VDU prasideda mainų galimybių savaitė

Vasario 17-20 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyks mainų galimybių savaitė. Programa skelbiama internete.

Galbūt sunku patikėti, bet tarptautinė studentų mainų iniciatyva „Erasmus+“, be kurios šiandien neįsivaizduojame studijų proceso, skaičiuoja jau trisdešimt trečiuosius savo gyvavimo metus. Teigiama, kad iki šių metų programa pasinaudojo apie 9 milijonai studentų, su pasididžiavimu pridedant, kad iniciatyvos dėka pasaulį išvydo 1 milijonas „Erasmus“ kūdikių!

Dar derėtų pridurti, kad, kaip ir daugelis inovatyvių ir dar neišbandytų idėjų, ši tarptautinė mainų iniciatyva buvo sutikta kaip utopinė, sunkiai įgyvendinama fantazija, todėl niekada neleiskite niekam netikėti savo idėjomis – svajokite, keliaukite, kurkite startuolius ir būkite drąsūs.

Svarbu žengti pirmąjį žingsnį

„Erasmus+“ yra viena įdomiausių studijų patirčių – tai mainų programa, suteikianti galimybę studentui pagyventi ir pasimokyti kitoje šalyje, lavinti užsienio kalbos įgūdžius, sutikti daug naujų žmonių ir praplėsti savo galimybių ribas! Tačiau visiškai suprantama, kad pats sunkiausias būna pirmasis žingsnis – pasiryžti šiai avantiūrai. Natūralu, kad kyla visokių praktinių klausimų ir nuogąstavimų dėl visos šio plano logistikos.

Siekdamas padėti pasiruošti šiam rimtam, tačiau, patikėkite, visada pasiteisinančiam žingsniui, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas organizuoja savaitę, kurioje atskleidžiami visi studijų užsienyje niuansai ir galimybės: jos metu studentai galės išgirsti atsakymus į visus juos dominančius klausimus, pabendrauti su VDU jau viešinčiais užsienio šalių studentais ir, svarbiausia – dalyvauti daugybėje įdomių renginių. Net jeigu ir neišvyksite į mainus, šią savaitę pabaigsite susikrovę turiningą patirčių, žinių ir prisiminimų bagažą, nes čia bus visko – kavos, filmų, spragėsių, poezijos slamo, muzikos, stebuklingų šunų pasirodymų, daug klausimų ir atsakymų. Taigi, mieli studentai, įvertinkite, kaip mes stengiamės dėl jūsų, ir išvykite studijuoti į užsienį! Bet apie viską nuo pradžių.

Kiekvieną dieną – vis kitokia pramoga

Savo nuostabią kelionę per „Erasmus+“ galimybių savaitę pradėsite nuo filmo apie „Erasmus“ sėkmės istoriją – kodėl apskritai ji taip vadinasi, kaip ji plėtėsi, ir kodėl tie mainai tokie naudingi. Su Jumis pasilabins Tarptautinių ryšių departamento komanda, pasivaišinsime kukurūzų spragėsiais ir gaiviaisiais gėrimais, pažiūrėsime filmą ir jį aptarsime.

Antra diena skirta klausimams – visiems „jei“, „bet“ ir kitiems Jums rūpimiems dalykams. Į kokią šalį vykti? Kokios stipendijos tikėtis? Kaip grįžus užsiskaityti kreditus? Gal galiu pabendrauti su kuo nors iš šalies, į kurią norėčiau vykti? Klauskite ir Jums bus atsakyta! O kadangi „Erasmus“ privers jus pasportuoti – tyrinėjant naująjį studentų miestelį ar miestą, kuriame praleisite pusę metų – tai pakviesime Jus ir į VDU sporto centrą, kuriame vyks įvairios treniruotės ir sporto centro veiklų pristatymai. Juk pagaliau ir pavasaris artėja, o Kalėdų stalo šmėkla dar taip netoli praeityje…

Trečiadienį tęsime mainų galimybių pristatymus, galėsite pasiklausyti VDU besimokančių studentų pristatymų apie jų šalis ir universitetus bei užduoti visus ramybės neduodančius klausimus – pradedant nuo daiktų, kuriuos būtina susipakuoti į lagaminą, iki vietų, kur parduodami skaniausi kebabai Jūsų svajonių studijų mieste.

