijos Vytauto Didžiojo universitete“.

Bendra Aleksandro Stulginskio ir Vytauto Didžiojo universitetų delegacija taip pat apsilankė iš anksto organizuotame susitikime su Nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto administracijos atstovais bei mokslininkais. Susitikimo metu buvo pristatytos universitetų vykdomų mokslinių tyrimų kryptys, sukaupta kompetencija, turima atviros prieigos laboratorinė įranga, taip pat projektinė bei mokslo komercializavimo patirtys. Susitikimas buvo užbaigtas bendradarbiavimo galimybių aptarimu ir vizitu Maisto technologijų ir žemės ūkio produktų kokybės kontrolės fakultete.

„Vizitas Kijeve liudija apie Vytauto Didžiojo universiteto vykdomų mokslinių tyrimų aktualumą. Įgyti kontaktai ir susidomėjimas VDU moksline veikla tik įrodo, jog gebame reaguoti į verslo poreikius ir teisingai pasirinkti prioritetines tyrimų sritis. Manau, maisto technologijos yra perspektyvi tyrimų sritis, kurioje VDU mokslininkų sukurtos inovacijos sulaukia verslo atstovų dėmesio“, – savo mintimis dalijasi VDU GMF dekanas S. Mickevičius.

Absolventų diena

Mielas VDU absolvente,

Vytauto Didžiojo universitetas tęsia tradicijas ir lapkričio 8 d. kviečia Tave ir Tavo kurso draugus sugrįžti į mylimą Alma Mater.

Lapkričio 8 dieną dalinsimės prisiminimais ir geromis nuotaikomis, įgysime naujų patirčių ir žinių, susitiksime su seniai matytais draugais ir sustiprinsime bičiulystę.

Vakarą pradėsime pasimatymu Tavo VDU Gamtos mokslų fakultete, o jį pratęsime jau klasika tapusiu universiteto renginiu „Aš, alus ir dėstytojas“ su VDU profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.

Pasimatymų data: 2018 m. lapkričio 8 d.
Pasimatymai Gamtos mokslų fakultete: 17:30 val. susitikimas su dėstytojais, kurso draugais, malonūs pašnekesiai, patirtys ir diskusijos (Vileikos g. 8-101)
Pasimatymai tęsis: 19:30 val. restoranas Miesto sodas (Laisvės al. 91)
Pasimatymų tema: „Aš, alus ir dėstytojas“ su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi

Daugiau informacijos: vdu.lt

Būtume labai dėkingi, jei apie savo dalyvavimą praneštumėte čia: http://bit.ly/VDU-absolventu-diena-registracija

Iki pasimatymo!
Tavo Alma Mater

P.S. Kviečiame informacija pasidalinti su savo kurso draugais ir bičiuliais.

VDU profesorius Saulius Šatkauskas: revoliucija vėžio gydyme jau įvyko

Vėžio gydymui skirti tyrinėjimai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą revoliuciją – smarkiai patobulėjo ankstyva diagnostika, atsirado daugybė inovatyvių gydymo metodų. Du iš jų šiuo metu intensyviai tobulina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, jau daugiau nei 20 metų ieškantys būdų efektyviai įvesti vaistus į vėžinį audinį: naujausias jų projektas integruoja du metodus, kurie susiję su ląstelių ir audinių veikimu elektriniais laukais bei ultragarsu.

Pasak projekto vadovo prof. Sauliaus Šatkausko, daug naujų vėžiui ir kitoms ligoms gydyti atrastų vaistų tenka atsisakyti, nes jie yra neefektyvūs – nepasiekia ląstelių taikinių arba nepatenka į ląstelių vidų. Ląstelės turi membraną, kuri reguliuoja, kas į jas patenka: norint geresnių terapinių rezultatų, būtina padidinti šios membranos pralaidumą.

