Darbo pasiūlymas dirbti saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre.

Ieškome kolegos, kuris norėtų prisijungti į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kolektyvą ir dirbti saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre.

Detalesnį aprašymą rasite https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/ar-pazisti-lietuvos-saugomas-teritorijas

Ieškome komunikabilaus, iniciatyvaus kolegos!

Būsime dėkingi jeigu pasidalinsite skelbimu kam gali būti darbo pasiūlymas.

——————————————————————

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Antakalnio g. 25, LT-10312, Vilnius

Mob. tel.: +370 659 63295 |Tel.: +370 5 272 5802

Interneto svetainė: www.vstt.lrv.lt |www.saugoma.lt

VDU kviečia į pirmąjį hakatoną “KTPC InnoHack’22”

Gruodžio 2 d. VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras kviečia į pirmąjį hakatoną “KTPC InnoHack’22”. Visus norinčius išbandyti savo jėgas, studentus, dėstytojus, mokslininkus ir kitus, hakatonas pasitiks su klimato kaitos keliamais iššūkiais.

Hakatono metu dalyvių laukia įvairios kūrybiškumą ir proaktyvų mąstymą skatinančios užduotys, įkvepiantys pranešėjai bei mentoriai, kurie lydės visose užduotyse. Dalyviai turės galimybę ne tik atrasti inovatyvius sprendimus, bet ir patikrinti savo idėją su profesionalų pagalba. VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda, kviečia burtis į komandas bei aktyviai dalyvauti.

Laikas: 2022 m. gruodžio 2 d.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademija, Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Renginio pradžia: 8.30 val.

Renginio pabaiga ir apdovanojimai: 19 val.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.office.com/r/qgdvdSMHB4

Daugiau informacijos: FB – Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras

Kiekviena komanda turi galimybę laimėti. Inovatyvius sprendimus vertins investuotojų, verslo bei mokslo atstovai, o laimėti bus galima:

I, II, II vietos pasidalins pagrindinį 3000 eurų prizinį fondą;
VDU KTPC suteiks iki 10 val. konsultacijų nuo verslo pradžios iki produkto paleidimo į rinką;
Komandos turės galimybę pasinaudoti inkubavimo paslaugomis VDU verslo inkubatoriuje.

Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į VDU KTPC komandą, el. paštu mokslo.paslaugos@vdu.lt.

Kvietimas į 12-ąją tarptautinę konferenciją „APLINKOS INŽINERIJA”

MIELI KOLEGOS!

Maloniai kviečiame Jus sudalyvauti 12-oje tarptautinėje konferencijoje „APLINKOS INŽINERIJA“.

KONFERENCIJOS DATOS: 2023 m. balandžio 27–28 d.

KONFERENCIJOS VIETA: Vilnius TECH (Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva).

PAGRINDINĖS KONFERENCIJOS SRITYS:

1. APLINKOS APSAUGA IR VANDENS INŽINERIJA;

2. IŠMANIEJI MIESTAI, KELIAI IR GELEŽINKELIAI;

3. GEODEZIJOS, KADASTRO IR GEOGRAFINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TECHNOLOGIJOS;

4. PASTATŲ ENERGETIKA.

SVARBIOS DATOS:

1. 2022 m. gruodžio 5 d. – galutinis dalyvių registracijos ir santraukų pateikimo terminas.

2. 2023 m. sausio 16 d. – galutinis straipsnių pateikimas spausdinimui.

3. 2023 m. vasario 20 d. – pataisytų straipsnių (pagal recenzentų pastabas) iš autorių pateikimas.
Visi atrinkti ir kokybiški straipsniai bus siunčiami į tarptautines duomenų bazes (Clarivate Analytics Web of Science ISI Proceedings, Scopus).

