Svečių iš Serbijos „Erasmus+“ dėstymo vizitas VDU

Gegužės 13-17 d. pagal „Erasmus+” mainų programą Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete lankėsi kviestiniai svečiai  Dr. Milica Solarević ir Dr. Smiljana Đukičin Vučković iš “Minds Europe Institute” ir Aleksandar Dunđerski iš “Regional development agency Backa” kurie savo paskaitose  pabrėžė gilią akademinės bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimo reikšmę. “Minds Europe Institute” yra mokslinių tyrimų ir plėtros organizacija, įsikūrusi Novi Sade, Serbijoje, kuri veikia pasitelkdama keturis pagrindinius veiksnius ir mąstymo grupes: žmones, kultūrą, gamtą ir dirbtinį intelektą. Jame susirenka daug profesorių ir mokslininkų, turinčių daugiau nei 50 metų kolektyvinę patirtį įvairiose mokslo, verslo ir švietimo srityse. “Regional development agency Backa” yra regionų vystymosi siekianti organizacija, kurios tikslas bendradarbiauti ir įgyvendinti projektus per šalies ir užsienio programas, siekiant įgalinti vietos savivaldas ir gerinti bendrą socialinę-ekonominę teritorijos, kurioje jos veikia, plėtrą.

Kviestiniai svečiai skaitydami paskaitas pristatė svarbiausias „Erasmus+“ projektų įžvalgas ir rezultatus, susijusius su aplinkosaugos problemomis, klimato kaita, švietimu, perėjimu į žaliąją aplinką, tvarumu, mokymosi lauke veiklomis. Kreipdamiesi į fakultetų studentų bei dėstytojų auditoriją, dėstytojai gilinosi į įvairiapusę mokymosi sritį per lauko darbus, vietos aplinkos potencialą bei problemas.

Paskaitų metu buvo pristatytos praktinės programos, apimančios veiklas nuo įtraukiančių pasivaikščiojimų gamtoje iki interaktyvių žemėlapių sudarymo pratimų, siekiant sustiprinti auditorijos pažintinį įsitraukimą ir skatinti smalsumą. Paskaitų sesijos akcentas buvo lauko užsiėmimų, skirtų specialiai gamtos mokslų ir aplinkosaugos studijų studentams, tyrinėjimas. Svečiai pristatė įvairų lauko, klimato kaitos ir žaliųjų iniciatyvų repertuarą – nuo ekologinių tyrimų iki geografinių ekspedicijų, skirtų teorinėms žinioms sinergizuoti su realaus pasaulio stebėjimu.  Taip pat buvo pristatyti vykdomi tarptautiniai projektai, susiję su klimato kaita, žaliosiomis iniciatyvomis, lauko ir skaitmeniniu švietimu, transformaciniu potencialu peržengiant disciplinų ribas ir skatinant tyrinėjimo kultūrą.

 

 

 

 

MOTERYS MOKSLE: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS

 

 

Naujos technologijos dažnai sukelia revoliucijas, kurios verčia mus tobulėti, kad gautume daugiaunaudos. Pramonės 4.0 koncepcija pasirodė prieš keletą metų, siekiant konceptualizuoti įvairias technologijas, įskaitant skaitmenines technologijas ir biotechnologijas. Aukštas išsilavinimo ir įgūdžių lygis ateinančiais metais tampa vis svarbesnis darbo rinkoje, todėl reikia rasti pusiausvyrą tarp elgesio, technologinių, analitinių ir verslumo įgūdžių. ES investuoja į lyčių skirtumo panaikinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) švietime, nes tai turės tiesioginės įtakos ekonomikos augimui. Nors pastebima tam tikra pažanga įdarbinant moteris didelėse technologijų įmonėse, skaidrios stiklinės lubos vadovaujančioms pareigoms vis dar išlieka. Siekiant paskatinti daugiau merginų rinktis su STEM susijusias profesijas, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas kartu su partneriais iš Ispanijos, Graikijos ir Kipro pradėjo Erasmus KA2+ programos projektą „Moterų dalyvavimo STEM srityse skatinimas, siekiant patenkinti pramonės 4.0 poreikius – FEMSTEM” (2023-1-ES01-KA220-HED-000155347)

 

2024 m. balandžio 12 dieną VDU Gamtos mokslo fakultetas ir  akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“  suorganizavo įkvepiančią diskusiją „Moterys moksle: iššūkiai ir galimybės“. Renginį atidarė Vytauto Didžiojo Universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis tardamas sveikinimo žodį. Rektorius teigė, jog universitete 2024 m. vidutinis moterų darbuotojų atlyginimas yra didesnis nei vyrų bei atviravo ir džiaugėsi, kad jį darbo aplinkoje supa tiek daug protingų moterų. Renginio iniciatorius VDU GMF dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius perdavė Europos parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės sveikinimą,  pristatė FEMSTEM projektą.

 

