Paraiškų teikimas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms laimėti

Kviečiame iki rugsėjo 10 d. teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms.

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama ilgametį bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto magistro 1 kurso studentus Bendrovėje rengti antrosios (magistro) studijų pakopų baigiamuosius darbus.

Geriausiems studentams, kurie 2019-2020mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos.

Magistro studijų studentams skiriamos stipendijos dydis yra 1773 Eur (vieneriems mokslo metams). Stipendiją Vytauto Didžiojo universitetas mokės lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskyrus stipendiją, jos gavėjas nepraras galimybės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.

Paraiškas magistro 1 kurso studentai turi pateikti iki 2019 m. rugsėjo 10 d. imtinai.

Studentai turi pristatyti šiuos dokumentus:

1. gyvenimo aprašymą (CV);
2. motyvacinį laišką. Jame studentai turi nurodyti baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tyrimų kryptis. Visos siūlomos temos yra skelbiamos stipendijos skyrimo 2019-2020 mokslo metams stipendijos konkurso sąlygose;
3. bakalauro diplomo ir priedėlio kopijas;
4. bakalauro darbą el. formatu;
5. valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir trumpą studento kitų studijų pasiekimų ir visuomeninės veiklos charakteristiką (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra);
6. katedros (instituto) ar grupės darbo vadovo ar darbovietės vadovo rekomendacija būtų pranašumas

Dokumentus prašome siųsti Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanatui (el. paštu dek@gmf.vdu.lt) ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (el. paštu jolita.paulauskaite@thermofisher.com), el. laiško pavadinime nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai gauti.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovus Jolita Paulauskaitę: elektroniniu paštu jolita.paulauskaite@thermofisher.com.

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos.

Pradėtas vykdyti tarptautinis projektas “Establishing of electroporation for parallelized genome-scale functional analysis”

VDU, Gamtos Mokslų fakultete, Vaistų ir genų pernašos tyrimų klasteryje 2019 m. birželio mėnesį pradėtas vykdyti tarptautinis projektas “Establishing of electroporation for parallelized genome-scale functional analysis”. Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Bendradarbiaujant su Heidelbergo universiteto mokslininkais bus siekiama elektroporacijos metodą pritaikyti mikrogardelėse į ląsteles įvedant mažas nekodojančias RNR molekules. Taip pat numatyti keli VDU bei Heidelbergo universiteto mokslininkų vizitai į partnerių laboratorijas.

VDU delegacija lankėsi Kinijoje

Birželio 8–12 d. Ningbo mieste (Kinija) vyko paroda „China-CEEC Expo“, kurioje Lietuva buvo garbės viešnia. Parodos stende „Versli Lietuva“ mūsų šaliai atstovavo 14 įmonių ir organizacijų. Jų gretose buvo vienintelė aukštoji mokykla – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Šio vizito į Kiniją metu VDU atstovavo: Administracijos direktorius Jonas Okunis, Švietimo akademijos vicekancleris Algirdas Raslanas, Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas Rolandas Domeika, Gamtos mokslų fakulteto prodekanas Vykintas Baublys ir Tarptautinių ryšių departamento vyresnysis specialistas Tomas Mickevičius.

Parodoje VDU atstovai turėjo galimybę pristatyti Lietuvos aukštąjį mokslą bei visas studijų galimybes Lietuvoje, susitikti su Kinijoje viešėjusiu ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi, pristatyti VDU vietinės žiniasklaidos atstovams bei susitikti su esamais ir potencialiais partneriais Ningbo mieste.

Birželio 10 d. VDU delegacija lankėsi Zhejiang Wanli universitete – ši aukštoji mokykla jau yra VDU partneris Ningbo mieste. Vizito metu buvo aptartos esamos ir naujos bendradarbiavimo galimybės. VDU delegacija turėjo galimybę susipažinti su universiteto miesteliu, laboratorijomis bei naujausia infrastruktūra.

Birželio 12-ąją VDU atstovai apsilankė Zhejiango universiteto Ningbo technologijos institute. Čia buvo pristatyti abu universitetai, apsvarstytos bendradarbiavimo galimybės. Kinijos aukštosios mokyklos atstovai išreiškė didelį susidomėjimą bendradarbiavimu su VDU studijų, tyrimų bei kitose srityse.