DAUGIAU INFORMACIJOS: https://vilniustech.lt/332109

KONTAKTAI: icee@vilniustech.lt

Nuoširdžiai,

Konferencijos organizatoriai

Vilnius TECH

NAZIM NIKIFOROV Disertacijos gynimas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS , GAMTOS TYRIMO CENTRAS , VALSTYBINIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS , INOVATYVOS MEDICINOS CENTRAS

praneša, kad 2022 m. lapkričio 18 d. 14.00 val. Vytauto Didžiojo universitete, Gamtos mokslų fakultete,

(Universiteto g. 10-610 aud., Akademija, Kauno r.). bus ginama NAZIM NIKIFOROV daktaro disertacija tema:

„Integruotas šiaurės Kazachstano regiono Išim upės vandens taršos ir poveikio gyventojų sveikatai vertinimas“

“ The integrated assessment of the Ishim river water pollution of the north-Kazakhstan region and the impact on population health“ (gamtos mokslai, biologija N 010)

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas

prof. dr. Algimantas Paulauskas, gamtos mokslai, biologija N 010, Vytauto Didžiojo universitetas.

Nariai:

prof. dr. Saulius Mickevičius, gamtos mokslai, fizika N 002, Vytauto Didžiojo universitetas,

prof. dr. Ričardas Radišauskas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata M 004, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,

doc. dr. Norbertas Noreika, gamtos mokslai, biologija N 010, Estijos gyvybės mokslų universitetas,

dc. dr. Irma Ražanskė, gamtos mokslai, biologija N 010, Vytauto Didžiojo universitetas.

Su daktaro disertacija galima susipažinti:

Vytauto Didžiojo universiteto, Gamtos tyrimų centro, Valstybiniame mokslų tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro, bei Lietuvos nacionalinėje

Martyno Mažvydo bibliotekose.

Kviečiame jus | aplinkos apsaugos agentūros apibendrintos Lietuvos aplinkos būkles ir jos pokyčiu ataskaitos pristatymą

Lietuvos Mokslų Akademija skelbia Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursą

Susiję du PDF spausti čia ir čia

LMA skelbia Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursą šiose mokslų srityse:

HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ
MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ
BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ
ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ
TECHNIKOS MOKSLŲ

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse gali dalyvauti daktaro mokslo laipsnį turintys tyrėjai ir doktorantai. Konkurse dalyvaujantys jaunieji mokslininkai iki 35 metų amžiaus daktaro mokslo laipsnį turi būti įgiję ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus iki darbų pateikimo termino pabaigos (į 5-erių metų laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos). Konkursui rekomenduojama teikti individualius mokslinius darbus, išskirtiniais atvejais gali būti teikiami kelių autorių moksliniai darbai. Magistro darbas ar daktaro disertacija negali būti pateikti kaip savarankiški moksliniai darbai. Mokslinius darbus siūlo aukštųjų mokyklų fakultetų tarybos.

Maloniai prašome iki lapkričio 28 d. imtinai Juditai Černiauskienei el. paštu pateikti Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursui teikiamų darbų informaciją nurodant autoriaus vardą, pavardę, darbo pavadinimą, vadovo vardą ir pavardę, mokslo kryptį bei fakulteto tarybos posėdžio protokolo išrašą dėl kandidatūros teikimo. Bus paruoštas bendras teikiamų darbų raštas nuo institucijos (3 priedas), kurį atsiųsime jums ir mokslinio darbo autoriui.

Skaitmeninti darbai ir autorių dokumentai teikiami Lietuvos mokslų akademijos tinklalapyje adresu http://www.lma.lt/paraisku-teikimas

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursui elektroniniu būdu teikiami šie dokumentai:

1. mokslinis darbas, atitinkantis 1 priedo reikalavimus;

2. teikiamo darbo santrauka (iki 1000 spaudos ženklų);

3. publikacijų, atitinkančių teikiamo darbo temą, sąrašas, nurodant publikacijų apimtis (puslapių arba autorinių lankų skaičius), duomenų bazes, kuriose referuojamas leidinys, leidinio citavimo indeksą ir kvartilę, kuriame leidinys yra. Taip pat teikiamos elektroninės publikacijų kopijos.