„Pirmasis mūsų metodas vadinasi elektroporacija – ląsteles veikdami elektriniais laukais, didiname jų membranų pralaidumą ir taip sudarome sąlygas įvesti priešvėžinius vaistus arba palengvinti jų patekimą į vėžinį audinį“, – paaiškina prof. S. Šatkauskas. Europoje šis metodas jau yra paplitęs ir dažnai taikomas kaip alternatyvus arba papildomas vėžio gydymo būdas.

Antrasis VDU tyrėjų pasitelktas metodas yra susijęs su sonoporacija, kuri vyksta ultragarsu veikiant terpę, kurioje yra ląstelės ir kontrastinis agentas – mikronų dydžio burbuliukai. Veikiami ultragarso, šie mikroburbulai virpa (kavituoja) ir sprogsta, dėl to išlaisvinta energija pažeidžia ląstelių membranas ir sudaro sąlygas vaistų įvedimui.

Tačiau tiek sonoporacija, tiek elektroporacija šiuo metu yra nepakankamai efektyvios – jos itin veiksmingos tik gydant pirminius, matomus navikus, kai išgydoma beveik 100 procentų susirgusių pacientų. Mokslininkai nusprendė abu šiuos būdus sujungti su imuninės sistemos aktyvinimu ir pritaikyti gydant piktybinius navikus – pasiekti, kad liga būtų gydoma sistemiškai.

„Reikia, kad imuninė sistema suprastų, jog šios navikinės ląstelės yra tos, su kuriomis reikia kovoti – kad ji pati galėtų vystyti tolesnį darbą. Kitaip tariant, jei imamės gydyti vieno naviko, reikia, kad kitoje vietoje esantis navikas taip pat reaguotų ir mažėtų“, – projekto tikslus pristato mokslininkas.

Prof. S. Šatkausko tyrimų užuomazgos gimė Lietuvoje bei įvairių stažuočių ir konferencijų metu užsienyje. Tyrėjas prieš 20 metų lankėsi Gustave Roussy institute Paryžiuje, kur elektroporacijos metodas pirmą kartą pradėtas taikyti gydymui nuo vėžio. Kadangi metodas sujungia elektrinių laukų ir chemoterapijos taikymą, jis pavadintas elektrochemoterapija.

Vertindamas pastarųjų dešimtmečių pasiekimus biofizikas sako, kad revoliucija jau įvyko – ankstyva diagnostika šiandien leidžia itin sėkmingai kovoti su vėžiu, taip pat ištobulinti įvairūs vaistai ir gydymo metodai, kurie arba išgydo, arba gerokai palengvina ir prailgina pacientų gyvenimą.

„Kita vertus, farmacinė pramonė yra labai brangi – skaičiuojama, kad naujo vaisto įvedimas į kliniką (nuo atradimo laboratorijoje) kainuoja apie 1 milijardą eurų. Todėl bandoma dirbti su jau pritaikytais vaistais, adaptuoti juos. Čia ir yra mūsų projekto niša – pagerinti jau esamų vaistų patekimą į vėžines ląsteles“, – projekto ekonomiškumą įvardija prof. S. Šatkauskas.

Visuomenei kiek mažiau žinomas faktas, kad vėžio gydyme svarbų vaidmenį atlieka kalcis – tai ne tik apskritai sveikatai naudingas cheminis elementas, bet ir galima alternatyva priešvėžiniams vaistams, kurią galima naudoti vėžinių ląstelių naikinimui. Prof. S. Šatkausko projekte kalcis naudojamas kartu su elektroporacija.

„Kalcio jonai ląstelėse naudojami reguliuoti įvairius fiziologinius procesus, pavyzdžiui, inicijuoti programuotą ląstelės žūtį: ląstelėje staiga padaugėjus kalcio, ląstelė tai gali suvokti kaip signalą, kad kažkas ląstelėje negerai ir paleisti „programą“, kad ląstelė nusižudytų. Labai tikėtina, kad elektroporacijos ar sonoporacijos būdu ląstelėse padidinus kalcio jonų bei sukeliant jų žūtį, imuninę sistemą galima suaktyvinti taip, kad imuninės ląstelės pradėtų kovoti su vėžinėmis ląstelėmis“, – teigia biofizikas.

