Interviu su VDU Gamtos fakulteto Aplinkotyros katedros profesore Regina Gražulevičiene

Visuomenės įsitraukimas į mokslininkų profesionalų vykdomus tyrimus šiandien sutartinai apibrėžiamas kaip piliečių mokslas. Tai abipusiu bendradarbiavimu paremta mokslinė veikla, galinti duoti puikius rezultatus. Ši kooperacija gali būti labai įvairi. Visuomenės nariai gali rinkti ir analizuoti duomenis, įsitraukti į tyrimo duomenų viešinimo kampanijas, kartu su mokslininkais identifikuoti tam tikros mokslinės problemos poreikį ir aktualumą bei atlikti daug kitų naudingų veiksmų. Piliečių mokslo pagrindu gauti rezultatai neabejotinai naudingi mokslininkams – visuomenės pagalbos dėka galima tikėtis surinkti gerokai daugiau duomenų, sutaupyti laiko ir resursų. Piliečiams – tai būdas save realizuoti, susipažinti su tam tikro reiškinio moksline problematika, suvokti, jog būnant neprofesionaliu mokslininku įmanu dalyvauti mokslo procesuose.

Siekdama plėtoti atvirojo bei piliečių mokslo tyrimus Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka įsitraukė į „Erasmus+“ projekto „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per piliečių mokslą Baltijos šalyse“ (University libraries strengthening the academia-society connection through citizen science in the Baltics (LibOCS) vykdymą.

Projektas startavo 2022 metų pradžioje ir bus vykdomas iki 2024 metų vidurio. Projekto iniciatorius – Tartu universitetas. Taip pat dalyvauja Talino technologijos universitetas (TalTech), Latvijos universitetas, verslo partneriai iš Vokietijos (Immer Besser GmbH) ir Graikijos (Web2Learn) bei Kauno technologijos universitetas.

Pagrindinis projekto tikslas – didinti visuomenės informuotumą ir įsitraukimą į piliečių mokslo veiklą Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), integruoti piliečių mokslo ir atvirojo mokslo veiklas Baltijos šalių universitetuose ir didinti universitetų bibliotekininkų žinių mainus bei bendradarbiavimą.

Svarbu sudaryti piliečių įsitraukimo į mokslinę veiklą bei atvirą mokslą skatinančių veiksnių ir kliūčių žemėlapį, inicijuoti dialogą tarp Baltijos šalių aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų, piliečių ir bibliotekininkų, pasidalyti bendradarbiavimo patirtimi. Taip pat planuojama surengti LibOCS mokymus, siekiant pagerinti Baltijos šalių aukštųjų mokyklų akademinio personalo ir bibliotekų darbuotojų piliečių ir atvirojo mokslo įgūdžius, be kita ko, numatyta surinkti bei sukurti atviruosius švietimo išteklius ir atvirosios prieigos priemonių rinkinį kitiems bibliotekininkams.

Svetainėje Piliečių mokslas galima susipažinti su šiandien Lietuvoje vykdomomis piliečių mokslo iniciatyvomis ir prisijungti prie dominančių veiklų. Netenka abejoti tokių projektų prasme ir rezultatais. Pavyzdžiui, galima minėti prieš keletą metų VDU su partneriais vykdytą piliečių mokslo projektą „Bronės Pajiedaitės takais“, kuriame buvo analizuoti ir pristatyti tarpukario Lietuvos VDU studentų atlikti biologinės įvairovės tyrimai.

Čia paminėti pavyzdžiai nėra vieninteliai. Lietuvos aukštosiose mokyklose galima atrasti gerokai daugiau inicijuotų piliečių mokslo projektų, tačiau galbūt stokojame viešai prieinamos informacijos apie juos, todėl visuomenės galimybės sužinoti apie piliečių mokslą ir į jį įsitraukti yra apribotos. Tai ir yra priežastis, kodėl būtina pradėti vaisingą diskusiją su mokslininkais, dalyvaujančiais piliečių mokslo veikloje.