4. aukštosios mokyklos fakulteto tarybos, instituto mokslo tarybos posėdžio protokolo išrašas;

5. konkursui teikiamo darbo autoriaus duomenys (2 priedas);

6. institucijos konkursui teikiamų mokslinių darbų sąrašas (3 priedas);

7. su teikiamu darbu susijusių tęstinių veiklų aprašymas ir vykdymo grafikas (laisva forma);

8. kiti, konkurso dalyvio nuomone, svarbūs, su teikiamu darbu susiję ir konkurso dalyvio mokslinį aktyvumą įrodantys dokumentai.

Mokslo darbai priimami 2022 m. lapkričio 3 d. – gruodžio 9 d. Informacija teikiama mob. 8 608 17 888

Lietuvos Mokslų Akademija paskelbė vardinių premijų konkursus 2022 m.

2 susiję PDF spausti čia ir čia

LMA paskelbė vardinių premijų konkursus 2022 m.:

JUSTINO MARCINKEVIČIAUS (1930–2011) – literatūrologija
POVILO BRAZDŽIŪNO (1897–1986) – eksperimentinė fizika
JONO KUBILIAUS (1921–2011) – matematika
TADO IVANAUSKO (1882–1970) – gamtosauga
JUOZO LAZAUSKO (1931 – 2010) – augalininkystė, augalų selekcija.

Darbus premijoms siūlo mokslo ir studijų institucijų senatai (tarybos), Lietuvos mokslų akademijos nariai, mokslų skyriai.

Skaitmeninti darbai ir autorių dokumentai teikiami Lietuvos mokslų akademijos tinklalapyje adresu: https://konkursai.lma.lt/

Monografijos ir knygos, jei jų nėra skaitmeninių, turi būti pateiktos aplankuose (dėžutėse) nurodant autorių (-ius), pavadinimą ir konkursą. Monografijas, knygas siųsti arba atnešti adresu: Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius, 201 kab.

LMA vardinių premijų konkursuose gali dalyvauti atitinkamų mokslo sričių mokslininkai, tyrėjai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Darbas gali būti teikiamas tik vieno asmens. Darbus premijai gauti teikia mokslo ir studijų institucijų senatai / mokslo tarybos, LMA nariai, LMA mokslų skyriai.

Iki lapkričio 14 d. maloniai prašome pateikti dokumentus, reikalingus darbų svarstymui Senate:

Mokslinio darbo pavadinimas ir jo trumpa anotacija.
Fakulteto tarybos motyvuotas protokolo išrašas, kuriame turi būti pateiktas mokslinio darbo ir autoriaus (-ių) kūrybinio indėlio įvertinimas, taip pat nurodoma kokiai premijai siūlomas darbas. (PDF ir Word formatais)
Autorių CV.

Mokslo darbai premijų konkursams teikiami 2022 m. lapkričio 3 d. – gruodžio 9 d., Lietuvos mokslų akademijos tinklalapyje adresu: https://konkursai.lma.lt/

Konkursų nuostatus rasite http://www.lma.lt/lma-vardiniu-premiju-konkursu-nuostatai .

Informacija teikiama mob. 8 608 17 888 arba e. paštu v.paskauskiene@lma.lt .

Kaip rudenį geriausia stiprinti sveikatą?

Prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ir Gamtos mokslų fakulteto darbuotoja, profesorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė

Rudenį ir pavasarį dominuoja staigūs ir nuolatiniai klimato sąlygų pokyčiai, kurie turi tiesioginę įtaką skydliaukės ir antinksčių veiklai – dėl to žmonėms gali pasireikšti peršalimo ir kitos ligos. Be to, šiuo tamsiuoju metų laikotarpiu, žmogaus organizme esantis didesnis melatonino kiekis gali sukelti nuotaikos pasikeitimus ir sezoninius emocijų sutrikimus. Tad kokių priemonių galime imtis, norėdami išvengti ligų ir stiprinti sveikatą rudenį?