O vakare numatomas tarptautinis žinių ir kūrybos šou – „Punto Jazz“ lauksime Jūsų su protmūšiu (registracija būtina) ir galimybe pasidalinti su visais – lietuviais ir užsieniečiais vakaro svečiais – savo kūryba / poezija / monologais / dialogais ir kuo tik sugalvosite (registracija, aišku, irgi būtina).

Ir, kai jau apsiprasite prie šurmulio koridoriuose ir galvosite, kokios kalbos kišeninį žodynėlį nusipirkti, mūsų mainų galimybių savaitė baigsis. Tačiau baigsis ne bet kaip, o su įspūdingu renginiu, kurio metu galėsite dar kartą koncentruotai išgirsti, kuo geri tie mainai, pasiklausyti gyvos muzikos (ją atliks Šarūnas Joneikis, labiau žinomas kaip „Garbanoto“ vokalistas, bet savo talentą puikiai atskleidžiantis ir solo projekte). Vakaro žvaigždės – keturkojai „Stebuklingų draugų“ gyventojai Dodis ir Šubis bei jų šeimininkė Ugnė, kuri parodys vakaro svečiams, kokia magija slypi mažose gyvūnų letenėlėse, bei papasakos apie savo organizacijos veiklą – juk kai kurios prasmingos kelionės ir savęs paieškos prasideda nuo savanorystės ir savirealizacijos joje.

Taip pat kviesime visus pasivaišinti, pasidalinti įspūdžiais ir smagiai praleisti laiką, gauti apdovanojimų ir prizų, kurių netrūks visą savaitę – už aktyvų dalyvavimą, už gerą nuotaiką, atradimus, išradimus ir netikėtumus – mes vertiname smalsumą ir manome, kad jis turi būti apdovanotas! Todėl susitinkame pažinčiai jau vasario 17 dieną ir praleidžiame visą savaitę drauge.

Registracija į renginius ir daugiau informacijos bus paskelbta greitu metu.

Kilus klausimams, kreipkitės į mus el. paštu international@vdu.lt arba apsilankykite Tarptautinių ryšių departamente, adresu V. Putvinskio g. 23, 207-214.

Gamtos mokslų fakulteto adresas

Mieli Gamtos mokslų fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad 2020 m. vasario 3 d. Gamtos mokslų fakulteto dekanatas išsikelia į naujas patalpas, esančias Kauno raj., Akademija, Universiteto g. 10, 314 kabinetas.

Nurodome ir studijų programų vadovų dirbsiančių VDU GMF patalpose Akademijoje darbo kabinetus:

Aplinkotyros studijų programų grupės vadovo prof. Audriaus Dėdelės – 613;
Biologijos studijų programų grupės vadovo prof. Algimanto Paulausko – 506;
Energijos technologijų studijų programų grupės vadovo doc. Valdo Girdausko – 507.

Vileikos rūmuose dekanato patalpose dirbs vyres. referentė Aldona Deveikienė. Taip pat numatytas fakulteto dekano ir prodekanų darbo laikas:

Pirmadieniais: prodekanas Vykintas Baublys;
Antradieniais: dekanas Saulius Mickevičius, prodekanė Asta Danilevičiūtė;
Trečiadieniais: dekanas Saulius Mickevičius, prodekanė Asta Danilevičiūtė;
Ketvirtadieniais: prodekanas Vykintas Baublys;
Penktadieniais: prodekanė Asta Danilevičiūtė.

Dėkojame už supratingumą ir bendradarbiavimą.