Šiandien savo mintimis apie piliečių mokslą pasidalinti pakvietėme VDU Gamtos fakulteto Aplinkotyros katedros profesorę Reginą Gražulevičienę.

Mokslininkė aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos, aplinkos epidemiologijos, miesto aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių sąsajų su sveikatos problemomis tyrimuose. Yra VDU mokslo klasterio „Klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikis organizmų sąveikai ir sveikatingumui geno-ekosistemos lygmenyse“ tyrėja. Taip pat R. Gražulevičienė yra Europos žmogaus ekspozomų tinklo narė, Europos Komisijos aplinkos ir sveikatos programų ekspertė, Kauno motinos ir vaiko ilgalaikio stebėjimo kohortos tyrimo (KANC) vadovė. Daugiau 160 tarptautinių mokslinių publikacijų autorė, rašanti aplinkos poveikio nėštumo rezultatams, vaikų vystymuisi, suaugusiųjų sveikatai ir socialiniams sveikatos rizikos veiksniams bei kitomis temomis. Mokslininkė taip pat koordinuoja Europos Komisijos Horizon 2020 programos projektą „Žmogaus ankstyvojo gyvenimo ekspozomo tyrimo ir įgyvendinimo pažangios priemonės“. Be kitų mokslinių veiklų vadovauja tarptautiniam piliečių mokslo projektui Horizon 2020 CitieS-Health „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai”.

Gerbiama profesore, kaip Jūs apibrėžtumėte piliečių/miestiečių (citizen science) mokslo sąvoką ir jos turinį?

Sąvoka „miestiečių mokslas“ apibūdina piliečių mokslinius tyrimus, kuriuose, kartu su mokslininkais profesionalais, dalyvauja savanoriai visuomenės atstovai – mėgėjai. Vykdomų mokslinių tyrimų turinys priklauso nuo tyrimo tikslų, siekiant surinkti naudingų duomenų apie gamtinės aplinkos būklę ir jos ryšį su gyventojų sveikata.

Ar piliečių dalyvavimas moksliniuose tyrimuose yra būtinas?

Piliečių mokslo iniciatyvos yra naudingos mokslo pažangai. Aktyvus piliečių dalyvavimas moksliniuose tyrimuose kartu su mokslininkais sudaro galimybes vykdyti visuomenei aktualius ir naudingus mokslinio bendradarbiavimo projektus, gerina visuomenės supratimą apie mokslą. Piliečiai, įsitraukę į tyrimus, įgyja patirties ir žinių kaip rinkti pirminius duomenis, juos analizuoti ir kaip juos naudoti gamtinės aplinkos būklei apibūdinti ir visuomenės sveikatai gerinti.

Kokius tyrimus išskirtumėte, kaip prioritetinius, į kuriuos pirmiausiai reikėtų skatinti piliečius įsitraukti?

Europoje piliečių tyrimai skatinami naudoti aplinkos taršos lokalioms problemoms išaiškinti ir mažinti, klimato kaitos keliamų problemų mažinimui ir biologinės įvairovės išsaugojimui, taip pat darniosios raidos tikslų, susijusių su darnia miestų raida, gera visų gyventojų sveikata ir piliečių ekologiniu švietimu įgyvendinimu.

Koks turėtų būti mokslininkų bei piliečių bendradarbiavimas vykdomo mokslo projekto kontekste? Ar piliečiai tik padeda tyrėjams, rinkdami duomenis, ar reikalingas ir grįžtamasis ryšys: tyrėjai informuoja ir šviečia piliečius, kviečia į viešus rezultatų svarstymus, vykdo mokslo komunikaciją?