Šaltajam sezonui būdingi peršalimai, kuriuos sukelia apie 300 virusų. Šie virusai yra vadinami ūmia virusine respiratorine infekcija – tai yra ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti viršutinius kvėpavimo takus ar atskirus kvėpavimo organus: nosį, sinusus, ryklę, gerklas, atskirais atvejais – trachėją bei bronchus. Šioms ligoms būdingas sezoniškumas, todėl dažniausiai sergama rudens arba žiemos sezono metu. Tai nulemia ryškūs aplinkos temperatūros svyravimai. Šių susirgimų rizika tiesiogiai priklauso nuo žmogaus imuninės būklės.

Siekiant išvengti šių ligų, rudenį rekomenduojamos šios priemonės, pagrįstos moksliniais tyrimais: sveika gyvensena, subalansuota mityba, miego režimas, fizinis aktyvumas ir augalinių vaistinių preparatų racionalus vartojimas. Visa tai padeda pasirūpinti imuniteto stiprinimu, imuninio budrumo skatinimu bei geros nuotaikos išlaikymu.

Populiariausi mokslininkų rekomenduojami augaliniai vaistiniai preparatai yra imunomoduliatoriai – tokie kaip ežiuolių (Echinacea spp.) vaistiniai preparatai, kuriuos reikėtų vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.

Česnaką rekomenduoja ir Tibeto medicina

Vienas iš daugeliui pažįstamų naudingų vaistinių augalų yra valgomasis česnakas (Allium sativum L.) – česnakinių (Alliaceae J. Agardh) šeimos – daugiametė svogūninė daržovė, kurios gydomosios ir prieskoninės savybės žinomos jau nuo akmens amžiaus, o jų vaistinė augalinė žaliava vartojama įvairių šalių tradicinėje medicinoje bei kulinarijoje. Ispaniško gripo pandemijos metu, valgomasis česnakas buvo itin dažnai rekomenduojamas kasdieniam naudojimui siekiant kovoti prieš šią Pirmojo pasaulinio karo paskutiniaisiais mėnesiais prasidėjusią, mirtiniausią pandemiją Žmonijos istorijoje.

XX amžiuje išsamiai ištyrus česnakų cheminę sudėtį, buvo nustatytas lakiųjų biologiškai veikliųjų junginių – eterinio aliejaus polisulfidų – kompleksas, kuris turi įtakos imuninės sistemos stiprinimui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šviežių česnakų žaliava ir iš jos pagaminti ekstraktai naudojami gydant aterosklerozę, virusines infekcijas, peršalimą, širdies ir kraujotakos sistemos ligas bei teigiamai veikia virškinimo sistemą.

Šį rudenį, siekiant apsisaugoti nuo peršalimo ligų, verta pasinaudoti Tibeto medicinos rekomendacija: per pietus ar vakarienę suvartoti 1–3 česnakų skilteles, užgeriant jas rūgpieniu ar kefyru. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį ir į kontraindikaciją: česnako reikėtų vengti sergantiems kepenų ligomis. Be to, ši daržovė gali sukelti nepageidaujamą poveikį: viršijant česnakų preparatų terapines dozes, gali sutrikti skrandžio veikla.

Vaistinė svilarožė – kovai su kosuliu, uždegimais, infekcijomis

Dar vienas itin vertingas vaistinis augalas yra vaistinė svilarožė (Althaea officinalis L. ) – dedešvinių (Malvaceae Juss.) šeimos daugiametis, iki 150 cm aukščio užaugantis žolinis augalas, kurio stambi, rusvai geltona šakotinė šaknis naudojama vaistinės augalinės žaliavos paruošoms ir preparatų gamybai. Svilarožių šaknyse (Althaeae radix) susikaupia polisacharidai, gleivės, pektinai, fitosterinas, mineralinės medžiagos, riebalinis aliejus; lapuose – gleivės, eterinis aliejus, flavonoidai.

