Skelbiami „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ dėstymo bei mokymosi vizitų konkursus Programos šalyse (ES/EEE šalyse) ir šalyse Partnerėse (ne-ES/EEE šalyse).

Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete.

Mokymosi vizito tikslas – dalyvauti užsienyje organizuojamuose mokymosi renginiuose (išskyrus konferencijas) ar atlikti darbo praktiką (stebint darbą, dalyvaujant mokymosi veiklose) užsienio universitetuose. Šia veikla skatinamas akademinio ir neakademinio personalo profesinis tobulėjimas.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

VDU dėstytojai bei darbuotojai kviečiami pateikti paraiškas iki birželio 9 dienos. Atrankų kriterijai bei paraiškų pateikimo reikalavimai pateikiami organizuojamų konkursų aprašymuose.

Apie atrankų rezultatus kandidatai bus informuojami asmeniškai iki birželio 25 dienos.

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt

Moksleiviams – projektas „Laboratorija Tavo namuose!“

Žaviesi mokslininko darbu ir jo veikla? Įdomu daugiau sužinoti apie biochemijos ir biotechnologijos mokslininkų kasdienybę? Svarstai, koks tas mokslininko kelias ir galvoji, ar verta pasirinkti studijas šioje kryptyje? Jei nors į vieną klausimą atsakei „TAIP“, kviečiame kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto mokslininkais apsilankyti laboratorijose, kur išvysi, kokio žavesio ir, žinoma, iššūkių, yra kupina mokslininko kasdienybė. O dabar tai padaryti dar paprasčiau – laboratorija atkeliauja tiesiai į namus! Ir jei po renginio susidomėsi mokslininko karjera, tikime, kad jau rudenį keliausime kartu tirti, pažinti bei atrasti!

Kviečiame visos Lietuvos moksleivius, o ypač abiturientus, „pasimatuoti“ mokslininko chalatą ir dalyvauti keturių renginių cikle. Jūsų lauks susitikimai su įvairių gamtos mokslų sričių mokslininkais, kurie renginio metu kvies kartu su jais eksperimentuoti laboratorijose. Tad nieko nelauk ir registruokis į susitikimus su mokslininkais! Pildydamas registracijos anketą, galėsi pasirinkti net keturis skirtingus eksperimentus. O gal tau kiekviena eksperimentų tema atrodys įdomi ir norėsi sudalyvauti visose? Tai dar geriau, nes renginiai yra visiškai nemokami.

Prisijungimo nuorodą, likus valandai iki renginio, kiekvienas užsiregistravęs gaus el. paštu. Registracijos anketa.

RENGINIAI

Gegužės 18 d., antradienį, 12 val. Tema – „Laboratorijos spalvos“.

Ar žinojai, kad apie spalvų ir šviesos prigimtį turi suprasti ne tik menininkai, tačiau ir mokslininkai? Susitikimo metu susipažinsime su fluorescencine ir liuminesencine šviesa, jų kilme ir savybėmis. Taip pat sužinosime, kaip genetiškai modifikuoti ląsteles in vitro ir kodėl šio proceso metu mokslininkams ypač svarbios spalvos.

Gegužės 20 d., ketvirtadienį, 16 val. Tema – „Kaip atskirti ląstelės junginius, kai jų – tūkstančiai?“.

Antrojo susitikimo metu susipažinsime su viena iš svarbiausių mokslininkams kylančių užduočių – ląstelės junginių atskyrimu, kai jų yra ne keletas, o tūkstančiai! Susitikimo metu turėsite galimybę išvysti, kaip iš ląstelės išskiriami ir gryninami baltymai bei kaip nustatoma jų molekulinė masė.

Gegužės 24 d., pirmadienį, 16 val. Tema –„Bakterijų ginklai“.

Gyvi organizmai nuolat prisitaiko prie aplinkos ir turi savo apsaugos mechanizmus tam, kad išgyventų. Trečio susitikimo metu sužinosime, kokie yra bakterijų „ginklai“ bei kaip laboratorijoje gali būti tiriamas jų atsparumas antibiotikams.

Gegužės 26 d., trečiadienį, 16 val. Tema – „Ar žinai, kas gali sukelti bakterijų pandemiją?“.

Sužinoję, kaip ginasi bakterijos, keliausime susipažinti su jų priešais – virusais bakteriofagais. Paskutinio susitikimo metu pasitelksime į pagalbą bioreaktorius ir realiu laiku stebėsime, kaip sukeliama bakterijų „pandemija“.