Vykdant mokslinio bendradarbiavimo projektus, piliečių ir mokslininkų bendravimas grindžiamas lygiateisiškumo principu. Piliečiai dalyvauja renkant aplinkos būklės duomenis, kelia jiems aktualius gyvenimo kokybės klausimus, siūlo nagrinėti jiems aktualius aplinkos ir gyvenimo kokybės klausimus. Piliečiai kartu su mokslininkais dalyvauja svarstant ir formuluojant mokslinius klausimus. Mokslininkai siūlo racionalias priemones siūlomai mokslinei idėjai įgyvendinti, informuoja tyrimo dalyvius ir visuomenę apie tyrimų rezultatus, organizuoja bendrus pasitarimus, konferencijas, kartu skleidžia gautus mokslinio tyrimo rezultatus.

Ar piliečiai turėtų ir galėtų patys formuluoti mokslinių tyrimų klausimus ir teikti savo siūlymus mokslininkams?

Bendradarbiavimo principas sudaro piliečiams galimybę siūlyti ir patiems formuluoti mokslinių tyrimų klausimus, teikti savo siūlymus mokslininkams.

Prof. habil dr. Regina Gražulevičienė

Kaip Jūs manote, ar piliečiai turėtų ir galėtų teikti paramą moksliniams tyrimams? Pavyzdžiui, piliečiai teikia finansinę paramą, mokslininkams skolina ar dovanoja įrangą, medžiagas ir kt.

Lietuvoje, vykdant tarptautinius mokslinio bendradarbiavimo projektus, siekiant nesudaryti prielaidos interesų konfliktui ir užtikrinti skelbiamų mokslinių rezultatų nepriklausomumą, naudojama nesuinteresuotų organizacijų finansinė parama.

Pasidalykite savo įžvalgomis, kaip būtent piliečių dalyvavimas susijęs su Jūsų vykdomų tyrimų plėtra?

Piliečiams aktyviai dalyvaujant aptariant jiems aktualius gyvenamosios aplinkos klausimus, buvo suformuluotos naujos mokslinės temos. Siekiant atsakyti į dalyvių klausimus, tokius kaip „Kodėl mano savivaldybėje gyventojai dažniau serga hipertonine liga negu kaimyninėje, kokie aplinkos veiksniai didina sergamumą?“, buvo pasiūlyta, kad kiekvienas dalyvis surinktų duomenis apie gyvenamojo rajono infrastruktūrą, jos atitikimą poreikiams, saugumą, įvertinų savo gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę. Per 1000 dalyvių užpildyti formalizuoti klausimynai buvo naudoti statistinei duomenų analizei ir išvadoms pagrįsti. Tokiu būdu buvo gauti nauji mokslo duomenys, bylojantys apie gyvenamosios aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos ryšį, o dalyviai įgijo naujų mokslo žinių.

Gal galėtumėte įvardinti, kokia visgi ši patirtis? Tik teigiama, ar galėtumėte išskirti ir neigiamų aspektų?

Vykdant piliečių mokslinio bendradarbiavimo projektą, buvo naudotas aplinkos epidemiologinio tyrimo metodas, sudaręs galimybę pagrįstoms mokslinėms išvadoms gauti, o tyrimo rezultatus skelbti tarptautiniuose moksliniuose recenzuojamuose žurnaluose ir mokslinėse konferencijose, kartu su tyrimo dalyviais.

Susidūrėme su sunkumais dėl vangaus piliečių įsitraukimo į projektą, kviečiant dalyvius per masines informavimo priemones. Pasitelkėme radiją, vietinius laikraščius, interneto puslapius, skelbimus bendruomenių centruose, tačiau rezultatas buvo menkas. Geriausi rezultatai buvo kviečiant konferencijų „Žmogaus ir gamtos sauga“ dalyvius ir naudojant internetinį asmeninį kvietimą. Be to, siekiant naudoti personalinius dalyvių duomenis, sunkumų sudaro leidimo biomedicininiam tyrimui atlikti, gavimas.

Kaip manote, ar piliečių mokslas Lietuvoje yra pakankamai aktualizuotas ir matomas? Ką reikia padaryti, kad piliečių mokslo sklaida būtų lengvesnė ir skvarbesnė?