Vaistinė svilarožė yra nuo senų senovės iki dabar žinomas vaistinis augalas, kurio šaknų, lapų ir žiedų preparatai vartojami kaip gleivinę aptraukiantis vaistas – burnos ar ryklės sudirginimo ir sauso kosulio simptominiam gydymui bei esant lengviems virškinimo sistemos organų veiklos sutrikimams. Svilarožių preparatai pasižymi priešuždegiminiu ir imunomoduliuojančiu poveikiu. Tyrimais patvirtinta, kad šių augalų preparatai turi antiseptinių savybių ir yra naudojami infekcinių ligų gydymui.

Pažymėtinos kontraindikacijos, atkreipiant dėmesį į svilarožių preparatų sąveiką su kitais vaistais: šie preparatai yra nuodingi sąveikoje su alkoholiu, taninais arba geležies junginiais; be to, jie mažina cukraus kiekį kraujyje, sąveikauja su kitais vaistais, sergant cukriniu diabetu – su insulinu; svilarožių ekstraktas slopina kitų vaistų absorbaciją, todėl prieš jį vartojant būtina pasitarti su gydytoju.

Mėlynojo palemono cheminė sudėtis – nepakankamai ištirta

Rūpinantis sveikata derėtų prisiminti ir mėlynąjį palemoną (Polemonium caeruleum L.) –palemoninių (Polemoniaceae Juss.) šeimos daugiametį, iki metro aukščio išaugantį žolinį augalą, kurio horizontalus, baltos spalvos stambus šakniastiebis su kuokštinėmis šaknimis yra naudojamas vaistinės augalinės žaliavos paruošoms. Mėlynasis palemonas yra paplitęs įvairiose pasaulio vietovėse – Europos centre, šiaurėje ir rytuose, Vidurio Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Amerikos vakaruose ir kitur. Lietuvoje jis auga šlapiose pievose, upių ir ežerų pakrantėse, krūmuose, raistuose. Dažniau jį aptikti galima rytiniuose šalies rajonuose, kitur – retas. Augalas yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, todėl vaistinės augalinės žaliavos paruošos natūraliose augavietėse nevykdomos.

Šio augalo vaistinė augalinė žaliava yra palemonų šaknys (Polemonii radix). Pramoninėse plantacijose šios šaknys ruošiamos antraisiais auginimo metais rudenį, atmirus antžeminei daliai arba ankstyvą pavasarį prieš augalų vegetacijos pradžią. Palemonų šaknyse ir šakniastiebiuose kaupiasi triterpeniniai glikozidai, dervos, organinės rūgštys, eterinis ir riebalinis aliejai.

Mėlynųjų palemonų šaknys senovės Graikijoje buvo naudojamos gydyti dizenterijai, dantų skausmui, taip pat – nuo gyvatės įkandimo. XIX amžiuje Europos vaistinėse buvo gaminami palemonų preparatai nuo pasiutligės. Tyrimais nustatyta, kad palemonų požeminėje dalyje susikaupę saponinai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Rusijos ir kitų šalių tradicinėje medicinoje palemonų šaknų kompleksiniai preparatai vartojami kaip raminamoji, atsikosėjimą lengvinanti priemonė.

Svarbu pažymėti, kad iki šiol palemonų šaknų preparatų cheminė sudėtis nėra pakankamai ištirta, jų farmakologinis poveikis organizmui bei vartojimo būdai nepagrįsti klinikiniais tyrimais. Mėlynųjų palemonų šaknų ir jų preparatų tyrimai yra pirminiai – iki šiol trūksta klinikinio pagrindimo, todėl jie gali būti vartojami tik su gydytojo paskyrimu, stebint jų poveikį pacientui.