Kiti Lietuvos ir pasaulio mokslininkai taip pat intensyviai dirba vėžio gydymo srityje – pavyzdžiui, prof. S. Šatkauskas išskiria biochemiko profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrastą CRISPR/Cas9 metodą, kuris jau keletą metų drebina mokslo pasaulį. CRISPR/Cas9 metodas išnaudoja bakterijų apsaugos nuo virusų sistemą – sukurtos DNR „žirklės“, kurios leidžia ne tik koreguoti „blogus“ genus, bet ir efektyviau kovoti su įvairiomis ligomis, įskaitant ir vėžį.

Mokslininkas pripažįsta, kad nepaisant didžiulės pažangos, vėžio visiškai atsikratyti žmonija turbūt negalės – mūsų organizmuose nuolat gimsta ir žūva ląstelės, o tarp jų atsirandančios vėžinės ląstelės yra neišvengiamas reiškinys.

VDU vizitas Kinijoje: du susitarimai ir prisistatymas ICI susirinkime

Apsilankymo Kinijoje metu rugsėjį Vytauto Didžiojo universiteto delegacija pasirašė susitarimus su ZGC Tianhe technologijų perdavimo centru ir Kinijos žemės ūkio universitetu bei pristatė VDU paslaugas ir technologijas metiniame nevyriausybinės organizacijos „International Co-incubation“ (ICI) susirinkime.

Pasirašant susitarimus VDU atstovavo Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Saulius Mickevičius, Mokslo ir inovacijų departamento Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys ir mokslo paslaugų vadybininkė Milda Žaliauskaitė.

Sutartis tarp VDU ir ZGC Tianhe technologijų perdavimo centro leis institucijoms bendradarbiauti diegiant, plėtojant ir taikant Lietuvoje „Technology Commercialization and Adaptation Maturity“ (T-CAM) modelį, skirtą technologijų komercinio potencialo ir taikymo vertinimui. Taip pat ketinama plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje, rengti aktualius bendrus projektus, organizuoti bendras konferencijas ir kitus renginius, vystyti mainų programas ir t. t.

VDU taip pat pasirašė susitarimo memorandumą ir su Kinijos žemės ūkio universiteto Zhongnong Futong centru, kuriuo numatomas bendradarbiavimas žemės ūkio ir gamtos mokslų projektuose, bendrų renginių organizavime ir kitose srityse.

Universiteto delegacija Kinijoje dalyvavo ir metiniame nevyriausybinės organizacijos „International Co-incubation“ (ICI) susirinkime, kuriame pristatomos naujos verslo galimybės įmonėms, verslininkams, investuotojams Kinijoje bei kitose šalyse. Organizacija remiasi Kinijos iniciatyva „Diržas ir kelias“ („Belt and Road“), kuri siekia plėtoti prekybinius ryšius tarp Kinijos ir kitų valstybių.

Susirinkimas vyko dviejuose miestuose – Tiandzine ir Pekine, VDU atstovai kiekviename iš jų surengė po du pristatymus apie universiteto siūlomas paslaugas ir technologijas.

VDU vyks didžiausia metinė UNESCO medijų raštingumo konferencija

Spalio 24-25 dienomis pirmą kartą Lietuvoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse vyks didžiausia metinė UNESCO konferencija – svarbiausias Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginys. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bus surengta Medijų ir informacinio raštingumo bei tarpkultūrinio dialogo konferencija, kurioje susirinks apie 300 dalyvių iš viso pasaulio, tarp jų – aukščiausio lygio ekspertai iš JAV, Prancūzijos, D. Britanijos ir kitų šalių.