Renginio metu klausytojai turėjo galimybę išgirsti 20-ties nepaprastų moterų istorijas ir pasakojimus trimis pagrindinėmis temomis: mokslo, verslo ir švietimo. Pirmoje diskusijos dalyje Lietuvos mokslininkės dalinosi savo asmeninėmis patirtimis, pergalėmis ir iššūkiais, kylančiais dirbant mokslo srityje. Viena iš kviestinių svečių prof. dr. Julija Kiršienė pasidalino savo įžvalgomis apie universiteto akademinę veiklą. VDU mokslo prorektorė labai džiaugiasi, jog universiteto mokslinėje veikloje dalyvauja net apie 70 proc. moterų. Kita pašnekovė VDU agronomijos fakulteto docentė ir dekanė dr. Aida Adamavičienė akcentavo, kad vis dar yra pastebimi lyčių skirtumai priimant svarbius sprendimus. Nors docentė sutinka su mokslo prorektore, kad mokslo srityje Lietuvoje dirba daug moterų, ji taip pat pastebi, kad sprendimus dažniau priima vyrai. Apie moterų įsitraukimą į mokslo ir akademinę veiklą Europos lygmeniu pasakojo pirmoji Europos jaunosios akademijos narė moteris iš Lietuvos doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė. Nors Europos akademija neskirsto vyrų ir moterų užimančiose pareigose, tačiau, remiantis statistika, jaunoji Europos akademijos narė įžvelgia problemą, jog mokslo srityje moterų sudėtis yra mažesnė. Todėl yra stengiamasi įtraukti vis daugiau moterų teikiant įvairias paramas bei kitas galimybes. Taip pat mokslininkė paatviravo, kad Lietuvos mokslo taryboje nė viena moteris iki šiol nebuvo gavusi aukštų pareigų, tačiau neseniai įsteigtą pirmininko pavaduotojos poziciją užėmė moteriškos lyties atstovė, o tai rodo pažangą lyčių atstovavime vadovaujančiose srityse. VDU GMF Biologijos katedros vedėja prof. dr. Jana Radzijevskaja dalijosi įžvalgomis apie doktorantūros studijas. Ji pastebi, kad į trečiosios pakopos studijas labiau linkusios stoti merginos. Vyrai linkę rinktis profesijas, kuriose mokami didesni atlyginimai, todėl doktorantūros studijos nėra jų pagrindinis pasirinkimas. Apie moterų įsitraukimą ir daromą pažangą mokslo srityje kalbėjo ir VDU GMF Aplinkotyros katedros doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė. Ji pastebi, kad pradedantieji verslininkai, mokslininkai, startuoliai daugiausiai dėmesio skiria motyvacijai ir kompetencijai. Pažanga vyksta, nes moterys demonstruoja savo kompetencijas ir neretai sulaukia pripažinimo. Jaunoji mokslininkė dr. Rūta Palepšienė, dirbanti biotechnologijų startuolyje „Genomika“ teigė, kad jaunoms įmonėms nėra svarbi darbuotojų lytis, svarbiau yra jų motyvacija, ryžtas ir noras tobulėti. Mokslininkei paantrino ir Lietuvos energetikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Raminta Rodaitė. Pasak jos, energetikos sektorius vienas iš pažangiausių šiomis dienomis, tad ir Lietuvos energetikos institute ir vyrai, ir moterys užima lygiavertes pozicijas. Diskusiją apie mokslą užbaigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Sutulienė, kuri savo darbo aplinkoje yra apsupta kolegių, tad didelių stereotipų nepastebi. Taip pat dr. Rūta linkėjo visoms studijuojančioms ir dirbančioms moterims darbo sūkuryje nepamiršti savęs ir puoselėti pamatines vertybes.

 

 

Antroje diskusijos dalyje verslo atstovės kalbėjo apie mokslo ir verslo sankirtą bei iššūkius kuriant startuolių įmones STEM srityje. Dėmesys buvo skiriamas betarpiško bendradarbiavimo svarbai tarp verslo ir mokslo sričių bei iš to kylančioms galimybėms. VDU komunikacijos prorektorė dr. Vilma Bijeikienė pateikė įžvalgų apie ateities studentų kompetencijas Artes liberales vertybes puoselėjančiame universitete. Ji akcentavo, kad VDU skatina studentų verslumą per kūrybiškumo, lyderystės, komandinio darbo ir tarptautinių galimybių sritis. Asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorės doc. dr. Ingos Adamonytės nuomone, biotechnologijos skatina inovacijas, kurios vis dažniau tampa kasdieniogyvenimo dalimi. Trečioji verslo atstovė dr. Daiva Staradumskytė kalbėjo apie jų bendrovėje siūlomas mentorystės programas, įvairias stažuotes, kurių metu studentai gali susipažinti su įmone ir jos tikslais. Taip pat suteikiama galimybė studentams rašyti savo baigiamąjį darbą šioje įmonėje bei suderinti darbąir laisvalaikį, kartu įgyjant praktinių įgūdžių. UAB „Cosmoway“ Eksperimentinės plėtros (MTEP) ir kokybės užtikrinimo skyriaus vadovė dr. Daiva Staradumskytė taip pat papasakojo apie kompanijos veiklą ir galimybes studentams. UAB „Cosmoway“ specializuojasi į baltųjų ženklų produktų kosmetikos gamybą pagal kliento formulę ir dizaino pageidavimus. Įmonė skatina studentus dalyvauti stažuotėse ir ištirti įvairias galimybes kosmetikos sektoriuje. UAB „Nando“ personalo ir kultūros vadovė Giedrė Mockienė papasakojo apie studentų darbo perspektyvas, pasitelkiant biotechnologijų, chemijos ir inžinerijos inovacijas. Nauji darbuotojai gali įsidarbinti į bendrovę, kuri užsiima biostimuliatorių ir paviršinio aktyvumo medžiagųgamyba. Nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ įkūrėja ir direktorė Meda Šermukšnė remdamasi savo patirtimi komentavo, kad universitetas ir studentai turi prisidėti prie tvaraus maisto kūrybos ateityje, nes tai yra itin aktualu ne tik dabartinėms, bet ir ateities kartoms.

 

 