Atliekas rūšiuojame vis geriau, tačiau jų vis daugėja

Nors Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politika siekia sumažinti atliekų kiekius, tačiau dėl didėjančio vartojimo šalyse narėse jie auga – įskaitant ir Lietuvą. Tyrimai nustatė, kad kuo šalis yra linkusi labiau rūšiuoti, tuo daugiau atliekų yra išmetama. „Rūšiavimą skatina kaltės jausmas, nes žmonės yra įsitikinę, kad jeigu tinkamai rūšiuoja savo atliekas, jų tarsi nelieka, todėl galima dar pirkti ir vartoti, tačiau iš tiesų „šiukšlės“ niekur nedingsta“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė, tyrinėjanti atliekų rūšiavimą ir jų tinkamą tvarkymą Europos valstybėse.

Nors buitinės atliekos sudaro mažiau nei dešimtadalį visų atliekų, kurių Europos Sąjungoje kasmet susidaro net 2,5 mlrd. tonų, jos yra labiausiai matomos ir pasižymi sudėtingumu, nulemtu savo sudėties, daugelio šaltinių ir priklausomybės nuo vartojimo įpročių.

Atliekų panaudojimo būdai

Mokslininkai vienareikšmiškai sutinka, kad aplinkai palankiausia, kai apskritai išvengiama atliekų susidarymo, tačiau tai, ką vartojame, anksčiau ar vėliau virsta atliekomis, kuriomis reikia pasirūpinti. Pagal ES taisyklėse įtvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją, atliekų prevencija yra pirmasis prioritetas. Kita ekologiniu požiūriu geriausia išeitis – pakartotinis gaminių, pavyzdžiui, pakuočių ar drabužių, naudojimas. Toliau seka atliekų perdirbimas, įskaitant kompostavimą, taip pat kitas apdirbimas, pavyzdžiui, atliekų deginimas energijai gauti, nors kai kuriose šalyse ši praktika vertinama nevienareikšmiškai dėl galimos oro taršos. Galiausiai, paskutinėje vietoje – atliekų šalinimas sąvartynuose, vienas pigiausių atliekų tvarkymo būdų, tačiau labiausiai kenkiantis aplinkai ir sveikatai.

2016 m. Eurostato duomenimis, apie 47 proc. visų buitinių atliekų ES yra perdirbamos arba kompostuojamos. Tačiau atliekų tvarkymo praktika atskirose šalyse gerokai skiriasi.

Mažiausiai komunalinių atliekų į sąvartynus patenka šiaurės ir vakarų Europoje – Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje. Šiose šalyse atliekos daugiausia perdirbamos ir deginamos energijai gauti. Be to, Vokietija ir Austrija perdirba didžiausią dalį savo buitinių atliekų visoje Europoje.

Lietuvio paveikslas – naudotus daiktus renkasi gana noriai, o tinkamai rūšiuoti vis dar mokosi

Doc. G. Liobikienės teigimu, rūšiuoti yra labai gerai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad pats efektyviausias būdas kovoti su atliekų pertekliumi žemėje ir poveikiu aplinkai yra apskritai vengti perteklinio vartojimo, taip pat rinktis antrinį daiktų, tokių kaip dėvėti drabužiai, naudota buitinė technika, baldai ir kt., panaudojimą.

„Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, lietuviai antrinį daiktų panaudojimą renkasi noriai, tačiau galėtų tai daryti ir kur kas dažniau. Šiuo metu, lyginant Lietuvą su kitomis Europos valstybėmis, antrinių daiktų panaudojime esame per vidurį“, – pasakoja VDU tyrėja ir priduria, kad šioje srityje lyderiauja Didžioji Britanija. Mokslininkai tai aiškina tuo, kad šioje šalyje daiktų kokybė yra geresnė, todėl natūralu, kad daiktų „gyvenimas“ ir panaudojimas yra kur kas ilgesnis bei populiaresnis.

„Galima teigti, kad lietuviai dar tik mokosi tinkamai rūšiuoti visas atliekas – ne tik popierių, plastiką ar stiklą“, – tikina pašnekovė. VDU mokslininkė patikslina, kad lietuviai gana neblogai išrūšiuoja, į kurį konteinerį mesti, pavyzdžiui, sulčių pakelį ar šampūno pakuotę, tačiau dar ne visi meta švarias pakuotes, t. y. išplauna, pavyzdžiui, stiklainius ar jogurto indelius nuo juose buvusio turinio.

