„Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena
Maloniai kviečiame Jus į spalio 25 d. (antradienį) vyksiančią „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dieną – didžiausios pasaulyje kompanijos, siūlančios produktus ir paslaugas mokslui, renginį.
Šiemet kviečiame susitikti jau gyvai – lauksime jūsų Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, Saulėtekio al. 7.
Vietų skaičius į renginį yra ribotas, taigi kviečiame registruotis jau dabar.
Išsamią programą ir registracijos formą rasite Mokslo dienos tinklapyje.
Šiemet Mokslo diena vyks kartu su Lietuvos biotechnologų asociacijos moksliniu simpoziumu „Genų redagavimas – nuo tyrimų iki pramonės“:
- nuo 9.30 val. iki 12.30 val. vyks Mokslo dienos konferencija
- nuo 13 val. GMC prasidės genų redagavimui skirta konferencija, kurioje taip pat kviečiame dalyvauti – į ją reikalinga atskira registracija. Registraciją ir daugiau informacijos apie šį renginį rasite čia.
Visos dienos metu – nuo 8.30 iki pat 17 val. – vyks Mokslo dienos paroda.
Renginyje pristatysime prekės ženklų „Invitrogen™“, „Thermo Scientific™“, „Applied Biosystems™“, „Gibco™“, „Ion Torrent™“ ir „Fisher Scientific™“ produktus, kurie skirti gyvybės mokslams ir kitiems laboratorijose atliekamiems tyrimams.
Renginyje taip pat turėsite galimybę daugiau išgirsti apie „Thermo Fisher Scientific“ karjeros galimybes.
Jeigu manote, kad renginys gali būti aktualus ir jūsų kolegoms, mielai prašome pasidalinti šiuo kvietimu.
Lauksime Jūsų atvykstant!
Iškilus klausimų prašome kreiptis:
Ltvil.mokslo.dienos@thermo.com
Kviečiame spalio 11 d. 14 val. dalyvauti hibridinėje diskusijoje „Kokio doktorantūros modelio norime?“
Kviečiame spalio 11 d. 14 val. dalyvauti Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuojamoje hibridinėje diskusijoje: „Kokio doktorantūros modelio norime?“ Susitikimo metu bus pristatytos gerosios doktorantūros praktikos ir kylantys iššūkiai įgyvendinant III pakopos studijas Lietuvoje ir Europos šalyse. Renginyje bus pristatyti skirtingi doktorantūros modeliai, su jų įgyvendinimu susiję iššūkiai ir šiuo metu vykstantys doktorantūros studijų pokyčiai Lietuvoje.
Renginys vyks hibridiniu būdu: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Kolegijų salėje, Volano g. 2, Vilnius. Jis taip pat bus transliuojamas „Zoom“ platformoje. Norintieji dalyvauti nuotoliniu būdu, kviečiami užsiregistruoti: https://forms.gle/7ic6EAvttqifAuj88
Renginio programa:
14:00–14:10 ŠMSM ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir LJMS pirmininkės Jovitos Žėkaitės-Maconko sveikinimo žodis
14:10–14:40 „Research careers: precarity versus opportunity“ (pranešėja Carthage Smith, OECD)
14:40–15:00 „Doktorantūros status quo Lietuvoje ir pokyčiai stiprinant doktorantūrą“ (pranešėjas Tadas Juknevičius, ŠMSM)
15:00–15:15 „Doktorantūros studijų dinamika Lietuvoje“ (pranešėja Jovita Žėkaitė-Maconko, LJMS)
15:15–16.15 Diskusija „Doktorantūros studijų perspektyvos Lietuvoje“ (moderatorius LSS prezidentas Vytautas Kučinskas)
—
Karolina Bagdonė
Kviečiame Jus dalyvauti konferencijoje ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai”.

Kviečiame Jus dalyvauti konferencijoje ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai”.
Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, šis renginys organizuojamas įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Gyvūnų gerovės metų minėjimo 2022 metais planą ir siekiant prisidėti prie gyvūnų gerovės apsaugos gerinimo bei didinti visuomenės sąmoningumą Lietuvoje.
Konferencija vyks 2022 m. spalio 14 d. (penktadienį) 10.30 val. Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre (Smiltynės g. 4, Klaipėda). Konferencijos programa prisegtuke.