Paskutinėje diskusijos dalyje kviestiniai svečiai kalbėjo apie švietimą, merginų skatinimą studijuoti STEM. VDU Švietimo akademijos kanclerė, prof. dr. Lina Kaminskienė kalbėjo apie ankstyvųjį supažindinimą su gamtos mokslais: skatinamas mergaičių susidomėjimas, ugdoma drąsa ir nuo paauglystės kuriamas teigiamas ir praktinis santykis su STEM dalykais. VDU didaktikos centro vadovė doc. dr. Judita Žukauskienė išreiškė visapusišką palaikymą skatinti merginas tyrinėti STEM sritis. Tai leidžia jauniems asmenims atrasti save ir išbandyti savo jėgas mokslo srityje. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė aptarė apie mokyklose sudaromas naujas galimybes, pavyzdžiui, įrengiamas laboratorijas ir sukuriamas geresnes sąlygas susipažinti su mokslu tam, kad mergaitės susidomėtų STEM dalykais. VDU biologijos krypties doktorantė ir fizikos mokytoja Neringa Barauskaitė-Šarkinienė universitete įžvelgė daug galimybių studentams, nes pati baigė net 3 gretutines ar papildomas studijas VDU. „VDU – 360° galimybių mokytis visą gyvenimą!” atveria duris studentams laisvai rinktis ne tik pagrindines, bet ir gretutines studijas kituose fakultetuose, o “Minded” studijų programa skatina studentų verslumą, idėjų realizavimą. Tad studentams belieka tik rinktis dominančią sritį, o galbūt pasekti Neringos pavyzdžiu ir pasinaudoti visomis teikiamomis VDU galimybėmis. Gabrielė Ilgūnaitė, LSMU Maisto mokslo bakalauro studijų programos studentė dalinosi savo studijų krypties pasirinkimo ypatumais ir motyvacija rinktis mokslus su STEM dalykais. Dar gimnazijoje ji mąstė rinktis studijų kryptį, susijusią su gamtos mokslais ir tvaria ateitimi maisto srityje. Martyna Buklytė, VDU Aplinkotyros ir aplinkosaugos bakalauro studijų programos studentė, AJMD „Modusas“ prezidentė džiaugėsi organizacijos AJMD „Modusas“ narių veikla ir akcentavo ryžtingą studentų motyvaciją įsitraukti į universiteto populiarinimą. Ji minėjo, kad dažnai sulaukiama naujų narių iš įvairių studijų programų, kurie iniciatyviai domisi STEM dalykais.

 

Dėkojame visiems svečiams už dalyvavimą diskusijoje „Moterys moksle: iššūkiai ir galimybės“. Taip pat dėkojame VDU GMF dekanui Sauliui Mickevičiui ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie šio renginio įgyvendinimo. Už nepriekaištingą renginio vedimą nuoširdų Ačiū tariame AJMD „Modusas“ alumni Miglei Vasiliauskaitei. Už įamžintas renginio akimirkas dėkojame fotografui Jonui Petroniui. Šis renginys būtų neįvykęs be Erasmus KA2+ programos projekto „Moterų dalyvavimo STEM srityse skatinimas, siekiant patenkinti pramonės 4.0 poreikius – FEMSTEM” (2023-1-ES01-KA220-HED-000155347).

 

Projekto koordinatorius: Baskų krašto universitetas (Ispanija)

Projekto partneriai:
Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)
Association Valencia Inno Hub (Ispanija)
Kipro universitetas (University of Cyprus) (Kipras) NVO RESET (Kipras)
Tesalio universitetas (University of Thessaly) (Graikija) NVO Stimmuli (Graikija)

Birželio 4 d. Kviečiame Jus į Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų Fakulteto magistrantūros programų pristatymą.

Birželio 4 d. Kviečiame Jus į Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų Fakulteto magistrantūros programų pristatymą.

Šis renginys skirtas studijas baigiantiems universitetų ir kolegijų studentams. Renginio tikslas – daugiau sužinoti studentams apie magistrantūros studijas ir kitas galimybes po studijų baigimo.

Renginio tikslas – daugiau sužinoti studentams apie magistrantūros studijas ir kitas galimybes po studijų baigimo. Daugiau informacijos apie studijų programas galite rasti čia: studijos

GMF magistrantūros studijų pristatymas vyks nuotoliniu būdu Birželio 4 d. 13:00-14:00 val. Ms Teams platformoje:  Prisijungti čia.

Prašome pakviesti savo studentus susipažinti su magistrantūros studijų programomis Gamtos mokslų fakultete.

Siunčiu GMF pristatymų tinklelį:

Laikas Studijų programa Pristatantysis
13:00-13:12 Magistrantūros studijos GMF Saulius Mickevičius
13:12-13:20 Aplinkosaugos organizavimas Audrius Dėdelė
13:20-13:28 Biocheminė analizė Saulius Šatkauskas
13:28-13:36 Biotechnologija ir farmacinė analizė Audrius Sigitas Maruška
13:36-13:44 Industrinė ekologija Audrius Dėdelė
13:44-13:52 Molekulinė biologija ir biotechnologija Algimantas Paulauskas
13:52-14:00 Taikomoji biotechnologija Algimantas Paulauskas

Aplinkotyra ir aplinkos apsauga programa VDU GMF

Aplinkotyra ir aplinkos apsauga

Bakalauro ir vientisosios studijos
Fiziniai mokslai
Aplinkotyra ir aplinkos apsauga

Programos pristatymas

Žmogaus veiklos poveikis aplinkai tau nekelia abejonių. Bet tuo pačiu tu matai ir galimybes kaip šį poveikį sušvelninti arba visai neutralizuoti. Darnumas ir žaliasis kursas tapo naujosios ekonomikos kelrodžiu, todėl jam reikalingi atsakingi aplinkotyros ir aplinkos saugos kapitonai – tokie kaip tu. Šioje studijų programoje išmoksi stebėti, vertinti ir analizuoti tiek natūralius, tiek žmogaus sukeltus aplinkos ir klimato pokyčius. Įgytos kompetencijos tau leis ne tik fiksuoti, bet ir keisti esamą padėtį – parinkti tinkamas priemones apsaugoti organizmus ir ekosistemas, efektyviau išnaudoti žemės išteklius. Čia pasinersi į ekologiją, biologiją, geologiją, meteorologiją ir klimatologiją, išmanysi augalus, dirvožemį ir vandenį, o į aplinkos visumą gebėsi pažvelgti ir gamtos, ir socialinių mokslų žvilgsniu. Jei vien tik asmeninių pastangų padėti gamtai tau negana – imkis gerinti visą sistemą. Padėdamas pramonės, energetikos, statybos įmonėms, valstybinėms institucijoms ir įvairioms organizacijoms efektyviau apsaugoti mūsų aplinką, padėsi išsaugoti mūsų planetą ateities kartoms. Ar gali būti kas už tai svarbiau?

Raktiniai žodžiai

#Ekologija #mokslas #tarša #studijos #aplinkosauga

main studijos image

Aplinkos sektoriaus plėtros perspektyvos rodo didėjančią aplinkosaugos specialistų paklausą šiame sektoriuje, kurie savo profesines žinias gali pritaikyti valstybės, visuomenės ir verslo poreikiams, taip tarpininkaudami tarp valstybinių institucijų, privačių įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, prisidedančių prie darnios, aplinką tausojančios ir išsilavinusios visuomenės kūrimo.