Renginį organizuoja VDU AJMD „Modusas“ kartu su VDU Gamtos mokslų fakultetu ir VDU Švietimo akademija.

2021 m. gegužės 21 d. 14 val. vyks Gamtos mokslų fakulteto Tarybos posėdis.

Siūloma posėdžio darbotvarkė:

GMF Tarybos posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (V.Girdauskas).
GMF Tarybos posėdžio, vykusio 2021-02-09 d., protokolo tvirtinimas (V.Girdauskas).
Kandidatūrų docento pareigoms užimti Biologijos katedroje (biotechnologija – 1 vietos (0,5 etato ), imunologija – 1 vietos (0,5 etato )), Biochemijos katedroje (fizikinė biochemija – 1 vietos (0,25 etato)) svarstymas (K.Gugytė);
Kandidatūrų lektoriaus pareigoms užimti Biologijos katedroje (biotechnologija 1 vieta (0,5 etato), mikrobiologija – 1 vieta (0,5 etato)), svarstymas ir rinkimai (K.Gugytė);
GMF Dekano ataskaita už 2020m. (S.Mickevičius).
GMF biudžeto 2021m. svarstymas ir tvirtinimas (S.Mickevičius, V.Girdauskas).
GMF Aplinkos tyrimų centro veiklos ataskaita už 2020 m. (A.Paulauskas).
Kiti klausimai.

Pastabas ir pasiūlymus Tarybos posėdžio darbotvarkei ir katedrų posėdžių protokolus, su nuomone apie pretendentų tinkamumą pareigoms užimti, prašome siųsti iki gegužės 20d. darbo dienos pabaigos.

Posėdis vyks nuotoliniu būdu https://ac.vdu.lt/gmf1/

Dalyviai jungiasi svečio teisėmis, įvesdami savo vardą ir pavardę.

Kviečiame dalyvauti 15-ojoje tarptautinėje daugiadalykėje gyvybės, technologijos, biomedicinos, agro-, miškų ir fizinių mokslų konferencijoje GYVASIS GAMTOS ŽENKLAS

Kviečiame dalyvauti 15-ojoje tarptautinėje daugiadalykėje gyvybės, technologijos, biomedicinos, agro-, miškų ir fizinių mokslų konferencijoje GYVASIS GAMTOS ŽENKLAS (VNS 2021), kuri bus organizuojama internetu 2021 m. gegužės 20–21 d.

Kaip ir kiekvieną pavasarį, jau artėja 15-oji tarptautinė daugiadalykė konferencija „Gyvasis gamtos ženklas“. Kviečiame dalyvauti on-line šioje konferencijoje 2021 m. gegužės 20–21 d. Konferencijos organizatoriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Šiaurės šalių skirstymo mokslų draugija.

Daugiau informacijos ir prisijungimo adresą rasite: http://vns.microsep.org/

Kodėl naudinga dalyvauti 15-ojoje “THE VITAL NATURE SIGN” konferencijoje:

– Tai puiki proga pristatyti savo mokslo rezultatus kolegoms ir svečiams be jokio konferencijos mokesčio;

– Tai puiki galimybė užmegzti naujus kontaktus ir susirasti partnerius būsimiems projektams;

– Nereikia galvoti apie plakatų spausdinimą – kaip įprasta, tik elektroninis plakatas (5 min. trumpas pristatymas) bus pristatytas konferencijos metu.

– Konferencijos pranešimai gali būti spausdinami: „Chemija“, „Lithuanian Journal of Physics“, „Biologija“, „Toxicological & Environmental Chemistry“ ir „Environmental Research, Engineering and Management“ žurnaluose.

Lietuvos mokslų akademija skelbia 2021 m. Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą.

Paraiškų teikimas vyksta LMA svetainėje 2021 m. balandžio 21 – gegužės 18 d. adresu https://konkursai.lma.lt/

LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų nuostatus rasite http://www.lma.lt/lma-jaunuju-mokslininku-stipendijos

Daugiau informacijos.

Balandžio 26-30 d. vyks renginys studentams „Informacinė savaitė: baigiau bakalaurą. Kas dabar?“.

Labas, studente!

Skubame Tau pranešti, kad balandžio 26-30 d. universitete vyks renginys studentams „Informacinė savaitė: baigiau bakalaurą. Kas dabar?“. Visą savaitę vyksiantys virtualūs seminarai, paskaitos ir susitikimai kvies Tave iš arčiau susipažinti su VDU siūlomomis magistrantūros studijų galimybėmis.

