Konkursas bendrų VDU, KTU, LSMU ir LEI projektų finansavimui

Skatindami aktyvesnį asociacijos „Santakos slėnis“ mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimą bei jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą, Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai bei Lietuvos energetikos institutas (LEI) skelbia kvietimą teikti paraiškas jungtinių KTU, LSMU, VDU, LEI mokslininkų grupių projektams finansuoti.

Paraiškų rengimo nuostatos

Paraiškos bendriems moksliniams tyrimams minėtų institucijų prioritetinėse mokslo kryptyse atlikti teikiamos iki 2019 m. vasario 28 d. Projektų pradžia – 2019 m. balandžio 1 d. Pabaiga – 2019 m. gruodžio 31 d. Finansavimas skiriamas tik 2019 metams.

Paraiškas gali teikti tyrėjų, atstovaujančių ne mažiau kaip dviem iš keturių institucijų (KTU, LSMU, VDU ir LEI), grupės. Pagrindiniai vykdytojai (mokslininkai) gali būti tik vienos paraiškos vadovais ar vykdytojais. Dėl to paties projekto finansavimo lygiagrečiai teikiamos paraiškos atitinkamoms projekto mokslo grupę sudarančių tyrėjų institucijoms.

Projekto pavadinimas ir paraiškų I-III dalys to paties projekto paraiškose turi sutapti. IV-V dalyse pateikiama tik konkrečios institucijos, kuriai teikiama paraiška, projekto dalies išlaidų sąmata ir išlaidas pagrindžiantys priedai.

Kiekviena institucija finansuoja savo mokslininkų veiklas projekte, skirdama iki 10 000 Eur. Skiriamos lėšos gali būti naudojamos darbo užmokesčiui, autoriniams darbams, paslaugoms, prekėms ir komandiruotėms, būtinam ilgalaikiam turtui įsigyti (išskyrus LSMU). Netiesioginėms išlaidoms lėšos neskiriamos.

Teikiant paraiškas būtina pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Rengiant sutartį reikia apibrėžti partnerių veiklas, pirminius intelektinės nuosavybės objektus, taip pat bendrosios dalinės partnerių intelektinės nuosavybės proporcijas.

Paraiškos priimamos

KTU: el. paštu mokslo.projektai@ktu.lt (konsultuoja Mokslo departamentas,
K. Donelaičio g. 73, 424 kab., tel. (8 37) 300 081, el. p. mokslo.projektai@ktu.lt).

LSMU: el. paštu mokslocentras@lsmuni.lt (konsultuoja Mokslo centras, A. Mickevičiaus g. 7, 106 kab., tel. (8 37) 327 276).

VDU: el. paštu mokslo.paslaugos@vdu.lt (konsultuoja Žinių ir technologijų perdavimo centras, K. Donelaičio g. 52, 208 kab., tel. (8 37) 327 809, el. p. mokslo.paslaugos@vdu.lt).

LEI: el. paštu Rimantas.Levinskas@lei.lt (konsultuoja Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo skyrius, Breslaujos g. 3, 208 kab., tel. (8 37) 401 804).

Paraiškos forma

Paraiškos vertinimo forma

Sutarties šablonas

VDU pradeda vykdyti bendrus mokslo ir verslo MTEP projektus

Lietuvos verslo paramos agentūra finansuos net keturis bendrus mokslo ir verslo MTEP projektus, kuriuos kartu su įmonėmis vykdys Vytauto Didžiojo universitetas. Projektai buvo pateikti pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos I prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr.J05-LVPA-K-04 „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“.

Projektai vykdomi fizinių-technologinių, agroinovacijų ir edukologijos mokslų srityse. Bendra projektų vertė – 3,8 mln. eurų.