Tyrėjai: pasakyk, kur gyveni, pasakysiu, kokia tavo sveikata

Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Regina Gražulevičienė apžvelgia ilgamečių tyrimų rezultatus ir pataria, kaip gerinti sveikatą keičiant gyvenimo būdą.

Kad aplinka gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, mokslininkė ėmė įtarti tuomet, kai apibendrindama pirmosios širdies ir kraujagyslių ligų bei jų rizikos veiksnių stebėsenos programos MONICA rezultatus pastebėjo, jog profesionalūs vairuotojai ir vadovai 2–3 kartus dažniau suserga miokardo infarktu ir nuo jo miršta būdami jauno amžiaus.

Viena iš prof. R. Gražulevičienės tyrimų krypčių – žaliųjų miesto erdvių poveikis sveikatai. Kaune buvo atliktas kompleksinis ilgalaikis trijų etapų tyrimas, pradiniame jo etape dalyvavo apie 3 tūkst. 300 nėščių moterų ir jų naujagimių, po 5–6 metų – apie 1500 motinų ir jų vaikų. Pirmą kartą buvo nustatyta, kaip vaikų ir suaugusiųjų sveikatą veikia ne atskiri gyvenamosios aplinkos veiksniai, o jų visuma. Atliekant tyrimą atsižvelgta į tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį, elgseną, streso lygį, socialinius ryšius ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą. Taip pat vertinta žalumos ekspozicija, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje (NDVI indeksas) ir būsto atstumo iki artimiausio parko.

„Didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika pagimdyti prieš laiką, o jei gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos – susilaukti sulėtėjusios raidos naujagimio“, – komentuoja prof. R. Gražulevičienė.

Anot mokslininkės, tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenant arti miesto parko sumažėja vaikų antsvorio ir nutukimo rizika, nes jie mažiau laiko praleidžia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio ir daugiau – žaliosiose miesto erdvėse. Tačiau gyvenant arti parko labiau tikėtina susirgti astma, o jei 100 m atstumu aplink namą didelis žalumos indeksas – ši rizika dar didesnė.

Nuo žaliųjų erdvių priklauso ir suaugusiųjų sveikata. Remiantis Kaune atlikto tyrimo rezultatais, didėjant būsto atstumui iki parko, didėjo 25–45 metų moterų aukštesnio kraujospūdžio rizika. Miesto parkuose praleidžiamas laikas sumažina depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, diabeto paplitimą.

Taip pat tirta, kokią įtaką žaluma turi miokardo infarktą patyrusiems asmenims. Paaiškėjo, kad po miokardo infarkto septynias dienas daugiau vaikštant parke, o ne miesto gatvėmis pagerėjo širdies veikla: sumažėjo susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis ir padidėjo fizinio krūvio tolerancija. „Tai įrodo, kad po miokardo infarkto veiksmingesnė reabilitacija žaliosiose erdvėse“, – apibendrina mokslininkė.

Dar viena tyrimo kryptis – vandens dezinfekcijos pašalinių junginių poveikis nėštumo baigčiai. Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens dezinfekcijai naudojant chlorą susidaro pašalinės toksiškos medžiagos – trihalometanai (THM), kurie į žmogaus organizmą patenka maudantis per odą, kvėpuojant per plaučius, su maistu ir vandeniu per skrandį.

Prof. R. Gražulevičienė perspėja, kad net higienos normos neviršijanti THM koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų padarinių: „Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį su įgimtomis širdies ir kaulų-raumenų sistemos anomalijomis, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos.“ Ji pataria nėščioms moterims gerti, taip pat kūdikių maistui ruošti rinktis ne chloruotą vandenį iš čiaupą, o tiekiamą buteliais, nesilankyti baseinuose, kur vanduo dezinfekuojamas chloru.

Tyrimai rodo, kad lėtesnį vaisiaus augimą taip pat lemia nėščios moters buvimas aplinkoje, kurioje gausu kelių transporto išmetamųjų teršalų, todėl svarbu mažinti oro taršą miegamuosiuose rajonuose. Oro taršos sumažinimas turėtų teigiamą poveikį ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis, sumažėtų širdies priepuolių.

Anot mokslininkės, šiuo metu egzistuojančios buityje vartojamo geriamojo vandens THM ir aplinkos oro teršalų higienos normos neapsaugo jautrių visuomenės grupių nuo sveikatos pažeidimų, todėl siūlo jas griežtinti.