Informacinės savaitės metu ne tik turėsi galimybę išgirsti daug naudingos informacijos apie magistrantūros studijas, programų išskirtinumą ar dvigubo diplomo studijas, bet ir dalyvauti įvairiuose seminaruose apie karjeros planavimo ir darbo paieškos principus, tarptautinio mobilumo galimybes studentams ir absolventams, VDU absolventė pasidalins savo patirtimi, kodėl verta tęsti studijas magistrantūroje ir kokią naudą jos suteikia. Taip pat vienas iš informacinės savaitės renginių bus skirtas norintiems daugiau sužinoti apie doktorantūros studijas. Kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Renginio programa

Registracija

Daugiau informacijos

VDU magistrantūros studijų programos

Rubrika “SUSIPAŽINK SU VDU GMF MOKSLININKAIS!”

AJMD „Modusas“ tęsia rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome mūsų antrąjį rubrikos svečią – prof. dr. Saulių Mickevičių.

Saulius Mickevičius – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas, fizikos mokslų daktaras, mokslinių darbų fizinių bei technologijos mokslų srityse autorius.

Profesorius Saulius Mickevičius teigia, kad nors yra fizikos mokslų daktaras, labai mėgsta matematiką. Tai pastebėjo studijų metu, pirmuosiuose kursuose, aukštosios matematikos paskaitose. Jau net tuo metu prof. Saulius Mickevičius buvo išsikėlęs tikslą tapti dėstytoju, dirbti universitete ir dėstyti studentams fizikos ir matematikos dalykus.

Baigęs magistrantūros, vėliau ir doktorantūros studijas, S. Mickevičius tapo mokslų daktaru, dirbančiu teorinės branduolio fizikos srityje. Bėgant laikui pamažu keitėsi ir jo mokslinių tyrimų kryptis. Viskas prasidėjo nuo matematinių metodų taikymo branduolio fizikoje, didelės apimties skaičiavimų algoritmų kūrimo. S. Mickevičius yra parašęs mokslinių straipsnių programinio kodo tema. Tačiau dirbant Gamtos mokslų fakultete, bendraujant su kolegomis iš kitų gamtos mokslų sričių, gyvenimas įnešė savų pokyčių. Pradėjo gimti idėjos, kurios vėliau išaugo ir į technologinės pakraipos projektus bei naujo pobūdžio publikacijas. Dar ir dabar profesorius neapleidžia savo mokslinių darbų bei tyrimų, nuo kurių viskas ir prasidėjo. O būtent turimos programavimo žinios leidžia integruotis į įvairius tarpdisciplininius gamtos ir technologijos mokslų sričių tyrimus.

Profesorius Saulius Mickevičius Vytauto Didžiojo universitete pradėjo eiti dėstytojo pareigas jau nuo 1999 metų. Tuo metu įstojus į doktorantūrą, laboratorinių darbų vedimas buvo privalomas, tad jau pirmaisiais doktorantūros mokslo metais turėjo galimybę dėstyti studentams. Šiai dienai prof. Saulius Mickevičius dėsto Žemės ūkio akademijos studentams fizikos kursą, vadovauja doktorantams. Vėlgi, tenka mokytis ir domėtis naujais dalykais besiruošiant paskaitoms, kad fizikos žinias būtų galima susieti su žemės ūkiu, pritaikyti fiziką ir jos svarbą gyvojoje gamtoje.

Kalbant apie paskatinimą, profesorių kaip dėstytoją motyvavo darbas su gerais studentais. Profesoriui malonu, kai studentai yra stiprūs, imlūs ir labai motyvuoti mokytis. Tuomet nepakanka bazinio dalyko išdėstymo, reikia ruoštis papildomai ir tai profesoriui yra didelis malonumas. Taip pat yra smagu dirbti su motyvuotais studentais, kurie ateina į auditorijas ne vien tik, kad reikia, bet ir noriai įsijungia į paskaitas, dalyvauja, klausia. Dėstytojas pasamprotauja, jog keičiantis metams, keičiasi ir universiteto studentų auditorijos, todėl dėstytojui yra labai svarbu gauti grįžtamąjį ryšį iš studentų. Tai yra pati didžiausia motyvacija tobulėti, ruoštis paskaitoms bei būti suinteresuotam savo darbo kokybe.

Dekaną taip pat labai džiugina tai, kad fakultete yra laimėta nemažai projektų tiek gyvybės mokslų, tiek technologijų srityse, bendradarbiaujama su įvairiomis mokslo, verslo institucijomis.