„Žalią, mėlyną ir geltonus konteinerius lietuviai pažįsta, tačiau tik labai nedidelė dalis tautiečių tinkamai atsikrato pavojingomis atliekomis, pasenusiais vaistais, nebeveikiančiais elementais ar elektros prietaisais“, – konstatuoja VDU Aplinkotyros katedros docentė.

Lietuvai yra kur tobulėti

Užsienyje rūšiavimo konteinerių yra daugiau – pavyzdžiui, atskirai rūšiuojamas spalvotas ir nespalvotas popierius, yra atskiras konteineris maisto atliekoms. „Ko Lietuvoje tikrai trūksta ir galėtų būti – tai konteineriai maisto atliekoms, iš kurių būtų galima gaminti natūralias trąšas ar panaudoti biodujų gamybai. Jeigu kaimuose ar soduose žmonės tai gali daryti savo inciatyva, tai miestuose reikėtų valstybinio lygmens sprendimų“, – teigia doc. G. Liobikienė. Pasak jos, niekas butuose kompostuoti nepradės, todėl tam reikalingi specialūs konteineriai šalia namų.

Atsakingesnį vartojimą ir rūšiavimą reikėtų skatinti remiantis sėkmingomis užsienio praktikomis – pavyzdžiui, už tinkamą atliekų rūšiavimą galėtų būti mažinamas šiukšlių mokesčio tarifas. VDU Aplinkotyros katedros docentė taip pat pabrėžia, kad svarbus ir visuomenės sąmoningumo didinimas bei pasitikėjimo ugdymas, kad žmogus žinotų, jog jo išrūšiuotos šiukšlės ir toliau bus tvarkomos tinkamai ir naudingai.

Ateityje – organinis plastikas iš vėžiagyvių kiautų

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad yra tokių atliekų, kurių perdirbti neapsimoka, pavyzdžiui, plastiko. „Perdirbant plastiką, neigiamas poveikis aplinkai yra didesnis, negu pagaminant naują, o ir suyra jis daugiau nei per tūkstantį metų“, – tikina G. Liobikienė.

Plastiko neigiamas poveikis aplinkai yra plačiai ištirtas begalėje tyrimų – visų jų išvada yra ta, kad plastiko atsisakyti reikėtų visiškai. Tačiau gali būti ir kita alternatyva – jį keičiant organiniu plastiku, pavyzdžiui, pagamintu iš vėžiagyvių kiauto. Docentės teigimu, šiuo metu išmetamas didelis kiekis vėžiagyvių kiautų, kurie buvo skirti valgymui – iš jų galima būtų pagaminti polimerus, kurie lengviau ỹra. Tačiau kol kas organinio plastiko panaudojimas yra tik tyrinėjimų lygmenyje.

Apibendrindama atliekų tvarkymo perspektyvas, Vytauto Didžiojo universiteto ekspertė G. Liobikienė teigia, kad mokslininkai aktyviai tiria kaip ir kuo pakeisti ne tik plastiką, bet ir kitas sunkiai yrančias ar nepalankiai perdirbamas medžiagas. Tačiau iki tol, kol tai bus įgyvendinta praktiškai, vartotojai pirmiausia turėtų mažinti patį vartojimą. „Nereikėtų pasiduoti masiniam pirkimui: derėtų gerai apgalvoti ar šio daikto man tikrai reikia, nes tik atsakingas vartojimas geriausiai padeda mažinti susidarančių atliekų kiekį“, – užtikrintai teigia pašnekovė. Artėjant šventėms, mokslininkė siūlo taip pat dovanoti ne daiktus, o geriau įspūdžius ir akimirkas kartu.

