Pristatytas VDU projektas „Bronės Pajiedaitės takais“
VDU su partneriais pradėjo savanorišką piliečių mokslo projektą „Bronės Pajiedaitės takais“, kuriame analizuojami ir pristatomi tarpukario Lietuvos VDU studentų atlikti biologinės įvairovės tyrimai.
STEM švietimo metodologija ir VDU tyrimai
Daugiau nei prieš dešimtmetį pasaulyje pradėta taikyti STEM švietimo metodologija (Science, Technology, Engineering and Math), kuria siekiama pakeisti gamtos ir technologijų mokslų programų vykdymą mokyklose, mažinant didaktinį teorijos dėstymą ir įtraukiant daugiau savarankiškais tyrimais ir asmenine patirtimi pagrįstų mokymosi metodų.
STEM yra pagrįstas mokinių formaliojo ir neformaliojo švietimo deriniu, kuriam būtinas kryptingas mokytojų kvalifikacijos kėlimas, suteikiant daugiau žinių apie tiriamojo darbo metodologiją ir ugdant praktinių tyrimų veiklos įgūdžius. Lietuvoje dar tik planuojama įkurti STEM centrus, O vienas iš jų Kaune Viena iš Kaune steigiamo STEM centro laboratorijų – „Natūralios gamtos“ laboratorija jau kuriama Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų.
VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) mokslininkai dalyvavo Varšuvoje vykusioje konferencijoje „STEM Education for Innovation“, ir nusprendė, pasinaudodami užsienio kolegų patirtimi, inicijuoti savanorišką nacionalinio ir tarptautinio masto piliečių mokslo (angl. citizen science) projektą „Bronės Pajiedaitės takais“. Pirmiausiai buvo nuspręsta surengti STEM metodologija pagrįsto projekto mokymus. Jų metu buvo pristatytas tarpukario laikotarpio VDU studentės B. Pajiedaitės mokslinis darbas, kurio atradimo istorija grindžiama unikalaus projekto idėja.
Tarpukario Lietuvos inteligentų darbai
Mikroskopinių vandens organizmų samangyvių tyrimai netikėtai atskleidė istoriją apie tarpukario Lietuvos inteligentų darbus ir gyvenimus. VDU tyrėjų grupė prieš keletą metų pradėjo tirti gėlavandenių bestuburių organizmų grupę – samangyvius, apie juos sukūrė edukacinį filmuką „Samangyviai“. Informacija apie šiuos egzotiškos išvaizdos mikroskopinius gyvūnus lietuviškuose vadovėliuose apsiribojo vos keliomis jiems skirtomis eilutėmis, tarptautinėje samangyvių tyrėjų (briozoologų) asociacijoje nebuvo nei vieno Lietuvos mokslininko.
Tik 2015 m. tyrimų metu atskleista, kad samangyvių tyrimų pradininkė Lietuvoje buvo tarpukario VDU studentė Bronė Pajiedaitė (1910-1946), apie kurios darbą ilgą laiką buvo niekam nežinoma. Šios asmenybės gyvenimas paliko ryškių pėdsakų, kurie svarbūs ne tik biologijai.
Bronės Pajiedaitės asmenybė ir indelis gamtos mokslams
B. Pajiedaitė 1931 – 1935 m. studijavo dviejuose Vytauto Didžiojo universiteto fakultetuose – Stomatologijos ir Matematikos ir Gamtos. Biologijos tiriamajam darbui vadovavo prof. T. Ivanauskas. B.Pajiedaitė pasirinko tirti Lietuvoje visai netyrinėtą gėlavandenių bestuburių organizmų grupę – samangyvius. 1932-1933 m. vasarą ji keliavo po Lietuvą, įvairiuose vandens telkiniuose surado, aprašė bei savo pačios darytais mikroskopo vaizdų piešiniais kruopščiai iliustravo darbą apie 7 gėlavandenių samangyvių rūšis, sudarė zoologinę kolekciją ir samangyvių paplitimo Lietovoje žemėlapį. Tai buvo ir yra kol kas vienintelis, tačiau pakankamai išsamiai aprašytas šaltinis apie Lietuvoje randamus samangyvius (prof. T. Ivanausko įvertinta „gerai“). Tarptautinės briozoologų asociacijos eksperto prof. Timothy Wood vertinimu – unikali nacionalinio masto mokslinė studija, nes tuo metu atliktų analogiškų darbų Europoje žinomi tik du.