Be užimtos dienotvarkės universitete prof. Saulius Mickevičius laisvalaikiu taip pat labai mėgsta keliauti, skaityti grožinę literatūrą, ypač klasikinius romanus.

Dėkojame profesoriui už atsakymus ir linkime pačios didžiausios sėkmės tiek profesiniame kelyje, tiek gyvenime!

Kvietimas į “EIT Food” organizuojamą nuotolinį seminarą

Esame „EIT Food“, pirmaujančios Europos Sąjungoje maisto inovacijų iniciatyvos, centras Lietuvoje. Norėtume pakviesti Jūsų universiteto studentus į nuotolinį seminarą, kurio metu pristatysime apmokamos praktikos galimybes verslo įmonėse visoje Europoje. Taip pat galimybes įgyvendinti turimas verslo idėjas ar pasisemti idėjos komercializavimui būtinų žinių. Seminaras vyks šį penktadienį 10 val.

Nori praktikoje pritaikyti universitete įgytas žinias bei gauti solidžią stipendiją? O gal turi inovatyvią verslo idėją, kuri galėtų pakeisti žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateitį? Ar turi reikiamų žinių ir motyvacijos bei ieškai bendraminčių? Tada registruokis į šį penktadienį 10 val. vyksiantį nuotolinį seminarą ir sužinok daugiau!

Negali dalyvauti nuotoliniame seminare? Parašyk – hub@agrifood.lt

Daugiau apie programas gali sužinoti šiame straipsnyje.

Norėdami gyventi tvariau, visų pirma, privalome keistis patys

„Mūsų tikslu turėtų tapti siekis ne vien keisti žmonių požiūrį, bet ir bandyti sumažinti skirtį tarp to, kaip mąstome ir kaip elgiamės“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė, tyrinėjanti žmonių elgsenos įtaką klimato kaitai. Pasak mokslininkės, nors lietuvių elgsenoje pastebima vis daugiau teigiamų pokyčių, kuriuos įgyvendinant yra stengiamasi mažinti klimato kaitos padarinius, tačiau pagal Europos Sąjungos vidurkį vis dar esame vieni paskutiniųjų.

VDU magistro programos „Aplinkosaugos organizavimas“ studentams žaliosios ekonomikos ir politikos kursą dėstanti G. Liobikienė pažymi – sąmoningumo ir tvaraus vartojimo klausimai paskaitų metu yra vienos iš pagrindinių diskusijų temų. „Dar 1972 m. mokslininkų gretose imta kalbėti, jog nebegalime augti tokiu greitu tempu kaip iki šiol. Aplinka be ekonomikos gali puikiai gyvuoti – prisiminkime Černobylio pavyzdį. Tačiau ekonomika be aplinkos – ne, net jei ir plėsime paslaugų ar IT sektorius, kurie, atrodo, reikalauja mažesnio kiekio išteklių panaudojimo. Mėgstame pabrėžti, jog auga mūsų produktyvumas ir efektyvumas, tačiau tarša ir išteklių suvartojimas taip pat didėja. Norint konkrečių pokyčių, reikia įgyvendinti politines iniciatyvas, kurios, visų pirma, turi kilti iš žmonių, o sutelkti žmones vienam tikslui yra išties nelengva“, – pastebi mokslininkė.

Negalime plėstis iki begalybės

Iki 2020 m. Europos Sąjunga buvo įsipareigojusi 20 proc. sumažinti taršos kiekį, 2030 m. šis skaičius privalės siekti 40 proc., o 2050 m. – net iki 80 proc. „Studentams užduodu klausimą: ar jiems toks taršos mažinimo greitis atrodo logiškas ir įmanomas? Mokslininkų teigimu, 2020 m. tikslą mes pasiekėme su gana minimaliomis pastangomis, kadangi tai paprasčiausiai atėjo savaime – augant žmonių pajamoms plėtėsi paslaugų sektorius, atsirado daugiau atsinaujinančių išteklių. Tačiau norint pasiekti 2050 m. tikslą, priemonės turės būti drastiškos“, – teigia docentė.