Lietuvoje piliečių dalyvavimas moksliniuose tyrimuose lygiateisiu su mokslininkais pagrindu yra pradinėje stadijoje. Piliečių įsitraukimą į mokslinius tyrimus galėtų paspartinti neformalus mokymas, miestų Visuomenės sveikatos centrai, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida. Piliečių bendradarbiavimo mokslo rezultatų sklaidai turi įtakos mokslinės temos aktualumas visuomenei, naudojami tyrimo metodai ir tyrimo rezultatų praktinis taikymas gyvenimo kokybei gerinti.

Ar matote mokslininkų, piliečių ir bibliotekininkų, taip pat kitų atminties institucijų darbuotojų bendradarbiavimo ateitį? Ar toks bendradarbiavimas prisidėtų prie progresyvaus mokslo ir visuomenės dialogo bei mokslo pažangos?

Mokslo pažangą skatintų kuo įvairesnių specialistų įsitraukimas į piliečių bendradarbiavimo su mokslininkais mokslinius tyrimus, tarp jų ir bibliotekininkų.

Dėkojame gerbiamai profesorei Reginai Gražulevičienei už pasidalinimą savo patirtimi, už atviras ir betarpiškas įžvalgas apie piliečių mokslą.

O visus besidominčius piliečių mokslo tema kviečiame pasidalyti savo mintimis ir prisidėti prie vykdomo Erasmus+ projekto įgyvendinimo. Skirkite minutę savo laiko ir dalyvaukite trumpoje anoniminėje apklausoje. Visi duomenys bus naudojami tik apibendrintai. Anketą rasite čia.

VDU Gamtos mokslų fakulteto bendruomenės nuotrauka

Minint Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį, VDU AJMD „Modusas“ kartu su VDU Gamtos Mokslų fakultetu, gegužės 12 d. (ketvirtadienį), 12 val. organizuoja trumpą susitikimą bendrai fakulteto bendruomenės (dėstytojų, studentų ir darbuotojų) nuotraukai prie fakulteto rūmų Akademijoje (Universiteto g. 10).

Tikime, kad tai bus ne tik puiki proga fakulteto bendruomenės nariams stiprinti tarpusavio bendrystę, tačiau taip pat dar viena galimybė paminėti Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį. Kviečiame dalyvauti ir taip kartu atversti naują puslapį fakulteto istorijoje, paliekant atminimą ateities kartoms!

Kvietimas savanoriauti Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė renginyje, 2-asis trilogijos veiksmas: Santaka

Gegužės 20-22 dienomis vyks antrasis didysis metų renginys – SANTAKA. Prie šio, Lietuvoje dar neregėto šou, kviečiame prisijungti ir Vytauto Didžiojo Universiteto bendruomenę!

Antrasis didžiosios trilogijos veiksmas priblokš veiklų gausa ir sudarys viena didžiulę miesto šventę, kuri kvies žiūrovus išspręsti vidines prieštaras ir švęsti vienybę. Gegužės 21 d. leidžiantis saulei visus pasitiks Lietuvoje niekada nematyto mastelio šou ant vandens.

Įspūdingo savaitgalio metu mūsų lauks akrobatai, labirintai, net 2 skirtingo stiliaus scenos, tradicija tapusi mugė, įvairūs pasiplaukiojimai upėse ir daugybė kitų staigmenų.

Kviečiame jūsų bendruomenę tapti šou dalimi ir savanoriauti antrajame trilogijos renginyje!

Savanoriaudami jūs:

prasmingai praleisite laiką kartu;
turėsite progą pažinti vienas kitą neformalioje aplinkoje;
pamatysite antrą trilogijos renginį iš labai arti.

Jungiatės kaip komanda? Atrašykite į šį laišką ir kartu išrinksime jums tinkamiausią poziciją!

Susidomėjote individualia savanoriška veikla? Labai kviečiame šia žinia pasidalinti su savo organizacijos nariais naujienlaiškyje ar kitu jums patogiausiu būdu, nes tik KARTU galime įgyvendinti šią išskirtinę patirtį. Daugiau informacijos ir savanorystės anketą rasite čia: https://kaunas2022.eu/tapk-savanoriu/

Kviečiame kartu švęsti Europos kultūros sostinės metus Kaune!