Kviečiame Jus registruotis į konferenciją iki 2022 spalio 9 d. užpildant formą https://forms.office.com/r/dkRAJxZEVf
Siekdami sudaryti galimybę kuo daugiau institucijų dalyvauti konferencijoje kontaktiniu būdu, prašome institucijas/organizacijas į renginį deleguoti dalyvauti kontaktiniu būdu ne daugiau kaip 2 atstovus. Kitus kviečiame dalyvauti konferencijoje nuotoliniu būdu jungiantis į Aplinkos ministerijos Facebook ir Lietuvos jūrų muziejaus Facebook paskyras. Dalyvaujant nuotoliniu būdu, klausimus pranešėjams bus galima rašyti konferencijos tiesioginės transliacijos metu į Aplinkos ministerijos Facebook ir Lietuvos jūrų muziejaus Facebook paskyrų pokalbių erdvę.
Aplinkos ministerijos ir Lietuvos jūrų muziejaus vardu,
Lina Čaplikaitė-Denisovienė
Gamtos apsaugos politikos grupė/Nature Protection Policy Group
Vyresnioji patarėja/Senior Advisor
Tel.: +370 615 54788
El. paštas/email: lina.caplikaite@am.lt
Mokymai “Studentų poreikius atliepiančios mokymosi erdvės”
Mokymai “Studentų poreikius atliepiančios mokymosi erdvės”
Anglų, IT, didaktinių ir kominikacinių įgudžių kėlimas naudojant ERASMUS finansavimą
Dear Madam, Dear Sir
At the beginning of the new academic year, we cordially invite you to training increasing qualifications of university employees.
If you want to raise your English, improve your IT, didactic or communication skills, then we have an offer for you:
– two trainings for international office / administration / library / dormitory staff:
- Diversity, intercultural relations, and communication for university staff/teachers
- English for school and university administration – workshop
– three trainings for teachers:
- Diversity, intercultural relations, and communication for university staff/teachers
- Techniques supporting teaching and learning – workshop
- Digital skills and teaching effectiveness – PowerPoint and Prezi for educators
Soon coming training: October 2022 in Madrid!
A detailed description of the offer is HERE. The calendar for 2023 is HERE.
Please forward this invitation to potentially interested employees.
I remain at your disposal for any questions.
Best regards,
Joanna Hernik
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Our mission is to provide educational staff and students with opportunities for development through tailored training
This message was sent by the Hinker Training Hub based in Szczecin, Poland.
You received it because your institution is part of the Erasmus Plus program.
If you do not want to receive such messages, write NO in the subject of an e-mail and send it back to us.
3 talentingų studentų ir jaunųjų mokslininkų dalyvauti susitikimuose su Nobelio premijos laureatais
Laba diena,
Lietuvos mokslų akademija yra pasirašiusi Savitarpio supratimo memorandumą su Lindau Nobelio laureatų susitikimų taryba (Taryba) ir Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimų prie Konstancos ežero fondu (Fondas). Tai sudaro sąlygas jauniesiems Lietuvos mokslininkams dalyvauti Fondo organizuojamuose susitikimuose su Nobelio premijos laureatais. Susitikimų metu vyksta paskaitos, apskritojo stalo diskusijos ir specialiosios sesijos.
Artimiausias Nobelio premijos laureatų susitikimas vyks 2023 m. birželio 25–30 d. Lindau (Vokietija). Tai bus 72-asis susitikimas, 2023 m. jis skiriamas fiziologijai ir medicinai.
Lietuvos mokslų akademija turi galimybę nominuoti iki 3 talentingų studentų ir jaunųjų mokslininkų dalyvauti šiame renginyje. Išsami informacija apie kandidatams keliamus reikalavimus pridedama.
Tarybai ir Fondui pritarus dėl siūlomų kandidatūrų, Fondas Lietuvos atstovams sumokės 3 750 eurų dalyvio mokestį, tačiau studentą ar jaunąjį mokslininką siunčiančioji Lietuvos mokslo ar studijų institucija įsipareigoja finansuoti dalyvio gyvenimo išlaidas (1 250 eurų), o kelionės išlaidas apmoka patys dalyviai arba jiems atstovaujančios institucijos.
