Darnus judumas – nauda ne tik miestui, bet ir indėlis į asmeninę sveikatą

Ši savaitė yra Europos judumo savaitė, kurios metu siekiama skatinti populiarinti ir išbandyti darnias transporto priemones kasdienėms kelionėms mieste. Šių metų darnaus judumo savaitės tema – „Judumas – be jokios taršos“. Šiuo tikslu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mažiau taršias transporto priemones ir skatinti gyventojus rinktis darnesnius kelionės būdus. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai vykdo projektą, skirtą nustatyti darnaus judumo, fizinio aktyvumo ir aplinkos veiksnių ryšį su gyventojų sveikata, kuriam vadovauja VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros profesorius Audrius Dėdelė. Šis projektas yra finansuojamas  Lietuvos mokslo tarybos. Projekto metu nustatyta, kad daugiau nei pusė (55,2 %) Kauno miesto gyventojų renkasi automobilį kaip pagrindinę transporto priemonę kasdienėms kelionėms mieste, o darnius kelionės būdus (ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu) renkasi tik 11,4 % gyventojų. Daugumoje Europos šalių aktyvūs kelionės būdai sudaro nuo 25 iki 35 procentų. Tačiau skirtinguose Europos miestuose ir net toje pačioje šalyje yra nustatomi nemaži kelionės būdų pasiskirstymo skirtumai. Amsterdamas ir Kopenhaga yra laikomi tarp pasaulyje pirmaujančių miestų, kuriuose didelė dalis gyventojų renkasi dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę. Kituose Europos miestuose šis procentas yra žymiai mažesnis. Didžiausias procentas gyventojų, kurie renkasi ėjimą pėsčiomis, kaip kelionės būdą, yra Paryžiuje – 47 %, Berlyne – 30 %, Varšuvoje ir Londone – 21 %, Amsterdame – 20 %. Vertinant Kauno miesto gyventojų darnų judumą, galima daryti išvadą, kad jis yra žymiai mažesnis nei kitų Europos miestų. Todėl pagrindinių priežasčių išsiaiškinimas ir skatinančių veiksnių nustatymas siekiant skatinti darnius judumo būdus yra vienas iš šio projekto svarbiausių prioritetų. Asmenys priklausomai nuo demografinių, socialinių, ekonominių, elgsenos ir kitų veiksnių, renkasi skirtingus kelionės būdus. Tyrėjų gauti duomenys rodo, kad automobilį dažniau renkasi vyrai, jaunesnio amžiaus asmenys, gaunantys didesnes pajamas ir dirbantieji. Dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę dažniau rinkosi jaunesnio amžiaus ir nedirbantys asmenys, tie, kurių kelionės atstumas buvo iki 5 km ir turintys mažesnį kūno masės indeksą. Asmenys, kurie dažniau rinkosi ėjimą pėsčiomis, buvo vyresnio amžiaus, gaunantys mažesnes pajamas, nedirbantys ir keliaujantys trumpesnius atstumus. Šio projekto vykdytojai nustatė, kad kelionės atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių kelionės būdo pasirinkimą. Nustatyta, kad kelionės atstumui didėjant 1 kilometru, dviračio kaip transporto priemonės pasirinkimas sumažėja 19 %, o ėjimo pėsčiomis – 31 %. Projekto metu gauti rezultatai rodo, kad kelionės atstumas nėra tiesiogiai susijęs su fiziniu aktyvumu. Didžioji dalis asmenų, kurie pasiekia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį (150 min/savaitę) įveikia mažiausius atstumus iki 5 km. Taip yra dėl to, kad esant mažesniems kelionės atstumams, asmenys dažniau renkasi ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu, o šie darnūs kelionės būdai yra tiesiogiai susiję su didesniu fiziniu aktyvumu. Tuo tarpu esant didesniam kelionės atstumui, asmenys dažniau renkasi automobilį arba viešąjį transportą. Siekiant skatinti darnų judumą, labai svarbu užtikrinti optimalų dviračių takų tinklą mieste. Šiuo metu Kauno mieste vyksta intensyvi dviračių takų plėtra, o esami dviračių takai jau siekia 100 kilometrų. Tikėtina, kad tai prisidės skatinant darnius kelionės būdus. Plečiant pėsčiųjų ir dviratininkų takus, svarbu atkreipti dėmesį į saugesnius ir „švaresnius“ maršrutus. Projekto metu buvo nustatyta, kaip kinta oro teršalų koncentracija ir triukšmo lygis skirtingose Kauno miesto vietose siekiant įvertinti mažiausiai taršius ir saugius kelionės maršrutus. Sukurtuose žemėlapiuose galima matyti, kad tik 5 % dviračių takų patenka į padidintos oro taršos azoto dioksidu zoną, tuo tarpu 65 % dviračių takų yra didesnėje nei 65 dBA triukšmo zonoje. Planuojant laisvalaikio keliones, gyventojai galėtų rinktis mažiau triukšmingus dviračių takus. Planuojant bei projektuojant naujas jungtis, būtina ieškoti kiek įmanoma palankesnių sveikatai sprendinių: pagal galimybes atitolinti takus nuo intensyvaus automobilių eismo gatvių, ieškoti žaliųjų sprendimų.

Asmenys, kurie renkasi darnius kelionės būdus ne tik prisideda prie oro taršos ir triukšmo, susijusių su kelių transportu, mažinimo, bet taip pat padidina savo fizinio aktyvumo lygį, o tai turi teigiamos įtakos sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei. Projekto rezultatai rodo, kad tie asmenys, kurie renkasi darnius kelionės būdus, turi mažesnę lėtinių ligų, hipertenzijos ir nutukimo riziką lyginant su asmenimis, kurie renkasi pasyvius kelionės būdus kasdienėms kelionėms mieste. Buvo atliekamas poveikio gyventojų sveikatai vertinimas, naudojant epidemiologinių tyrimų metodus ir PSO Europos sveikatos ekonominį vertinimą, skirtą nustatyti, kokią įtaką reguliarus ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu daro žmonių mirtingumo mažinimui bei ekonominių išteklių, naudojamų gydymui, taupymui. Atlikta fizinio aktyvumo naudos analizė parodė,  kad dėl reguliaraus ėjimo ir važiavimo dviračiu Kauno miesto populiacija išvengia 64 priešlaikinių mirčių per metus, o apskaičiuota ekonominė nauda siekia 40 407 000 Eur/m. Įvertinus 2030 m. „Optimistinį“ scenarijų, nustatyta, kad bendra fizinio aktyvumo nauda padidėtų 16,6 % ir siektų 74,6 išvengtas priešlaikines mirtis per metus. Projekto metu gauti rezultatai apie skirtingų kelionės būdų pasirinkimą, jį lemiančius veiksnius ir poveikį gyventojų sveikatai yra svarbūs visoms miestų populiacijoms ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Atlikus 2017-2020 m. tyrimą, stebint vykstančius teigiamus pokyčius, galima konstatuoti, kad Kauno gyventojai jau turi būtinąsias sąlygas judėti sveikiau. Kauno bendrojo plano sprendiniai bei Kauno darnaus judumo planas turėtų užtikrinti infrastruktūros plėtrą. Svarbu, kad numatyta plėtra būtų integruota ir darni.