„Ekologiškų zootechninių pašarų priedų pagrindu paremtų premiksų prototipų vystymas“ (VDU ir UAB „Santranga“)

Dėl daugybės kintančių aplinkos sąlygų – tokių kaip hidrocheminio režimo sutrikimai, temperatūros skirtumai ar per mažas deguonies kiekis – sužalojimai gaudant žuvis, gyvų žuvų pakrovimas, iškrovimas ir kiti veiksniai sumažina žuvų imunitetą bakterijoms, virusams ir helmintams. Didelis ligų paplitimas bei funkcinis efektyvumas dažnai lemia ir aukštą žuvų mirštamumą. Siekiant spręsti šią problemą, pašaruose ilgai buvo naudojami antibiotikai, tačiau 2006 m. Europoje tokia praktika buvo uždrausta. Projekte kuriami ekologiški, zootechniniai premiksų su pašarų priedais sprendimai, kurie būtų ne tik efektyvūs, tačiau ir turėtų konkurencingą kainą, kuri galėtų pakeisti dabar rinkoje esančius produktus. Sukurti produktai mažins ligų kiekį, greitins sveikimą, gerins produkto įsisavinimą 12-15 proc. ir gyvos masės prieaugį iki 26 proc., mažins produkcijos savikainą, užtikrins ekologinį gamybos saugumą.

„Sausos fermentacijos biodujų reaktoriaus (SSAD) prototipo sukūrimas pritaikant besivystančioms bei didelį organinių atliekų kiekį turinčioms šalims“ (VDU ir MB „Tvarus sprendimas“)

Projekto metu kuriamas unikalios struktūros sausos fermentacijos biodujų reaktorius (SSAD) pasižymintis ne tik esminiais pakeitimais, tačiau ir pritaikymu namų ūkiams. Šiuo metu biodujų reaktoriai yra 100 kartų didesni už projekte numatomą produktą ir naudojami tik masiniam perdirbimui. Pasaulyje šiuo metu nėra pritaikytų sprendimų, skirtų problemoms, kurias sprendžia šis projektas. SSAD pasižymės unikalia struktūra bei technologija, kuri leis išspręsti didesnės nei 20 proc. sausos masės kiekio problemą, išvengiant komplikacijų. Taip pat bus įrengta speciali reaktoriaus konstrukcija ir žaliavos įkrovimo sistema, užtikrinanti geros kokybės biodujų išsiskyrimą reaktoriuje. Sukurtas SSAD reaktorius 1m³ metano/d gamybai pasižymės 38 proc. mažesniu tūriu, kas lems 50 proc. mažesnį žaliavos panaudojimą bei 80 proc. mažesnį vandens sunaudojimą, kuris yra problematiškas besivystančiose šalyse. Taip pat panaudojant projekto metu sukurtą unikalią reaktoriaus sistemą, skatinant anaerobinio proceso gaunamų dujų gamybą, tinkamai parenkant žaliavas, sėkmingai prižiūrint biodujų jėgaines, tinkamai parenkant proceso parametrus galima išgauti ne tik maksimalų biodujų kiekį, bet ir sugeneruoti atliekinę biomasę, kuri pagerintų dirvožemio chemines ir fizikochemines savybes ir galimai padidintų užauginamos biomasės derlių.

„Žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo ir dalijimosi platforma“ (VDU ir UAB „Corner Case Technologies“)

Pasitelkus informacinių ryšių technologijas ir kompiuterines programines įrangas, gali būti sukurta patogi, efektyvi ir inovatyvi žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo ir dalijimosi internetinė platforma. Ši bendradarbiavimo ir dalijimosi platforma suteiktų ūkininkams galimybę pasinaudoti savo turimais ištekliais, gauti papildomų pajamų bei kooperuotis su kitais, žemės ūkio sektoriuje dirbančiais asmenimis. Taip pat programa suteikia galimybę atlikti greitus ir efektyvius užsakymus, planuoti atliekamus darbus, priklausomai nuo įrangos užimtumo grafiko, pirkti žaliavas ar parduoti žemės ūkyje užaugintus produktus bei atlikti kitas funkcijas. Sistemos siekiai: padidinti ūkininkų derybinę galią, suteikti galimybę atlikti išankstinę įrangos rezervaciją ir pasirinkti įrangą priklausomai nuo jos lokacijos, paskatinti ūkininkus naudotis automatizuota buhalterija bei pritaikyti ir panaudoti naujas informacines technologijas žemės ūkio sektoriuje.

