Studentai kviečiami teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto būsimuosius 3 ir 4 kurso bakalauro studentus Bendrovėje rengti pirmosios (bakalauro) studijų pakopos baigiamuosius darbus.

Geriausiems studentams, kurie 2020-2021 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos.

Bakalauro studijų studentams skiriamos stipendijos dydis yra 964 Eur, magistro – 1773 Eur (visiems mokslo metams). Stipendija bus mokama lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskyrus stipendiją, jos gavėjas nepraras galimybės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.

Konkurso sąlygos antros pakopos (magistro) studijų 1 kurso studentams bus paskelbtos 2020 m. rugpjūčio mėn.

Paraiškas būsimi bakalauro 3-4 kurso studentai turi pateikti iki 2020 m. liepos 15 d. imtinai.

Konkursui studentai el. paštu turi pateikti šiuos dokumentus:
1. gyvenimo aprašymą (CV);
2. motyvacinį laišką. Jame studentai turi nurodyti baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tyrimų kryptis. Visos siūlomos kryptys nurodytos stipendijos skyrimo 2020-2021 mokslo metams stipendijos konkurso sąlygose (nuoroda);
3. pažymą apie baigtų semestrų mokymosi vidurkį, pasirašytą fakulteto (padalinio) vadovo;
4. valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir trumpą studento kitų studijų pasiekimų ir papildomos veiklos charakteristiką (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra);
5. praktikos, baigiamojo darbo ar darbovietės vadovo rekomendacija būtų pranašumas. Dokumentus prašome siųsti VDU Gamtos mokslų fakultetui (el. paštu adresu: dek@gmf.vdu.lt) ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (el. paštu adresu: stud@thermofisher.com), el. laiško pavadinime nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai gauti.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovus Saulių Burbulį: elektroniniu paštu saulius.burbulis@thermofisher.com, telefonu +370 640 68532 arba į Jolitą Paulauskaitę: elektroniniu paštu jolita.paulauskaite@thermofisher.com, telefonu +37063320865.

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos (nuoroda)

Lietuvoje aptikta nauja erkių rūšis: mokslininkai sunerimę – pavojingų ligų potencialas tikėtinas visus metus

Uodų ir erkių paplitimą ir jų platinamas ligas tiriantys mokslininkai Lietuvoje atrado naują erkių rūšį, kuri iki šiol buvo randama tik Pietų Europoje. Mokslininkai įspėja – su naujomis rūšimis gali atkeliauti ir naujos ligos.

Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyriuje – septyni pacientai, kuriems diagnozuotas erkinis encefalitas. Antrą savaitę ligoninėje gydomas kaunietis pasakoja nepajautęs, kad jam įsisiurbė erkė. Liga nustatyta atlikus kraujo tyrimus.

„Aukšta temperatūra daug dienų, galvą spaudžia skauda, vietos nėra, išbėrė, dar papildomų reiškinių, labai skaudėjo sąnarius kaulus, atrodo, kad kažkas vinį tau į koją kala, toks jausmas buvo“, – pasakoja kaunietis Saulius.

Gydytojai sako, kad šiemet susirgusių erkiniu encefalitu daugiau, pirmieji atvejai nustatyti anksčiau nei pernai.

„Pirmasis ligonis, kuriam diagnozuotas erkinis encefalitas, buvo kovo mėnesį, palyginus su pernai porą atveju balandį, tai mėnesiu anksčiau“, – sako gydytoja Estela Tamošaitienė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) laboratorijoje erkių DNR tyrimus atliekantys mokslininkai nustatė, kad šylant klimatui jų populiacija ne tik auga. Lietuvoje aptikta ir nauja rūšis.

„Mes radome naują erkę, kuri ankščiau buvo randama tik pietinėje dalyje, tai jos vystymosi ciklas liepą–rugpjūtį, jos visos perneša ir erkinį encefalitą, ir Laimo boreliozę. Tai mes turėsime ligų potencialą visus metus“, – teigia VDU Biologijos katedros vedėjas.

Atlikus molekulinius tyrimus erkėse rasta ir naujo tipo ligos sukėlėjų.

„Jei erkinis encefalitas yra europinis tipas, kurį mes aptinkame, tai dabar aptinkame ir kitą padermę pačio viruso. Tai ir skiepų problema bus, naujų turėtume turėti“, – teigia mokslininkas.