Prof. Audrius Dėdelė, Aplinkotyros katedros vedėjas, programos dėstytojas

main studijos image

Studijų metu įgautos žinios ir susiformavę prioritetai – stiprinti taršos prevenciją, operatyviai valdyti riziką, bendradarbiauti su visuomene ir pramone, ženkliai prisideda prie sėkmingo vadovavimo Aplinkos apsaugos agentūrai.

Milda Račienė, absolventė, Aplinkos apsaugos agentūros direktorė

main studijos image

Studijos atvėrė kelią į verslo sritį, kurioje reikalingi įgūdžiai susiję su poveikio aplinkai vertinimu, aplinkosauginės būklės nustatymu bei aplinkosauginių teisinių aktų pritaikymu skirtingose komercinių ir pramoninių veiklų srityse.

Evelina Merkelytė, absolventė, UAB Saugaus darbo garantas laboratorijos vadovė

VDU pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą

VDU pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą

 

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais stumbrų apsauga buvo įrašyta į statutą. Tai – istorinis paveldas, turime rūpintis jų išlikimu, didinti įvairovę, kovoti su jų ligomis. Visam tam ir reikalingas stumbrų genomo nuskaitymas, kurį šiuo metu vykdome. Tai pirmas kartas pasaulyje, kai sekvenuojamas šių gyvūnų genomas, tad tikimės didelio proveržio. Be to, verta pasidomėti, kiek šiandieniniai stumbrai yra artimi prieš 500 metų čia bėgiojusiems taurams – Kauno miesto simboliui“, – pristatydamas novatorišką projektą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas.

Pasak mokslininko, į Raudonąją knygą įrašyti stumbrai yra viena pagrindinių saugomų gyvūnų rūšių Europoje, o mūsų šalis yra antroji žemyne pagal laisvėje esančių stumbrų skaičių: šiuo metu Lietuvoje jų yra apie tris šimtus. Praėjusiame amžiuje stumbrai buvo išnykę visoje Europoje – jie buvo išmedžioti, tačiau rūšį pavyko atstatyti iš išlikusiųjų zoologijos soduose.

„Pirminė DNR analizė rodo, kad Lietuvos stumbrai labai skiriasi nuo Lenkijos ar visos Europos. Lenkai stumbrus dažniau gabendavo ir į kitas šalis – Vokietiją, Rumuniją. O Lietuva buvo uždara, tad susidarė savas genotipas, kurio dar nežinome – reikia nuskaityti. Šiuo metu yra nuskaityta tik kita artima rūšis: bizonai Amerikoje“, – pasakoja VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius, Europos stumbrų asociacijos narys, prof. A. Paulauskas.

Prof. Algimantas Paulauskas

Genomo skaitymas – labai aktualus XXI amžiuje

Ankstesnių VDU tyrimų duomenimis, Lietuvoje aptinkami dviejų genetinių linijų stumbrai: Lygumų ir Lygumų-Kaukazo, kuriems reikalinga skirtinga priežiūra. Profesoriaus teigimu, siekiant teisingai suvaldyti lietuviškų stumbrų priežiūrą, šias linijas reikėtų atskirti: vengti kryžminimo, kuris šiuo atveju mažina įvairovę, sukelia ligas ir prisideda prie rūšies nykimo. Remiantis Europos stumbrų kilmės knyga, rekomenduojama Lietuvoje palikti tik Lygumų linijos stumbrus, o Lygumų-Kaukazo – pervežti į kalnų regionus arba išimti iš laisvėje gyvenančių stumbrų gretų. Taip bus atstatyta stumbrų sudėtis, buvusi senovėje.

Naujajame VDU projekte naudojama inovatyvi, naujausia įranga ir technologijos. Genomo nuskaitymas arba sekvenavimas leidžia nuskaityti unikalią konkrečios gyvūno arba augalo rūšies ar individo genetinę sudėtį: DNR esančią informaciją, nulemiančią organizmo charakteristikas. Nuskaitymas gali padėti anksti nustatyti ligas, išvesti atsparesnes gyvūnų rūšis, prisidėti prie nykstančių rūšių gelbėjimo, pagerinti maisto gamybą žemės ūkyje, suprasti gyvūnų evoliuciją.

„Atsirado naujos įrangos, kuri leidžia iškart nuskaityti žmogaus individualų genomą: to dėka, galima taikyti personalizuotą gydymą. Apskritai, genomų nuskaitymas išlieka labai aktualus XXI amžiuje, jis pakeitė visą genetiką ir yra labai naudingas praktiniais tikslais. Tačiau šiandien daugiau dėmesio skiriama žmogaus genomui, gyvūnams – mažiau, dar daug kas yra neištirta“, – projekto aktualumą pabrėžia profesorius.

Dr. Artūras Kibiša

Stumbrai migruoja link Kauno

VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslo darbuotojas, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša pasakoja, kad vienas svarbiausių tikslų – iš perkeliamų stumbrų suformuoti naują bandą, tai yra pripratinti žvėris, atvežtus iš skirtingų regionų, vieną prie kito ir tik tada išleisti į laisvę naujoje vietoje. Šiuo metu stumbrai yra perkeliami iš Vidurio Lietuvos į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, viliantis, kad taip pavyks prisidėti prie stumbrų genetinio fondo gerinimo.

„Stumbrų gaudymas vyksta dviem būdais – pasitelkiant stacionarią, konkrečioje vietoje įrengtą ir nepajudinamą gaudyklę arba mobilias, perkeliamas gaudykles. Stengiantis sumažinti žvėrims stresą, pagavimo momentu jie yra užmigdomi, o pabudę jau su antkakliu patys gali išeiti, taip net nematydami žmogaus“, – pasakoja dr. A. Kibiša.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad formuojant bandą šiuo metu reikalingos patelės, todėl, jei pagaunami patinai, jiems uždedami antkakliai su sekimo įranga. Paleidus tokius gyvūnus atgal į laisvę, sekama jų migracija. Tokie laisvai klajojančių stumbrų tyrimai vykdomi jau keletą metų. Tuo tarpu patelės yra pervežamos į Dzūkiją, o ten laikinai laikomos voljere su kitos genetinės linijos patinais, kol susiformuoja banda: tai užtrunka iki vienerių metų. Susiformavus bandai, ji yra paleidžiama į laisvę.