Lietuvos mokslo taryba kviečia studentus teikti paraiškas finansuoti studentų tyrimų semestrų metu projektus

Lietuvos mokslo taryba, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją, yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas finansuoti studentų tyrimų semestrų metu projektus

Kvietimo lėšos: 250 000 Eur (iki 87 500 Eur – humanitarinių, socialinių mokslų sričių bei scenos ir ekrano menų ir vaizduojamųjų menų sričių projektams; iki 162 500 Eur – gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektams).

Projekto trukmė: Projektai vykdomi 2022 m. rudens – 2023 m. pavasario semestrais

Projekto įgyvendinimo pradžia – ne vėlesnė nei 2022 m. rugsėjo 15 d.

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma, Eur:

1583,97 Eur – Humanitarinių, socialinių (HS) mokslų sričių bei menų sričių projektams;

2355,47 Eur – Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio (NTMA) mokslo sričių projektams

Paraiškos gali būti pateiktos iki: 2022-06-10 d. 24 val.

Paraišką lydintys dokumentai:

Vykdančiosios institucijos raštas dėl projekto vykdymo užtikrinimo
Dokumentas, patvirtinantis studento tyrimo vadovo (-ės) įgytą mokslo (meno) daktaro laipsnį ar pripažinto menininko statusą
Pažyma apie studento (-ės) studijų rezultatus, kurioje nurodyti paskutinį semestrą studijuoti dalykai bei jų rezultatų svertinis vidurkis.

Paraišką teikia tyrimo vadovas (-ė) kartu su vykdančiąja institucija pildydamas formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt.

Projektus gali vykdyti tiek pirmos, tiek antros pakopos, tiek ir vientisųjų studijų studentai.

Projektus gali vykdyti studentai, kurių paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis yra lygus 8,0 arba didesnis.

Tyrimo vadovas (-ė) turi turėti mokslo (meno) daktaro laipsnį arba pripažinto menininko statusą.

Asmuo kaip studento tyrimo vadovas (-ė) ar studentas (-ė) gali būti nurodytas tik vienoje kvietimo paraiškoje.

Kaip užpildyti paraišką LMT sistemoje?

Rekomenduojama pažymos forma.

Projekto užtikrinimo raštas.

2022 m. gegužės 12 d. 15 val. vyks Gamtos mokslų fakulteto Tarybos posėdis.

Posėdis vyks nuotoliniu būdu.

Prisijungimo per MS Teams nuoroda: https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_NjNkNGNkZjItMDVlYy00MzEyLTk0MjYtOWIyZjc0NzEyYTRh%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2210701389-4f5b-4078-baea-209e39c6210e%22%2c%22Oid%22%3a%22e6a54c17-10d2-441e-9432-74fa10cd80a6%22%7d

Siūloma posėdžio darbotvarkė:

GMF Tarybos posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (V.Girdauskas);
GMF Tarybos posėdžio, vykusio 2021-12-03 d., protokolo tvirtinimas (V.Girdauskas);
Kandidatūrų profesoriaus pareigoms užimti Biologijos katedroje (biologija – 1 vieta (0,5 etato LT/EN)) svarstymas. (K.Gugytė);
Kandidatūrų docento pareigoms užimti Aplinkotyros katedroje (aplinkotyra – 1 vieta (0,5 etato LT/EN)), Biologijos katedroje (biotechnologija – 1 vieta (0,5 etato LT/EN), biologija – 1 vieta (0,5 etato LT/EN)) svarstymas (K.Gugytė);
GMF Dekano ataskaita už 2021m. (S.Mickevičius);
GMF biudžeto 2022m. svarstymas ir tvirtinimas (S.Mickevičius, V.Girdauskas);
Kiti klausimai.