Konferencijoje bus diskutuojama apie kintančią medijų aplinką, medijų įtaką socialiniams ir politiniams procesams, kompetencijas ir gebėjimus, reikalingus darniai socialinei, kultūrinei, ekonominei ir politinei pasaulio raidai. Renginio tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant medijų ir informacinio raštingumo (MIR) plėtros, stiprinti akademinių institucijų vaidmenį ir ryšius su kitomis organizacijomis, inicijuoti naujas partnerystes, palaikyti diskusijas šiais klausimais viešojoje erdvėje, siekiant išmanios, kūrybiškos ir darnios pilietinės visuomenės.

„Per pastaruosius 40 metų, kurie buvo itin dinamiški medijų, komunikacijos ir socialinių pokyčių kontekste, UNESCO buvo viena pirmųjų tarptautinių organizacijų, kuri ėmėsi lyderystės plėtojant ir stiprinant tarptautinį dialogą MIR klausimais. Nuo Griunvaldo deklaracijos, pasirašytos 1982 m., iki Rygos rekomendacijų 2016-aisiais, UNESCO su partneriais skatina valstybes, organizacijas, švietimo, mokslo ir kultūros institucijas, kūrybinių industrijų atstovus vienytis ir bendradarbiauti MIR tinkluose, įgyvendinant projektus ir iniciatyvas“, – pasakoja viena iš konferencijos organizatorių, VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja, profesorė Kristina Juraitė.

Konferenciją kartu su UNESCO organizuoja Vytauto Didžiojo ir Latvijos universitetai, prisidedant Nacionalinėms UNESCO komisijoms Lietuvoje ir Latvijoje. Abi aukštosios mokyklos priklauso UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo bei tarpkultūrinio dialogo (MILID) universitetų tinklui. Tarp kviestinių renginio svečių – prof. Sonja Livingstone iš Londono ekonomikos universiteto, dr. Carl Heath iš Švedijos, prof. Paul Mihailidis iš JAV, prof. Divina Frau-Meigs iš Prancūzijos ir kt.

Šių metų renginio tema – „Medijų ir informacijos srityje raštingi miestai: balsai, galios ir pokyčių kūrėjai“. Diskusijose ir pranešimuose bus aptariamas medijų ir informacinio raštingumo ugdymas Baltijos šalyse, MIR kaip tarpininkas tarp kultūros industrijų ir miesto, informacinių poreikių kaita miestuose, privatumas ir patyčios internete, skaitmeninių aplinkų įtaka dezinformacijos amžiuje, MIR vaidmuo siekiant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, kovojant su neapykanta, netolerancija ir t. t.

„Akademinei visuomenei tenka itin svarbus vaidmuo medijų ir informacinio raštingumo judėjimo priešakyje, aktualizuojant MIR poreikį darnioje, pilietiškoje ir demokratinėje visuomenėje. Todėl ši tęstinė konferencija, visų pirma, yra galimybė Lietuvos mokslininkams įsilieti į tarptautinius medijų raštingumo tinklus, susipažinti su naujausiomis mokslinėmis studijomis ir plėtoti aktualius tyrimus ateityje“, – paaiškina prof. K. Juraitė.

Prieš trejus metus profesorė kartu su kitais VDU mokslininkais ištyrė medijų raštingumą Lietuvoje. Tyrime „Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas?“ buvo atliktos dvi visuomenės apklausos, kuriose buvo apklausti atitinkamai 15-17 metų moksleiviai ir suaugę žmonės (nuo 18 metų). Rezultatai parodė, jog aukštesnio išsilavinimo žmonės yra linkę kritiškiau vertinti turinį internete, tikrinti naujienų teisingumą. Ekspertai taip pat parengė gaires Lietuvos medijų politikai – siūloma peržiūrėti būdus, kaip skatinama ir remiama žurnalistika, akcentuojant viešąjį interesą, iš naujo įvertinti medijų raštingumo mokymą mokyklose.

