• Titulinis
• Visos naujienos

Diskusija „Ieškant harmonijos tarp žaliosios energijos ir saugomų teritorijų“

Lietuvos farmacijos sąjungos nauja prezidentė – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto mokslininkė

Lietuvos farmacijos sąjungos nauja prezidentė – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto  mokslininkė

Dabartinė Lietuvos farmacijos sąjunga (LFS) tęsia 1819 m. gegužės 17 d. prof. Johano Fridricho Volfgango iniciatyva įkurtos pirmosios Lietuvoje Farmacijos draugijos darbą.

Po to, 1920 m. Farmacijos draugija buvo performuota į Lietuvos farmaceutų sąjungą ir veikė iki 1940 m.

1948 m. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo antrasis direktorius, Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjas ir vadovas prof. dr. Kazimieras Grybauskas, tęsdamas Lietuvos farmaceutų sąjungos darbus, ją reorganizavo ir tuo pagrindu įkūrė Respublikinę farmacininkų mokslinę draugiją (RFMD), tapdamas pirmuoju ir ilgalaikiu jos pirmininku.

Tai yra svarbus Vytauto Didžiojo universiteto (anksčiau Lietuvos universiteto) Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuje vykdomų vaistinių augalų mokslinių tyrimų rezultatų indėlis šios organizacijos plėtojamai vaistininkystės ir vaistažolininkystės veiklai Lietuvoje.

1990 m. spalio 13 d. prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičiaus iniciatyva Respublikinė  farmacininkų mokslinė draugija buvo perorganizuota į Lietuvos farmacijos sąjungą (LFS), kurios prezidentu ir žurnalo Lietuvos Farmacijos žinios vyriausiuoju redaktoriumi jis buvo paskirtas ir dirbo iki 2021 m.

Po Profesoriaus mirties šį darbą tęsė LFS valdybos nariai ir prezidentai: prof. Vilma Petrikaitė ir prof. Liudas Ivanauskas.

2022 metų rugsėjo 6 d. Lietuvos farmacijos sąjungos valdybos posėdyje išrinkta šios organizacijos naujoji prezidentė – tai Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Gamtos mokslų fakulteto profesorė dr. habil. Ona Ragažinskienė, kuri iki šiol dirbo LFS viceprezidentės pareigose ir  žurnalo Lietuvos farmacijos žinios vyriausiąja redaktore.

Lietuvos farmacijos sąjungos (LFS) veikla ir uždaviniai:

1990 m. Stambule, Turkijoje vykusiame Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) kongrese priimta į šią organizaciją asocijuotos narės teisėmis.

1991 m. priimta į Europos šalių farmacijos specialistų organizacijų susivienijimą EuroPharm Forum, kuris vienija 35 valstybių farmacijos specialistus.

Kvietimas į konferenciją „Chemistry and Chemical Technology 2022“

Šiais metais KTU Cheminės technologijos fakultetas organizuoja tarptautinę konferenciją „Chemistry and Chemical Technology 2022“, skirtą Lietuvos universiteto šimtmečiui paminėti. Konferencijos tikslas – skatinti doktorantus ir mokslininkus, atliekančius tyrimus chemijos, chemijos inžinerijos ir technologijos, aplinkos inžinerijos, biochemijos ir biotechnologijos srityse, dalintis naujausiomis mokslo žiniomis, įgyti naujos patirties bei užmegzti ryšius tolimesniam bendradarbiavimui.

Konferencija vyks 2022 m. spalio 14 d. mokslo, studijų ir verslo centre KTU Santakos slėnyje (K. Baršausko g. 59, Kaunas).

Registracija vyksta iki 2022 m. rugsėjo 16 d.

Daugiau informacijos konferencijos e-puslapyje, spauskite čia.

Kviečiame doktorantus ir jaunuosius mokslininkus pasinaudoti galimybe pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus žodinio pranešimo formatu. Geriausi žodiniai pranešimai bus įvertinti piniginiais prizais.