Darbo pasiūlymas – Aplinkosaugos specialistas!

Ar norite sužinoti daugiau apie AI sveikatos priežiūroje?

HelloAI 2022– švietimo programa apie dirbtinį intelektą sveikatos priežiūros srityje sugrįžta su 2 specialiais pro-bono kursais:

⚡ HelloAI Advanced RIS:
studentams, doktorantams, jauniesiems mokslininkams, specialistams ir verslininkams norintiems išmanyti dirbtinio intelekto technologiją sveikatos priežiūros srityje!

Kursas siūlo daugiau nei 15 valandų video edukacinių sesijų ir iki 240 valandų individualios mokymosi medžiagos. Sėkmingai baigus kursą galite gauti 7,5 ECTS kreditų sertifikatą. Programoje numatytos 350 nemokamų vietų piliečiams iš RIS regiono, remiantis pilietybe ir motyvaciniu laišku.

⚡ HelloAI Professional RIS:
specialistams, mokslininkams ir verslininkams turintiems patirties, norintiems žinoti daugiau apie klinikinį dirbtinio intelekto panaudojimą pasauliniu mastu, kad galėtų tobulinti savo projektus bei pagerinti pacientų sveikatą!

Programoje numatytos 100 nemokamų vietų specialistams iš RIS regionų, remiantis pilietybe ir motyvaciniu laišku.
Skaitykite daugiau apie HelloAI Professional RIS ir rezervuokite vietą nuo gegužės 12 d.

📅 IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA į ⚡ HelloAI Advanced RIS ⚡ ATIDARYTA! PROMO KODAS: HELLORIS

🏁 Vietų skaičius ribotas!
Daugiau informacijos: https://helloaionline.com/

HelloAI RIS Programme Offerings 2022

Kviečiame dalyvauti Geriausio magistro darbo konkurse

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga jau keturioliktus metus iš eilės skelbia „Geriausio magistro darbo konkursą“!

Geriausio magistro darbo konkursas 2022 – tai puikus būdas išbandyti savo jėgas Lietuvos mastu konkuruojant su savo mokslo srities magistrais. Viskas, ko reikia – pateikti jau apgintą magistro darbą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai (toliau – LJMS).

Konkursui gali būti teikiami nuo 2021 rugsėjo 1 d. iki 2022 liepos 20 d. apginti magistro darbai. Laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2022 m. lapkričio mėnesį.

Konkurso metu bus išrinkti septyni geriausi magistro darbai iš gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių.

Darbus vertins įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, atsižvelgdami į mokslinių tyrimų svarbą, vertę, darbo naujumą, darbo (temos) originalumą, išsamią ir tikslingą literatūros apžvalgą, tyrimo metodų tinkamumą, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, darbo apipavidalinimą, atitiktį mokslinių tyrimų etikai.

Kandidatus Konkursui gali siūlyti:

Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetai ir institutai, kuriuose rengiami magistro darbai, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos institucijoje jie buvo apginti.
Patys magistro darbų autoriai, jeigu jų darbas buvo patvirtintas teiktinu aukštojo mokslo institucijos tarybos posėdžio metu.

Konkursui galima siūlyti po vieną kiekvienos srities magistro darbą.

Magistro darbus Konkursui pateikia pats magistro darbo autorius. Asmenys, norintys dalyvauti Konkurse, turi LJMS tinklapyje užpildyti Konkurso paraišką bei pateikti šiuos priedus:

magistro darbą (*.pdf formatu);
fakulteto ar instituto tarybos (direktoriaus) protokolo išrašą, kuriame pažymima, kad konkursui teikiamas darbas yra siūlomas kaip geriausias vienoje iš šių sričių: gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų.

Daugiau informacijos apie Konkursą nuostatuose .

Darbus galima siūlyti iki liepos 20 dienos, pildant siūlymo formą internete adresu https://www.ljms.lt/geriausi-magistro-darbai.

Kviečiame dalyvauti Universiteto gimtadienio renginiuose!

