Atveriant milžinišką Kinijos rinką
Sausasis medus, neterminis sulčių pasterizavimas, darnaus judumo miestuose sprendimai, išmanieji prietaisai, palengvinantys pagyvenusių ir neįgalių žmonių gyvenimą, ar mobilioji programėlė, gebanti atpažinti žmogaus balso pokyčius – tai tik nedidelė dalis inovatyvių produktų ir technologijų, Lietuvos mokslininkų pristatytų šiemet gegužės 28 – birželio 1 dienomis vykusioje tarptautinėje prekybos ir paslaugų parodoje CIFTIS Kinijoje.
Lietuvos mokslas, vienijamas didžiausio Baltijos šalyse atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, jau ne pirmą kartą dalyvauja šioje parodoje bei pristato teikiamas mokslinių tyrimų paslaugas jungtiniame stende. Šiemet sulaukta itin didelio susidomėjimo kuriamomis inovacijomis ir žengta glaudesnio bendradarbiavimo link. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA ) su CIFTIS Organizaciniu komitetu pasirašė susitarimo memorandumą, reikšmingą ne tik MITA kuruojamam tinklui „Open R&D Lietuva“, bet ir Lietuvos verslui, tęsiant mūsų šalies inovacijų potencialo pristatymą Kinijoje, ieškant partnerių, investuotojų, užsakovų.
Per susitikimą su Pekino savivaldybės Mokslo ir technologijų komisija aptartos glaudesnio bendradarbiavimo galimybės mokslo ir technologijų srityje: nuo startuolių akceleravimo, bendrų Lietuvos ir Kinijos projektų finansavimo iki mokslo ir verslo misijų organizavimo. Jau rengiamas trišalis bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Centrinio medicinos universiteto Kinijoje. Taip pat dvišalio bendradarbiavimo susitarimas tarp VDU ir Kinijos žemės ūkio universiteto studijų ir mokslo srityse.
Įsigytų daugiau sausojo medaus
Naujausi „Open R&D Lietuva“ tinklo siūlomi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sprendimai bei technologijos buvo pristatyti ne tik parodoje, bet ir kartu su Kinijos mokslo ir technologijų parku organizuotoje tarptautinėje konferencijoje bei per vėlesnius susitikimus su Kinijos kompanijomis.
Kaip pasakojo VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Saulius Mickevičius, sulaukta kvietimų atvykti dar į kelis universitetus išsamiau pasikalbėti apie galimas bendradarbiavimo sritis, nes ypač susidomėta VDU tyrėjų sukurtais produktais bei technologijomis. Pavyzdžiui, sausuoju medumi. Klausta, kaip būtų galima jo įsigyti didesniais kiekiais, ir apsikeista kontaktais. Taip pat domėtasi sausuoju jogurtu, neterminiu sulčių pasterizavimu, elektroporacijos ir sonoporacijos taikymu vaistų ir kitų bioaktyvių medžiagų pernašai į ląsteles bei technologijomis, skirtomis nuotekoms valyti.
Kinijos žemės ūkio universitete su Maisto technologijų fakulteto bei Tarptautinių ryšių tarnybos atstovais aptartos galimybės, kaip taikyti VDU mokslininkų sukurtas technologijas maisto pramonės sektoriuje. Taip pat planuojamos pasirašyti akademinio mobilumo bendradarbiavimo sutartys dėl studentų mainų ir mokslinių tyrimų.
Darnus judumas, saugi senatvė
Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pristatytų technologijų ir tyrimų krypčių Urbanistikos katedros profesorius Gintaras Stauskis išskyrė labiausiai kinų inovacijų plėtotojus ir kapitalistus sudominusias sritis. Viena jų – darnaus judumo miestuose organizavimas. Kaip būtų galima derinti skirtingas judumo rūšis: automobilius, viešąjį transportą ir palyginti naują praktiką Kinijoje – automobilių dalijimąsi bei pavėžėjimą.
“Kita sritis, kuri domino Kinijos atstovus, sprendžiant iš jų klausimų, – tokie socialiniai visuomenės pokyčiai kaip senėjimas ir su juo susiję iššūkiai, pagyvenusių ir neįgalių žmonių gyvenimą palengvinanti įranga bei įvairūs technologiniai priedai, – pasakojo prof. G. Stauskis. – Šioje srityje dirba skirtingi VGTU padaliniai ir jau turime kai kurių laimėjimų: priemonės, pritaikytos akliesiems geriau orientuotis aplinkoje ar versti gestų kalbą į žodžius, pagalbiniai įrenginiai judėti ir apsitarnauti buityje.”
Pritaikant Kinijos rinkai
LSMU Kinijoje pristatė įvairias sveikatos tyrimų paslaugas ir inovacijas. Tačiau svarbiausi produktai, pasak LSMU Plėtros tarnybos vadovės Laimos Matusevičienės, buvo informacinių technologijų sprendimai medicinai. Pavyzdžiui, LSMU jau daugiau kaip du dešimtmečius rinko klinikinius duomenis – balso įrašus. Jų pagrindu mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Virgilijaus Ulozo, sukūrė mobiliąją programą Voice Screen “iOS” operacinei sistemai, gebančią atpažinti žmogaus balso pokyčius ir rekomenduoti, jei reikia, apsilankyti pas specialistus. Programėlę “Voice Screen” jau galima įsigyti App Store parduotuvėje už šiek tiek daugiau nei vieną eurą.
“Pristatėme šį produktą siekdami rasti partnerių – gydytojų ir informacinių technologijų specialistų, kurie galėtų padėti pritaikyti jį Kinijos rinkai. Produktas yra specifinis kalbos požiūriu. Šiuo metu jis skirtas žmonėms, kurių gimtoji kalba yra lietuvių arba anglų”, – pasakojo LSMU atstovė.