Mėlynasis palemonas taip pat yra ir dekoratyvinis augalas, fitodizaino šiuolaikinis elementas. Jo ryški žalia lapija ir mėlynos spalvos žiedai paryškina šešėlines vietas pastatų pasienio fasaduose, alpinariumuose, soduose, ypač – prie vandens telkinių.

Rūpinantis sveikata, nepamirškime ne tik vaistinių augalų, bet ir atkreipkime didesnį dėmesį į vitaminus ir kitas vertingas medžiagas. Rudenį labai svarbu, kad žmogaus organizmas gautų reikiamą kiekį A, C, E, D vitaminų, mineralų, prebiotikų, kurie naudingi palaikant žmogaus organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

2022 m. spalio 24 d. 15 val. vyks Gamtos mokslų fakulteto Tarybos posėdis.

Gerbiami VDU GMF tarybos nariai,

2022 m. spalio 24 d., 15 val. kviečiamas Gamtos mokslų fakulteto Tarybos posėdis. Posėdis vyks 601a., III rūmai, Universiteto g. 10, Akademija.

Posėdžio darbotvarkė:

GMF Tarybos posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (Valdas Girdauskas);
GMF Tarybos posėdžio, vykusio 2022-05-26 d., protokolo tvirtinimas (Valdas Girdauskas);
VDU vykdomo „Bendruomenės gerovės tyrimo“pristatymas (Laura Lapinskė, Viktorija Starkauskienė);
VDU dėstytojų ir mokslo darbuotojų minimalių kvalifikacinių reikalavimų pakeitimų pristatymas (Algimantas Paulauskas);
Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos „Augalų ir gyvūnų genetika ir selekcija“ pristatymas (Algimantas Paulauskas);
Kiti klausimai;

Pastabas ir pasiūlymu Tarybos posėdžio darbotvarkei prašome siųsti iki spalio 21d. darbo dienos pabaigos

Geografinės informacijos mokslo ir technologijų konferencijoja “CartoCon 2022”

Maloniai kviečiame dalyvauti geografinės informacijos mokslo ir technologijų konferencijoje CartoCon 2022, kurią organizuoja Lietuvos kartografų draugija ir Vilniaus universiteto Geomokslų institutas. Renginys vyks 2022 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre Saulėtekyje, 9–18 val.

Lietuvos kartografų draugija yra akademinė asociacija, vienijanti Lietuvos kartografijos ir geografinės informacijos mokslo bei technologijų specialistus, Tarptautinės kartografų asociacijos nacionalinė narė.

CartoCon yra nacionalinio masto mokslinė-praktinė konferencija, kurios tikslas – pristatyti geografinės informacijos specialistų daromus mokslinius tyrimus, inovacijas, kuriamus produktus, mokymo ir švietimo strategijas. Lietuvoje ji vyks jau trečią kartą.

Sudarant konferencijos programą bandoma atspindėti geografinių duomenų, žemėlapių, taikomųjų sprendimų kūrimo, naudojimo bei tyrimų aktualijas visose srityse. Todėl konferencijos turinys bus įdomus kiekvienam mokslininkui ar dėstytojui, susiduriančiam su geografiniais duomenimis bei žemėlapiais. Bus tik viena sesija, todėl nieko nepraleisite. Orientuojamės ir į neprofesionalius geografinės informacijos naudotojus iš įvairių sričių, todėl konferencija būna įdomi, o jos aplinka – palanki diskusijoms ir naujoms idėjoms. Pagrindinė konferencijos kalba – lietuvių. Konferenciją remia Lietuvos mokslo taryba.

CartoCon 2022 m. tema – “Erdviniai duomenys ir žemėlapiai geresnei ateičiai”

Daugiau informacijos, preliminari programa ir registracija internete: https://cartocon.lt

Dalyvio registracijos mokestis 30 EUR. Įskaičiuoti pietūs ir kavos pertraukos konferencijos vietoje. Paskubėkite, nes vietų skaičius salėje ribotas.

Iki susitikimo konferencijoje!