Vaikų sveikata labai priklauso ne tik nuo gamtinės aplinkos, geriamojo vandens, oro užterštumo, bet ir nuo socialinės, psichologinės aplinkos. Kauno 4–6 metų vaikų tyrimų duomenimis, motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir šiurkštus bendravimas su vaiku – psichologinių bei emocinių sutrikimų ir antsvorio riziką.

Taigi, besirūpinant savo ir savo vaikų sveikata svarbi saugi gyvenamoji aplinka ir trys pagrindiniai principai – sveika gyvensena, didesnis fizinis aktyvumas žaliosiose erdvėse ir mažesnis psichosocialinis stresas.

Lietuvoje įgytas diplomas atveria užsienio kompanijų duris

Mokykloje Paulių Milašauską visuomet labiausiai domino tikslieji mokslai. Vaikinui puikai sekėsi matematika, biologija ir chemija. Todėl dar būdamas moksleiviu svajojo studijuoti mediciną. Kaip pats Paulius sako, tokių svajojančių buvo labai daug, todėl pritrūko stojamojo balo iki valstybės finansuojamos vietos. Tačiau šis posūkis pastūmėjo pažvelgti į jį dominančią sritį plačiau ir išbandyti kitas specialybes.

Gavęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pasiūlymą studijuoti biochemiją Gamtos mokslų fakultete, vaikinas apsidžiaugė: „Galima sakyti, kad pati specialybė pasirinko mane“. Iš aplinkinių ir artimųjų buvo girdėjęs gerų atsiliepimų apie studijas šiame universitete, kas ir padėjo apsispręsti, nedvejoti.

Vietoj medicinos – biochemijos magistras

2015 m. baigęs Biochemijos bakalauro studijas Gamtos mokslų fakultete, Paulius žinojo, jog pasirinko sau artimą specialybę, todėl po dviejų metų įgijo ir Biocheminės analizės magistro laipsnį. Universitete jis studijavo ne tik tiesiogiai su biochemija susijusias disciplinas, bet ir, rodos, tolimus nuo šio mokslo dalykus. Paulius džiaugiasi įgytu plačiu išsilavinimu ir gautomis žiniomis, kurios leido dirbti Lietuvos įmonėse, o vėliau ir užsienyje – Jungtinėje Karalystėje.

Džiaugiasi įgytu plačiu išsilavinimu

Paulius pasakoja, jog tik pradėjus studijuoti, buvo sunku suprasti, kaip visiškai nesusiję su profesija dalykai pasitarnaus tolimesniame karjeros kelyje. Įprasta manyti, jog biochemikas ir turi mokytis tik su šia sritimi susijusius dalykus. Tačiau keičiantis visuomenei, atsirandant naujoms technologijoms, pasauliui nuolat tobulėjant, specialistai taip pat turi mokėti greitai adaptuotis. Pasak Pauliaus, tarpdiscipliniškumas ir galimybė studijuoti įvairias disciplinas leidžia tapti universaliu ir dinamišku specialistu, kuris geba prisitaikyti prie rinkos pokyčių, išmano ir kritiškai vertina aplinkines sritis. „Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad norint kilti karjeros laiptais nepakanka būti tik vienos srities specialistu. Reikia išmanyti ir teisę, ir ekonomiką, ir finansus. Todėl universitete papildomai įgytos žinios, tikrai dar labai pasitarnaus ateityje“, – teigia Paulius Milašauskas.

Šiandien vaikinas jau gali vertinti studijas pagal žinių ir specialistų poreikį rinkoje: „Nors ir atrodė, kad šioje specialybėje per daug skiriama dėmesio matematikai, statistikai ir fizikai, bet dabartiniame darbe tai labai praverčia. Studijas vertinu tikrai gerai ir nežinau, ar kažką keisčiau, jei turėčiau galimybę“, – VDU gautu išsilavinimu džiaugiasi P. Milašauskas.