Vizituojančio dėstytojo iš Prešovo universiteto (Slovakijos Respublika) paskaita

Gruodžio 3 dieną (antradienį) Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete svečiuosis Prešovo universiteto (Slovakijos Respublika) Humanitarinių ir gamtos mokslų fakulteto Ekologijos katedros docentas Ruslan Mariychuk, atvykęs pagal Erasmus+ dėstymo mainų programą. Svečias dirba žaliosios chemijos bei aplinkosaugos technologijų srityse.

Kviečiame į doc. Ruslan Mariychuk paskaitą “Žalioji nanomedžiagų sintezė”, kuri vyks gruodžio 3 dieną (antradienį) 14.30 val. Vileikos g. 8, 709 a.

Lietuvos studentams – stažuotės Europos kosmoso agentūroje

Lietuvos kosmoso biuras praneša, kad paskelbtas konkursas dėl jaunųjų stažuotojų atrankos į Europos kosmoso agentūrą (EKA). Šio konkurso laimėtojai galės vienerius metus stažuotis EKA ir įgauti vertingos patirties ateityje dirbant su Europos kosminėmis technologijomis, misijų parengimu ir valdymu, moksliniais tyrimais.

„Kviečiame mūsų šalies studentus aktyviai dalyvauti šiame konkurse. Atkreipiame dėmesį, kad bendradarbiaujančių su EKA valstybių dalyviams, tarp jų ir iš Lietuvos, bus skiriamas ypatingas dėmesys. Tad mūsų šalies studentams yra atviros galimybės patekti tarp laimingųjų”, – sako Lietuvos kosmoso biuro koordinatorė Eglė Elena Šataitė.

Konkurse gali dalyvauti paskutinių metų aukštųjų mokyklų magistro programų studentai arba tik ką magistro programą baigusieji absolventai iš EKA valstybių narių, asocijuotų valstybių narių bei su EKA bendradarbiaujančių valstybių: Bulgarijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos ir Slovakijos. Taip pat yra reikalavimas dalyviams, kad stažuotės metu jie jau turėtų būti pabaigę magistro studijų programą.

Kiekvienais metais EKA siūlo apie 100 stažuotės vietų jauniesiems stažuotojams įvairiose mokslų srityse: inžinerijos, informacinių ir ryšių technologijų, gamtos, socialinių mokslų, verslo ir administravimo.

EKA apmokės stažuotės kelionės išlaidas ir skirs stipendiją bei suteiks visas sveikatos garantijas.

Paraiškas galima teikti nuo š.m. lapkričio 15 d. iki gruodžio 15 d. specialiame portale.

Daugiau informacijos apie karjeros galimybes EKA

Kontaktai pasiteirauti

Eglė Elena Šataitė, Lietuvos kosmoso biuras, tel. (+370) 604 78738, space@mita.lt

“Development of Methods for Control of Quantity and Composition of Pharmacologically Valuable Compounds (Secondary Metabolites) in Plant Tissue by Plasma and Radio Frequency Seed Treatment”

LMT dvišalio (Lietuvos ir Baltarusijos) bendradarbiavimo programos projektas P-LB-19-13 ,,Farmakologiškai vertingų junginių (antrinių metabolitų) kiekio ir sudėties valdymo augalų audiniuose metodų kūrimas, taikant sėklų apdorojimą plazma ir radiodažnio bangomis“, įgyvendinamas 2019.01.02.-2020.12.31. Lietuvoje projekto vadovė prof. Vida Mildažienė.

Projekto partneriai – du Baltarusijos Mokslų akademijos insitutai: B.I. Stepanovo vardo Fizikos institutas ir V.F. Kuprevičiaus Eksperimentinės botanikos institutas (projekto vadovė dr. Irina Filatova). Projekto tikslas – sukurti sėklų apdorojimu CP ir EMF pagrįstą technologiją didinti bendram farmakologiškai svarbių antrinių metabolitų (fenolinių ir terpenofenolinių junginių) kiekiui ir/ar keisti antrinių metabolitų sudėtį augalų (sojos, Glycine max; raudonųjų dobilų, Trifolium pratense ir pluoštinės kanapės, Cannabis sativa) žaliavoje.

Rengiamo seminaro programą rasite čia.