Pasak G. Liobikienės, pagrindinė išvada, kurią pateikia mokslininkai, kaip mažinti klimato kaitos sukeltus padarinius, yra ta, jog visų pirma turi keistis žmonių elgesys. „Su doktorante Migle Jakučionyte-Skodiene atliekamo tyrimo apie klimato kaitą metu pastebėjome, jog viskas yra gerai su daug nekainuojančia aplinkosaugine elgsena – mes rūšiuojame, naudojame vis daugiau elektros energiją taupančių prietaisų, tačiau elektros suvartojimo lygis ir toliau auga. Tuo pačiu metu pažvelgus į vadinamąsias sudėtingąsias elgsenas, tokias kaip naudojimasis viešuoju transportu, ekologiškų produktų pirkimas, matome, jog šiose srityse pastebimi labai nežymūs pokyčiai. Viešasis transportas Lietuvoje yra vis dar laikomas nepatogia ir nepopuliaria priemone keliauti, taigi, kyla klausimas, kaip tą paskatinti? Galbūt derėtų sugrįžti prie sąmoningumo ugdymo, kuriam daugiausia pasiduoda jaunimas. Nors jauni žmonės eina į gatves ir garsiai deklaruoja, jog jiems yra svarbu išsaugoti planetą, tačiau labai svarbu, kad jie taip pat propaguotų aplinkai draugišką gyvenimo būdą“, – analizės rezultatus apibūdina tyrėja.

G. Liobikienė atkreipia dėmesį, jog išeitimi, kaip suderinti vartojimo kultūrą ir jos poveikį aplinkai, galėtų tapti dalinimosi ekonomika. „Pavyzdžiui, savo artimoje aplinkoje su draugais organizuojame mainymąsi vaikų žaislais. Vaikai visada nori kažko naujo, tačiau nauja nereiškia, jog turi būti ką tik pagaminta. Žinoma, ekonominiu atžvilgiu, tai nėra labai priimtina, nes tai reikštų, jog mums reikės mažiau daiktų, vadinasi, mažiau pirksime ir išleisime mažiau pajamų. Tačiau nepaisant to, tai yra realiausias dalykas, kuris prisidėtų prie ekonomikos ir aplinkos suderinamumo. Vienaip ar kitaip mes negalime plėstis iki begalybės, nes galų gale susprogsime“, – pripažįsta tyrėja.

Keisti ne požiūrį, o elgesį

Vis dėl to, kaip kontrargumentą vartojimo mažinimui, VDU docentė pateikia pavyzdį, jog materializmas, kuris yra priešprieša aplinkosauginiam susirūpinimui, gali puikiai derėti su aplinkosauga. „Viename savo straipsnyje nagrinėjau, ar materializmas kaip vertybė gali prisidėti prie klimatui draugiškos aplinkos kūrimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad materialistai yra linkę pirkti daugiau aplinkai palankių produktų, pavyzdžiui, elektromobilius, kurie dažniausiai yra įsigyjami ne siekiant sumažinti aplinkai keliamą taršą, bet norint parodyti savo prestižą“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkė.

Pasak G. Liobikienės, panaši tendencija pastebima ir kalbant apie pastaruoju metu itin madingomis tapusias „žaliąsias“ ar „ekologiškas“ produktų linijas, kurių gaminių žmonės pastebimai perka vis daugiau nebūtinai dėl išaugusio sąmoningumo aplinkai.

„Žinoma, tai gali būti pastarojo dešimtmečio pasekmė, nežinome, kokios tendencijos seks po to. Tačiau šiuo metu su doktorante analizuodamos pokytį, kaip keičiasi mūsų požiūris į klimato kaitą ir aplinką, pastebime išliekančią skirtį tarp to, ką deklaruojame, kaip mąstome ir kaip iš tiesų elgiamės. Mūsų tikslu turėtų tapti ne siekis kelti sąmoningumą, o būtent sumažinti skirtį tarp mąstymo ir elgesio. Turėtume siekti pakeisti ne žmonių požiūrį, o elgesį. Esant informacijos pertekliui, žmogui tampa sunku suprasti, kas yra tiesa, o kas – ne“, – pabrėžia VDU Aplinkotyros katedros docentė.

Ar gali būti, jog būtent noras įrodyti statusą ne tik skatina dalį visuomenės gyventi ekologiškai, tačiau tuo pačiu metu neleidžia išsivaduoti ir iš tam tikrų įsisenėjusių įpročių? Remiantis statistika, Lietuvoje naudojimasis viešuoju transportu išlieka vienas žemiausių ES. Pasak G. Liobikienės, čia galima įžvelgti įvairių tą įgyvendinti trukdančių aspektų – nuo kultūrinių skirtumų iki patogumo keliauti faktoriaus.