Anot mokslininkų, šylant klimatui veisiasi ir daugiau uodų. Ištyrus nustatyta, kad jie gali platinti ne tik ligų sukėlėjus, bet ir parazitus.

Praėjusiais metais Lietuvoje erkinis encefalitas diagnozuotas 711 žmonių, 6 mirė.

Karščiausios atviros pozicijos universitetą baigiantiems gyvybės mokslų specialistams

Mūsų socialinis partneris – moderniųjų biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ sėkmingai plečia veiklą ir studijas baigiančius studentus kviečia prisijungti prie šaunios, daugiau 1000 specialistų komandos Vilniuje.

Šiuo metu yra atviros net 9 biotechnologų ir chemikų pozicijos – tikime, kad tai gali būti jūsų sėkmingos karjeros pradžia.

Kviečiame nedelsti, susipažinti ir, jeigu susidomėjote karjeros galimybėmis, siųsti savo CV (galite siųsti CV į daugiau nei vieną poziciją):

Biotechnologų pozicijos:

Chemikų pozicijos:

Jeigu turite klausimų, rašykite adresu: ltvil.ta@thermofisher.com

Kompanija taip pat jus kviečia į karjeros mugę, kuri vyks virtualioje erdvėje. Šios telekonferencijos metu kompanijos atstovai pristatys jums karjeros galimybes, apžvelgs atviras biotechnologų ir chemikų pozicijas ir atsakys į jums rūpimus klausimus.

Virtualios karjeros mugės vyks birželio 17 d. 12 val.  Registruotis paspaudus šią nuorodą:

https://jobs.thermofisher.com/global/en/event/5ed7998f4cedfd000677f660/Karščiausios-atviros-pozicijos-universitetą-baigiantiems

Telekonferencijos trukmė – 30 min.

Neurotechnologijos studijos

Neurotechnologijos – tarpdisciplininė studijų programa, siejanti neuromokslų ir informacinių technologijų, matematikos, biofizikos, psichologijos sritis. Studijų metu gilinamasi į biologinių nervų sistemų sandaros ir funkcionavimo principus, elektrofiziologinių signalų analizę, smegenų vaizdų apdorojimą, smegenų funkcijų modeliavimą. Didelis dėmesys skiriamas informacinių technologijų žinioms įgyti, dirbtinio intelekto, giliųjų neuroninių tinklų metodams įsisavinti siekiant suprasti, papildyti ir atkurti smegenų funkcijas.

VDU Gamtos mokslų fakulteto studijų programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas įsitikinęs – sparčiai vystantis paminėtoms technologijoms, įterptinėms sistemoms, informacinėms ir informacinių ryšių technologijoms bei joms artėjant prie žmogaus ir nuolat atsirandant įvairioms išmanioms technologijoms, neurotochnologijos krypties specialistų poreikis augs ne tik Lietuvoje, bet taip pat ir visame pasaulyje.

Universiteto mokslininkai atrado būdą, kaip padidinti grikių ar kanapių derlių

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai atrado būdą, leidžiantį padidinti grikių, pluoštinių kanapių ir kitų kultūrų derlių, o iš vaistinių augalų išgauti daugiau vaistinių medžiagų. Mokslininkai nustatė, kad kelias minutes sėklas apdorojus šalta plazma ir vėliau jas pasodinus gaunamas dvigubai gausesnis derlius. Tyrimai atlikti ir su medžiais. Paaiškėjo, kad paveiktų sėklų eglaitės per tą patį laiką išauga pusmetriu aukštesnės.

Mokslininkai jau gavę pirmuosius rezultatus džiūgauja – stresą sėkloms sukeliančia plazma paveiktų grikių derlius dvigubai geresnis.

„Mes bandome aiškinti, kad tai yra atsakas į stresą, kurį sėkla vertina kaip pavojų išlikimui, ir dėl to augalas stengiasi geriau pasidauginti, kad išliktų, o mes gauname dvigubai daugiau grūdų, grikių“, – aiškino VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorė Vida Mildažienė.

Universiteto šiltnamiuose jau dabar matyti vienas tyrimo rezultatų – plazma paveiktų sėklų saulėgrąžos keliasdešimt centimetrų aukštesnės nei tokio poveikio negavusios. Anot specialistų jau pastebėta, kad augalai ne tik duoda didesnį derlių, bet ir turi sukaupę daugiau naudingų medžiagų, vaistinių savybių.