Lietuvos mokslų akademijai pateikiamos šių dokumentų elektroninės versijos:
- Jaunojo mokslininko arba studento gyvenimo aprašymas (CV, anglų k.);
- Rekomendacinis laiškas (-ai) (anglų k.);
- Oficialus siunčiančiosios institucijos raštas dėl finansinių įsipareigojimų (lietuvių k.).
Dokumentai priimami iki 2022 m. spalio 17 d. 17 val. elektroniniu paštu v.skirgailiene@lma.lt
Nematoma antibakterinių medžiagų naudojimo pusė
Nematoma antibakterinių medžiagų naudojimo pusė

Dr. Diana Miškelytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto, Aplinkotyros katedros docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja.
Antimikrobinės medžiagos yra būtinos visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti. Nepaisant to, pasaulyje didėja susirūpinimas dėl antibakterinių medžiagų poveikio aplinkai, nes jų kiekis aplinkoje nuolat didėja ir dar nėra iki galo žinoma apie jų toksiškumą gyviesiems organizmams. Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos antibakterinių medžiagų naudojimas smarkiai išaugo ir tai dar labiau sustiprina mokslininkų, aplinkotyrininkų ir aplinkosaugininkų susirūpinimą.
Kosmetika gali kenkti ne tik žmogui
Triklozanas yra vienas iš plačiausiai naudojamų antimikrobinių medžiagų. Jis yra naudojamas daugelyje šiuolaikinių sveikatos priežiūros ir asmeninės higienos priemonių: rankų muile, chirurgijos reikmenyse, prausikliuose, rankų kremuose ir losjonuose, dantų pastose bei burnos skalavimo skysčiuose, deozodorantuose, tekstilėje ir žaisluose. Europos Sąjunga (ES) nuo 2017 m. uždraudė triklzano naudojimą kai kuriose higienos priemonėse. Nepaisant to, daugelyje šalių triklozano naudojimas dar nėra reglamentuojamas ir ši antimikrobinė medžiaga yra plačiai vartojama anksčiau išvardintų produktų gamyboje. Toks platus šios antibakterinės medžiagos naudojimas lėmė tai, kad triklozanas yra vienas iš dažniausiai aplinkoje aptinkamų naujųjų organinių teršalų. Be to, yra ištirta, kad triklozano degradacijos ir skilimo produktai, tokie kaip metiltriklozanas, dioksinai, yra patvaresni ir linkę dar labiau kauptis organizmuose. Tai kelia susirūpinimą dėl galimo pavojaus žmonių sveikatai ir gyviesiems organizmams.

Užteršia dumblą, kuris yra panaudojamas kaip trąšos
Aplinkosauginiu požiūriu blogiausia yra tai, kad triklozanas dėl savo cheminių savybių yra linkęs kauptis aplinkoje ir gyvuosiuose organizmuose. Vien Europoje per metus sunaudojama iki 450 t triklozano, iš kurių maždaug 96 proc. išleidžiama į nuotekų valymo įrenginius. Nors triklozano pašalinimo nuotekų valymo metu jo pašalinama apie 80 proc., jis vis tiek yra vienas iš dešimties dažniausiai aptinkamų organinių teršalų paviršiniame vandenyje.
Tyrimais nustatyta, kad nuotekų valymo įrenginiuose esančio triklozano yra absorbuojama nuotekų dumble, su kuriuo jis patenka ir į sausumos ekosistemas. Europos Sąjungoje (ES) nuotekų dumblo politika ir teisės aktai skatina pakartotinį nuotekų dumblo naudojimą žemės ūkyje, kaip tvarią, gerą ir pigią trąšų naudojimo alternatyvą. Pakartotinis nuotekų dumblo panaudojimas gali prisidėti prie dirvožemio kokybės gerinimo ir sumažinti nuotekų dumblo šalinimą sąvartynuose, o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš sąvartynų ir taip prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo. ES teisės aktai griežtai kontroliuoja maistinių medžiagų ir metalų ribines vertes nuotekų dumble, tačiau antibakterinių medžiagų kiekio reguliavimo ir saugos rekomendacijų nėra.