Šiais metais VDU dar labiau sustiprino ryšius su JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija – universitete įsteigta UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo katedra, kurioje vykdomi MIR tyrimai: analizuojamos medijų vartojimo, medijų politikos, piliečių dalyvavimo ir įgalinimo tendencijos, MIR ugdymo iniciatyvos. Katedra taip pat siekia skatinti jaunimo ir ugdytojų MIR kompetencijas bei skleisti informaciją šiais klausimais Lietuvoje ir tarptautiniu mastu.

„Šis pripažinimas yra ilgo bendradarbiavimo su UNESCO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis MIR tyrimų ir studijų srityje rezultatas. Plėtodami medijų tyrimus VDU mokslininkai aktyviai dalyvauja UNESCO inicijuotuose MILID ir GAPMIL tinkluose, tarptautinių mokslinių asociacijų ECREA, ICA, BAMR, AABS veiklose“, – pasakoja VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja.

Anot prof. K. Juraitės, UNESCO konferencija yra aktuali įvairių sričių tyrinėtojams –komunikacijos, žurnalistikos, edukologijos, sociologijos, politikos, viešojo administravimo, meno, kūrybinių industrijų ir kitų mokslų atstovams, taip pat švietimo ir medijų politikos formuotojams, NVO, verslams, startuoliams.

8-oji UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo bei tarpkultūrinio dialogo konferencija vyks spalio 24-25 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (S. Daukanto g. 28 ir V. Putvinskio g. 23). Spalio 26-ąją dalyviai vyks į tęstinius renginius Rygoje, kuriuos organizuoja Latvijos universitetas.

Daugiau informacijos

Konferencijos programa

VDU vyks seminaras-dirbtuvės apie šviečiančius organizmus

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas lapkričio 9 dieną, penktadienį, kviečia dalyvauti seminare „Gyvieji švytėsiai“ bei šviečiančių organizmų imitacinėse dirbtuvėse.

Seminaro vieta: Ž. E. Žilibero g. 6 (VDU Botanikos sodo pagrindiniai rūmai)

Seminaro programa

16:00-17:00 „Bioliuminescencinių ir biofluorescencinių organizmų biologinė įvairovė“.

Dr. Asta Malakauskienė (VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja)

17:00-17:30 „Šviečiantys šimtakojai ir kas dar?..“

Doc. dr. Ingrida Šatkauskienė (VDU Gamtos mokslų fakulteto biologijos katedros docentė)

17:30-18:00 „Fluorescuojančio baltymo įsodinimas į augalo DNR naudojant modernius metodus“.

Mag. Algirdas Kazlauskas (VDU ir LAMMC absolventas)

18:00-19:00 Šviečiančių organizmų imitacinės dirbtuvės.

Dr. Asta Malakauskienė (VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja)

Besidomintys šia tema kviečiami jungtis prie Lietuvos bioliuminescencijos entuziastų grupės

Susitikimas su „Pelkių paviljono“ kuratoriais N. ir G. Urbonais

Prestižinėje Venecijos architektūros bienalėje, Lietuvos paviljone šiemet veikia unikalus projektas – eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, kur ne tik atvežta 15 tonų tikros lietuviškos pelkės, bet ir vyksta diskusijos tarp daugiau nei 100 pasaulio architektų, menininkų, mokslininkų. Jau pirmadienį Kaune įvyks pokalbis ir paskaita, kurioje apie šį projektą pasakos jo autoriai, Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Ši paskaita yra „Kaunas 2022“ Dizaino programos dalis. Ja bus atidarytas jau trečiasis renginių ciklas „Kaunas 2018: Prisikėlimo kalnas“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įprasminimui. Šių metų tikslas – kurti viešų erdvių scenarijus, kurie leistų atgaivinti šiandien vis dar inertiškas slėnyje įsikūrusio miesto ir kalno prieigas, kurti Naujamiesčio ir Žaliakalnio jungtis.