Baigusi universitetą, B. Pajiedaitė dirbo stomatologe. Prasidėjus karui, ji, rizikuodama gyvybe, gelbėjo žydų vaikus iš geto, o pasibaigus karui B. Pajiedaitė kartu su kitais Kauno inteligentais pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, už tai buvo suimta ir nusižudė KGB kalėjime. Šiai iškiliai asmenybei už pagalbą karo metais gelbstint žydų vaikus 2000 m. buvo suteiktas Pasaulio teisuolio vardas.
Praėjus daugiau nei 80 metų, VDU Gamtos mokslų fakulteto grupės mokslininkai vėl pradėjo samangyvių tyrimus, ir gana atsitiktinai sužinojo apie ryškią ir tragišką B. Pajiedaitės gyvenimo istoriją. Kartu su prof. T. Wood jie iškėlė iš užmaršties ir jos darbą, ir pernelyg trumpo šios šviesios asmenybės gyvenimo faktus, kurie yra pristatyti viso pasaulio briozoologams.
Mikroskopiniai samangyviai padėjo naujai pažinti istorinius mokslo darbus ir sužinoti negirdėtų dalykų apie tarpukario Lietuvos inteligentus. Siekiant su šia istorija kuo plačiau supažindinti Lietuvos visuomenę – pristatyti istorinę B. Pajiedaitės asmenybę ir jos indėlį į samangyvių tyrimus biologijos mokytojams, VDU įtraukti juos ir jų mokinius į projektą, kuris leistų pratęsti B. Pajiedaitės darbą ir surinkti papildomų duomenų apie samangyvius.
Projekto pristatymas ir mokymai
Šių metų birželį projekto „Bronės Pajiedaitės takais“ pristatyme ir mokymuose dalyvavo 27 mokiniai ir mokytojai iš įvairių Lietuvos gimnazijų ir mokyklų (Kauno miesto ir Kauno rajono, Jonavos, Marijampolės, Jiezno, Raseinių r., Liudvinavo, Liubavo, Telšių r., Latvijos biologijos mokytojų asociacijos, projekto partnerių atstovai (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus, Latvijos gamtos istorijos muziejaus, Koperniko mokslo muziejaus (Varšuva) jaunųjų tyrėjo klubo koordinatorius).
Dalyviai išklausė teorinį įvadą, samangyvių paieškos ir pavyzdžių registracijos Epicollect programa instrukcijas. Ši programa įgalina pritaikyti išmaniuosiuos telefonus nustatyti samangyvių radvietės globalinę padėtį (GPS) ir siųsti duomenis apie surinktus pavyzdžius į bendrą duomenų bazę. Mokymų metu buvo praktiškai galima išbandyti, kaip atpažinti samangyvių kolonijas pasinaudojant šviesiniu mikroskopu ir paruošti pavyzdžius zoologinei kolekcijai.
Projekte skatinami prisijungti visi savanoriai, tačiau labiausiai tikimasi, kad mokytojai, vadovaujantys biologijos būreliams, į projekto veiklas vasaros atostogų metu įtrauks savo mokinius. VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai džiaugiasi, kad tarptautinis renginys pavyko ir tikisi, kad gauti rezultatai bus pristatomi rudenį Varšuvoje (Lenkija) vyksiančiame tarptautiniame Jaunųjų tyrėjų forume.
