Skelbiamas 2023 m. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursas. Paraiškos priimamos 2023 m. balandžio 12 d. – gegužės 12 d.
Skelbiamas 2023 m. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursas. Paraiškos priimamos 2023 m. balandžio 12 d. – gegužės 12 d.
Maloniai prašome pasidalyti šia informacija su savo fakultetų ir institutų jaunaisiais mokslininkais. Daugiau informacijos šio laiško priede ir šiuo adresu:
https://www.lma.lt/news/1921/253/Skelbiamas-2023-m-LMA-Jaunuju-mokslininku-stipendiju-konkursas
2023 m. Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursas
Konferencija GYVASIS GAMTOS ŽENKLAS – Vital Nature Sign
Dear Friends, Colleagues,
First of all I wish you happy Easter!
As in every spring, the 17th International multidisciplinary conference The Vital Nature Sign already is approaching. I would like to invite you to participate on-line in this Conference in May 18-19, 2023.
The VNS 2023 conference is devoted to 95th Birthday Anniversary of Professor Stellan Hjerten who contributed with the main methods for Human genome project success, for PCR analytical tests fighting against COVID, analytical methods which are now of everyday use for the prosperity of humankind society.
More information upon Conference please find in: http://vns.microsep.org/
Please extend this invitation to your coworkers and colleagues.
With best regards,
Member of Lithuanian Academy of Sciences
Prof., Habil. Dr. Audrius MARUŠKA
Head of Instrumental Analysis Open Access Research Centre
Faculty of Natural Sciences, Vytautas Magnus University, Vileikos st. 8 – 206
LT- 44404 Kaunas, Lithuania
Balandžio 6 d. 11.00-15.00 val. VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salės priesalyje vyks Nacionalinio kraujo centro vykdoma kraujo donorystės akcija.
Data: balandžio 6 d.
Laikas: 11.00-15.00 val. (12.00-12.30 val. pietų pertrauka). Galite ateiti Jums patogiu laiku.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salės priesalis (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)
Kaip pasiruošti kraujo davimui?
Duoti kraujo gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus ir išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Kaip elgtis po kraujo davimo?
Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.
Kokia yra kraujo donorystės nauda?
Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai.
Daugiau informacijos atmintinėje arba: Kraujo donorystės akcija VDU ŽŪA. Kviečiame prisidėti | VDU Žemės ūkio akademija
VDU GMF tarybos posėdis 2023 m. balandžio 5d. 15 val.
Gerbiami VDU GMF tarybos nariai,
2023 m. balandžio 5d. 15 val. kviečiamas Gamtos mokslų fakulteto Tarybos posėdis.
Posėdis vyks 601a., III rūmai, Universiteto g. 10, Akademija.
Posėdžio darbotvarkė:
- Dėl VDU asocijuoto emerito vardo suteikimo prof. Romualdui Jukniui;
- VDU darbuotojų gerovės apklausos rezultatų pristatymas;
- Studijų kokybės vertinimo rezultatų pristatymas;
- Kiti klausimai.
Pasiūlymu Tarybos posėdžio darbotvarkei prašome siųsti iki balandžio 4d. darbo dienos pabaigos.
Baltijos šalių genetikai rinkosi VDU
2023 m. kovo 22-24 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko 8-asis Baltijos genetikų kongresas (VIII Baltic Genetics Congress, BGC), kurio pagrindinis tikslas sutelkti Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) mokslininkus iš skirtingų genetikos tyrimų krypčių. Baltijos genetikų kongresų idėja kilo trims Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę ir jų mokslų akademijoms nusprendus, kad Baltijos šalių genetikus reikia suburti. Pirmasis Baltijos genetikos kongresas įvyko Vilniuje 1992 m.; nuo to laiko Lietuvoje surengti jau keturi kongresai, o šis – antrą kartą surengtas Kaune.
