Podoktorantūros stažuotės

Projektai bendrai finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto pavadinimas / Projekto numeris Projekto santrauka Projekto vykdymo laikotarpis Atsakingas asmuo
Brassica napus fitoremediacijos potencialas keičiantis klimato sąlygoms / Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0143 Dirvožemio užterštumas patvariais ir potencialiai (eko)toksiškais sunkiaisiais metalais (SM) tampa vis svarbesnė problema pasaulyje dėl padidėjusio poveikio natūraliai aplinkai ir su tuo susijusios rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai. Fitoremediacija/fitoekstrakcija – aukštesniųjų augalų naudojimas užterštam dirvožemiui atkurti yra laikoma ekologiška, estetiškai patrauklia, neinvazine, energiją taupančia ir ekonomiška technologija, skirta dirvožemiui, kuriame yra mažas ar vidutinis SM kiekis, valyti ir tapo gera tradicinių metodikų alternatyva. Fitoekstrakcija yra paremta SM pernešimu iš dirvožemio augalų šaknimis į antžeminę biomasę, kurią, palyginti su dirvožemiu, lengva perdirbti, apdoroti ar šalinti. Nors ir laboratoriniais tyrimais, atliktais kontroliuojamos aplinkos sąlygomis, ir lauko bandymais realiomis aplinkos sąlygomis buvo surinkta daug žinių apie augalų pritaikymą SM fitoekstrakcijai, tačiau nuodugniai metalų akumuliacijos mechanizmai/procesai iki šiol nėra pakankamai ištirti. Be to, kadangi antropogeninis CO2 ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos atmosferoje pasiekė precedento neturintį lygį, šiuo metu pagrindinės ekosistemos ir ekologiniai procesai tuo pat metu yra veikiami ir aplinkos taršos, ir klimato pokyčių. Vykstantys klimato pokyčiai neabejotinai turės įtakos fitoekstrakcijos efektyvumui, tačiau išsamios analizės apie klimato pokyčių poveikį fitoremediacijos procesui iki šiol nėra. Todėl šio projekto tikslas yra įvertinti vasarinių rapsų (Brassica napus) kaip daugiafunkcinės, greitai augančios vienmetės kultūros, produkuojančios didelę antžeminę biomasę su galima pridėtine verte, potencialą kadmiu užteršto dirvožemio išvalymui fitoekstrakcijos metodu besikeičiančio klimato sąlygomis. 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. Dr. Austra Dikšaitytė
Kintančio klimato poveikis antimikrobinių medžiagų toksiškumui kompostiniam sliekui (Eisenia fetida) /
Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0148
Antimikrobinės medžiagos yra būtinos visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti. Triklozanas (TCS), yra vienas iš plačiausiai naudojamų antimikrobinių medžiagų bei yra vienas iš dažniausiai aplinkoje aptinkamų naujųjų (angl. emerging) organinių teršalų (NOJ). TCS dėl savo cheminių savybių yra linkęs kauptis aplinkoje ir gyvuosiuose organizmuose. Vien Europoje per metus sunaudojama iki 450 t TCS, iš kurių maždaug 96% išleidžiama į nuotekų valymo įrenginius (Scientific Committee on Consumer Safety, 2010). Nors TCS pašalinimo nuotekų valymo metu lygis yra > 80% (Reiss ir kt., 2002), jis vis tiek yra vienas iš dešimties dažniausiai aptinkamų organinių teršalų paviršiniame vandenyje (Brausch ir Rand, 2011). Tyrimais nustatyta, kad nuotekų valymo įrenginiuose esančio triklozano yra absorbuojama nuotekų dumble, su kuriuo TCS patenka ir į sausumos ekosistemas. Nuotekų dumblo šalinimas ir tvarus jo tvarkymas ir yra vis didėjanti problema visame pasaulyje. Iki 80% ES nuotekų dumblo, priklausomai nuo šalies, naudojama žemės ūkyje (Eurostat, 2016). ES nuotekų dumblo politika ir teisės aktai skatina pakartotinį nuotekų dumblo naudojimą žemės ūkyje.
Klimato kaita - didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria pasaulis. Daugėja įrodymų, kad kintančios klimato sąlygos gali pakeisti teršalų elgseną ir toksiškumą, taip pat ir dirvožemio savybes (Bell et al., 2007; Confalonieri ir kt., 2007). Tarp organizmų, kurie gali būti labiau paveikti kintančių aplinkos sąlygų, yra dirvožemyje gyvenantys bestuburiai (pvz., sliekai). Dėl plonos odos ir nuolatinio kontakto su dirvožemiu ir jame esančiais teršalais sliekai yra geri bioindikatoriai, tinkami vertinant organinių ir neorganinių teršalų bioakumuliaciją ir toksiškumą. Vis dar mažai žinoma apie klimato kaitos įtaką naujųjų organinių junginių (NOJ) ekotoksiškumui.
Šio projekto tikslas – įvertinti kintančio klimato įtaką antimikrobinės medžiagos triklozano ekotoksikologiniam poveikiui kompostiniam sliekui Eisenia fetida.
2020 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. Dr. Diana Miškelytė