Apie teršalus įspėja ir sliekai
Šiuolaikinis pasaulis neabejotinai susiduria su klimato kaita ir jos padariniais. Didelio mokslininkų dėmesio sulaukia kintančių klimato sąlygų ir klimato kaitos padarinių poveikis gyviesiems organizmams ir aplinkai/ aplinkoje esantiems teršalams. Daugėja įrodymų, kad kintančios klimato sąlygos gali pakeisti teršalų toksiškumą, taip pat ir dirvožemio savybes. Tarp organizmų, kurie gali būti labiau paveikti kintančių aplinkos sąlygų, yra dirvožemyje gyvenantys bestuburiai (pvz., sliekai). Dėl plonos odos ir nuolatinio kontakto su dirvožemiu ir jame esančiais teršalais sliekai yra geri bioindikatoriai, tinkami vertinant organinių ir neorganinių teršalų bioakumuliaciją ir toksiškumą. Vis dar mažai žinoma apie klimato kaitos įtaką naujųjų organinių junginių ekotksiškumui, įskaitant ir triklozanui.
VDU Aplinkotyros katedroje atliekant podoktroantūros stažuotės tyrimą apie kintančio klimato poveikį antimikrobinių medžiagų toksiškumui kompostiniam sliekui (Eisenia fetida) nustatyta, kad triklozanas buvo toksiškas kompostiniam sliekui. Poveikis triklozanu reikšmingai padidino sliekų mirtingumą, sumažino jų biomasės augimą ir labai neigiamai paveikė dauginimąsi. Dėl neigiamo triklozano poveikio sumažėjo sliekų kokonų gamyba ir jų gyvybingumas. Moksliniais tyrimais taip pat buvo nustatyta, kad besikeičiančios klimato sąlygos reikšmingai pakeitė triklozano toksiškumą. Sausra ir sausra kartu su padidėjusia temperatūra padidino neigiamą triklozano poveikį sliekų išgyvenimui, augimo greičiui ir dauginimuisi, o pavienė padidinta temperatūra šiek tiek sumažino triklozano neigiamą poveikį mirtingumui, dauginimuisi ir biomasės augimui.

Dėl tyrimais nustatyto neigiamo triklozano poveikio sliekų biomasės augimui, išgyvenamumui ir dauginimuisi, gali sumažėti sliekų populiacija ir jų tankis, o tai ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių visai sausumos ekosistemai, nes sliekai yra labai svarbi, kertinė sausumos ekosistemos rūšis, kuri palaiko ir gerina dirvožemio struktūrą, maistinių medžiagų mobilizaciją, organinių medžiagų skaidymą.
Šio tyrimo rezultatai kelia didžiulį susirūpinimą, nes mūsų gamtinėje aplinkoje be triklozano, galima aptikti įvairiausių kitų cheminių medžiagų ir teršalų, kurios taip pat gali neigiamai paveikti gyvuosius organizmus. Nemaža dalis šių medžiagų patenka į aplinką su žmonių naudojamais asmens higienos produktais. Dėl to aplinkotyrininkai, aplinkosaugininkai skatina kiekvieną iš mūsų atkreipti dėmesį į naudojamų asmens higienos produktų sudėtį, naudoti kuo natūralesnes priemones ir taip prisidėti prie gamtinės aplinkos išsaugojimo.
Podoktorantūros stažuotės projektas buvo bendrai finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“
BAFF Profesinės praktikos JAV programa
Su malonumu informuoju, kad Baltijos-Amerikos Laisvės fondas skelbia naują kvietimą teikti paraiškas į BAFF Profesinės praktikos JAV programą ir kviečiame paskutinio kurso bakalauro programos studentus, magistrantus ir doktorantus pasinaudoti šia unikalia galimybe patobulinti savo profesinius įgūdžius ir pasisemti profesinės patirties Jungtinėse Valstijose.
Prisegu trumpą skelbimą, kuriuo labai prašau pasidalinti su savo universiteto studentais ir kontaktais, o taip pat ir visais, kuriems ši informacija gali būti įdomi ir aktuali.
Būčiau labai dėkinga, jei savo socialiniuose tinkluose pasidalintumėte ir šia nuoroda: https://www.facebook.com/Baltic.American.Freedom.Foundation/posts/pfbid029NZjSSFbgymznTXCFBPrQHig1sgHHEetMwH67obcexTunZrWxC4jjwTQQgaLCDNZl
Paraiškos į BAFF Profesinės praktikos JAV programą bus priimamos iki š.m. spalio 31 d.