Kongrese per 100 dalyvių iš Baltijos šalių, Italijos, Norvegijos, Lenkijos ir Ukrainos pasinaudojo galimybe keistis idėjomis, požiūriais ir žiniomis populiacijos, evoliucinės ir vystymosi genetikos, epigenetikos, bakterijų, mielių, virusų, augalų, gyvūnų ir žmogaus genetikos klausimais. Svarbiausi tyrimų rezultatai, kuriais pasidalinta 8-ajame Baltijos genetikos kongrese – 95 tezės (trys plenariniai pranešimai, 27 žodiniai ir 65 stendiniai pranešimai) publikuotos žurnale Biologija (ISSN 2029-0578 (Online)).
8-ojo Baltijos genetikos kongreso metu mokslinio komiteto išrinkti ir apdovanoti trys geriausi žodiniai pranešimai: „Genomics of sex-limited experimental evolution on a hermaphrodite“ – Aivars Cīrulis, „Identification of Sarcocystis parasites from animal carcass and environmental samples” – Agnė Baranauskaitė, „Evaluation of nanoparticle genotoxicity and cytotoxicity in human peripheral blood lymphocytes in vitro“ – Milda Babonaitė ir trys geriausi stendiniai pranešimai: „Mechanisms affecting fluoride tolerance in soil bacteria Pseudomonas putida“ – Lea Ets, „Association of polymorphisms in CAST genes with residual indicators of feed efficiency in Latvian dark head sheep” – Samanta Plavina, „Establishment of gametic cells in vitro cultures of spring wheat hybrids (Triticum durum x Triticum aestivum) and obtaining of doubled haploids” – Jana Kiseļova.
Kongreso metu dalyviai susipažino su rėmėjų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB „PLACENTA“, UAB „Inocpectra”, UAB „Nova Natura”, UAB „Carlova Consult OÜ”, UAB „Arm Gate”, UAB „GRIDA”, UAB „Genomika” ir UAB „Linea Libera“ teikiamomis paslaugomis ir produkcija. Taip pat apsilankė Inovacijų agentūros sukurtame Lietuvos gyvybės mokslų industrijos pasiekimų stende, kuriame buvo interaktyviai pristatytos 7 sveikatos technologijų ir biotechnologijų krypties inovacijos: dirbtinio intelekto sprendimai širdies ligų diagnostikai, genų žirklių DNR redagavimas, lazerinės 3D mikroformavimo staklės, 3D priešoperacinio planavimo sistema, rankų drebėjimą mažinantis įrenginys, unikali nuotolinė širdies diagnostikos sistema, nuotolinė grupinių treniruočių stebėsenos sistema.
8-ojo Baltijos genetikos kongresą organizavo Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas kartu su VDU Gamtos mokslų fakultetu.
Kviečiame 2023 m. kovo 22-24d. dalyvauti 8-ajame Baltijos genetikų kongrese (VIII Baltic Genetics Congress, BGC)
2023 m. kovo 22-24 d., Kaunas
Kviečiame 2023 m. kovo 22-24d. dalyvauti 8-ajame Baltijos genetikų kongrese (VIII Baltic Genetics Congress, BGC).
BGC 2023 tikslas – telkti Baltijos šalių mokslininkus iš skirtingų genetikos tyrimų krypčių.
Pagrindinės kryptys:
- populiacijos ir evoliucinės genetika
- epigenetika
- genomika
- vystymosi genetika
- bakterijų-, mielių- ir virusų- genetika
- augalų-, gyvūnų- ir žmogaus genetika
Registracija vyksta iki kovo 1 d. https://bgc.vdu.lt/
Kongresas vyks Vytauto Didžiojo universitete – S. Daukanto g. 28, Kaunas
prof. Edmundo Lekevičiaus atvira paskaita „LINK BENDROSIOS BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS TEORIJOS“, kovo 23 d. (ketvirtadienį) 15 val.
Renginio moderatorius: dr. Kęstutis Arbačiauskas.