„Ar žinai kaip užauginti laimingą žmogų?“ (VDU ir VšĮ „Vaikų ugdymas“)

Pozityvaus ugdymo principai yra žinomi daugumai pedagogų ir tėvų, bet išlieka viena aktuali problema – tėvai nesugeba vadovautis pozityviosios tėvystės principais kasdieninėse vaikų ugdymosi situacijose ir nesudaro harmoningų vaiko asmenybės ugdymosi sąlygų. Todėl būtina kurti pagalbos vaikui nuo pat jo gimimo prieinamumą, siekiant padėti jam ugdytis visapusiškai: tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek socialiai, tiek protiškai, tiesioginę pagalbą nukreipiant į vaiko artimiausią aplinką – šeimos narius (tėvus, senelius, įtėvius, globėjus ir pedagogus bei kitus ugdytojus), kas sudarytų vaikams tinkamas ugdymosi sąlygas. Projekto veiklos rezultatas – sukurta mokymosi metodika ir integruota interaktyvi pozityviosios tėvystės ugdymo technologijų programa.

Daugiau informacijos

Liūdime dėl VDU doc. Kęstučio Šidlausko netekties

Po atkaklios kovos su sunkia liga 2018 m. gruodžio 21 dieną mirė Vytauto Didžiojo universiteto ilgametis studijų prorektorius Kęstutis Šidlauskas.

Kęstutis Šidlauskas gimė 1955 m. vasario 21 d. Kaune. Baigęs Kauno rajono Babtų vidurinę mokyklą, jis mokėsi Kauno politechnikos institute, 1978 metais baigė KPI Automatikos fakultetą ir iki 1980 m. dirbo jame asistentu. Nuo 1980 iki 1990 metų K. Šidlauskas dirbo mokslinį tiriamąjį darbą Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių-techninių energetikos problemų institute, 1986 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją (1993 m. nostrifikuotas mokslų daktaro laipsnis).

Nuo 1990 metų Kęstutis Šidlauskas siejo savo veiklą su Vytauto Didžiojo universitetu – pradžioje kaip mokslo centro „Informatika“ vyresnysis mokslo darbuotojas, vyresnysis dėstytojas, docentas, vėliau – Informatikos fakulteto prodekanas. 2006-2010 metais jis ėjo Informatikos fakulteto dekano pareigas, nuo 2010 iki 2018 metų buvo VDU studijų prorektorius, dvi kadencijas buvo VDU Tarybos narys, vėliau – VDU Senato narys.

Akademinį darbą Kęstutis Šidlauskas dirbo daugiau nei 25 metus – ne tik VDU, bet ir dėstė aspirantams Lietuvos mokslų akademijoje, Kauno technologijos universiteto studentams, užsiėmė moksline tiriamąja veikla. Jo mokslinių interesų kryptys – dinaminių sistemų identifikacija ir adaptyvus valdymas; telekomunikacijų paslaugų kokybės valdymas; informacinių sistemų ir duomenų bazių projektavimas; energetikos infrastruktūros ir informacinių sistemų patikimumas. Kęstutis Šidlauskas paskelbė daugiau nei 40 mokslinių publikacijų, yra vadovėlių ir metodinių priemonių mokslinis redaktorius, oponavo 2 daktaro disertacijoms, skaitė virš 20 pranešimų mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo tarptautiniuose technologiniuose projektuose, vykdė taikomuosius tyrimus Lietuvoje. Buvo studentų mėgstamas ir gerbiamas dėstytojas – yra parengęs metodinę medžiagą ir dėstęs daugiau nei 15 informacinių technologijų ir telekomunikacijų dalykų įvairių pakopų universitetinių studijų studentams.

Kęstutis Šidlauskas sukaupė didelę patirtį dirbdamas informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuje. Jis 12 metų dirbo įvairiose pareigose UAB „Omnitel“ – bendrovės atstovybės Kaune vadovu, duomenų perdavimo skyriaus vadovo pavaduotoju, tinklo prieigos regiono vadovu, tinklo planavimo skyriaus vadovu, įnešdamas žymų indėlį į interneto ir mobilaus ryšio paslaugų diegimą ir plėtrą Lietuvoje.

Kęstutis buvo laimingai vedęs, atsidavęs šeimos žmogus. Nepaprastai didžiavosi kartu su žmona Janina užaugintais trimis sūnumis – Vyteniu, Algirdu ir Kęstučiu. Savo didelę gyvenimo meilę ir šilumą skyrė anūkams. Daug laiko skyrė meninei veiklai, dainavo įvairiuose Kauno miesto choruose.

Gyvenimas ir likimas yra negailestingi. Kęstučio Šidlausko nueitas garbingas labai trumpo gyvenimo kelias yra ryškus pavyzdys studentams, kolegoms, draugams. Darbštus mokslininkas, reto gerumo, gilus, supratingas, inteligentiškas žmogus, puoselėjęs krikščioniškąsias vertybes.