„Štai Belgijoje ar Danijoje žmonėms yra įprasta keliauti į darbą ar parduotuvę dviračiu. Pati metus naudojuosi viešuoju transportu ir galiu pasakyti, kad Lietuvoje juo naudotis tikrai nėra patogu, ypač jeigu reikia pasiekti atokesnį miesto rajoną. Kaip turėtų ši situacija pasikeisti? Ar įžymybės turėtų pradėti naudotis viešuoju transportu ir tokiu būdu jį reklamuoti? Kita vertus, galima taikyti baudas ir suvaržymus – didinti parkavimo įkainius mieste ar kelti kuro kainas, link ko Lietuva jau po truputį eina. Žinoma, tai iš dalies susiję ir su mūsų mentalitetu, tačiau galų gale viskas atsiremia į patogumo aspektą“, – situaciją analizuoja mokslininkė.

Praėjusiais metais už kompensacijas mažiau taršioms transporto priemonėms daugiausia buvo įsigyta dviračių ir elektrinių paspirtukų. VDU mokslininkės manymu, tai išties prisideda prie gero tikslo, siekiant sumažinti miestuose automobilių keliamą taršą. „Nepaisant to, jog mūsų šalyje klimato sąlygos nėra itin palankios – turime labai daug lietingų dienų, dviračių takų infrastruktūrą dar tik vystome, tačiau tokia iniciatyva duoda gerą paskatą keisti savo įpročius. Manau, jog po truputį einame link to, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi ekologišką transportą“, – teigia G. Liobikienė.

Išeitis – dalinimosi ekonomika?

Savo tyrimuose, nagrinėdama klimato kaitos suvaldymo ir elgsenos ryšį, G. Liobikienė dažniausiai akcentuoja Europos kontekstą. Pasak mokslininkės, tai, kas daugumoje ES šalių jau yra tapę norma, Lietuvoje dar tik pradedama diegti. „Bendrame ES kontekste atrodome prastokai. Pavyzdžiui, pagal galimybę pasirinkti ekologišką ar atsinaujinančią elektros energiją tiekiantį tiekėją, ES esame vieni iš paskutiniųjų. Tuo metu analizuojant požiūrį į klimato kaitą mes esame per vidurį“, – pažymi VDU Aplinkotyros katedros docentė.

Mokslininkės teigimu, nors jau pripratome rūšiuoti ir pastebime išaugusį susidomėjimą ekologiško transporto svarba, svariausiai prie klimato kaitos padarinių mažinimo galėtų prisidėti dalinimosi ekonomika arba vartojimo mažinimas. „Reikėtų savęs paklausti – ar man reikia dar vieno papildomo daikto? Gal jį galėčiau į kažką išmainyti?“, – pastebi tyrėja. Anot pašnekovės, taip pat reikėtų galvoti, ką bei kiek perkame. „Turiu viltį, jog Lietuvoje dalinimosi platformos taps dar labiau populiarios. Žmonės visuomet norės atsinaujinti, tad kodėl nepradėjus diegti gerųjų tendencijų pasitelkiant mainymąsi?“, – siūlo G. Liobikienė.

Kviečiame į „Platus Covid-19 vakcinų pasirinkimas. Ką svarbu žinoti?“ nuotolinę paskaitą

Šiuo metu visame pasaulyje bene svarbiausia ir aktualiausia tema yra vakcinos. Skiepijimas COVID-19 vakcinomis pradėtas dar praeitų metų pabaigoje. Šiai dienai yra sukurta jau nemažai vakcinų.

Tačiau kyla klausimas, kokios tai vakcinos?

Apie COVID-19 vakcinų efektyvumą, saugumą bei veikimo principus papasakos Prof. dr. Aurelija Žvirblienė.

Aurelija Žvirblienė – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, Medicinos fakulteto profesorė, Lietuvos mokslo premijos laureatė. Mokslininkės darbo svarbiausia sritis – naujų monokloninių ir rekombinantinių antikūnų kūrimas ir naudojimas, rekombinantinių virusinių baltymų imunogeniškumo tyrimai.

Paskaitoje Prof. dr. Aurelija Žvirblienė aptars aktualiausias naujienas bei informaciją, kurią reikia žinoti prieš skiepijantis bei ko galima tikėtis po skiepų.

Susitikimas vyks per Microsoft Teams platformą, prisijungus per šią nuorodą – https://bit.ly/3sGddQO

Susitikimas vyks balandžio 8 d. 18 val!