Renginys taip pat bus transliuojamas MS Teams platformoje:
VDU lankėsi mokslininkai iš Japonijos
Kovo 9-12 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) lankėsi mokslininkai iš Japonijos, kurie kartu su VDU atstovais Instrumentinės analizės atviros prieigos centre vykdo bendrą Lietuvos ir Japonijos mokslininkų bendradarbiavimo projektą „Nanoarchitektūrinė metodologija ir empirinis tyrimas greitai aplinkos mėginių mikroanalizei, naudojant ypač tvarkias π-elektronų medžiagas“ (projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba, projekto koordinatorius Lietuvoje – centro vadovas akademikas, prof. habil. dr. Audrius Maruška).
VDU vizito metu viešėjo projekto vadovas Japonijos pusėje prof. Hirotaka Ihara, kuris ilgą laiką yra buvęs Kumamoto universiteto prorektoriumi tarptautiniams ryšiams, paskutinę kadenciją vadovavęs Okinavos Technologijos koledžui ir prof. Iharos įpėdinis mokslo srityje, vienas iš projekto koordinatorių prof. Makoto Takafuji iš Kumamoto universiteto.
Kumamoto universitete studijuoja virš 9700 studentų. Šis universitetas yra vienas tarpe penkių seniausių ir prestižiškiausių Japonijos nacionalinių universitetų. Kaip tarptautinis universitetas, turintis pasaulinę reputaciją dėl kompetencijos mokymo ir mokslinių tyrimų srityje, Kumamoto universitetas turi įvairių padalinių, siūlančių daugybę specialybių, ir turintis daugybę pažangiausių mokslinių tyrimų institutų, tokių kaip Tarptautinis medicinos mokslų tyrimų centras, Tarptautinė pažangių mokslų ir technologijų mokslinių tyrimų organizacija, Impulsinės energijos mokslo institutas, Molekulinės embriologijos ir genetikos institutas, AIDS tyrimų centras ir Magnio tyrimų centras. Tarp žymių absolventų yra du Japonijos ministrai pirmininkai, tarpe jų Eisaku Sato, kuris ėjo Japonijos ministro pirmininko pareigas ir gavo Nobelio taikos premiją, taip pat Lafcadio Hearnas ir Soseki Natsume, kurie abu yra žinomi rašytojai.
Be Kumamoto universiteto ir Okinavos Technologijos koledžo iš Japonijos pusės projekte dalyvauja ir Nacionalinis technologijos institutas. Pagrindinis projekto tikslas yra kartu su Japonijos partneriais išvystyti naujausiomis technologijomis grįstą mikroanalizės sistemą natūralių priešvėžinių junginių paieškai iš atsinaujinančių šaltinių.
Viešnagės Lietuvoje metu Japonijos mokslininkai lankėsi VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centre, kur su centro mokslininkais ir tyrėjais aptarė projekto eigą, lankėsi centro laboratorijose, domėjosi kitais čia vykdomais darbais. Juos sudomino tarpdisciplininis ir daugiakryptis atviros prieigos centro mokslo tyrimų darbas. Svečiai aktyviai diskutavo apie vykdomus savaeigių nuotolinių analizės sistemų kūrimo, priešvėžinių junginių in vitro savybių vertinimo, mikrobiologinės analizės laboratorijoje atliekamus tyrimo darbus. Kolegos iš Japonijos pateikė naujos kartos sorbcinių medžiagų bandinius tyrimams ir palyginamajai analizei naudojant įprastas sorbcines medžiagas. Buvo aptarta bendradarbiavimo projekto eiga, bendros publikacijos ir tolimesnės bendradarbiavimo perspektyvos.
VDU Rektoriaus prof. Juozo Augučio kvietimu svečiai iš Japonijos lankėsi Rektorate, kur apžiūrėjo universiteto muziejų. Susitikimo metu rektorius apžvelgė universiteto istoriją ir pažangą po atkūrimo, kolegos iš Tarptautinių ryšių departamento pristatė VDU bendradarbiavimą su Japonijos universitetais, aktyvius studentų ir dėstytojų mainus ir perspektyvas. Rektorius su svečiais iš Japonijos sutarė inicijuoti bendradarbiavimo sutartį tarp VDU ir Kumamoto universiteto.