Jau pradėtos derybos su Centrinių medicinos universitetu dėl galimos tolesnės produkto plėtros, svarstomos bendradarbiavimo sąlygos. Tikimasi šį mėnesį pasirašyti pirminį susitarimą ir dar šiemet produktą pritaikyti Kinijos rinkai.
Pranoko lūkesčius
Kinijos mokslo ir verslo atstovus taip pat domino įvairūs LSMU atliekami ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai. Pasak LSMU Plėtros tarnybos vadovės L. Matusevičienės, kinai dažnu atveju mato Lietuvą kaip langą į Europos Sąjungos (ES) valstybes. Tiek registruojant įvairius produktus ES, tiek jais prekiaujant, tiek vykdant tolesnę plėtrą. Šia linkme taip pat galimas bendradarbiavimas. Kad Kinijoje sukurti maisto papildai ar vaistiniai preparatai būtų įregistruoti ES, reikia įvairių tyrimų. LSMU teiktų paslaugas ir uždirbtų lėšų, pritrauktų užsienio investicijas į Lietuvą.
“Ne veltui Kinijos ekonomika viena didžiausių pasaulyje. Jos potencialas paliko labai didelį įspūdį. Pranoko visus lūkesčius. Manome, kad Kinija – viena tų valstybių, su kuria iš tikrųjų bendradarbiausime”, – patikino LSMU atstovė.
Ekologiški sprendimai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslo darbuotojas dr. Paulius Pavelas Danilovas Kinijos pramonei pristatė KTU mokslininkų sukurtas bioskaidžias pakuotes. Jos gaminamos iš atsinaujinančių išteklių ir tinka kontaktui su maistu. Atitarnavusi pakuotė gali būti išmesta į kompostą ir suirs iki aplinkai nekenksmingų junginių.
KTU mokslininkų sukurtos aktyviosios maisto pakuotės apsaugo produktus nuo gedimo. Jos turi antimikrobinių junginių ar antioksidantų, kurie išsiskiria į maisto produkto aplinką ir neleidžia joje veistis mikrobams arba vykti oksidacijai. Taip maisto produktai apsaugomi nuo išorės poveikio ir jų galiojimo laikas pailgėja.
Namų ūkiams sukurtas lipdukas, turintis aktyviųjų junginių ir taip pat galintis pratęsti maisto galiojimo laiką. Užtenka lipduką įklijuoti į maisto produktų indelį.
KTU patentuotą vandens dezinfekcijos technologiją gali naudoti tiek pramonės įmonės, tiek paprasti vartotojai. Kaip pabrėžė dr. P. Danilovas, ji garantuoja ilgalaikę apsaugą nuo mikrobiologinės taršos. Ne tik nukenksmina mikroorganizmus, bet ir neleidžia jiems patekti į vandenį. Jei patenka – neišgyvena.
“ Ypač domėtasi pakuotėmis. Klausinėjo ir žmonės, ir televizijos žurnalistams davėme interviu. Lietuvos ambasados parūpinti vertėjai vos spėjo suktis: “Ir vėl nori apie jūsų pakuotes išgirsti”, – pasakojo KTU atstovas.
Platus technologijų spektras
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus mokslo darbuotojas Jonas Klimantavičius kartu su kolega dr. Romualdu Trusovu iš Lazerinių technologijų skyriaus vyko į Kiniją pristatyti paties FTMC, jo galimybių kurti technologijas ir atviros prieigos centų teikiamų paslaugų. FTMC potencialas sudomino Kinijos Kosmoso korporaciją (China Aerospace Science & Industry corp.- CASIC). Aptartos galimybės bendradarbiauti bendruose projektuose arba kuriant technologijas, kurios būtų naudingos CASIC.
“Reikės atlikti rimtų darbų, kad pasiektume konkrečius susitarimus, bet jau žinome, kad tarp CASIC dominančių produktų yra jutikliai, kuriais galima nustatyti bręstančius defektus įvairiose transporto priemonėse, pavyzdžiui, lėktuvuose, traukiniuose. Kinijos kosmoso korporacijos veikla aprėpia ne tik raketų kūrimą ir paleidimą, bet ir lėktuvus, greitaeigius traukinius”, – paaiškino FTMC atstovas.
Kaip pažymėjo ir kinai, FTMC kuriamų technologijų spektras labai platus – nuo lazerių iki cheminių technologijų, biotechnologijų, tekstilės, magnetinių laukų matavimo. Pavyzdžiui, viena kinų metalo gamybos įmonė susidomėjo FTMC kuriama įranga, skirta magnetinio metalų suvirinimo procesams kontroliuoti, šios technologijos pritaikymu. Žinoma, itin domėtasi ir lazerių technologijomis, kuriomis garsėja Lietuva pasaulyje. Po pristatymo vyko dar nemažai asmeninių pokalbiai apie jas.
“Iš Kinijos kosmoso korporacijos CASIC jau gavome laišką su patvirtinimu, kad nori tartis dėl tolesnio bendradarbiavimo, – pasakojo J. Klimantavičiaus. – Taip pat gauti atsakymai su patikinimais toliau bendradarbiauti iš Pekine įsikūrusios technologijų perdavimo kompanijos “ChinaWorth Global Tech Consulting” ir Šanchajuje įsikūrusios kompanijos METALAB, siekiančios palengvinti technologijų ir verslo integraciją per kuriamą platformą, jungiančią Kinijos įmones su pažangiausiomis pasaulio technologijomis.”