Konferencijos e-puslapis: 

https://cct-conference.ktu.edu/

Kvietimas į konferenciją “3rd Baltic Biophysics Conference”

BBC-2022

Lietuvos upių ir upelių vandens kokybė – ir namų savininkų rankose

Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens Direktyvą (2000/60/EC). Viena iš pagrindinių šio teisės akto keliamų tikslų – pasiekti bei išlaikyti gerą vandens telkinių būklę – paviršinio vandens telkiniuose gyvenančių organizmų gausos ir įvairovės pokyčiai turėtų būti nedideli, o vandens kokybės rodiklių vertės nedaug skirtis nuo atitinkamų žmogaus netrikdomų vandens telkinių. Kaip gi sekasi Lietuvai gerinti bei palaikyti vandens telkinių kokybę? Kas lemia jų užterštumą ir kokie teršalai aptinkami dažniausiai? Šios srities tyrimus jau ne vienerius metus atlieka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros dėstytojai, mokslininkai bei studentai.

Prasčiausia situacija – prie dirbamų laukų

Paviršinių  vandens telkinių būklę dažniausiai prastinančius teršalus galima skirstyti į dvi grupes – biogenines (maistines, biologinės kilmės) medžiagas bei toksiškus, neretai žmogaus susintetintus ar su įvairia žmogaus veikla susijusius junginius. Pirmajai grupei priklauso natūralūs organiniai junginiai – organizmų veiklos ar jų irimo likučiai bei neorganinės augalų ir dumblių maistinės medžiagos, daugiausia azoto ir fosforo jonai – amonis, nitratai, fosfatai. Antroji grupė labai plati, apimanti didelę įvairovę patvariųjų organinių teršalų (naftos likučių, pesticidų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kt.) bei visą eilę sunkiųjų metalų.

Lietuvos paviršinio vandens telkinių ekologinė situacija gana įvairi ir daugiausia priklauso nuo žemėnaudos pobūdžio. Miškingų regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, upėms ir ežerams būdinga gera bei labai gera ekologinė būklė. Žymiai prastesnė situacija yra Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje – derlingi Vidurio Lietuvos bei Mūšos-Nemunėlio žemumų dirvožemiai lemia intensyvią žemdirbystę šiuose regionuose. Žemės ūkyje naudojamos trąšos nesunkiai išsiplauna, ypač liūčių bei pavasarinio polaidžio metu. Neorganiniai azoto junginiai prastai adsorbuojasi ant dirvožemio bei molio dalelių, tad greitai patenka į upes bei upelius, kurių tinklas šiose vietovėse yra gana tankus.

Tačiau vertinant ilgalaikes tendencijas, galime džiaugtis ir tam tikrais aspektais gerėjančia Lietuvos upių ekologine būkle – daugelyje upių mažėja maistinių medžiagų, pvz. amonio, koncentracija. Tai lemia tankėjantis savivaldybei bei privatiems asmenims priklausančių buitinių nuotekų valymo įrenginių tinklas, gerėjanti nuotekų išvalymo kokybė. Lietuvos upių užterštumas sunkiaisiais metalais taip pat kasmet vis mažėja. Padidėjusios sunkiųjų metalų (dažniausiai nikelio, švino, vario, chromo) koncentracijos vis dar aptinkamos Nemune žemiau Vilniaus ir žemupyje, Neryje žemiau Kauno, Lietuvos pajūrio upių žemupiuose.

Teršia buitinėmis nuotekomis

Deja, mažųjų upelių, tekančių per miesto teritorijas ar žemės ūkio laukus, būklė yra labai prasta. Aplinkotyros katedroje atlikti tyrimai rodo smarkiai padidėjusią taršą kai kuriais sunkiaisiais metalais bei maistinėmis medžiagomis Kauno miesto upelių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos (Vėžpievyje, Girstupyje, Sėmenoje), dugno nuosėdose. Dauguma nedidelių Kauno miesto upelių teka per gyvenamuosius rajonus, miško parkus, miesto žaliąsias erdves ar netgi saugomas teritorijas (pvz. Veršvas bei Marvelė). Regioninis aplinkos apsaugos departamentas reguliariai sulaukia susirūpinusių vandens užterštumu gyventojų skundų. Deja, minėtoje ES Vandens direktyvoje numatytas monitoringas, taigi ir geros būklės sekimas bei palaikymas, privalomas tik vidutinio dydžio ir didelėms upėms. Tuo tarpu mažesni upeliai paliekami savivaldybių vykdomo monitoringo priežiūrai, jiems netaikomas direktyvos reikalavimas užtikrinti gerą ekologinę būklę. Europos mokslininkai tai laiko spraga vandens išteklių valdyme, nes nemaža dalis didžiosiomis upėmis plukdomų teršalų atnešama būtent iš baseino aukštupiuose esančių upelių.