Netekome bičiulio, pašnekovo, patarėjo. Santūrus, atidus, rūpestingas, nenuilstantis – toks Kęstučio atminimas išliks mūsų širdyse.

Atsisveikinimas su Kęstučiu Šidlausku vyks gruodžio 22 dieną, šeštadienį, 18-21 val., ir gruodžio 23 d., sekmadienį, 9-21 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7). Šv. Mišios bus aukojamos gruodžio 24 d., pirmadienį, 11 val. Nuo 12 val. – išlydėjimas į Petrašiūnų kapines.

VDU atstovai dalyvavo gyvybės mokslų parodoje „Biofit“ Prancūzijoje

Gruodžio 4–5 d. VDU mokslininkai ir tyrėjai kartu su kitais Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovais dalyvavo parodoje „Biofit“ Lilyje, Prancūzijoje – viename svarbiausių Europos renginių, skirtų skatinti akademinės bendruomenės, mokslininkų ir diagnostikos, farmacijos ir biotechnologinių įmonių bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje. Universitetui renginyje atstovavo VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas, prof. habil. dr. Audrius Maruška, dr. Tomas Drevinskas ir doktorantė Dalytė Mardosaitė.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo pasiekimai buvo pristatyti bendrame „Open R&D Lietuva“ stende. Renginį organizavo inkubatorius „Eurasanté“, „Nutrition Health Longevity“ (NHL) ir “Alsace BioValley” klasteriai. Renginyje dalyvavo ir jį rėmė tokie gyvybės mokslų ir farmacijos pramonės milžinai kaip „Sanofi“, „Ferring“, „Bayer“, „Boeringer Ingelheim“, „Pfizer“, „Roche“ ir kiti. Europinio lygio paroda „Biofit“ yra skirta technologijų perdavimui, mokslo ir pramonės bendradarbiavimui bei ankstyvos pakopos inovacijoms. Renginio tikslas – vystyti partnerystę tarp mokslo tyrimų institucijų, farmacijos, biotechnologijų ir diagnostikos verslo atstovų.

Parodos „Biofit“ dalyviai gausiai lankė bendrą Lietuvos atstovų stendą „Open R&D Lietuva“, domėjosi siūlomais produktais ir paslaugomis, kooperacijos galimybėmis. VDU mokslininkai renginio metu sutarė su gamybininkais iš Prancūzijos dėl polipeptidinių paviršiaus aktyvių junginių išbandymo micelinei kapiliarinei elektrochromatografijai, o su mokslininkais iš Sietlo (JAV) aptarė abipusių vizitų ir bendradarbiavimo galimybes, taip pat – ryšius teikiant projektus ir vykdant tyrimus, susijusius su 3D ląstelių kultūrų spausdinimu, „organų ant mikrolusto“ technologijų vystymu, miniatiūrizuotų prietaisų bioproduktų autentiškumo nustatymu.

VDU tyrėjai taip pat sutarė bendradarbiauti su patentinių patikėtinių kompanija iš Jungtinės Karalystės ruošiant tarptautinius patentus universiteto įrangai ir technologijoms. VDU atstovai informavo įvairius parodos lankytojus apie universitete vykdomus projektus ir teikiamas paslaugas, apsikeitė kontaktine informacija.

Jungtiniame stende „Open R&D Lietuva“ buvo suorganizuotas susitikimas su Lietuvos ambasados atstovais Prancūzijoje, Ekonominių reikalų generaliniu sekretoriumi Mariumi Atroška ir Ekonominių bei verslo ryšių kanclere Daiva Kirkilaite-Chetcuti. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės viešinant mokslininkų potencialą verslui Prancūzijoje, skatinant Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkų bendradarbiavimą bei palengvinant partnerių paiešką ir bendrų projektų iniciavimą.