„Galima didinti vaistų produkciją, ir tai ne penki procentai, o kartais dvigubai, trigubai didesni. Su rausvažiede ežiuole toks rezultatas, su dobilais panašus“, – vardijo V. Mildažienė.

„Kelios paveiktos šeimos pasižymėjo stipresniu atsaku, tai ir aukštis didesnis, ir metabolitų kiekis padidėjo, nes tai suteikia augalui atsparumą“, – aiškino Miškų instituto laboratorijos vedėja Vaida Šėžienė.

Pastebėję sėklų derlingumo pokyčius, mokslininkai dabar aiškinasi, koks plazmos poveikis būtų pats efektyviausias.

Geriausiai į plazmą reaguoja raudonieji dobilai, stevijos, kviečiai. Mokslininkai bendradarbiauja ir su ūkininkais. Aiškinamasi kaip būtų galima laboratorijoje atliekamus tyrimus pritaikyti ūkiuose.

Mars Lietuva ieško studentų vasaros praktikai

Mars Lietuva ieško studentų vasaros praktikai.
Visi norintys kandidatuoti gali tai padaryti iki balandžio 12 dienos per CV online: https://www.cvonline.lt/darbo-skelbimai/mars-lietuva-uab

VDU mokslininkai laimėjo Europos Komisijos Horizon-2020 finansuojamą ATHLETE projektą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjai su kolegomis iš Europos Sąjungos šalių laimėjo EK Horizon 2020 – Advancing Tools for Human Early Lifecourse Exposome Research and Translation –Žmogaus ankstyvojo gyvenimo ekspozomo tyrimo ir įgyvendinimo pažangios priemonės (ATHLETE, Nr. 874583) projekto finansavimą. Projektas bus įgyvendinamas 2020-2025 metais.

Tarptautinio projekto koordinatorius yra Barselonos pasaulio sveikatos institutas (ISGlobal). Mokslininkai ieškos bendrų sprendimų, kaip išaiškinti suminę aplinkos taršos keliamą riziką sveikatai, pagerinti gyvenimo kokybę ir sukurti sveiką aplinką vaikams augti. Yra įrodymų, kad kenksmingi aplinkos veiksniai turi įtakos lėtinių aplinkos sąlygojamų ligų plitimui, tačiau iki šiol nepakankamas dėmesys buvo skiriamas jų keliamos rizikos dydžiui įvertinti ir neigiamam poveikiui sveikatai mažinti. Europos mastu nustatant prioritetines tyrimų kryptis ir sveikatos prevencijos politiką, būtinas holistinis požiūris į įvairios kilmės aplinkos teršalus. Holistinį būdą aprėpia ekspozomas, kuris apima aplinkos ekspoziciją, susijusią su daugeliu taršos šaltinių, tarp jų urbanizacijos keliamus pavojus, gyvenimo būdo ir elgsenos, nepalankius socialinius veiksnius ir toksinių cheminių medžiagų pavojaus keliamos rizikos tyrimus. Ankstyvajame kūdikio raidos etape, dar motinos įsčiose, kenksmingi aplinkos veiksniai gali sukelti pažeidimus turinčius ilgalaikes pasekmes tolesniame gyvenime. Todėl tinkama ankstyvoji prevencija ne tik turėtų teigiamos įtakos vaiko raidai, bet ir pagerintų sveikatą ir sumažintų lėtinių ligų riziką vėlesniame gyvenime.

Svarbiausias projekto tikslas – sukurti pažangią priemonę, kuri padėtų sistemingai analizuoti aplinkos poveikį sveikatai ir taikyti prevencines priemones individo lygmeniu ir bendruomenės lygmeniu. Įgyvendinant projektą, siekiama įvertinti aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos vaikų protinei raidai, širdies ir kraujotakos sistemai ir kvėpavimo sistemai; išaiškinti ligų biologinius mechanizmus, kurių supratimas sudarys prielaidas taikyti efektyvias ekspozomo intervencines priemones ir ligų prevencijos strategiją. Ilgalaikiai kohortiniai tyrimai nuo koncepcijos iki 20 metų amžiaus aprėpia daugelį Europos šalių vaikus ir bus nustatyti regioniniai ekspozomo skirtumai, kitimai laike, biologinių žyminių kitimai, susiję su vaiko amžiumi, socialine padėtimi, sveikata. Tyrimai aprėps apie 80000 motina-vaikas porų, 15 kohortų iš įvairių šalių. Atliekant duomenų analizę bus įvertinami aplinkos ir sveikatos duomenys, biologinių žyminių  ir genetinių tyrimų duomenys.