VDU studentės atliko savanorišką praktiką Metelių regioniniame parke

VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos ir genetikos trečiakursės Monika Brimaitė ir Karolina Lukošiūtė (vadovas prof. Algimantas Paulauskas) atliko dviejų savaičių trukmės savanoriškas praktikas Metelių regioniniame parke.

Studentės džiaugiasi, kad tai buvo jas labiausiai praturtinusios praktikos. „Pirmojoje praktikoje, gegužės 20–31 d., sužinojome tiek daug apie nendrinės lingės monitoringą, skiauterėtųjų tritonų metodiką, o ypač apie balinius vėžlius. Turėjome galimybę prisidėti prie šios nykstančios rūšies išsaugojimo – jausmas be galo geras“, – įspūdžiais dalinosi studentės.

Antroji studenčių praktika vyko spalio pradžioje. „Matėme vasaros darbo atpildą – kasėme uždengtas dėtis. Buvo be galo smagu matyti tuos mažus ir sveikus vėžliukus. Galėjome pamatyti, kaip jie pirmą kartą išvysta dienos šviesą… Tada nebelieka abejonių, kad balinių vėžlių išsaugojimo projektas yra labai prasmingas“, – tikino VDU trečiakursės, kurios taip pat ant Dusios ežero kranto stebėjo ir migruojančius paukščius.

Praktikantės pabrėžė, jog jos kasdien sėmėsi patirties ne tik lauko praktikoje, tačiau ir stebėdamos vidaus darbus parko direkcijoje. „Už galimybę atlikti praktiką turime dėkoti Metelių regioninio parko direkcijai, kad šiltai priėmė, suteikė patirties ir žinių. Ypatingai dėkojame parko ekologei Ingai Čitavičienei už žinias, metodikas, patirties dalijimąsi, atsakingą požiūrį į mūsų praktiką ir nuoširdų draugiškumą. Tikiuosi, bendradarbiausime ir toliau“, – vylėsi VDU Biologijos ir genetikos III kurso studentė Monika Brimaitė.

Studentės džiaugiasi, kad balinių vėžlių išsaugojimo projektas pritraukė ir žiniasklaidos dėmesį. Šis projektas visuomenei buvo pristatytas LRT laidoje „Mūsų gyvūnai“.

Tematikos studentų tyrimams

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS

Tematikos studentų praktikoms, moksliniams tyrimams laisvu nuo studijų metu, bakalauro ir magistro baigiamiesiems darbams. Temas rasite čia.

N. ir G. Urbonai – apie naująją aplinkodairą ir šiuolaikinį meną

Spalio 16–17 d., 10-15 val., VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-414) vyks VDU vizituojančių profesorių, Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjų, menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų atviros paskaitos „Naujoji aplinkodaira ir šiuolaikinis menas“.

Paskaitų metu bus aptariamas aplinkodairos supratimas XX a. 7 dešimtmetyje, kibernetikos diskursas (Andrew Pickering), sistemų estetika: nuo autopoetikos iki simpoetikos (Jack Burnham, Lyn Margulis), pasaulio modeliai nuo Gaia iki geontologijos (Bruno Latour, Elizabeth A. Povinelli), antropocenas, chtulucenas ir kiti -cenai (Donna Haraway, T. J. Demos).

Šios paskaitos yra VDU Menų fakulteto doc. Linaros Dovydaitytės kurso „Šiuolaikinio meno teorijos ir procesai“ dalis.

Dalyvauti kviečiami visi norintys, tačiau būtina išankstinė registracija adresu aida.semaskiene@vdu.lt. Užsiregistravę klausytojai gaus paketą išankstinių skaitinių, kurie bus diskutuojami paskaitų metu.