Renginio dalyviai turėjo galimybę išklausyti paskaitas, kurias vedė gyvybės mokslų srityje svarbiausius tyrimus vykdantys mokslininkai, dalyvaujantys pasauliniuose mokslo tyrimų konsorciumuose. Čia buvo pristatyti ir VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vykdomi ir vykdyti panaudotų medinių pabėgių bioremediacijos projektai, vaistinių augalų tyrimai, antivirusinių fitopreparatų paieška, pienarūgštės bakterijų paieška ir panaudojimas, miniatiūrizuotos analizės įrangos kūrimas ir taikymas, naujausių IT strategijų kūrimas ir taikymas chemometrijoje, biologinių savybių ir cheminės sudėties koreliacijai nustatyti, kiti biologinių produktų, aplinkos objektų ir pramonės gaminių instrumentinės analizės tyrimų rezultatai ir APC teikiamos paslaugos.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 1200 delegatų, 800 įmonių, 100 ekspozicjos dalyvių, 80 aukšto lygio pranešėjų iš 35 šalių.

Prof. Audrius Maruška, VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas

Aukštųjų mokyklų dėstytojai kviečiami studijuoti VDU „Pedagogiką“

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia priėmimą aukštųjų mokyklų dėstytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos ir pageidaujančius ją įgyti į vienerių metų profesines pedagogikos studijas. Prioritetas skiriamas tiems, kas planuotų dirbti pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, anglų kalbos, fizikos, chemijos, matematikos mokytojais.

Studijos finansuojamos Kauno miesto savivaldybės lėšomis, todėl keliamas reikalavimas po studijų baigimo trejus metus dirbti pedagoginį darbą ugdymo įstaigose.

Baigus profesinių studijų programą „Pedagogika“, suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Studijų programos vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais vyksta nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje. Studijose numatyta privaloma pedagoginė praktika mokyklose ar kitose ugdymo įstaigose.

Prašymus galima pateikti iki 2018 m. gruodžio 28 d. 10 val. internetu: epasirasymas.vdu.lt.

Su prašymu pateikiamos šių dokumentų elektroninės kopijos:

Aukštojo mokslo baigimo diplomo kopija (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
Diplomo priedėlio kopija (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
Paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
Dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu.

2019 m. sausio 9 d. 9 val. Jonavos g. 66, 204 a. vyks stojančiųjų motyvacinis pokalbis. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto (prieš 7 darbo dienas) apie tai informuoti nurodytais VDU Edukologijos instituto kontaktais.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

„Reitingai“: VDU – tarp šalies lyderių net 50 studijų krypčių

Žurnalo „Reitingai“ gruodžio mėnesio numeryje buvo paskelbtas šalies universitetų studijų krypčių reitingas. Jame aukštas pozicijas išlaikė didžioji dauguma studijų krypčių, siūlomų Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – net 50 bakalauro ir magistrantūros studijų krypčių VDU užėmė trečią arba aukštesnę vietą visoje Lietuvoje.

Tarp geriausiųjų yra įvardintos ir Gamtos mokslų fakultete esančios Bakalauro lygmenyje Aplinkotyra ir ekologija bei Magistrantūroje Aplinkosaugos organizavimas studijų programos.

Plačiau

Baigiama rengti mokslinė ataskaita skirta klimato ir aplinkos kaitos poveikio agroekosistemoms analizei

Nacionalinė mokslo programa „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ buvo pradėta įgyvendinti 2015 metais, kai Lietuvos mokslo taryba skyrė lėšas moksliniam projektui “Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui (KLIMAGRO)“. Šio projekto pagrindinis tikslas: ištirti klimato ir aplinkos kaitos kompleksinį poveikį žemės ūkio augalų augimui ir produktyvumui bei jų konkurenciniams ir simbiotiniams santykiams ir parengti pasiūlymus klimato kaitos neigiamam poveikiui agro-ekosistemoms mažinti bei jų tvarumui užtikrinti. Projektą vykdė Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros, Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro LSDI Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai.

Vykdant klimato ir aplinkos veiksnių poveikio augalams tyrimus buvo laikomasi nuostatos, kad geriausių rezultatų galima tikėtis derinant lauko tyrimus su tyrimais reguliuojamo klimato ir aplinkos fitokamerose kai susidaro galimybės tiesiogiai ištirti dabartinių ir prognozuojamų veiksnių ir jų derinių poveikį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad spartėjantys klimato ir aplinkos pokyčiai jau pradėjo kelti grėsmę ne tik atskiriems agro-ekosistemų komponentams, bet ir bendram jų tvarumui. Sisteminiu požiūriu itin aktualu ištirti žemės ūkio augalų ir piktžolių konkurencinius santykius bei jų sąveikos kintant klimatui ir aplinkai dėsningumus bei šios sąveikos sąlygojamus žemės ūkio augalų augimo ir produktyvumo nuostolius.