Kas labiausiai kaltas dėl itin prastos miesto aplinkoje esančių upelių būklės? Buitinės bei dalis paviršinių nuotekų išvalomi kelių pakopų valymo įrenginiuose Kauno nuotekų valykloje. AB „Kauno vandenys“ teigimu, tarptautinių projektų metų įrenginiai modernizuojami siekiant pagerinti išvalymo efektyvumą, optimizuoti energijos sąnaudas. Tačiau Kaune ir miesto rajone vis dar yra tūkstančiai namų ūkių, neprisijungusių prie centrinės nuotekų valymo sistemos. Nemažai tokių ūkių yra Aleksote, Akademijoje, Ringauduose, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose. Įmonės teigimu, neretai nustatomi atvejai, kuomet gyventojai savarankiškai tvarkomas buitines nuotekas nuveda į paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, kuriais teršalai dažniausiai keliauja į Kauno miesto upes ir upelius. Kai kuriais atvejais, jei gruntas yra laidus, teršalai savaime filtruojasi per nuotekų šulinių dugnus (pvz. Žemųjų Šančių, Vilijampolės, Lampėdžių rajonuose), teršia gruntinius vandenis bei patenka į artimiausius vandens telkinius.

Taigi, džiaugiantis vandens telkinių teikiama nauda ir malonumais, rūpinantis jų būkle ir vandens kokybe, nevalia pamiršti ir asmeninės atsakomybės. Džiugina tai, kad VDU Aplinkotyros katedroje vis daugėja studentų, pasirenkančių aplinkotyros krypties studijas ne vien dėl karjeros galimybių ar aukštosios mokyklos diplomo, bet ir dėl savo ekologinių pažiūrų, meilės gamtai bei siekio pačiam prisidėti prie gerųjų pokyčių savo mieste, Lietuvoje, o galbūt – ir pasaulyje. Tik sąmoningų, aplinkos problemas išmanančių bei aplinkos kokybe suinteresuotų gyventojų dėka įmanoma pasiekti, kad vandens telkiniai būtų sveiki ir teiktų visapusišką naudą.

Parodos: „Tadas Ivanauskas – medžiojantis akademikas“ atidarymas

Maloniai kviečiame Jus atvykti į T. Ivanausko parodos: „Tadas Ivanauskas – medžiojantis akademikas“ atidarymą, kuris vyks Lietuvos liaudies buities muziejuje, 2022 m. liepos 9 d., 13:00 val. muziejaus Aristavėlės dvare.

Daugiau informacijos apie parodą: https://www.llbm.lt/paroda-tadas-ivanauskas-medziojantis-akademikas-skirta-unikalios-asmenybes-140-osioms-gimimo-metinems/

Atkreipiame dėmesį, kad atvykimas į Aristavėlės dvarą per muziejaus ūkinius vartus:  žemėlapis.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis informacija!

„Lietuva 2050“ posėdis-diskusija „Klimato kaita ir mūsų santykis su aplinka ateityje“

Birželio 13 d. Klaipėdos universitete įvyko išvažiuojamasis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ posėdis-diskusija „Klimato kaita ir mūsų santykis su aplinka ateityje“. Pasitarime dalyvavo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai – Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Saulius Mickevičius ir VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus vadovas prof. Remigijus Daubaras. Diskusijoje taip pat dalyvavo Vyriausybės atstovai, VILNIUS TECH, Vilniaus universiteo, Klaipėdos universiteto, Aplinkos koalicijos, kai kurių kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Diskusijos metu buvo aptariamos klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos prognozės bei galimi jų įgyvendinimo variantai iki 2050 metų. Daugiausiai dėmesio buvo skirta miškų, pelkių ir natūralių pievų bioįvairovės išsaugojimo ir teigiamos įtakos žmonių gyvenamajai aplinkai didinimo, vandens ir pakrančių apsaugos, atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo aktualijoms, agrarinio sektoriaus bei teritorijų urbanizavimo neigiamo poveikio klausimams.