„Istorinis momentas – antkaklių dėka, matome, kad daugelį metų arčiau Panevėžio gyvenę stumbrai dabar migruoja link Kauno. Šiuo metu jie yra prie Didžiųjų Lapių. Ta pati banda kurį laiką gyveno prie „Lifosos“ fosfogipso kalnų, o praėjusių metų vasarį sėkmingai perėjo per „Via Baltica“ ir atsidūrė Vandžiogalos apylinkėse. Prieš savaitę ji pajudėjo link Lapių, taigi, daro ratą – plečia savo teritoriją. Tai, kad stumbrai juda, o ne lieka koncentruotai vienoje vietoje, reiškia ir mažesnius nuostolius ūkininkų laukuose“, – pastebi dr. A. Kibiša.

Per pastarąjį nepilną dešimtmetį laisvėje gyvenančių stumbrų skaičius išaugo beveik tris kartus. 2014-aisiais jų buvo 101, o 2022 metų pabaigoje – jau 280. Daugiausia iš jų, 204, yra Kėdainių rajone.

Ignas Galminas

Tyrimai atvers proveržį genomikos srityje

Stumbrų genomo nuskaitymo projektą vykdo VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas kartu su genetikos ir biotechnologijų įmone „Genomika“, kurią įkūrė VDU absolventai ir studentai. Pasak vieno iš jos įkūrėjų, VDU doktoranto Igno Galmino, viena svarbiausių įmonės misijų – į Lietuvą atvežti pasaulines naujoves bei kartu su tarptautinėmis grupėmis prioritetines inovacijas kurti Lietuvoje. Viena iš įmonės prioritetinių mokslinių sričių yra duomenų saugojimo DNR molekulėje technologija. Už novatoriškus pasiekimus dirbant su šia technologija įmonė jau gavo ne vieną tarptautinį apdovanojimą bei buvo atrinkta Europos inovacijų tarybos vystyti savo tyrimus šioje srityje.

I. Galminas paaiškina, kad mintis nuskaityti stumbro genomą kilo pamačius šio gyvūno iliustraciją knygoje apie prof. Tadą Ivanauską – gamtininką, rašytoją, biologijos mokslų daktarą, kuris taip pat buvo vienas iš Aukštųjų kursų įkūrėjų. Aukštųjų kursų pagrindu vėliau buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (1930 m. pervadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Lietuvos universitete T. Ivanauskas buvo Artes liberales idėjų pradininkas, taip pat – įvairių genetikos, ekologijos, gamtos apsaugos disciplinų dėstymo, naujų mokslo krypčių tyrimų Lietuvoje iniciatorius.

„Pagalvojome, kad būtų įdomu nuskaityti ir stumbro genomą inovatyviais, naujausiais pasaulyje metodais. Kilus šiai idėjai, viskas pajudėjo labai greitai – VDU mokslininkų dėka buvo suburta didelė mūsų ir VDU specialistų komanda. Šia mintimi pasidalinus su inovatyvių DNR nuskaitymo technologijų kūrėjais, ji jiems taip pat labai patiko. Jie savo ruožtu atsiunčia į Lietuvą naujausią savo labai našų sekvenavimui skirtą aparatą. Neabejojame, kad šis projektas atvers duris ir naujiems atradimams – bus galima nuskaityti ir kitus gyvūnus, augalus bei mikroorganizmus. Tai bus proveržis šioje srityje“, – tikina I. Galminas. Numatoma, kad stumbro genomą pavyks nuskaityti per kiek daugiau nei mėnesį – iki balandžio pabaigos.

Studentams – didelė praktinė nauda

Prof. A. Paulausko teigimu, šiame ir kituose inovatyviuose VDU projektuose bendradarbiaujantys studentai ir absolventai atlieka itin svarbius darbus. Įdarbintam jaunimui už šią veiklą ne tik atlyginama finansiškai, bet ir suteikiama didelė praktinė nauda: patirtis, padedanti sėkmingai susirasti darbą pažangiausiose įmonėse. Projekte dalyvauja ne tik absolventai ar doktorantai, bet ir dar tik bakalauro studijose besimokantys studentai.

„Įsijungę į tyrimus ar projektus, jie išmoksta pagrindinius metodus, kaip dirbti molekulinėje laboratorijoje, su DNR ar genomo tyrimais – to dėka jie vėliau gali įsidarbinti, pavyzdžiui, biotechnologijų įmonėse. Mūsų studentus teigiamai vertina darbdaviai, tokie kaip „Thermo Fisher“, „BioCity“ ir kiti, nes jaunimas jau yra dirbęs praktiškai, susipažinęs, kaip dirbti su modernia įranga atnaujintose VDU laboratorijose Akademijos miestelyje“, – pabrėžia profesorius.

Mokslininkas neslepia, kad stumbrų genomo projektas yra tik vienas iš daugelio ambicingų veiklų, vykdomų arba planuojamų Vytauto Didžiojo universitete. Akademijos miestelyje planuojama statyti Žaliosios technologijos slėnį, kuriame bus skiriamas ypatingas dėmesys aukščiausio lygio aplinkosaugos, ekologijos sričių tyrimams.

Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių

 

„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sveikų maisto produktų, ligų gydymo metodų iki genų inžinerijos ir aplinkos apsaugos. Žaliosios ir žemės ūkio biotechnologijos yra vienas iš svarbiausių prioritetų Europos Sąjungoje: įvairios ES programos yra skirtos maisto inovacijoms, pavyzdžiui, alternatyvių medžiagų naudojimui, tokių kaip kukurūzų baltymas ar žuvų miltai“, – apie biotechnologijų perspektyvumą pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto dekanas, fizikos mokslų daktaras, profesorius Saulius Mickevičius.