Ilgalaikiai žemės ūkio augalų sezoninio vystymosi stebėjimai Lietuvoje rodo, kad šylant klimatui keičiasi augalų vegetacinio periodo trukmė ir produktyvumas. Žieminių kviečių vegetacinio sezono sutrumpėjimas yra susijęs su jų vėlesniu dygimu ir ankstesniu brendimu. Iki šimtmečio pabaigos prognozuojamas dar žymesnis žiemkenčių vegetacijos atsinaujinimo ir brandos fazių paankstėjimas. Esant didesnei temperatūrai pavasarį, vasarinių miežių vegetacinio sezono pailgėjimą daugiausia lemia vegetacijos pradžios paankstėjimas. Ateityje prognozuojamas vasarinių miežių visų fenologinių tarpsnių, o ypač brandos paankstėjimas. Kadangi šylant klimatui tiek žieminių, tiek vasarinių javų vystymasis patiria esminius pokyčius, tai agrotechnologijų ir javų veislių tobulinimas bei sėjos laiko optimizavimas turi būti traktuojami kaip svarbios priemonės siekiant lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos ir jos padarinių.

Kultūriniai augalai ir piktžolės skirtingai reaguoja į klimato kaitą, jų atsakas taip pat keičiasi kai šie augalai konkuruoja tarpusavyje arba yra veikiami kitų aplinkos stresorių. Kontroliuojamo klimato kamerose atlikti miežių, žirnių ir rapsų konkurencingumo su garstukais tyrimai parodė, kas šylant klimatui ir veikiant padidėjusiai ozono (O₃) koncentracijai šylantis klimatas skirtingai veikia žemės ūkio augalų konkurencingumą. Nustatyta, kad dabartinio klimato sąlygomis konkurencija su garstuku slopina miežių ir žirnių augimą, tačiau neveikia rapsų. Veikiant padidėjusiai ozono koncentracijai pastebėtas garstuko konkurencinio poveikio sustiprėjimas. Be to rapsai pasižymėjo ir stipriausia piktžolių slopinimo geba: atšilusio klimato sąlygomis veikiant ozonui garstuko augimas dėl konkurencijos su rapsais buvo slopinamas itin stipriai.

Keičiantis klimatui dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o didžioji dalis karščio bangų yra lydimos ir sausrų, o tai kelia didelę grėsmę agroekosistemoms. Siekiant nustatyti karšio bangų poveikį žemės ūkio augalų ir piktžolių konkurencingumui, buvo imituotos karščio bangos kartu su sausra ateities klimato sąlygomis. Nustatyta, kad tarprūšinė konkurencija sustiprina neigiamą karščio bangų poveikį žemės ūkio augalams. Fiksuojamas mažesnis biomasės prieaugis, sumažėjęs fotosintezės intensyvumas, žiotelių laidumas ir vandens naudojimo efektyvumas. Agroekosistemų tvarumui užtikrinti labai svarbu išsiaiškinti jų gebėjimą atsistatyti po karščio bangų. Nustatyta, kad fotosintezės sistema turi labai greitą atsistatymo mechanizmą, tačiau atsistatymas aukštesniuose biologinės organizacijos lygmenyse (individo) yra žymiai sudėtingesnis ir lėtesnis, o tarprūšinė konkurencija lėtina žemės ūkio augalų atsistatymą po karščio bangų.

Moksliniais tyrimais pagrįstas priemones, galinčias sumažinti augalininkystės produkcijos nuostolius ir dirvožemio alinimą kintančio klimato ir intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis, būtina taikyti kompleksiškai, derinant šiuolaikiškas agrotechnines ir dirvožemio kultūrinimo priemonės, gausinančias humuso ir maisto medžiagų atsargas, gerinančias dirvožemio struktūrą ir vandens režimą. Šios priemonės turi sudaryti pagrindą kuriant ir taikant aplinką ir išteklius tausojančias, konkurencingas bei klimato pokyčiams pritaikytas agrotechnologijas.