Lietuvoje įgytas žinias pritaiko dirbdamas užsienyje

Baigęs studijas Paulius dirbo Lietuvos įmonėse ir kėlė sau ambicingus tikslus. Norėjo save pasitikrinti tarptautinėje įmonėje ir pakeisti aplinką. Dabar vaikinas dirba AG „Lonza Group“ Londone, Jungtinėje Karalystėje. Jis pats teigia, jog universitete įgytos žinios jam padėjo gauti šį darbą. „VDU diplomas pripažįstamas ir užsienio šalyse. Jis buvo man itin reikalingas ir naudingas tam, kad atitikčiau darbdavio keliamus reikalavimus ir būčiau pakviestas į darbo pokalbį. Darbdavys labiausiai rūpinasi, kokias žinias atsineši su savimi, o ne kokiais pažymiais baigei. Todėl čia labai padėjo studijų metu įgytos kompetencijos bei platus išsilavinimas“, – savo patirtimi dalijasi biochemikas.

Nors Paulius sako nepastebintis didelių skirtumų tarp darbo Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau jam visada buvo įdomu palyginti savo žinias su kolegų žiniomis. „Mokslas yra mokslas, nesvarbu, kur tu esi. Tikrai buvau maloniai nustebintas, kuomet diskusijų su kolegomis metu supratau, kad VDU įgytos žinios niekuo nenusileidžia Didžiosios Britanijos universitetuose įgytoms žinioms. Tuo teko įsitikinti ne kartą“, – teigia Paulius.

Nuolat stengiasi tobulėti

Paulius sako, kad biochemijos specialistui privalu nuolatos tobulėti. Vaikinas džiaugiasi, jog dabartinis jo darbdavys labai rūpinasi, kad darbuotojai vis tobulėtų, siūlo įvairius mokymus tiek profesiniam augimui, tiek asmenybės ugdymui.

„Nežinau, ar įmanoma dirbant tokį darbą netobulėti. Nors daugumos analitinių metodų principai nesikeičia per dešimtmečius, tačiau keičiasi įranga, kuria atliekami eksperimentai, atsiranda vis daugiau ir daugiau automatizavimo, robotinių sistemų. Šiuo metu dirbu grupėje, kuri atsakinga už tokios naujos įrangos pritaikymą seniems metodams bei naujų analitinių metodų atradimui. Todėl vienas iš pagrindinių mano darbų – nuolatos sekti srities naujienas ir gilinti žinias“, – pasakoja Paulius.

Mokslinės išvykos ir stažuotės

Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai pateko tarp mokslininkų, laimėjusių mokslinių idėjų mainų ir mokslinių išvykų konkursą, kuris finansuojamas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ veiksmų programą.

MOKSLINĖS IŠVYKOS:

Projekto Nr: 09.3.3-LMT-K-712-13-0211

Projekto tikslas – dalyvauti Japonijoje vykstančioje bendroje tarptautinėje konferencijoje. Mokslininkė dalyvaus tarptautinėje konferencijoje XXXIV ICPIG (XXXIV International Conference on Phenomena in Ionized Gases) ir ICPR-10 (10th International Conference on Reactive Gases) kuri vyks Sapporo, Hokkaido, Japonija 2019 m. liepos14 – liepos 19 dienomis. Konferencijoje bus pristatomas kviestinis plenarinis pranešimas apie VDU tyrėjų darbus, bus bendraujama su kitų šalių mokslininkais ir išklausyti jų pranešimai, diskutojama su tarptautiniais ekspertais. Bus publikuotas vienas straipsnis su Japonijos partneriais konferencijai skirtame žurnalo Japanese Journal of Applied Physics specialiame leidinyje

VDU mokslininkai sudomino sėklų apdorojimo šalta plazma tyrimais ir perspektyvomis

Vytauto Didžiojo universitetas su Baltarusijos institucijomis vykdo Lietuvos mokslo tarybos Lietuvos–Baltarusijos dvišalio bendradarbiavimo programas mokslo ir technologijų srityje. Šia proga VDU Botanikos sodo ir Gamtos mokslo fakulteto atstovai vyko į Minską, kur Lietuvos ir Baltarusijos fizikai, biochemikai, mikrobiologai, zoologai bei botanikai susitiko pasidalinti patirtimi ir aptarti tyrimų planų. Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos B. I. Stepanovo vardo Fizikos institute vykusiame teminiame projekto seminare analizuotos sėklų apdirbimo šalta plazma bei radijo dažnio elektromagnetiniu lauku technologijos ir naujausios galimybės. Prof. V. Mildažienė pristatė savo mokslinės grupės 5 metų tyrimų rezultatus, kurių pagrindinė išvada – atliekant tokio pobūdžio tyrimus, būtini ilgalaikiai stebėjimai, nes ankstyvas augalų atsakas (vertinamas atsižvelgiant į dygimo ir daigų augimo skatinimą) dažnai būna kitoks, nei stebimas vėlesniais augimo etapais. „Dažnu atveju viskas vyksta priešingai – eksperimentiniai augalai, kurių daigumas po sėklų apdorojimo buvo slopinamas, vėliau, prabėgus keliems mėnesiams ar metams geriau šaknijosi, greičiau augo ir turėjo daugiau vertingų savybių (biologiškai aktyvių medžiagų)“, – sakė prof. V. Mildažienė.