Architektūra kaip takus reiškinys

Pasak organizatorių, „Pelkių mokykla“ (angl. Swamp School) siekia atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais. Paviljone iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis, ieškoma tarpdisciplininių sprendimų.

Norbert Tukaj nuotr.

Programą sudaro trys dalys: „Pelkių radijas“, „Ateitybės sala“ ir „Bendrabūvis“. Čia pasaulio architektai, menininkai, mokslininkai, filosofai ir antropologai, pasitelkdami pelkę kaip metaforą ir kaip ekosisteminį modelį, nuo pavasario iki rudens tyrinėjo sąsajas tarp architektūros ir kitų disciplinų bei tarp Lietuvos savitumo ir globalinių procesų. Kuratorių teigimu, laboratorijos infrastruktūra nuolat keitėsi, vyko dizaino ir meno pedagogikos eksperimentai, buvo ieškoma naujų medžiagų ir į ateitį orientuotų mokymosi aplinkų.

Venecijos bienalėje iki lapkričio 25 d. veiksiantį paviljoną organizuoja MIT Architektūros ir planavimo mokyklos tyrėjai, menininkai N. ir G. Urbonai kartu su partneriais iš MIT, Antverpeno ir Venecijos universitetų, Hamburgo, Frankfurto, Bazelio, Milano ir kitų aukštųjų mokyklų. Tai yra atvira ir kintanti infrastruktūra, jungianti dizaino, pedagogikos ir meno eksperimentus.

„Pelkės paviljonas siekia atskleisti, kad architektūra nebūtinai griežtai apibrėžia erdvę. Architektūra gali būti ir takus reiškinys, procesas. Renginiai, garsovaizdžiai, aplinkkeliai, intervencijos mieste atskleidžia, kaip pelkės sąvoka rezonuoja tiek su visos planetos krize, tiek su Venecijos miestu kaip modeliu“, – paaiškino prof. G. Urbonas.

Lietuvos paviljone pelkė pristatoma kaip pirminė technologijos forma – prisimenant pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę, kurį dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, ir britų kibernetiko Staffordo Beero 1970-ųjų biokompiuterijos vizijas.

Į Veneciją – miestą, pastatytą ant pelkės – buvo nugabenta apie 20 kvadratinių metrų natūralios pelkės iš Šepetos durpyno. Ją instaliuojant Italijoje talkino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Remigijus Daubaras. „Pelkių mokykloje“ jau dalyvavo ir kiti VDU mokslininkai: profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis pasakojo apie pelkių takus, kūlgrindas, kaip slaptus egzistencinės atminties kelius, dr. Asta Malakauskienė rengė seminarus ir kūrybines dirbtuves su šviečiančiais grybais.

Norbert Tukaj nuotr.

Nomedos ir Gedimino Urbonų paskaita-diskusija „Pelkių paviljonas“: Lietuvos patirtis Venecijos architektūros bienalėje“ vyks spalio 22 d., pirmadienį, 17.30 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas).

Ši paskaita yra pokalbių ciklo „Kaunas 18 + 18“ ir „Kaunas 2022“ Dizaino programos dalis. Projekto iniciatorius – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, partneriai – „Kaunas 2022“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos apie kitus pokalbių ciklo renginius

VDU studentams – Lietuvos mokslo tarybos finansavimas tyrimams

Trylika Vytauto Didžiojo universiteto studentų kartu su mokslinių tyrimų vadovais gavo finansavimą atlikti individualius mokslinius tyrimus 2018/2019 m.m.

Finansavimas skiriamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ II-ąjį kvietimą, Lietuvos mokslo tarybai atlikus projektų naudos ir kokybės vertinimą.