Nauji vaikų sveikatos tyrimai suteiks duomenų apie 13-14 m. vaikų ekspozomo ryšį su fizine ir protine raida, sveikatos būkle, aplinkos teršalų metabolitų koncentracijomis vaikų biologiniuose mėginiuose. Tyrimų rezultatai bus lyginami su aplinkos taršos duomenimis, klausimynuose surinktais duomenimis, cheminio biomonitoringo individo lygmeniu duomenimis ir patalpų oro monitoringo duomenimis. Bus sukurti geo-erdviniai modeliai ir šiuolaikinės priemonės, skirtos ligų mechanizmams nagrinėti ir aplinkos sąlygojamų ligų prevencijai.

Gavus Kauno regiono biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą bus kviečiami dalyvauti tėveliai ir jų 13-14 metų vaikai (gimę 2007-2008 metais) ATHLETE tyrime. Su kiekvienu tyrimo dalyviu bus susisiekta, suderintas susitikimo laikas ir vieta. Daugiau informacijos teikia projekto vadybininkė, VDU docentė dr. Sandra Andrušaitytė (sandra.andrusaityte@vdu.lt).

Projekto vadovė profesorė Regina Gražulevičienė.

Daugiau informacijos apie projektą teikia dr. Sandra Andrušaitytė (el.paštas: sandra.andrusaityte@vdu.lt).

Covid-19 – Ar verta panikuoti?

Kokios mintys kyla išgirdus “Korona virusas”? Kyla panika? VDU AJMD “Modusas” siūlo plačiau sužinoti apie COVID-19 virusą iš mokslininkų lūpų bei išgirsti atsakymus į kylančius klausimus!

Šiuo metu spaudoje atsiranda vis daugiau straipsnių apie sparčiai plintantį virusą ir kylančią epidemijos riziką. Tačiau ar žinote, koks yra garsusis virusas, kokia jo kilmė ir veikimo principas?

Atvirą paskaitą dėstys dr. Paulius Ruzgys, kuris šiuo metu yra VDU GMF dėstytojas bei VDU Mokslo klasterio “Vaistų ir genų pernašos tyrimai į ląsteles ir audinius” komandos narys.

Tad kviečiame visus plačiau išgirsti apie COVID-19! Renginys nemokamas, atviras visiems bei nėra jokios registracijos. Taip pat, renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama, o po renginio viešinama.

Renginys vyks VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) 103 auditorijoje.

Seminaras „Early development of seedling stress response to seed treatment with component-controlled cold plasma“

Project P-LJB-19-6 „Early development of seedling stress response to seed treatment with component-controlled cold plasma“, the Bilateral (Lithuania-Japan) cooperation program, Lithuanian Research Council.
SEMINAR PROGRAMME
2020.03.05 VMU Agriculture academy,
Universiteto str. 8A, room 214, Akademijos, Kaunas district.
https://goo.gl/maps/XAwyx4KdiuzPoPDs7

 

Time Speakers and presentation titles
11:00-11.10 Vida Mildažienė, VMU
Introduction to Project P-LJB-19-6 „Early development of seedling stress response to seed treatment with component-controlled cold plasma“, supported by the Bilateral (Lithuania-Japan) cooperation program of Lithuanian Research Council.
11:10-11:40 Kazyuki Kuchitsu, Tokyo university of science
Regulation of Plant Development and Stress Responses by the ROS-Ca2+ Signal Network and Autophagy”
11.40-12:00 Kazunori Koga, Kyushu university
Influence of plasma treatment of seeds on their molecular responses
12:00-12.20 Danas Baniulis, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry
Cold plasma treatment of seeds modulates interaction with plant-associated microorganisms in Arabidopsis thaliana and Common Sunflower
12:20-12:40 V. Mildažienė, VMU
Long-term observations as a tool for estimation of plant response to seed
treatment with cold plasma and electromagnetic field
12:40-13:00 General discussion

 

Klimato kaitos pasekmė – užauginamos produkcijos maistinė vertė krenta

„Vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių aspektų – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį ir užtikrinti jų kokybę“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė. Tačiau čia pat mokslininkė pripažįsta, kad dabartinė tendencija tokia, jog nesilaikant sėjomainos principų, vietoj to renkantis vis didesnius trąšų, augalų apsaugos priemonių kiekius, gal ir gebame užauginti pakankamai didelį kiekį produkcijos, tačiau jos maistinė vertė nebūtinai išlieka tokia pati arba net mažėja.