Taip pat, visus norinčius sužinoti daugiau apie programą ir konkurso sąlygas, kviečiame į internetinį seminarą š.m. rugsėjo 27 d. nuo 12:00 iki 13:00 val. Seminaras vyks anglų kalba. Registruokitės į internetinį seminarą užpildydami šią formą: https://forms.gle/ZzRpZr7ryzCmLGJG6 Užsiregistravusiems atsiųsime prisijungimo nuorodą.
Jei kiltų klausimų ar norėtumėte išsamesnės informacijos, o taip pat, jei norėtumėte atskiro pristatymo Jūsų universiteto studentams, prašau skambinti arba rašyti man e-paštu.
INGRIDA LAURINAVIČIENĖ // CIEE
Representative for Lithuania // Baltic-American Freedom Foundation
──────────────────────────
Workland
Gedimino pr. 20, LT- 01103 Vilnius, Lithuania
email ilaurinaviciene@ciee.org
tel +370 69874037
web BalticAmericanFreedomFoundation.org//
Gamtininko Mariaus Čepulio paskaitoja „Gamta pagal Marių Čepulį“.
Rugsėjo 23 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra kviečia Europos Sąjungos (ES) ekologinę dieną paminėti drauge ir 10:00 val. dalyvauti gamtininko Mariaus Čepulio paskaitoje „Gamta pagal Marių Čepulį“. Paskaita vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 auditorijoje.
2021 metų rugsėjo 23 dieną Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pažymėjo pirmąją kasmetinę ES ekologinę dieną. Visos trys institucijos pasirašė bendrą deklaraciją, kuria nustatoma, kad nuo šiol kiekvienų metų rugsėjo 23 d. minima ES ekologinė diena.
Rugsėjo 23 d. – rudens lygiadienis, kuomet dienos ir nakties trukmė yra vienoda. Tai gamtos pusiausvyros simbolis, kurį atspindi ekologinė gamyba, tvarus žemės ūkis, kai maisto produktų gamyba vykdoma atsižvelgiant į gamtą, biologinę įvairovę ir gyvūnų gerovę.
Tema: „Gamta pagal Marių Čepulį“
Pranešėjas: gamtininkas Marius Čepulis
Data: rugsėjo 23 d.
Laikas: 10:00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 503 auditorija
Miškų ir ekologijos fakultetas / Faculty of Forest Sciences and Ecology
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija/ Vytautas Magnus University Agriculture Academy
Adresas /Address: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r. LT – 53361 Lithuania
Tel. / Phone +37037 752282
E-paštas / E-mail: mef@vdu.lt

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda kviečia į „EST piknikas IV – 2022“.
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda š.m. rugsėjo 29 d., 16 val. kviečia į kasmetinį renginį „EST piknikas IV – 2022“.
Šių metų pikniko tema – „Kas aktualu Europai ir Lietuvai: EST duomenys“. Renginyje kviesime diskutuoti aktualiomis EST duomenimis paremtų mokslinių pranešimų temomis, aptarti, kuo jos svarbios Europos šalims ir Lietuvai bei pasivaišinti pikniko gėrybėmis. Detali renginio programa pridedama.
Renginys vyks VDU Botanikos sode, Botanikos sodo konferencijų salėje (II aukšte) (Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas).
Jei negalite atvykti, maloniai kviečiame jungtis nuotoliu MS Teams platformoje (prisijungimo nuorodą atsiųsime užsiregistravusiems dalyviams).
Išankstinė dalyvių registracija: https://forms.gle/F3sMUp4uKNPeMw8M9
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Daugiau informacijos – renginio Facebook puslapyje.
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Būsime dėkingi, jei pasidalinsite informacija ir su kolegomis.
Pagarbiai
Europos socialinio tyrimo komanda Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universitetas
Jonavos g. 66, Kaunas
tel. +370 37 327 820
- Bakalauro studijos
- Dekanatas
- ES Projektai
- Eukariotinių ląstelių streso atsako tyrimų grupė
- Galerija
- Klubas “Mokslo vektorius”
- Lietuvos farmacijos sąjungos nauja prezidentė – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto mokslininkė
- Magistratūros studijos
- Mokytojams
- Pradžia
- Priėmimas į magistrantūros studijas
- Svetainės žemėlapis
- Visi renginiai
- Visos naujienos
- Apie fakultetą
- Katedros
- Mokslas
- Studijos
- Tarptautiniai ryšiai
- Alumni
- Kontaktai