Palankiausi humifikacijos ir mineralizacijos procesai, užtikrinantys stabilų dirvožemio derlingumo palaikymą ir didinimą vyksta ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sistemose, todėl toks ūkininkavimo būdas užtikrina šių agroekosistemų tvarumą ir ilgalaikį jų funkcionavimą. Intensyvios agroekosistemos stabilų produktyvumą dabartinėmis ūkininkavimo ir kintančio klimato sąlygomis lemia optimalus dirvos derlingumą didinančių ir išnaudojančių augalų santykis sėjomainoje, tarpinių pasėlių auginimas, ilgalaikis ir pastovus augalinių liekanų (šiaudų) paskleidimas.

Sukultūrintuose dirvožemiuose supaprastintas žemės dirbimas (paviršinis purenimas arba tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą) esmingai padidina organinės anglies kiekį, ypač viršutiniame armens sluoksnyje, sudaro galimybes sumažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį klimatui ir yra efektyvi dirvožemio derlingumo atstatymo ir didinimo priemonė. Mišrus (augalininkystės ir gyvulininkystės) ūkininkavimo būdas užtikrina uždarą energijos apykaitos ciklą, maisto medžiagų grąžinimą į dirvą ir sukuria svarbiausias prielaidas agroekosistemų tvarumui.

Būtina toliau plėtoti mokslinius tyrimus skirtus žemės ūkio augalų prisitaikymo prie ekstremalių, vis dažniau pasikartojančių agrometeorologinių reiškinių galimybėms ir kryptingai tobulinti auginimo technologijas, didinant agroekosistemų atsparumą klimato pokyčiams. Projekto įgyvendinimo pabaigoje pagrindinis dėmesys skiriamas agroekosistemų reakcijos į klimato kaitą prognozėms ir ekosistemų ilgalaikį tvarumą užtikrinančioms priemonėms.

Prof. Romualdas Juknys
Prof. Rimantas Velička

GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studiją atliks VDU

Aplinkos ministerija finansuos „GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studija“ projektą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1 – APVA-V-018 priemonę „Biologinės įvairovės apsauga“.

„GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studija“ projekto tikslas – išnagrinėti teisės aktų, reglamentuojančių genetiškai modifikuoti organizmų (toliau – GMO) naudojimą, reikalavimus, kitų šalių patirtį, įvertinti esamą galimai išsisėjusio GM rapso Lietuvos teritorijoje situaciją ir parengti GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studiją su išvadomis ir rekomendacijomis dėl tolimesnių veiksmų siekiant stiprinti GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimą, valdymą.

Projekto vadovas: prof. Algimantas Paulauskas

Projekto trukmė: 24 mėn.

Projekto vertė 95 000 Eur.

GMO, neatsižvelgiant į tai, ar jie į aplinką išleidžiami dideliais, ar mažais kiekiais, bandymo ar rinkos tikslais, gali kryžmintis su kitomis giminingomis laukinėmis rūšimis ir išplisti gamtoje. Jų išnaikinimas būtų sudėtingas ir brangus. ES rinkoje leidžiama naudoti GMO (soja, rapsus, kukurūzai, medvilnė) maistui ir pašarams. GM rapsas (GT73, T45, MON 88302, MON88302xMs8xRf3, MON88302xMs8, MON88302xRf3) kelia didžiausią riziką išplisti gamtoje. Nesandariai vežant GM rapsą perdirbimui (biodegalai, maistas, pašarai) pakelėse gali išbyrėti, susikryžminti su sėjamuoju rapsu, svėre, dirviniu garstuku ir sudaryti naujus hibridus. Dėl mokslinių tyrimų trūkumo Lietuvoje, GMO pavojaus vertinimai nėra išsamūs, o turimos žinios fragmentiškos. Atsižvelgiant į išdėstytas problemas ir siekiant projekto tikslo bus įvertinta esama situacija Lietuvoje dėl galimai išsisėjusio GM rapso ir parengta studija su išvadomis ir rekomendacijomis siekiant teisės aktų tobulinimo GMO srityje, ypatingai dėmesį skiriant kontrolės stiprinimui.

Vytauto Didžiojo universitetas „GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studija“ projektą vykdys su parneriais Nacionaliniu maisto veterinarijos rizikos vertinimo institutu (NMVRVI) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centru (LAMMC).

Leidinyje – GMF studentų vykdyti ES finansuojami moksliniai tyrimai

Trys Gamtos mokslų fakulteto (GMF) studentų tyrimai, finansuojami ES fondų lėšomis, buvo pristatyti leidinyje „Studentų mokslinių tyrimų 2017/2018 konferencijos pranešimų santrauka“.