Auginama tik tai, kas apsimoka

„Šiuo metu Lietuvoje turime labai homogeniškus pasėlius, t. y. dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros ir jeigu ūkininkai metai iš metų augina tą patį, nevykdo sėjomainų, galima teigti, kad dirvožemis degraduoja. Didžioji dalis ūkininkų žemę stengiasi „praturtinti“ trąšomis, pesticidais, kad tik derlius būtų didelis ir kasmetinis, bet tokia chemizacija dirvožemiui, aplinkai ir produkcijai tik kenkia“, – tikina VDU Aplinkotyros katedros docentė J. Žaltauskaitė.

Mokslininkė pasakoja, kad Lietuvoje kasmet parduotuvėse trūksta daugelio kultūrų lietuviškos produkcijos – svogūnų, česnakų ir daugelio kitų, kurias turime importuoti, nes Lietuvos ūkininkai jų nesistengia auginti. „Atrodo, tarsi pas mus tai neaugtų. Auga, bet lietuvių ūkininkai eina lengvesniu keliu ir augina tai, kas labiau apsimoka, t. y. investuoja daug mažiau jėgų ir laiko. Žinoma, auginti, pavyzdžiui, javus daug lengviau – juos nukūlei, pridavei ir pasiėmei pinigus“, – teigia aplinkotyros specialistė.

Klimato kaitos rykštė

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė J. Žaltauskaitė sako, kad labai svarbu suprasti, jog klimato kaita nėra vien tik temperatūros kilimas, ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių – ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija ir t. t.

„Vykstant klimato kaitai, kai kur mes galime tikėtis didesnių derlių, tarkim šiaurinėse platumose, kaip pavyzdžiui Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kas metai didėja ir pailgėja vegetacijos periodas, tačiau užauginamos produkcijos maistinė kokybė nebūtinai bus geresnė vien dėl to, kad daugiau priauga“, – konstatuoja J. Žaltauskaitė.

Docentė priduria, kad Lietuvoje ateityje dėl klimato šiltėjimo gali išnykti kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės. „Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu paliks Lietuvos plotą, o lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti  egzotika“, – ironizuoja mokslininkė.

„VDU mokslininkai savo tyrimais patvirtino, jog dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas ir su piktžolėmis. Be to, klimato kaita neigiamai veikia ir dirvožemį, kurio kokybė vis blogėja ir kurią prastina ir intensyvinamas žemės ūkis – visa tai prisideda prie to, kad dirvožemis „degraduoja“, – pasakoja specialistė ir priduria, kad dėl to susiduriame su rimtu iššūkiu – kaip užauginti pakankamai maisto nenumaldomai augančiai pasaulio populiacijai.

Naudingo maisto bus vis mažiau

„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o daugumą šių bangų lydi sausros – tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio ekosistemoms. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus – pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, o tuo tarpu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.

Taip pat patvirtinta, jog augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos, tačiau jei jie kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius – pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais – atsistatymas yra žymiai lėtesnis. „Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje – atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir kai kurių herbicidų efektyvumas, todėl ateityje laukus gali reikėti purkšti dar dažniau ir didesniais kiekiais. Visa tai teršia aplinką, menkina užauginamos produkcijos maistinę kokybę, o tai tiesiogiai atsilieps ir žmonių sveikatai“, – perspėja VDU mokslininkė.

Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį – tai yra vienas iš 17 darnaus vystymo tikslų, kurio siekis padaryti, kad žemėje nebūtų badaujančių. Tačiau dėl klimato kaitos prarandami plotai, tinkami žemės ūkio veiklai – kai kur pasidaro per sausa, kai kur per drėgna. Mokslininkai intensyviai ieško sprendimų, kaip keičiantis klimatui užtikrinti maisto saugumą ir jo pakankamą kiekį ateityje.

Skip to content