Projekto bendradarbiai iš Japonijos apsilankė VDU Gamtos mokslų fakultete, kur fakulteto dekanas prof. Saulius Mickevičius papasakojo apie fakulteto perkėlimo į universiteto miestelio Akademijoje eigą, pakvietė aplankyti Aplinkotyros laboratorijas ir tame pačiame korpuse įsikūrusį Akvakultūrų tyrimo centrą. Japonijos mokslininkai labai domėjosi čia veisiamomis žuvų rūšimis. Svečiai lankėsi „Nemuno” mokslo tyrimų ir technologijų slėnyje, bendravo su agromokslų, mikrobiologinių tyrimų ir proteomikos centrų mokslininkais ir tyrėjais, aktyviai domėjosi jų vykdomais projektais.
Kolegos iš Japonijos taip pat domėjosi Lietuvos mokslo ir studijų sistema, Lietuvos istorija ir dabartine padėtimi, lankėsi Trakuose, Vilniuje. Vilniuje aplankė Lietuvos mokslų akademiją ir netoliese esančius Valdovų rūmus, ten susipažino su istorine ekspozicija ir klausėsi itališkojo baroko muzikos koncerto. Kaune svečiai aplankė Žaliakalnį ir Ch. Sugiharos namus.
Su prof. Hirotaka Ihara bendradarbiaujame jau daugiau nei 26 metus, teko tirti ir diegti mikroanalizei Japonijos kolegų sukurtas naujas sorbcines medžiagas. Tai jau antras prof. Ihara vizitas Lietuvoje. Ši trumpa ir intensyvi Japonijos kolegų viešnagė suteikė naujausių įspūdžių ir žinių apie bendrą situaciją ir mokslo padėtį Lietuvoje ir tarnaus tolimesniam bendradarbiavimo ryšių plėtojimui.
Akademikas, prof. habil. dr. Audrius Maruška
FEBS (Europos biochemikų draugijų federacija) organizuoja sezono internetinį seminarą apie vertinimo formas gyvybės mokslų studijose
Trečiadienį, kovo 15 d. 16.00-17.00 val. Lietuvos laiku FEBS (Europos biochemikų draugijų federacija) Edukacijos komitetas organizuoja sezono internetinį seminarą apie vertinimo formas gyvybės mokslų studijose:
https://us06web.zoom.us/j/86046287012?pwd=dkxQMnFGT3BKeDJ5M1Y0S00ycEloZz09
(Meeting ID: 860 4628 7012, Passcode: 801147)
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Daugiau informacijos:
FEBS Edukacijos ambasadorė Lietuvoje
Doc. dr. Rasa Žūkienė
Biochemijos katedra/Department of Biochemistry
Vytauto Didžiojo universitetas/Vytautas Magnus University
Vileikos 8, LT-44404 Kaunas, LIETUVA / LITHUANIA
Tel.: +370 37 45 51 93, mob. +370 682 37947
vietinis/local 6310
E-mail: rasa.zukiene@vdu.lt
Išrinktas “Vaistinis augalas 2023“ – ČIOBRELIS
Vaistinis augalas 2023 – Čiobrelis
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos Farmacijos sąjunga, UAB „Švenčionių vaistažolės“ organizavo „Vaistinis augalas 2023“ rinkimus.
Šie tradicija, tampantys rinkimai, skirti UAB „Švenčionių vaistažolės“ 140 – osioms ir Lietuvos univesiteto 100 – osioms įkūrimo metinėms paminėti.
Išrinktas augalas bus paskelbtas kovo 11 – ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę.
Šių vaistinio augalo rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse. Supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis, šalutiniais ir nepageidaujamais poveikiais bei sąveika su įvairiais kitais vaistais. Prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai aktyviai teikiantys profesionalią informaciją tiek apie sintetinius, tiek augalinius vaistinius preparatus.
Visuomenės nariams besidomintiems vaistiniais augalais ir iš jų pagamintais augaliniais vaistais, rekomenduojama šias žinias įsisavinti iš recenzuojamų mokslo leidinių – monografijų, knygų bei specializuotų žurnalų.