Iš viso leidinyje pristatomi 63 moksliniai tyrimai, kuriuos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai atliko laisvu nuo studijų metu ES fondų lėšomis pagal Lietuvos mokslo tarybos administruojamą veiklą „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pristatė šešis mokslinius tyrimus biomedicinos, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

GMF studentų pristatyti moksliniai tyrimai:

Paulina Amšiejūtė, Dalytė Mardosaitė-Busaitienė – „Bartonella spp. molekulinis identifikavimas ir genotipavimas graužikuose“

Dovilė Tamoliūnaitė, Jana Radzijevskaja – „Babesia canis genotipų nustatymas“

Viltė Vetlovaitė, Paulius Ruzgys – „Negrįžtamos elektroporacijos ir bleomicino elektropernašos sukeltų APF pokyčių ląstelėse tyrimas“

Mokslo projektus vykdžiusių studentų teigimu, projektinė veikla vadovaujant patyrusiam mokslininkui yra ne tik paskatinimas prie stipendijos, bet ir galimybė realizuoti savo mokslines idėjas, įgyti praktikos atliekant mokslinius tyrimus laboratorijose.

„Studentų mokslinių tyrimų 2017/2018 konferencijos pranešimų santrauka“ leidinys yra viešai prieinamas Lietuvos mokslo tarybos puslapyje https://www.lmt.lt/lt/doclib/wiqchhcibwdcc2ggm8egfbj6ztfyyd98

VDU – pasaulinio garso verslo inovatorius D. Gluckmanas

Lapkričio 16 d., penktadienį, 16 val., VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23–106) seminarą „No Nonsense Innovation – Why Simple Ideas are Often the Hardest and the Best (with Case Studies)“ surengs pasaulinio garso verslo inovatorius Davidas Gluckmanas, populiaraus gėrimo „Baileys Irish Cream“ išradėjas, kurio inovacijos padeda verslams prasimušti į tarptautines rinkas. Svečias Lietuvą lankys neatsitiktinai – nors jis gimė Pietų Afrikoje, tačiau dalis jo šaknų yra Tauragėje.

Seminare D. Gluckmanas pasidalins 40 metų darbo ir sėkmės patirtimi – jis ne tik yra dirbęs su tarptautiniu mastu žinomais prekių ženklais „Procter & Gamble”, „Unilever“ ir kitais, tačiau ir pats yra išradęs visame pasaulyje žinomus gėrimus: perkamiausią likerinį gėrimą „Baileys Irish Cream“, Princesės Dianos mėgstamiausią gaivųjį gėrimą „Aqua Libra“ ir kitus.

Praėjusiais metais buvo išleista jo knyga „That S*it Will Never Sell“, kurios pavadinime cituojamas vienas gėrimų industrijos ekspertas, šiuos žodžius ištaręs, kai ant jo stalo buvo pastatytas būsimas perkamiausias likeris „Baileys Irish Cream“. Knygoje D. Gluckmanas pasakoja apie savo sėkmingus ir nesėkmingus atradimus bei patirtis – didžiausia pamoka, pasak jo, buvo ta, kad gėrimų industrijoje itin svarbus komandinis darbas, gebėjimas suburti aplink save talentingus ir sumanius žmones.

Savo paskaitose ir seminaruose inovatorius apima įvairias temas – nuo prekės ženklo sukūrimo iki patekimo į rinką. Artimiausiu metu D. Gluckmanas skaitys paskaitas Airijoje, D. Britanijoje, JAV, Vokietijoje, Australijoje ir kitose šalyse. Pasaulio mastu pripažintą rinkodaros ekspertą dažnai samdo tarptautinės įmonės, siekiančios patekti į kitų šalių rinkas.

D. Gluckmanas turi sąsajų ir su Lietuva – jo motina, siekdama pabėgti nuo II-ojo pasaulinio karo, emigravo iš Tauragės beprasidedant šalies okupacijai.

Seminare Kaune svečias papasakos, kodėl paprastos idėjos yra dažnai pačios geriausios ir sunkiausios, surengs diskusiją ir praktinius mokymus, orientuotus į tarptautinį verslą. Renginio metu numatomas ne tik darbas su tarptautiniais prekių ženklais bei mokymasis iš D. Gluckmano patirties, tačiau ir galimybė užmegzti naujų ryšių.