Pasitarimo dalyviai suformulavo pagrindines vizijas, kokią Lietuvą ir jos gamtinį karkasą turėtumėme išsaugoti, formuoti ir gausinti porą artimiausių dešimtmečių, kad 2050 metais gyvenimo kokybė Lietuvoje taptų geresne nei yra šiuo metu.

International Scientific Conference THE VITAL NATURE SIGN Dedicated to the Centennial of Lithuanian University

International Scientific Conference THE VITAL NATURE SIGN Dedicated to the Centennial of Lithuanian University

16th International Scientific Conference THE VITAL NATURE SIGN was organized on-line on May 12-13, 2022, by Vytautas Magnus University (Kaunas, Lithuania), Lithuanian Academy of Sciences, and Nordic Separation Science Society. The Conference is organized annually and provides an opportunity to present the most recent scientific results to colleagues and guests of the Conference for no conference fee. It is a nice opportunity to create new contacts and to find partners for the future collaboration projects. There is no need to think about poster printing – only e-posters (5 min flash-presentation) are presented during the conference. This tradition was started already 6 years ago and it is gladly supported by the scientific community, since it helps solving poster – related technical, environmental, logistics and many other problems.

This year Conference was devoted to the Centennial of Lithuanian University. On February 16, 1922, the University of Lithuania was established in Kaunas, from which three contemporary higher education institutions, nzmely Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology and Lithuanian Health University have grown up. Kaunas, the second largest city in Lithuania, which was the temporary capital of Lithuania in 1919–1939, was the city where first and the only Lithuanian higher education institution at that time was established. In 1922, after reorganizing the Higher Courses in Kaunas, the University of Lithuania was founded. In this occasion author of this article and Head of the Conference forwarded the greetings word from the Rector of Vytautas Magnus University, patron of the Conference Juozas Augutis, who pointed out the importance of the establishment of Lithuanian University for scientific development, social, cultural advancement of Lithuanian society and its role in education. Diversity of scientific directions at the Faculty of Natural Sciences of Vytautas Magnus University was reviewed in the Faculty Dean’s Saulius Mickevičius greeting speech to the participants.

The distinguished feature of the Conference series The Vital Nature Sign from the beginning is its multi-disciplinarity, as it covers natural, life and technology sciences. Many interdisciplinary project results are reported in the Conference. Organizers notice, that often very involving, interesting discussions of such reports develop during the Conference. Organizers treat the Conference as an important education tool for students and early phase scientists as well, these are the main reasons why they do voluntary work organizing the Conference.

Many interesting presentations were reported in the Conference. Twenty-four oral presentations and forty-three flash presentations of the e-posters were presented during the conference. Academician E. Bartkienė and Prof. G. Juodeikienė research groups with foreign partners reported about emerging technologies, development of new products and assessment of their quality n food sciences. Ecotoxicity and genotoxicity assays based on the plants development and application was presented by prof. M. Zacchini and his research group from Rome CNR, Italy. Nickel toxicity was discussed by Dr. S. Terpilowska from Poland. Dr. E. Donati with coauthors from Italy presented interesting research results on edible wild plants. Dr. M. Ligor with coauthors from Prof. B. Buszewski research group at Nicolaus Copernicus University, Poland reported on methodological developments of determination of neonicotinoids in honey. Some more presentations om methodological developments and analysis of different matrices were reported by Prof. B. Buszewski’s research group. Application of highly ordered π-electron materials and contactless conductivity detection for analysis of bioactive compounds was presented by author of this article with the research group and colleagues from three research institutions from Japan lead by Prof. H. Ihara and Prof. M. Takafuji. Cold plasma treatment effect on morphometric and biochemical parameters of the plant was discussed by Dr. R. Žūkienė and her research group. Researchers from Laboratory of Molecular Neurooncology, Neuroscience Institute, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences presented results obtained on TSP-1 in glioma patients blood serum and tumor tissues. Scientists from Czech Republic with colleagues from Lithuania presented research on fluorescently labelled auxins and elucidation of their biological activity.