Projektų paraiškų naudos ir kokybės vertinimo rezultatai skelbiami Lietuvos mokslo tarybos svetainėje

VDU studentų tyrimai, kuriems skirtas finansavimas:

Nr.	Paraiškos kodas	Projekto pavadinimas	Padalinys
1.	09.3.3-LMT-K-712-10-0258	Lietuvos religinių organizacijų pasirengimas suteikti pagalbą mobingą patiriantiems asmenims	EVF
2.	09.3.3-LMT-K-712-10-0305	Priebalsių koartikuliacija žodžių sandūroje: skardėjimas ir degeminacija	HMF
3.	09.3.3-LMT-K-712-10-0304	Kokį vadovavimo stilių būsimi Z kartos darbuotojai sieja su tamsiąja triada pasižyminčiu vadovu?	SMF
4.	09.3.3-LMT-K-712-10-0185	Studentų seksualinio priekabiavimo patyrimas ir subjektyviai vertinamas taikytų įveikos strategijų efektyvumas	SMF
5.	09.3.3-LMT-K-712-10-0287	Uodų ir erkių platinamų patogenų molekulinis identifikavimas naminiuose šunyse	GMF
6.	09.3.3-LMT-K-712-10-0291	Naminių kačių (Felis catus) užsikrėtimas Mycoplasma spp. bakterijomis	GMF
7.	09.3.3-LMT-K-712-10-0264	Elektrochemoterapijos, kaip sisteminio priešvėžinio gydymo koncepto pagrindimas in vitro	GMF
8.	09.3.3-LMT-K-712-10-0233	Naujų mišraus atskyrimo mechanizmo gelių sintezė ir taikymas kapiliarinei elektrochormatografijai	GMF
9.	09.3.3-LMT-K-712-10-0223	Policiklinius aromatinius angliavandenilius skaidančių fermentų savybių tyrimas kapiliarinės elektroforezės metodu	GMF
10.	09.3.3-LMT-K-712-10-0235	Antibakterines medžiagas išskiriančių mikroorganizmų genetinis charakterizavimas, išskiriamų bakteriocinų ir kilerinių toksinų analizė	GMF
11.	09.3.3-LMT-K-712-10-0236	Pavėsinio kiečio (Artemisia dubia Wall.) ekstraktų antimikrobinių, insekticidinių ir alelopatinių savybių įvertinimas	GMF
12.	09.3.3-LMT-K-712-10-0232	Chemometrinių analizės metodų panaudojimas fermentuotų žiedadulkių antioksidacinių ir antibakterinių savybių įvertinime	GMF
13.	09.3.3-LMT-K-712-10-0248	Bičių duonelės antimikrobinių ir antioksidacinių savybių analizė	GMF

VDU GMF mokslininkai laimėjo „Horizon 2020“ finansavimą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjai su kolegomis iš Nyderlandų, Ispanijos, Italijos ir Slovėnijos ieškos sprendimų, kaip palaikyti ekologišką miestų aplinką. Jie laimėjo Europos Komisijos programos „Horizon 2020“ finansavimą. Penkiuose miestuose – Kaune, Barselonoje, Liublianoje, Lukoje ir Utrechte – bus vykdomi miestiečių ir mokslininkų projektai, kurie tyrinės miesto aplinką, gyventojų sveikatos problemas ir jų tarpusavio ryšį. Aplinkoje bus vertinama transporto oro tarša, triukšmas, medienos deginimo teršalai, miesto planavimas ir mobilumas.

Pagrindinis projekto „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai“ tikslas yra sukurti priemonę, kuri padėtų miestiečiams bendradarbiauti su mokslininkais analizuojant aplinkos poveikį sveikatai – bus sukurtas skaitmeninis modelis, kurio dėka susivienyti galės skirtingų sričių ekspertai, visuomenės atstovai, gyventojai. Pasak projekto vadovės, VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorės Reginos Gražulevičienės, siekiant sukurti sveikesnę miesto aplinką, pirmiausia reikia kelti miestiečių sąmoningumą bei išprusimą aplinkos ir sveikatos srityse.