Apie Nomedą ir Gediminą Urbonus

Nomeda ir Gediminas Urbonai yra tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, praktikai ir teoretikai, plėtojantys organizacinę estetiką ir kuriantys socialiai orientuotą meną. Šiuo metu jie vadovauja ir dėsto meno, kultūros ir technologijų programoje Masačusetso technologijos institute (MIT) JAV, užimančiame pirmąją vietą pasauliniame QS universitetų reitinge. Pastaraisiais dešimtmečiais menininkai vykdo tarpdisciplininius projektus, susijusius su meno ir mokslo sankirta, ekosistemų dizainu, antropocenu, socialiniais protestais. Jų projektai dažnai remiasi bendruomeninio dalyvavimo principais ir yra orientuoti į sociokultūrinius procesus bei problemas.

Tarptautinių apdovanojimų laimėtojai vykdo pasauliniu mastu pripažintas veiklas, kuriose persidengia naujųjų ir tradicinių medijų įrankiai, apjungiantys meną, technologijas, gamtos mokslus ir socialinę kritiką. N. ir G. Urbonai yra vieni iš tarpdisciplininės meno programos JUTEMPUS steigėjų, taip pat – Vilniaus tarpdisciplininės medijų meno laboratorijos (VILMA) ir internetinio medijų kultūros leidinio „Balsas“ steigėjai. Menininkų darbai eksponuoti San Paulo, Berlyno, Maskvos, Liono, Kvandžu, Busano ir Venecijos bienalėse, Folkstono trienalėje, „Dokumentos“ ir „Manifestos“ parodose. Be nacionalinės meno premijos, jiems skirta ir daug kitų prizų bei stipendijų – Montalvo menų centro (JAV) stipendija, geriausio tarptautinio menininko apdovanojimas Kvandžu bienalėje, įvertinimas Venecijos bienalėje, Oksfordo universiteto, Stokholmo, Štutgarto, Oslo ir kitų miestų mokslo institucijų stipendijos ir t. t.

2018 m. Urbonai kuravo Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje – čia buvo įsteigta „Pelkių mokykla“, kurioje per 200 menininkų, architektų, mokslininkų ir studentų iš viso pasaulio dalyvavo daugybėje renginių, diskusijų ir dirbtuvių. Nuo šių metų pavasario eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“ veikia ir VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23).

Spalio 9 d. kviečiame į jau 9-ąją „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dieną

Spalio 9 d. (trečiadienį) Vilniuje įvyks jau tradiciniu metų reginiu tapusi „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Renginys šiemet vyks Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7).

Konferenciją savo pranešimu atidarys kviestinis svečias -  dr. Augustas Pivoriūnas, Inovatyvios medicinos centro direktoriaus pavaduotojas mokslui. Pranešimą „Introduction of the top 10 selling drugs, highlight the fact that most are biologic molecules“ skaitys dr. Shanhua Lin, „Thermo Fisher Scientific“ mokslinių tyrimų ir plėtros direktorė.

Mokslo diena pakvies ir į atvirų durų sesiją, kurioje VU  Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokykla pristatys savo tyrimų kryptis. Visos dienos metu taip pat vyks praktiniai mokymai.

Renginį uždarys šventinis koncertas.

„Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENA – tai kasmetinis renginys, kuriame galėsite:

dalyvauti parodoje, pristatančioje platų technologijų ir sprendimų mokslui, pramonei, sveikatos apsaugai, diagnostikai bei farmacijai spektrą
daugiau išgirsti apie Lietuvoje vykdomų tyrimų kryptis ir naujausius pasiekimus
susitikti su „Thermo Fisher Scientific“ produktų platintojais ir gamintojais
dalyvauti Lietuvos ir užsienio mokslininkų seminaruose apie naujausias tyrimų technologijas
diskutuoti, stebėti įrangos demonstracijas, aptarti techninius klausimus su jos gamintojais
ir, žinoma, pabendrauti su kolegomis prie pietų stalo ar gardžios kavos puodelio.

Dalyviai iš Kauno ir Klaipėdos galės atvykti nemokamais autobusais – jų tvarkaraštį rasite renginio tinklapyje.

Vietų skaičius į renginį yra ribotas, taigi kviečiame registruotis jau dabar.

Išsamią programą ir registracijos formą rasite Mokslo dienos tinklapyje: www.mokslodiena.lt.