RENGINIŲ PROGRAMA

Balandžio 28 d. (ketvirtadienis)

10 val. Šv. Mišios
(Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Žemaičių g. 31A, Kaunas)

13:45 val. Padedamos gėlės prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo
(Vienybės a., K. Donelaičio ir S. Daukanto g. sankirtoje, Kaunas)

14 val. Iškilmingas Senato posėdis. VDU Garbės profesoriaus regalijos įteikiamos prof. Romualdui Požerskiui ir apdovanojimai bendruomenės nariams.
(VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28, Kaunas)

18 val. Koncertas „Vivat Universitas!“
(Kauno valstybinė filharmonija, E. Ožeškienės g. 12, Kaunas)

Koncerto programą atliks jungtinis VDU Muzikos akademijos studentų ir absolventų bei J. Naujalio Muzikos gimnazijos moksleivių simfoninis orkestras (dirigentas prof. Jonas Janulevičius), VDU akademinis choras „Vivere Cantus“ (vadovas doc. Rolandas Daugėla), VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentai.

Privaloma registracija internetu.

Balandžio 29 d. (penktadienis)

12 val. ir 14 val. Ekskursijos Universiteto 100-mečiui skirtoje ekspozicijoje Vivat Universitas!
(VDU Rektorato pastatas, K. Donelaičio g. 58, 1a.)

Ekskursiją ves istorikas dr. Egidijus Balandis. Vietų skaičius ribotas, privaloma registracija internetu.

Gegužės 4 d. (trečiadienį), 17:30 val. vyks paskaita – „Arčiau gamtos“ – profesoriui Tadui Ivanauskui atminti.

Nuo neatmenamų laikų gamta buvo svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Prie gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo ypač prisidėjo ir žymus biologas, zoologas, profesorius Tadas Ivanauskas. Šiais metais minint Lietuvos Universiteto 100-metį ir vieno iš jo įkūrėjų, profesoriaus Tado Ivanausko, 140-ąsias gimimo metines, kviečiame į paskaitą – „Arčiau gamtos“ – profesoriui Tadui Ivanauskui atminti, kuri vyks gegužės 4 d. (trečiadienį), 17:30 val., VDU Mažojoje Salėje.

Paskaitą ves VDU profesorius Mindaugas Venslauskas, kuris prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto ir Gamtos mokslų fakulteto įkūrimo, taip pat net 15 metų kartu mokęsis ir dirbęs su Tadu Ivanausku, o dabar rašantis apie jį atsiminimų knygą.

Paskaitoje prof. M. Venslauskas papasakos apie Tado Ivanausko mokslinę veiklą ir jos svarbą, o taip pat kviesime atsigręžti į gamtą ir prisiminti jos išsaugojimo svarbą.

Prof. Tado ivanausko iniciatyva Lietuvoje atsirado tokios mokslo šakos, kaip: sodininkystė, ornitologija, teriologija, hidrobiologija, entomologija, kerpetologija ir kt. Didžiausią indėlį įnešė į ornitologijos sritį – daugiausiai laiko skyrė tyrinėdamas paukščius, jų migraciją, įkūrė pirmąją bei vienintelę ornitologijos stotį Lietuvoje Ventės rage. Kartu su savo žmona surengė pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“, kurios metu vyko inkilų kabinimo akcija dabartiniame VDU Botanikos sode. Profesorius, taip pat yra vienas žymiausių gamtos apsaugos pradininkų Lietuvoje. Gamtininkas, norėdamas apsaugoti tam tikras gyvūnų rūšis ir suteikti joms saugų prieglobstį, prisidėjo ir prie Žuvinto rezervato įsteigimo.

Tad susitinkame jau gegužės 4 d., 17:30 val. VDU Mažojoje Salėje! Taip pat renginys bus transliuojamas gyvai per Microsoft Teams platformą, nuorodą pasidalinsime dieną prieš renginį.

RENGINYS NEMOKAMAS IR ATVIRAS VISIEMS!