„Paaiškėjus, kad nepalankūs miesto aplinkos veiksniai yra susiję su neigiamu poveikiu gyventojų sveikatai, išaugo gyventojų susirūpinimas aplinkos kokybe gyvenamuosiuose rajonuose, aplinkos triukšmu, oro tarša, žaliosiomis miesto erdvėmis. Lietuvoje įgyvendinant darnaus judumo programą ypač svarbu didinti gyventojų pilietiškumą, tenkinti svarbiausius jų poreikius, kelti gyvenimo kokybę ir mažinti nepalankių aplinkos veiksnių pasekmes sveikatai“, – pasakoja prof. R. Gražulevičienė.

Projektas atitinka Europos Komisijos patvirtintą Darnaus judumo mieste koncepciją, kuri skatina valstybes pereiti prie ekologiškesnių ir darnesnių transporto priemonių naudojimo miestuose ir priemiesčiuose, didinti žaliųjų miesto erdvių prieinamumą, ugdyti pilietišką gyventojų požiūrį į supančią aplinką.

Šiame tarptautiniame projekte miestų bendruomenių atstovai kviečiami aktyviai bendradarbiauti su mokslininkais, verslininkais ir politikais. „Kaune atliekant bandomąjį tyrimą, bus siekiama nustatyti ryšį tarp miesto planavimo, gyventojų fizinio aktyvumo ir sveikatos. Bus naudojami aplinkos epidemiologijos tyrimo metodai, visuomenės sveikatos žinios. Projekto dalyviai įgis žinių, kaip vertinti miesto aplinkos riziką sveikatai, siūlyti priemones šiai rizikai mažinti“, – paaiškina mokslininkė.

Prof. Regina Gražulevičienė vadovaus vienam iš septynių projekte numatytų darbo paketų, kurių kiekvienas turės atskirus tikslus. Mokslininkės vadovaujamas darbo paketas bus skirtas įvertinti vietines miestiečių mokslines veiklas ir politikos rekomendacijas bei koordinuos atskirų konsorciumo dalyvių pastangas kuriant bandomuosius tyrimus, perkeliant jų rezultatus į bendras rekomendacijas.

Tarptautinio projekto koordinatorius yra Barselonos pasaulio sveikatos institutas, kuriam talkinantys partneriai yra Vytauto Didžiojo universitetas, tyrimų bendrovė „Ideas for Change“ (Ispanija), Italijos epidemiologijos asociacija, Jozefo Stefano tyrimų institutas (Slovėnija), Utrechto universitetas bei Rizikos vertinimo mokslų institutas (Nyderlandai).

VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedroje pradedamas įgyvendinti projektas „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai“ (angl. Citizen Science for Urban Environment and Health, CitieS-Health, Nr. 824484) bus vykdomas trejus metus. Projektas yra finansuojamas iš Europos Komisijos „Horizon 2020“ Mokslo ir inovacijų programos lėšų.

Mokslininkai jau dabar kviečia prie projekto prisijungti Kauno miesto bendruomenių atstovus, nevyriausybines organizacijas, studentus, dirbančiuosius ir pensininkus, visus, norinčius dalyvauti kuriant bendrą mokslininkų ir Kauno gyventojų projektą. Daugiau informacijos teikia projekto vadybininkė, VDU docentė dr. Sandra Andrušaitytė (sandra.andrusaityte@vdu.lt).

Universitete – Baltijos biofizikos konferencija

Spalio 4-5 dienomis VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks tarptautinė Baltijos biofizikos konferencija („Baltic Biophysics Conference“), kurią organizuoja Lietuvos biofizikų draugija.

Konferencijos tikslas – suburti mokslininkus, daugiausia iš Baltijos regiono šalių, kurie sprendžia aktualias mokslines problemas taikydami tarpdisciplininius ir biofizinius metodus.

Renginyje pranešimus skaitys tyrinėtojai iš JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos, Lenkijos ir kitų šalių mokslo institucijų.

Daugiau informacijos