Minsko Botanikos sodo mokslininkai susidomėjo sėklų apdorojimo šalta plazma galimybėmis, nes tai padėtų padidinti retų ir saugomų augalų sėklų daigumą, užauginti vertingus sėjinukus ir atkurti nors dalį nykstančių augalų populiacijų gamtoje. Susitikimo metu buvo aplankytos Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos B. F. Kuprevičiaus eksperimentinės botanikos instituto laboratorijos. „Buvome maloniai nustebinti kokybiškos naujausios įrangos ir įdomių mokslinių darbų: apžiūrėjome chromatografinę įrangą, bulvių ir sojų sodinukus perlito terpėse kosminių tyrimų programai, mikroskopus su dviem mėginių staleliais palyginimui, fitotronus ir kt.“, – sakė VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.

VDU atstovų delegacija apsilankė nacionaliniame Baltarusijos mokslų akademijos centriniame Botanikos sode Minske, kuris itin rūpinasi augalinės biologinės įvairovės išsaugojimu. Su šiuo botanikos sodu aktyviai bendradarbiauja bei vykdo mokslinius projektus VDU Botanikos sodas. Botanikos sodo direktorius V.Titokas, direktoriaus pavaduotoja mokslo ir inovacijų srityse L.Gančiarova ir mokslininkė A. Kručionak VDU mokslininkams parodė nuostabiai žydinčias rododendrų, alyvų kolekcijas, didelę sukulentų kolekciją, vaišino feichojos žiedais, jau sunokusiomis ankstyvų veislių vynuogėmis, Minsko Botanikos sodo tikro pasididžiavimo – citrusinių augalų kolekcijos – vaisiais, kavos pupelių apyvaisiais.

XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas

Mielieji,

kviečiame į 2019 m. lapkričio 14-16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete vyksiantį XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą (MKS). Šių metų renginys bus jubiliejinis – jis tęsia prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje, JAV) pradėtą tradiciją, gimusią kaip kelių veiklių mokslininkų ir kūrybos žmonių iniciatyvą, kuri vėliau suvienijo šimtus bendraminčių lietuvių mokslininkų ir kūrėjų.

Šių metų simpoziume, skirtingai nei ankstesniuose, dėmesį sutelksime ne į mokslines diskusijas, bet į konkrečias Lietuvai ir lietuviams aktualias sritis, pasitelkiant pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų išmintį, profesines žinias ir patirtis.

Šias kelias dienas skirsime produktyvios vaizduotės ugdymui ir lietuvių mokslininkų bei kūrėjų (iš Lietuvos ir pasaulio) bendrabūvio kūrimui. Tad kviečiame dalyvauti ir kartu įprasminti 2019-uosius kaip Pasaulio lietuvių metus, mokslo ir kūrybos simpoziumų 50-mečio, Lietuvių Chartos 70-mečio ir VDU atkūrimo 30-mečio jubiliejus.

Registracija į renginį vyksta iki spalio 21 d.

Daugiau informacijos:
https://pasauliolietuviai.lt/simpoziumas/

„Erasmus+“ dėstymo vizitas Angers Universiteto technologijos institute Prancūzijoje

Angers Universiteto technologijos institute Prancūzijoje (Angers University Institute of Technology) 2019 m. gegužės 13–17 d. vyko šeštoji tarptautinė „Erasmus“ savaitė (6^th International ERASMUS Week). Renginyje dalyvavo 31 mokslo ir studijų institucijos atstovai iš 18 šalių.

Šio renginio tikslas – sukurti tarptautinių partnerių tinklą visame pasaulyje, kurie taiko inovatyvias instrumentinės bioanalizės metodologijas; stiprinti ir gausinti partnerystės ryšius bei kelti studentų kultūrinį ir profesinį – metodinį sąmoningumą.