„Vaistinis augalas 2023“ rinkimų Komisijos sudėtis:
Komisijos Pirmininkė
Prof. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė
Sekretorė
Rūta Matulaitienė Farmacijos magistrė, vaistininkė, Lietuvos farmacijos sąjungos atsakingoji sekretorė.
Nariai:
Dr. Elmantas Pocevičius UAB „Švenčionių vaistažolės“direktorius
Prof. Nijolė Savickienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė.
Doc. Tauras Antanas Mekas LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius
Prof. Sonata Trumbeckaitė LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros vedėja
Prof. Loreta Kubilienė Farmacija ir laikas vyr redaktorė
Prof. Petras Rimantas Venskutonis Kauno technologijos universitetas Cheminės technologijos fakultetas Maisto mokslo ir technologijos katedra, Tarptautinės Maisto mokslo ir technologijų akademijos narys (IAFoST)
Medicinos ir farmacijos istorikė Zenona Šimaiienė
Komisijos nariai įvertino visuomenės bei medicinos ir farmacijos bendruomenės 2023 metų vaistinio augalo rinkimo rezultatus pagal vertinimo kriterijus:
- Pirmasis kriterijus – Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai.
- Antras kriterijus – kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.
Į finalą pateko penki vaistiniai augalai: čiobrelis, vaistinė ramunė, kartusis kietis, vaistinis šalavijas, vaistinis valerijonas.
2023 metais pripažintas prioritetas vaistiniam augalui – čiobreliui.
Komisijos nariai – ekspertai pažymėjo, kad reikia atkreipti dėmesį į čiobrelio genties nomenklatūrą, morfologines ir chemines savybes – dominuojančių biologiškai veikliųjų junginių sudėtį ir jų poveikį.
Lietuvoje natūraliose augavietėse auga paprastasis (Thymus serpyllum L.) ir keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.), o introdukuoti – vaistinis (Thymus vulgaris L.) ir ispaninis čiobrelis (Thymus zygis L.).
Palyginus keturbriaunio ir paprastojo čiobrelio cheminę sudėtį įvairių šalių tyrimais nustatyta šių rūšių augalų eterinio aliejaus dominuojančių chemotipų įvairovė ir jų skirtingos savybės: jie pasižymi priešuždegiminiu, antiseptiniu, priešgrybeliniu poveikiais ir plačiai naudojami maisto pramonėje kaip prieskoniai.
Vaistinis ir ispaninis čiobrelis yra Europos vaistų agentūros augalinių vaistinių preparatų komiteto (EMA HMPC) parengtuose Europos Bendrijos vaistinės augalinės žaliavos monografijos sąrašuose, kur nurodytos cheminės savybės bei čiobrelių preparatų terapinės indikacijos: kosulio ir peršalimo simptomų lengvinimas – vartojama vyresnių kaip 4 metų vaikų, paauglių ir suaugusiųjų. (EMA/HMPC/342332/2013 Committee on Herbal Medicinal Products (HMPC) Community herbal monograph on Thymus vulgaris L. and Thymus zygis L., herba).
Be to, vaistinis čiobrelis gerina virškinimą, mažina skrandžio spazmus, normalizuoja žarnyno mikroflorą, turi raminamąjį poveikį.
Pažymėtina, kad čiobrelių preparatai turi kontraindikacijas (negalima vartoti nėščiosioms, o vaikams skiria tik gydytojas) ir nepageidaujamus poveikius (vartojant didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką, gali pasireikšti kepenų, inkstų sutrikimai; pykinimas).
- Bakalauro studijos
- Dekanatas
- ES Projektai
- Eukariotinių ląstelių streso atsako tyrimų grupė
- Lietuvos farmacijos sąjungos nauja prezidentė – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto mokslininkė
- Magistratūros studijos
- Mokytojams
- Pradžia
- Priėmimas į magistrantūros studijas
- Svetainės žemėlapis
- Visi renginiai
- Visos naujienos
- Apie fakultetą
- Katedros
- Mokslas
- Studijos
- Tarptautiniai ryšiai
- Alumni
- Kontaktai