Biotechnologijomis vadinamas gyvų organizmų ar biologinių procesų pritaikymas įvairiose srityse – pramonėje, medicinoje, žemės ūkyje ir kitur, siekiant išspręsti įvairias problemas, kurti naudingus produktus ar inovacijas.

Pasak prof. S. Mickevičiaus, itin didelę svarbą biotechnologijoms turi genetika, kuri padeda atrinkti ar sukurti tinkamas genetines savybes turinčius mikroorganizmus, augalus ir net gyvūnus. Revoliucinis CRISPR metodas, vadinamas genų žirklėmis, jau leidžia redaguoti net ir žmonių genus, didinti atsparumą ŽIV ir kitoms ligoms. Būtent genetikos ir biotechnologijų dėka, taikant informacinės RNR technologiją, buvo sukurtos vakcinos, padėjusios kovoti su COVID-19 pandemija.

„Pasitelkiant dirbtinį intelektą, iš didelių duomenų masyvų galima atrūšiuoti nemažas genų sekas ir pažiūrėti, kokie mikroorganizmai ar dariniai turi reikalingas genetines savybes. Šioje srityje aktyviai dirba VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai, taip pat – universiteto studentų įkurtas startuolis „Genomika“, kuris į DNR molekules netgi įrašė Lietuvos himną – tai dar vienas genetikos pritaikymo pavyzdys“, – pažymi VDU mokslininkas.

VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius

Padeda kovoti su aplinkos tarša ir klimato kaita

Biotechnologijos yra itin aktyviai taikomos maisto pramonėje. Pavyzdžiui, kuriami alternatyvūs baltymai, mėsos pakaitalai, gaminami iš augalų, kuriais siekiama atsverti mėsos gamybos neigiamus padarinius: klimato kaitą ir aplinkos taršą. Kita svarbi sritis – funkcinis maistas, kitaip tariant, produktai, kurie ir be pagrindinių mitybos funkcijų teikia papildomą naudą sveikatai: probiotikai, antioksidantai.

„Universitete turime spausdintuvą, kuriuo galima spausdinti biologinius produktus, pavyzdžiui, sudedamąsias dalis dirbtinei mėsai – taip vadinamus karkasus. Tai vadinama adityviosiomis technologijomis, procesu, kai nauji biologiniai komponentai pridedami prie jau esamų biologinių sistemų. Kalbant apie jų taikymą maistui, svarbu pažymėti, jog VDU čia itin pagelbėja Botanikos sodas, sukaupęs didelę vaistinių augalų kolekciją. Iš šių augalų galima išskirti naudingas medžiagas, ekstraktus ir panaudoti tolesnėje naujų maisto produktų gamyboje“, – paaiškina prof. S. Mickevičius.

Genetiškai modifikuotų pasėlių plotas – net 202 mln. hektarų

Biotechnologijos yra ypač plačiai taikomos žemės ūkyje. Pavyzdžiui, augalai yra genetiškai modifikuojami, kad auginami pasėliai būtų atsparūs kenkėjams, ligoms ir herbicidams, turėtų daugiau maistinių medžiagų. 2022-aisiais biotechnologijomis modifikuotų pasėlių plotas pasaulyje siekė net 202 milijonus hektarų, didžiausi plotai – JAV, Brazilijoje ir Argentinoje.

„Žmonių skaičius pasaulyje nuolat auga, keičiasi ir klimatas, todėl turime naujus uždavinius: pasiekti, kad maisto užtektų visiems ir adaptuoti augalus genetiniame lygmenyje, kad jie prisitaikytų prie kintančių sąlygų. Taip pat augalų veislės pritaikomos specialiai vertikaliojo ūkininkavimo, uždarų patalpų daržininkystės aplinkai, siekiant gauti didesnį ir sveikesnį žmogui derlių visus metus – visa tai yra biotechnologijų sprendimai“, – teigia docentė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, VDU Žemės ūkio akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

Pasak jos, darbas su biotechnologijomis yra perspektyvus, platus ir nuolat besivystantis, reikalaujantis sekti naujausius mokslinius tyrimus, todėl svarstantiems apie karjerą šioje srityje būtini ne tik tvirti pagrindai įvairiose mokslo disciplinose, bet ir kokybiškos studijos universitete, kurios leistų prisiliesti prie praktikos, dar studijuojant dirbti su mokslininkais ir praktikuotis biotechnologijų įmonėse.

VDU Žemės ūkio akademijos vyresn. mokslo darbuotoja, doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė

Studijose – moderniausia įranga ir praktika

Šias galimybes studentams suteikia Vytauto Didžiojo universitete siūloma Biotechnologijos bakalauro studijų programa. Studijų metu pristatomi ne tik biologijos, chemijos, fizikos pagrindai, bet ir genetika, imunologija, molekulių modeliavimas, futuristinis genų inžinerijos pasaulis. Studentai čia gali naudotis modernia laboratorijų įranga, šiuolaikiškai tirti, analizuoti, vertinti įvairiausius duomenis, taip pat – kurti naujus, inovatyvius produktus.

„Studentas, pasirinkęs šią programą, turi galimybę įeiti į biotechnologijų ritmą, pamatyti, kokius iššūkius reikia spręsti dabar ir kokie bus aktualūs ateityje. Čia jis gaus naujausias mokslines žinias paskaitose, pats įsijungs į mokslinius tyrimus, naudos moderniausių laboratorijų įrangą, taip pat – atliks net tris praktikas, tarp jų ir pasirinktoje įmonėje“, – pažymi doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė, pabrėžusi, jog VDU Biotechnologijos studijų programa išsiskiria ir dėmesiu žemės ūkio mokslams, Žemės ūkio akademijos mokslininkų įdirbio dėka.

„Žemės ūkio akademijoje dirba stiprūs mokslininkai, ypač agrobiotechnologijos ir biotechnologijų taikymo miškų ūkyje srityse – tai ir miškų genetika, ir augalų genetika ir selekcija ar kitos sritys. Gamtos mokslų fakulteto ir Žemės ūkio akademijos mokslininkai įsilieja į studijų procesą, laboratorijose jie dirba kartu su studentais. Praktiškai visi Biotechnologijos programos dalykai turi praktinę, laboratorinių darbų dalį, tai nėra tik teorija“, – papildo VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. S. Mickevičius.