Vizito metu svečiai buvo supažindinti su Prancūzijos ir Angers miesto istorija, universiteto modernia ir inovatyvia studijų baze.

Šiame renginyje Vytauto Didžiojo universitetą atstovavo prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė. Mokslininkė plenariniame posėdyje pristatė Vytauto Didžiojo universiteto istoriją, mokslinę veiklą ir studijas. Skaitė 6 paskaitas Vaistinių (aromatinių) augalų tematika, paskaitas klausė 97 studentai. Paskaitų metu buvo pristatyta ir tematika bei metodai, pagal kuriuos dirbs į VDU „Erasmus praktikai“ atvykę Angers universiteto studentai.

Nuo 2012 m. kasmet į VDU atvyksta vienas arba du Angers universiteto studentai. VDU jie atlieka praktiką „Vaistinių (aromatinių) augalų introdukcija, jų įvairovė ir cheminė analizė“ pagal „Erasmus+“ programą. Ši praktika atliekama dviejose mokslinio tyrimo ir studijų bazėse:

Pirmojoje – VDU Gamtos mokslų fakulteto Insrrumentinės analizės atviros prieigos centro laboratorijose ir mokslinėje tematinėje grupėje: „Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei“ (vadovas akademikas prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška)

Antrojoje – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus unikaliame Farmakognostiniame sode – ilgalaikėse vaistinių augalų kolekcijose (vadovė prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė).

2020 m. tęsti pradėtų darbų pagal „Erasmus+“ praktikų programą į VDU atvyksta du Angers universiteto technologijos instituto studentai.

Primename, kad iki birželio 5 d. vyksta „Erasmus+“ dėstymo vizitų ES šalyse konkursas, daugiau informacijos rasite čia: https://www.vdu.lt/lt/vyksta-erasmus-destymo-vizitu-konkursas-rudens-semestrui/

Mokslinės išvykos ir stažuotės

MOKSLINĖS IŠVYKOS:
Projekto Nr: 09.3.3-LMT-K-712-13-0319
Projekto tikslas – dalyvauti tarptautinėje konferencijoje SETAC Europe 29th Annual Meeting “One Environment. One Health. Sustainable Societies“ (2019 m. gegužės 26-30 d., Helsinkis, Suomija) ir pristatyti pranešimus ekotoksikologijos ir biomonitoringo tematika. Konferencija siekiama skatinti informacijos mainus, tarptautinių mokslinių tyrimų integracija ir tarptautinį bendradarbiavimą, planuojant bendrus tyrimus.

Projekto Nr. 0 09.3.3.-LMT-K-712-13-0207
Projekto pavadinimas – Dalyvavimas Aplinkos toksikologijos ir chemijos konferencijoje SETAC2019
Tikslas – kelti mokslinę kompetenciją, dalyvaujant 29-ojoje tarptautinėje konferencijoje 29th SETAC konferencijoje One environment. One health. Sustainable societies (Helsinkis, Suomija, 2019 m. gegužės 26-30 d.) ir pristatant tris pranešimus: „Sewage sludge and sewage sludge char soil application: effects on earthworms’ growth and reproduction“, „Predominance of gas exchange reduction over its recovery under heat and drought reflected in incomplete recovery of growth of spring oilseed rape even after exposure to elevated CO2 conditions“ ir „Circular economy: Packaging recycling for energy savings and climate change mitigation“.

MOKSLINĖS STAŽUOTĖS:
Projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-13-0106
Projekto pavadinimas – Inovatyvių analitinių analizės metodų, taikomų vertinant augalų atsaką į aplinkos teršalus, įsisavinimas
Tikslas – kelti mokslinę kompetenciją mokslinėje stažuotėje, kurios metu bus įsisavinti inovatyvūs analitiniai analizės metodai, taikomi augalų atsako į aplinkos teršalus vertinimui. Mokslinės stažuotės metu bus gilinamasi į biologinius ir cheminius augalų tyrimų metodus, gilinamos žinios biocheminės, molekulinės, transkriptominės analizės metoduose. Stažuotė leis praplėsti kontaktus, apsikeisti idėjomis, planuoti naujus tyrimus, pritaikyti naujausias žinias planuojamuose moksliniuose tyrimuose bei paskaitose.