Variety of the Flash presentations induced active discussions, raised numerous questions, and attracted a lot of attention of the audience.

Concluding, the organizers noticed broad scope of the topics reported and discussed. Prof. M. Zacchini noticed usefulness of such interdisciplinary conference and opened possibilities for further cooperation. Prof. A. Vegvari from Karolinska Institutet, Sweden, pointed out the growth of the conference in sense of the importance and relevance of the topics presented.

For the participants an opportunity to publish Conference proceedings in scientific journals  „Chemija“, „Lithuanian Journal of Physics“, „Biologija“, „Toxicological & Environmental Chemistry“ and „Environmental Research, Engineering and Management“ is provided.

The abstract book of the Conference and more information can be found at:  http://vns.microsep.org/

Academician Audrius Maruška,

Chairman of the Conference

Kvietimas dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“

Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kviečia studentus dalyvauti ministerijos organizuojamame konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“. Konkurso tikslas – skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos studentus gilinti kompetenciją Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo temomis, populiarinti mokslinius tyrimus ES tematika, motyvuoti studentus specializuotis ES klausimais, puoselėti valstybės ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą rengiant aukšto lygio ES reikalų specialistus ir mokslininkus, kurie prisidėtų prie ES politikos veiksmingo įgyvendinimo ir Lietuvos interesų Europos Sąjungoje užtikrinimo.

Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, kurie 2021-2022 akademiniais metais buvo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos studentai ir apgynė ne mažiau kaip „labai gerai“ įvertintą magistro darbą ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika.Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir konkurso komisijos nariai konkurse dalyvauti negali.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, elektroniniu paštu ES-darbu-konkursas@urm.lt iki 2022 m. rugsėjo 2 d. (imtinai) turi pateikti:

1.    Užpildytą konkurso paraišką.

2.    Magistro darbą (.pdf formatu).

3.   Magistro darbo santrauką iki 3 lapų (.pdf formatu), kurioje turi būti aprašytas darbo objektas, tikslas ir/arba problema, uždaviniai, gauti rezultatai, siūlomi sprendimai, tolesnės analizės galimybės, praktinės darbo pritaikymo galimybės.

4.    Konkurso dalyvio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu).

5.  Antrosios pakopos studijų baigimą patvirtinančio diplomo, pagrindžiančio konkurso dalyvio įgytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu).

Konkurso paraišką su priedais gali pateikti tik pats magistro darbo autorius. Konkurso paraiška su priedais teikiama vienu elektroniniu laišku. Magistro darbo santrauka ir Konkurso paraiška turi būti pateikiamos tik lietuvių kalba. Magistro darbas gali būti pateikiamas ir anglų kalba.

Konkursui pateiktus formalius reikalavimus atitikusius magistro darbus vertins Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu sudaryta ekspertų komisija. Konkurso komisijos sprendimu geriausiems darbams skiriamos 1–3 vietos ir 2 skatinamosios vietos pagal nustatytus kriterijus. Nugalėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais, kurių bendra vertė siekia 2600 eurų.

Daugiau informacijos apie konkursą ir darbų pateikimo sąlygas galima rasti konkurso nuostatuose.

Diplomų įteikimo šventė

Birželio 23 dieną 09:30 val. Vytauto Didžiojo universiteto, Gamtos mokslų fakultetas kviečia dalyvauti šventiniame diplomų įteikimo renginyje.

Šventė vyks VDU DIDŽIOJOJE SALĖJE, S.DAUKANTO G. 28, KAUNE.

• Bakalauro studijos
• Dekanatas
• ES Projektai
• Eukariotinių ląstelių streso atsako tyrimų grupė
• Galerija
• Klubas “Mokslo vektorius”
• Lietuvos farmacijos sąjungos nauja prezidentė – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto mokslininkė
• Magistratūros studijos
• Mokytojams
• Pradžia
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Svetainės žemėlapis
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Katedros
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Alumni
• Kontaktai