Mokslininkų teigimu, baigus VDU Biotechnologijos bakalauro studijų programą, įgyjamas platus šios srities išsilavinimas, leisiantis tiek susirasti darbą biotechnologijos įmonėse, tokiose kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Nando“ ir kitose, tiek toliau tęsti studijas magistrantūroje, pasirinkus konkretesnę dominančią biotechnologijų sritį, darbą su augalais ar gyvūnais.

Apie VDU Biotechnologijos bakalauro studijų programą

Nacionalinės sveikatos tarybos išvažiuojamasis posėdis ir paroda, skirta VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus veiklos šimtmečiui

Nacionalinės sveikatos tarybos išvažiuojamasis posėdis ir paroda, skirta VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus veiklos šimtmečiui

 

 

 

2024 metais minimas  Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus mokslinės, studijų ir praktinės veiklos šimtmetis. Ta proga balandžio 24 d. Botanikos sode suorganizuotas Nacionalinės sveikatos tarybos išvažiuojamasis posėdis.

Botanikos sodo lauko fotografijos galerijoje NST posėdžio ir parodos atidarymą pradėjo VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, kuris pasveikino Nacionalinės sveikatos tarybos narius ir šio posėdžio dalyvius, suteikdamas žodį VDU rektoriui akademikui prof. habil. dr. Juozas Augučiui. Rektorius padėkojo žmonėms, puoselėjantiems  Botanikos sodo palikimą ir kuriantiems  šimtametes augalų kolekcijas. Be to, Rektorius padėkojo ir  pasveikino šimtmetį švenčiančio Vaistinių augalų skyriaus darbuotojus, kurie tęsia mokslinę, studijų ir praktinę veiklą, pakviesdamas dalyvauti renginiuose, skirtuose VDU atkūrimo 35-erių metų sukakčiai pažymėti .

 

VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vadovė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė trumpai supažindino su parodos eksponatais, kuriuose pristatoma šio padalinio nacionalinė ir tarptautinė bei tarpdisciplininė mokslinė, projektinė ir studijų veikla.

Po parodos atidarymo, pirmą kartą Vytauto Didžiojo universitete, tame tarpe ir Botanikos sode, vyko nacionalinės tarybos posėdis, kurio tema „Ekstremalių situacijų valdymas ir sveikatos sistemos atsparumas“. Šiame posėdyje dalyvavo virš 120 įvairių šalies regionų ir institucijų atstovai.

Nuotoliniu būdu posėdį stebėjo – 88 dalyviai (savivaldybių administracijų atstovai, savivaldybių gydytojai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biurų, kolegijų atstovai).

 

Posėdyje dalyvavo 35: NST nariai, VDU atstovai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Respublikinės Šiaulių ligoninės, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos, Kauno kolegijos ir Klaipėdos, Šiaulių, Šakių, Skuodo, Lazdijų, Kupiškio rajono savivaldybių atstovai.

Nacionalinės sveikatos tarybos posėdį organizavo ir įžanginį žodį tarė NST pirmininkas prof. Algirdas Utkus, ir NST narė prof. Ona Ragažinskienė.

Šio posėdžio metu buvo padaryti šie pranešimai:

Vytenis Povilas Andriukaitis, Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys Europos regionui

Naujos  problemos ir ekstremalių situacijų valdymo ypatumai  Europoje

Prof. dr. Valdas Rakutis, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys

Sveikatos sistema išbandymų metais: istoriko įžvalgos ir ateities projekcijos

 

Dr. Joana Korabliovienė, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės  sveikatos departamento vyresnioji patarėja (parengties pareigūnė)

Sveikatos sistemos parengtis ir atsparumas krizių metu

 

 

Po pranešimų vyko diskusijos, išaiškinimui – ar iki šiol pakankamai optimaliai esame pasirengę ekstremalių situacijų  valdymui Lietuvoje ir kokie yra trūkumai?

Šią diskusiją organizavo:

Nerijus Mikelionis, Nacionalinės sveikatos tarybos narys  ir Nacionalinės greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas,

Karo gydytojas, majoras Joris Ragaišis, Karo medicinos rezervo medicininės paramos vieneto vadas, Cheminio ginklo uždraudimo ekspertas.

 

Nacionalinės sveikatos tarybos posėdį apibendrino ir baigiamąjį žodį tarė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Algirdas Utkus ir prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė Nacionalinės sveikatos tarybos narė.

 

 

Prof. Ona Ragažinskienė

NST Tarybos narė, Vytauto didžiojo universitetas

Jono Petronio archyvo nuotraukos

Kvietimai teikti paraiškas baigiamojo darbo rengimo praktikai Thermo Fisher Scientific Baltics įmonėje. Kvietimai magistrams ir stipendijų konkurso taisyklės (lietuvių ir anglų kalbomis)

Būsimi magistrantūros studentai kviečiami teikti paraiškas „Thermo Fisher Scientific“ stipendijoms

 

KONKURSO SĄLYGOS: SPAUSTI ČIA (Lietuvių kalba)

KONKURSO SĄLYGOS: SPAUSTI ČIA (Anglų kalba)

 

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia būsimuosius Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto 1 kurso magistrantūros studentus Bendrovėje rengti antrosios (magistro) studijų pakopos baigiamuosius darbus.

Geriausiems studentams, kurie 2024-2025 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientificstipendijos – 2000 Eur. vieniems mokslo metams. Studentams, rengiantiems baigiamuosius darbus 2 metus, nepablogėjus jų studijų rezultatams – iš viso skiriama 4000 Eur. stipendija.

Skiriant stipendiją įvertinami studento studijų rezultatai ir pažangumas (bakalauro baigiamojo darbo (egzaminų) įvertinimas ir studijų pagrindinės studijų krypties (šakos) dalykų svertinis vidurkis ne mažiau kaip 8 balai), motyvacija ir praktiniai tiriamojo darbo įgūdžiai. Paskyrus stipendiją, studentai turi galimybę gauti valstybės, „Thermo Fisher Scientic“ ar kitokias stipendijas.

Paraiškas magistrantūros 1 kurso studentai turi pateikti iki 2024 m. rugsėjo 15 d. imtinai.

Konkursui studentai el. paštu turi pateikti šiuos dokumentus:

  • gyvenimo aprašymą (CV);
  • motyvacinį laišką, nurodant ne daugiau nei 3 dominančias mokslo grupes, kuriose siektų rengti baigiamąjį darbą. Visos siūlomos grupės ir jų tyrimų kryptys nurodytos stipendijos skyrimo 2024–2025 mokslo metams stipendijos konkurso sąlygose;
  • bakalauro diplomo ir priedėlio kopijas;
  • brandos atestato priedo kopiją (brandos egzaminų rezultatus);
  • kitus studento studijų pasiekimus, visuomeninės ir/ar mokslinės veiklos (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra) pasiekimus įrodančių dokumentų kopijas;
  • rekomenduojančio Universiteto padalinio darbo vadovo ar grupės vadovo arba darbovietės vadovo rekomendacija būtų privalumas.

 

Dokumentus prašome teikti VDU dokumentų pateikimo-priėmimo sistemoje adresu dek@gmf.vdu.lt nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai.

 

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovą Edvin Stankevič el. paštu edvin.stankevic@thermofisher.com, arba į VDU Gamtos mokslų fakulteto referentę Ugnę Medikaitę el. paštu ugne.medikaite@vdu.lt.

Kvietimai teikti paraiškas baigiamojo darbo rengimo praktikai Thermo Fisher Scientific Baltics įmonėje. Kvietimai bakalaurams ir stipendijų konkurso taisyklės (lietuvių ir anglų kalbomis)

„Thermo Fisher Scientific“ vardinių stipendijų konkursas 2024-2025 m.

 

KONKURSO SĄLYGOS: SPAUSTI ČIA (Lietuvių kalba)

KONKURSO SĄLYGOS: SPAUSTI ČIA (Anglų kalba)

 

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto būsimuosius 3 ir 4 kurso bakalauro studentus Bendrovėje rengti pirmosios (bakalauro) studijų pakopos baigiamuosius darbus.

Geriausiems studentams, kurie 2024-2025 mokslo metais baigiamuosius studijų darbus rengs Bendrovėje, bus skirtos vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos – 1100 Eur. vieniems mokslo metams. Studentams, rengiantiems baigiamuosius darbus 2 metus, nepablogėjus jų studijų rezultatams – iš viso skiriama 2200 Eur. stipendija.

Skiriant stipendiją įvertinami studento studijų rezultatai ir pažangumas (paskutinių dviejų sesijų rezultatų svertinis vidurkis turi būti ne mažiau kaip 8 balai), motyvacija ir praktiniai tiriamojo darbo įgūdžiai. Paskyrus stipendiją, studentai turi galimybę gauti valstybės, „Thermo Fisher Scientic“ ar kitokias stipendijas.

Paraiškas būsimi bakalauro 3-4 kurso studentai turi pateikti iki 2024 m. rugsėjo 15 d. imtinai.

Konkursui studentai turi pateikti šiuos dokumentus:

  1. gyvenimo aprašymą (CV);
  2. motyvacinį laišką, nurodant baigiamojo darbo, kurį norėtų rengti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tyrimų kryptis. Visos siūlomos kryptys nurodytos stipendijos skyrimo 2024-2025 mokslo metams stipendijos konkurso sąlygose (nuoroda);
  1. brandos atestato priedo kopiją (brandos egzaminų rezultatus);
  2. kitus studento studijų pasiekimus, visuomeninės ir/ar mokslinės veiklos (dalyvavimas mokslinėse olimpiadose ir pan., jei yra) pasiekimus įrodančių dokumentų kopijas;
  3. rekomenduojančio Universiteto padalinio darbo vadovo ar grupės vadovo arba darbovietės vadovo rekomendacija būtų privalumas.

 

Dokumentus prašome teikti VDU dokumentų pateikimo-priėmimo sistemoje adresu dek@gmf.vdu.lt nurodydami: Paraiška „Thermo Fisher Scientific“ stipendijai.

 

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovą Edvin Stankevič elektroniniu paštu edvin.stankevic@thermofisher.com arba į VDU Gamtos mokslų fakulteto referentę Ugnę Medikaitę elektroniniu paštu ugne.medikaite@vdu.lt.

 

 

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos konkurso sąlygos

LMA skelbia 2024 m. Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą.

LMA skelbia 2024 m. Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą.

 

Stipendijos skiriamos mokslininkams iki 35 metų amžiaus, įgijusiems daktaro mokslo laipsnį ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (į šį 5-erių metų laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos), jų vykdomiems aktualiems moksliniams tyrimams remti.

 

Kandidatas stipendijai gauti turi turėti mokslo daktaro laipsnį, dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir skelbti mokslo straipsnius su jų prieskyra.

 

Kandidatai stipendijai gauti patys pildo ir elektroninėje sistemoje https://www.lma.lt/paraisku-teikimas teikia paraiškos formą ir kitus susijusius dokumentus PDF formatu. Kartu su paraiškos forma turi būti nurodomas vykdomos temos pavadinimas ir numatomų vykdyti mokslinių tyrimų planas.

 

Paraiškos priimamos 2024 balandžio 15 d. – gegužės 17d.

LMA prezidiumas sprendimą dėl stipendijų skyrimo priima iki 2024m. birželio 28 d.

Stipendijos mokamos nuo 2024 m. spalio mėn.

 

LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų nuostatus rasite http://www.lma.lt/lma-jaunuju-mokslininku-stipendijos

LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų raštą rasite PASPAUDUS ČIA

Informacija teikiama:

Dr. Jadvyga Olechnovičienė, 8 683 62 056, j.olechnoviciene@lma.lt (paraiškos pildymo klausimais)

Evelina Baronienė, 8 692 45 332,  e.baroniene@lma.lt (paraiškos teikimo per elektroninę sistemą klausimais)

 

Skip to content